Kaip girtas štangistas teisingumo neberado

Kovo 8-tąją gal derėjo parašyti kažką skirto mergaičių savigynai, bet ši tema žemiau, manyčiau, bent iš dalies atsako į šį poreikį – t.y. bent jau apie savigyną tarp “mergaičių“, kurios mėgsta džymus idant pležiukuose demonstruotų bicepsiukus prieš kūnelius su bikiniukais.

Kaip ir anksčiau, tenka vis dar remtis tik perpasakotais teismo sprendimais žiniasklaidoje, nes anksčiau buvusi galimybė juos skaityti online bent jau nuasmenintus yra iki šiol prapuolusi (o teisingumo ministre apsimetantis tatuiruotas ir pyrsinguotas bodipozityvinis nesusipratimas, visiškai neatitinkantis net profesinių išvaizdai reikalavimų, nekalbant apie kompetencijos neturėjimą, tame bėdos gi nemato).

Tiesa, čia minimas “anoniminis“ nuteistasis veikėjas turėtų būti žinomas savo pomėgių ratelyje, o ir pagal duotas jo pasiekimų detales, manau, galima daugmaž jo tapatybę išsigūglinti, kam išties smalsu.

Bet man yra svarbu tik konkretūs veiksmai, o ne kas tą nusižengimą ar jau, teismui pripažinus, nusikaltimą yra čia padaręs.

* * *

O Delfi publikuoto valentynkės išvakarėse 2023-02-13 straipsnio pavadinimas dabar taip savotiškai siejasi su mano senu net 2005-ųjų (!) metų įrašu apie karatė ir štanginę:

“Dėl štangisto padarytų sužalojimų vyras prarado gebėjimą kalbėti“

Taip kiek nuo temos nukrypstant, tai esu anksčiau bylų nuosprendžiuose radęs savotiškai linksmą pasakojimą, kaip po štanginę trys broliukai su štangos grifu ir hanteliais vaikėsi nukentėjusįjį Kaune (aha, kur dar tokie komikai galėtų būti – nebent Kauno filiale Panevėžyje?), bet šįkart įvykis nėra susijęs su pačia sporto sale ir jos inventoriumi, ir, reikia suprasti, kad štangistas bei Lietuvos rekordininkas yra veikiau teismui sunkinanti aplinkybė.

Tą dera turėti omeny, nes visi tie mano paauglystės laikų holivudiniai karate bumo laikų pezalai filmuose, kad “mano kumščiai yra registruoti policijoje kaip mirtinas ginklas“, pasirodo, jau suaugusių teisėjų dabar priimami už gryną pinigą.

Kitaip tariant, faktas, kad aš biskutuką mažum tę studijavęs Goju-ryu, mūsų teisėsaugai bus pretekstu mane atlupti nesicackinant ir po to pripaišyti “pasipriešinimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams“ (nors teisėtais jie tampa tik teismui tą pripažinus!), kaip ir teisėjui skirti griežtesnę bausmę po išankstinės neigiamos nuostatos nagrinėjimo metu, kad aš galiu vietoje kokio “loumavašio“ veikiau kansetsu-geri sulaužyti kieno nors koją, o ne tai, kad mano turimi įgūdžiai leidžia be reikalo (!) nesivelti į smurtinį konfliktą, nes aš jau žinau to realias pasekmes, o jei tame fiziniame kontakte vis tik dalyvauju, tai ne tai, kad turėsiu pranašumą laimint (t.y. – a priori taip peržengiant veiksmais ir jų padaroma žala tas būtinosios ginties ribas!), bet kad galiu dozuoti savo smurtu padaromą žalą (t.y. ne ją maksimizuoju, bet minimizuoju!).

Deja, į šitą logikos pusę teisme jums pasiteisinimas, kad “aš truputį karate (ir kitus baisius žodžius) žinau“, nepadės, o veikiau tik pakenks – turėkite tą omeny, nes čia ne veltui akcentuojamas kaltuoju pripažinto “pavojingumas“: suprask, štangistas, tai ir jėgos turi daugiau, ir jo padaroma žala gerokai didesnė už įprastinę.

Juk išties – nukentėjęs po smurto apkurto…

* * *

O dabar prie paties aprašymo (čia ir žemiau pajuodinta mano):

Šiaulių apygardos teismas praneša, kad nusikaltimas padarytas 2021 metų gruodžio pabaigoje, viename Mažeikių rajone esančiame miestelyje. 28-erių teisiamasis, apsvaigęs nuo alkoholio (2,05 prom.)…

Prie to, ką rašiau aukščiau, jau pridursiu – apsvaigimas nuo alkoholio ar kokių narkotinių medžiagų išties yra ir privalo būti sunkinančia aplinkybe.

