D.U.K.

Dažnai užduodami klausimai – bus retkarčiais papildomi, kuomet ims kartotis: el.pašte, komentaruose arba paieškos raktiniuose žodžiuose. Klauskite nesivaržydami!

* * *

Apie ką šis tinklaraštis (nespėjau visko peržiūrėti, čia tiek visko daug!!!)?

Geriausia pažiūrėti puslapį Apie.

Nors ten tekste iš esmės aiškinu daugiausiai, apie ką šis tinklaraštis nėra rašomas, tačiau galima rasti, ir kam daugiausiai skiriu dėmesį: karate (kitokiai, kuri nėra vien “smūgis-blokas-spyris“), savigynai (praktiškai ir orientuotai vidutiniam statistiniam civiliui asmeniui – nieko “specnaziško“ ar “supersportiško“!) bei vienokiems ar kitokiems pasakojimams apie kovos menus, jų istoriją, ir kaip tai iš tikro gali duoti naudos praktikuojant kokį nors kovos meną, sportą ar studijuojant savigyną (istorija kartojasi, kai yra užmirštama).

Malonu, kad mano įrašai džiugina tuos, kam šie dalykai yra aistra, pomėgis, hobis.

Kur ir kaip pas mane pasimokyti (įrašyti savo: karate, bunkai, savigynos, etc.)?

Manau, kad jau atsakiau puslapyje Praktika.

Kiek kainuoja pas mane mokytis?

Priklauso nuo to, ko ir kaip ketinate mokytis. Mažiausia kaina – ačiū!

Papildomus kaštus gali tesudaryti tik salės ar patalpų nuoma, bet jei oras geras – šalia mano namų yra nemažas miškas. Maža to, savigynos ir savisaugos specialiųjų įgūdžių daugelį pamokų aš darau tik lauke (gatvėje, viešose vietose ir pan.), o ne salėje.

Per kiek laiko išmokstama karate; … savigynos?

Dalinai atsakiau savo straipsniais “Kovos menai = choreografija“? (t.p. žr. “Verslo klasė“ 2011m. rugsėjo mėn. – “Šokis ir kova“) bei, manau, “Savigyna – dar vienas marketinginis priedas prie kovos meno?“.

Karate mokomasi visą gyvenimą. Kitiems ir to pritrūksta, kad pasiektų aukštesnį lygį. Iš esmės, karate mokymas yra orientuotas į patį procesą, o ne rezultatą – kas reiškia, kad visą gyvenimą gali mokytis, bet vis labiau jausti, kad ir to nemoki, ir ano. Nėra tai blogai, nors nelabai ir praktiška.

Praktinių karate įgūdžių, reikalingų muštynėms, galima pramokti per kelis mėnesius – tokį terminą nurodęs Nakayama Masatoshi, 10 dan JKA. Iš esmės, tai su juo sutinku – bazinei smūginei technikai pramokti daugiau laiko nelabai ir reikia. Toliau – praktikavimasis ir tobulinimas.

Netgi pasakyčiau, kad visi praktiški kovos menai yra tuo principu padaryti. Karate ir naudingumas, ir jos savotiškas prakeiksmas yra kyu/dan (spalvotų juostų) sistema, kuri leidžia fiksuoti tam tikrus pasiekimus, kaip ir labiau nukreipia besitreniruojančius ko nors siekti – kad ir tokio tikslo, kuomet egzaminuojamas tam tikras techninių įgūdžių įsisavinimo lygis. Juodas diržas (1-mas dan), pastebėsiu, yra ne pabaiga, o… tik mokymo pradžia.

Na, o savigynos praktinių įgūdžių galima pramokti per dar trumpesnį laiką, o po to… irgi praktikuotis arba retkarčiais atnaujinti. Iš esmės, savigynos gebėjimai – tai daugiau kaukuolės prakaitas, o ne prakaitavimas sporto salėje.

Koks kovos menas yra geriausias (efektyviausias, praktiškiausias, etc.)?

Tas, kuris jums prie širdies, ir kuris tenkina jūsų poreikius!

Beje, aš visai rimtai: kiekvienas kovos menas buvo sukurtas kokiam nors konkrečiam tikslui, tačiau dabar dauguma jų praktikuojami visiškai kitokiais motyvais remiantis – kaip hobis. Todėl kurį bepasirinktumėt, tas ir bus geriausias – jums.

Manau, kad mokytojas ar treneris bei atstumas iki jo klubo turi didesnę reikšmę, nei istorijos mitiniuose ūkuose skendintys kažkada gyvenusių meistrų pasiekimai ar legendos apie juos. Jūs gyvenate ne tada ar kitur, jūs gyvenate čia ir dabar, todėl ir rinkitės pagal šiuos kriterijus ir savo pomėgius ar estetinius suvokimus.

Koks kovos menas ar sistema geriausiai tinka savigynai?

Aš sakyčiau karate. Bet aš karate kitaip suprantu, nei dėstoma klubuose ar yra įsivaizduojama.

Ir ne todėl, kad karate yra mano pomėgis, tapęs jau gyvenimo būdo dalimi – tiesiog, karate atsiradimo istorija tą sako: tai sistema (anksčiau vadinosi tuiti arba tode, karate–jutsu, kempo–karate ir pan.), kuri buvo sukurta (kinų karinių pareigūnų, sappushi, ir kovinių sistemų specialistų Ryukyu karalystės, kuri dabar yra Okinavos prefektūra, valdžios ir teisėsaugos pareigūnams) civilių reikmėms ir skirta beginklei, nors tame tarpe ir prieš ginkluotą užpuoliką, savigynai. Joje tikrai yra daugiau, nei pamatysite per varžybas, ir iš esmės karate yra tradiciniu tapęs mišrusis kovos menas.

Jei nepatinka karate arba nerandate kvalifikuoto instruktoriaus, tuomet rinkitės praktiniams įgūdžiams tobulinti bet kurį kitą kovos meną ar sistemą, kuri remiasi bendriniais kūno judesiais (angl. gross motor skills), o ne išvestiniais (angl. fine motor skills): muaythai arba sambo – du pirmiausia ateinantys į galvą pavyzdžiai, nebent, iškart rastumėt kravmaga instruktorių.

Savigynai, kaip jau minėjau, ne kietų kumščių reikia, o lankstaus proto.

(b.d.)