Gal tik mūsų girdyklos (ypač provincijoje, kur klientų yra negausiai, o pajamos yra labai ribotos, todėl tos yra priverstinai geistinos), taip skirtingai nuo JAV, vis dar neturi civilinės atsakomybės prievolės nebepilti girtuokliams, jei mano, kad tie pasiekė apsvaigimo ribą – nes viršyti 2 promiles reikia truputį pastangų, šiek tiek laiko ir ne visai nemažai alkoholio.

Nesakau, kad būtina alkotesterį pripūsti prieš užsakant sekantį bokalą bare (vis tik pasitikėjimo visiems mokyklinių autobusiukų vairuotojams ši klaidingai vadinama valstybė nepalikusi ir priverstinai alkotesterius sujungusi su užvedimo spynele), nes barmenai paprastai iš akies ir patirties jau primeta, kam prie kokios masės ir po kurios taurės yra tikrai gana (nors klientai taip nemano, aišku), bet nustebtumėte, kiek tokių muštynių galima išvengti, jei pradėsi riboti neįgaliems lakti tuos velnio lašus.

Dabar sušnekėjau kaip koks veryginis abstinencijos fanatikas, aišku, bet kaip savo laiku mūsų visų labui yra išvaikyti visi tie anaiptol ne proverbiniai alaus siurbikai iš Vokiečių gatvės, taip, manau, galima ir šį laisvalaikio užsiėmimą padaryti saugesniu kitiems visuomenės nariams. O padariusiems kitus net administracinius nusižengimus apsvaigimo būsenoje, net jei tai nėra ir dalyvavimas eisme, bet taikyti ir griežtesnes bausmes (faktiškai, taip ir yra), ir, matant recidyvą, jau priverstines terapijos priemones.

Nemoki lakti – nesišlaistyk viešose vietose!

* * *

…be jokios priežasties ranka smogė į veidą vienam vyrui.

Priežastis, beje, visada yra, nors ir ne visada ji “pateisinama“ (oi, tik nereikia, kad smurtas niekada nepateisinamas, nes dar ir kaip pateisinamas – antraip net policijos neturėtume, kurie turi įgaliojimus naudoti fizinį smurtą pagal atitinkamus įstatymus).

Tai gal čia derėjo parašyti, kad – be pateisinamos priežasties? Nes kartais preventyvus smūgis yra visiškai būtinosios ginties rėmuose.

Čia, kaip konstatavo teismas, aišku, to nebuvę.

Šis nuo smūgio krito ant žemės. Nukentėjusiajam lūžo kaukolė, dėl patirtos sunkios galvos traumos nukentėjusysis prarado gebėjimą kalbėti. Tuo pačiu metu teisiamas trenkė į veidą kitam vyrui. Kai šis nugriuvo, spyrė apie 7 kartus.

Smurto pasekmės, kaip matote, gali būti gerokai peržengiančios savo padaroma žala pradžioje numatytas – tiek pasekmėmis po, atrodytų, paprasto smūgio ir nelabai sėkmingai nugriuvus (lūžo kaukolė…), tiek ir tuo, kad kilo noras paspardyti gulintį.

Kas ne tik nėra garbinga mano sugadintos sovietmečiu vaikystės požiūriu (gulinčio nemuša, o juolab – nespardoma!), bet ir akivaizdžiai peržengia būtinosios ginties ribas.

Na, kokią grėsmę kėlė partrenktas ant žemės nukentėjęs, jei jis net būtų buvęs prieš tai užpuoliku, kad taip reikėjo jam spirti apie 7 kartus?

Nes septyni – laimingas skaičius?

* * *

Ir ką į tai kaltinamasis?

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies.

Iš dalies – nes?

Nes buvo pagrindas vožti abiems į marmūzę ir spardyti, tarkime, ne 7, bet tik 3 kartus arba vieną, tačiau į kitą vietą vietoje galvos?

Žiūrime toliau:

Jis liudijo, kad lemtingą dieną ant pokylių salės laiptelių stovėję vyrai jį įžeidė, pastūmė ir perbrėžė kaklą.

O tai kaip teismas sugebėjo konstatuoti, kad kaltinamasis trenkęs “be priežasties“?

Aš suprantu, kad pasiuntimas rusų laivo kryptimi rusiškai nėra pati geriausia savigynos strategija (čia – įžeidė žodžiu), bet fiziniai veiksmai (čia – pastūmė) ir netgi padarė nors ir minimalią, bet vis tik fizinę žalą (čia – perrėžė kaklą), tikrai nėra tas “be priežasties“. Aišku, atsakas irgi turėtų būti adekvatus padarytai žalai, tačiau matome, kad kažkokia priežastis konfliktui peraugti į smurtinę fazę vis tik buvusis, ir nebūtinai tik iš kaltinamojo pusės.

Galima aiškintis, o kodėl įžeidė, pastūmė ir kaklą perrėžė – gal nukentėjusieji tam irgi turėjo savo priežasčių?

O gal kaltinamasis išties peržengė būtinosios ginties ribas, nes, būdamas alkoholinio apsvaigimo būsenoje ir prastai vertindamas aplinką bei savo veiksmus, pradėjo taikyti smurtinius veiksmus marmūzių talžymo būdu su “premijiniais“ 7 spyriais (tą su kaukoles lūžiu – tai ko jau bespardyti?).

“Jis pirmas pradėjo!“ – aišku, ne argumentas, bet šiame perpasakotame teismo nuosprendyje jų irgi pasigendu. Nes nebūna dūmų be ugnies – taip ir smurto “be priežasties“.

* * *

Ką pasakęs pats kaltinamasis teismui:

Tada teisiamas teigia trenkęs atgal, o nuo smūgio vienas vyras nukrito prie laiptų. Teisiamojo žodžiais, netrukus jam smogė ir kitas vyras. Tada teisiamasis trenkė ir jam, šis nusirideno nuo laiptų. Teisme kaltinamasis tikino, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis.

Aš išties pasigedau paaiškinimo, ką nustatęs teismas šio kaltinamojo teiginio atveju – ar trenkė nukentėjusiam į veidą po to, kai jau fizinis veiksmas buvęs pritaikytas prieš jį, ar vis tik šie teiginiai yra nepagrįsti?

Kitas puolęs savo kolegos ginti nuo kaltinamojo – ir čia pasigendu teismo konstatavimo, ar tokie antrojo nukentėjusiojo (o dar sakoma, kad nugalėtojai neteisiami… kaip tik teisiami už savo tokias pergales!) jau neviršiję būtinojo reikalingumo?

Kitaip tariant, ar antrojo nukentėjusiojo smurtas prieš kaltinamąjį yra teisiniu požiūriu pateisinamas? Ar jam pačiam iškilusi kokia nors grėsmė (t.y. ar buvęs pagrindas būtinai ginčiai)? Gal kaip tik abu galėję tam prie laiptų nukritusiam kartu padėti (šiam lūžusi kaukolė, kaip suprantu?), o ne pratęsti antrą raundą snukdaužio dabar tarpusavyje (t.y. koks pagrindas būtinam reikalingumui)?

Kaltinamasis teisme savo veiksmus vadinti būtinąja gintimi tuomet turėjo pagrindą ne tik dėl to, kad apsvaigęs nuo alkoholio kitaip vertino aplinką, bet kad tuomet išties gaunasi: pirmasis nukentėjęs būtent pats pirmiau smogė kaltinamąjam, o antrasis irgi įsivėlęs į bendras muštynes kaip bendrininkas (!), todėl kaltinamasis formaliai gali būti kitąkart netgi ir teisus – juk jis mušėsi vienas prieš du, kurie “pirmiau pradėjo“!

Kaip sakiau, negaliu pasiskaityti teismo protokolo ir kaip bei kas šiuo klausimu argumentuota, ir kodėl teismas šiuo argumentus atmetęs.

* * *

Nes kol kas pagrindinį teismo argumentą matau štai va šitą, kurį minėjau pradžioje:

Vyras daug metų užsiima sunkiąja atletika. Jaunystėje yra pasiekęs nemažų laimėjimų. Prieš septynerius metus, spausdamas štangą, pagerino Lietuvos rekordą. Pastaruoju metu masažuotoju dirbantis vyras teisme gailėjosi, kad ši istorija taip liūdnai baigėsi ir atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kaip jau nekart minėjau, bet jūsų reputacija ir netgi turimi fiziniai įgūdžiai teisme gali būti panaudoti prieš jus, užuot nagrinėjus jūsų veiksmus ir pačią bylą objektyviai.

Aš taip pat minėjau, rašydamas apie bendravardžio bylą, kad nepriklausomi (ne iš jokios policijos ar teisėsaugininkai pensininkai!) smurto vertinimo ekspertai padėtų išvengti daugelio teismo klaidų ir kartais nelabai suprantamų sprendimų.

Nes Selas vis lieka teisme kaltas, kad yra “skandalingai pagarsėjęs atlikėjas, linkęs konfliktuoti su pareigūnais“ (nors tai ne pirmas atvejis, kai jie prie jo prikimba, ir pažeidimas dažnai tebūna tik pretekstu priekabiavimui), o dabar matome, kad atsakęs į fizinius veiksmus nuo dviejų nukentėjusiųjų štangistas rekordininkas irgi kaltinamas pagal savo pasiekimus, o ne veiksmus.

Na, įsivaizduokite, jei du štangistai būtų taip užpuolę vieną “be reputacijos“ ir “anksčiau nepatekusį į pareigūnų akiratį“, tačiau turintį įgimtą nokautuojantį smūgį?

Arba išvis – praktikavusį kažkur emigracijoje “gatvinės“ gervės kanfū©, kur šiame stiliuje apsčiai metodų, skirtų laimėti muštynes prieš kokius nors vietinius kriminalinius “autoritetus“, kuomet ir liudininkai iš šalies tik pasakytų, kad du užpuolė šį, o jis kažką ten refleksiškai “atstūmė“ ar “bakstelėjo“ (nesuprasi gi – ne kumščiu gi vožė į snukį nedorėliams!), tie parkrito, o tas išsigandęs pats pabėgo ir iškvietė policiją.

Ir tame išsigalvojimo yra ne daugiau, nei štangiste pabrėžtinos kaltės – anot teismo sprendimo, kuris šiame perpasakojime man ima kelti abejonių.

* * *

O ką į tai patys nukentėjusieji pasakę?

Vienas iš nukentėjusiųjų liudijo, kad teisiamojo neįžeidinėjo, jis pirmas juos užsipuolė. Kito nukentėjusiojo parodymų išgirsti teismui nepavyko, po patirtos sunkios galvos traumos vyras prarado gebėjimą kalbėti.

Bet rašyti tai jis dar nepamiršo?

Sakyčiau, gana keisti nukentėjusiųjų parodymai (ar net jų nebuvimas), o va juos apklausti tikrai buvę būtina. Nes nebūna, kaip jau minėjau, smurto be priežasčių, net jei tos priežastys tėra tik smurtautojui pretekstu (“ė, a gyrdž, ko če žiŪrai?!“).

Šiaip mandagumas yra dideliu deficitu Lietuvoje, tai jei apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis negalėjo laisvai ir ramiai praeiti pro du jam ant kelio stypsojusius nukentėjusius, tai ne priežastis ir jam stumdytis, ir tiems už tai bandyti smurtauti (nemanau, kad jie manė tą esant štangistu – antraip, būtų dukart pagalvoję prieš lįsdami).

Konflikto galima buvo išvengti?

Be abejo!

Net jei atsiprašai, kad praeitum, o tave pavymui išvadina seksualinių mažumų atstovu – nemalonu, aišku, bet reikia įsikalti į galvą, kad jau esi pavartojęs alkoholio, ir tai bus net pergalės bei būtinosios ginties atveju įvertinta kaip neigiama aplinkybė.

Eik ramiai namo ir ten išsimiegok.

Bet, kaip sakoma patarlėje – antausio nepakelia ne skruostas, bet savimeilė.

* * *

Tad ir išvada finale teismo padaryta tokia (ir ne todėl, kad kaltinamasis atsiprašęs bei gailėjęsis, tad tarsi dalinai savo kaltę pripažinęs, o jau likusią teismas jam “prisiuvęs“):

Teismas atmetė kaltinamojo parodymus, kad jis smurtą prieš nukentėjusiuosius panaudojo, gindamasis nuo užpuolimo. Nukentėjusieji rūkė aikštelėje prie įėjimo. Vaizdo įraše matosi, kad iki aikštelės, kurioje rūkė nukentėjusieji, yra septynios metalinių laiptų pakopos. Nukentėjusieji laiptais nebuvo nusileidę ir nepuolė kaltinamojo.

Taip ir nesupratau, iš kur ir pro kur kaltinamasis čia ėjo.

Jei pro šalį, bet palipo laiptais, kad abu sąmojo jo atžvilgiu pertekusius rūkorius nuridentų nuo laiptų (negi su rūkymu taip kovojęs?), tai tikrai akivaizdu, kad sąmoningai peržengė būtinosios ginties ribas, nes pats padarė pastangas link smurtinio konflikto, o ne praeidamas ar atitoldamas į saugesnį atstumą (žr. prievolė pasitraukti).

Jei išėjo iš girdyklos ir turėjo nusileisti laiptais, praeidamas pro rūkorius, pro kuriuos praeiti neužkabinus petimi trukdęs štangisto “rėmas su pamestais arbūzais“, į ką tie atkreipę dėmesį iš viršaus (sic!) šiam jau nusileidus, tai, kaip irgi minėjau, mandagumas ir demonstruojami draugiški ketinimai aplinkiniams padeda išvengti perspektyvos atsidurti griežto režimo bendrame duše su tatuiruotais vaikinais, kuriems iš rankų iškrenta muiliukas.

Na, ir 7 laiptų pakopos kažkaip įdomiai siejasi su 7 spyriais į gulintį – ten Mažeikiuose, matyt, itin populiari numerologija (ar čia tos 7 pakopos ritantis žemyn vis tik pripažintos kaip spyriai į antrąjį gulintį?).

Man neaiški čia toji smurte dalyvavusi infrastruktūra ir veikėjų vektoriai, žinote.

* * *

Ir nuosprendis:

Teismas kaltinamąjį pripažino kaltu ir paskyrė jam laisvės atėmimą 4 metams.

Tokia reali laisvės atėmimo bausmė realiai atėmė galimybes šiam nuteistąjam kažkaip pasitaisyti ir sugrįžti į visuomenę – po 4 metų, nuteistas už smurtinį nusikaltimą, jis tikrai neišeis pasitaisęs.

Deja, bet net jei ir nuoširdžiai gaila nukentėjusiojo, kuris neteko klausos (turėkite omeny, kad ne vienas net toks, atodytų, nekaltas stipresnis stumtelėjimas, kai nukentėjęs nesėkmingai griūna, yra pasibaigęs net sunkesnėmis traumomis bei mirtimi!), tačiau matote, kad štai tokio apsisnukiavimo pasekmės yra gerokai sunkesnės, nei atrodo pradžioje prie išpūsto ego bei alkoholinio apsvaigimo – tiek pačiam štangistui, tapusiam kriminaliniu nusikaltėliu, tiek ir nukentėjusiems, kurie, manau, net nepagalvojo tą vakarą, kad parūkymas ir “nekaltas“ apsižodžiavimas (kurio, jie taip sako, net nebuvę) bei apsistumdymas (aha, kumščiais į makaules), gali baigtis rimtu kūno sužalojimu bei vieno jų neįgalumu.

Norite muštis – susiraskite tokį patį debilą kaip jūs pats ir eikite abu į tam skirtą bokso ringą! Žiū, gal dar kokį medalį iš olimpiados Lietuvai parvešite.

O va štangų kilojimas, kaip matote, ne visada padeda išvengti kalėjimo (nors pati štanga čia niekuo dėta).

* * *

Ir dar kainuoja:

Iš nuteistojo sunkiai sužalotam nukentėjusiajam teismas priteisė 35 tūkstančius 692 eurus žalai atlyginti, dar 1200 eurų – advokato išlaidų nukentėjusiojo naudai. Valstybinei ligonių kasai priteista 12 tūkstančių 501 eurą už šio nukentėjusiojo gydymą. Kitam nukentėjusiajam priteista 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matote, net ir kriminaliniu pripažintas nusikaltimas dar kartu turės ir civilinės atsakomybės pasekmes – kaip čia, tai finansinei žalai atlyginti.

Manau, kad sprendžiant iš teismo argumentacijos, kuri man čia beskaitant nuosprendžio perpasakojimą kelia rimtų abejonių, vis tik šio štangisto bylos tęsinys dar bus:

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

O jums derėtų gerai išsinagrinėti šį mano aukščiau pakomentuotą atvejį, bičiuliai.

Nes bet kurią jums, atrodytų, aiškią (sic!) konfliktinę situaciją, kuomet esate užtikrinti savo teisumu pagal būtinosios ginties sąlygas (kitąkart – dar ir klaidingai užtikrinti, nes esate susiurbę ugninio vandenėlio taurelę kitą…), teismas ir kitos pusės advokatai gali paversti jums tolimesnio gyvenimo košmaru.

Jau nekalbant apie tai, kad patys esate ne tik atsakingi už savo smurtinius veiksmus, bet ir kalti dėl tokios elgsenos pasekmių.

Todėl – likite saugūs, ir būkite visada mandagūs net su nemandagiais žmonėmis, kad nenutiktų kaip šioje istorijoje šiam štangistui rekordininkui. Nes dabar tik vienas jo pasiekimas jau bus svarbu gyvenime, deja – ir tai tik teistumas ir, labai tikėtina, atkalėtas laikas laisvės atėmimo įstaigoje su ne itin maloniais pašaliniais jam žmonėmis.

Kad štangą kiloji ir du primušei prie girdyklos metalinių laiptų su 7 pakopomis – taip girtis nebūtų priežasties juk net ir be tokių tragiškų vienam jų pasekmių.

Osu!

---

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2023-03-01, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal! 

どうもありがとうございます!

Advertisement