Baltosios gervės kung-fu… nėra?! (2/2 – išsiskaidymas)

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Ir netgi taip neimant domėn ne tik iki tol egzistavusios plačios ir komplikuotos imperinės pačios Kinijos istorijos su tais masiškais sukilimais bei bent jau dvejomis paskutinėmis Ming ir Qing dinastijomis (nors karate pirminis pavadinimas – tai nuo dar ankstesnės kinų Tang dinastijos…), tai netgi Kinijos pastarųjų kelių gana aiškiai dokumentuotų amžių irgi ne mažiau audringos istorijos, kuomet, per patį karate susiformavimo istorinį laikotarpį šios pirmtakų šalyje:

  • jau sužlugo toji paskutinioji “mandžiūriškoji“ Qing imperija 1912 metais (ir trumpam atkurta 1917…), pavirtusi į “demokratinę“ Kinijos Respubliką prie Sun Yat-sen;
  • o šiai jau po Antrojo Pasaulinio karo 1949-aisiais į dabar žinomą Kinijos Liaudies Respubliką, sukurtą kinų komunistų pirmininko Mao Ze-dong
  • po dar per tarpukaryje prasidėjusio jau pilietinio karo su tuomet Kiniją dar valdžiusio generalisimo Chiang Kai-shek
  • ir jo iš Sun Yat-sen po šio mirties perimto nacionalistų Kuomintang partijos, dabar įsikūrusios po pralaimėjimo Taivanyje;
  • taip nepamirštant to fone juk šiaurėje Mandžiūrijoje buvus ir japonišką 1932-1945 metų okupaciją (bei dar japonų surengtas 1937 metais masines skerdynes Nankine, iš kurio dar 1909-aisiais laiku pabėgęs ten Pangai-no’on kung-fu dėstęs Uechi Kambun)
  • bei Madžiūrijoje 1934-aisiais japonų “imperinio“ Qing dinastijos atkūrimą kaip Manchukuo valstybę;
  • ir su visu tuo metu taip visoms pusėms negailestingai fiziškai naikinant savo ideologinius priešus, ir milijonams kinų nuo viso to emigruojant į saugesnius Taivanį ar kitas Pietryčių Azijos šalis bei britiškus Honkongą ir Makao,
  • kai pastarieji vėl 1999-aisiais “sugrįžo atgal“ į Kiniją,
  • ir t.t.

Tame istoriniame fone, nepamirškite, dar vyko juk ir kinų kompartijos priežiūrą su taikytomis represijomis visokiems kung-fu meistrams iš “buržuazinių“ kuoshu ar net “imperinių“ quanfa kovos menų “atgyvenų“, nederančių su jų kuriama nauja komunistine visuomene.

Ir jau taip po Kultūrinės Revoliucijos vėliau mainais “geranoriškai“ prakišant dabar leistiną gimnastikavimui wushu, kai dabar ir vėl jau, sakoma, kompartijos priežiūra visokiems “kung-fu saviveiklininkams“ griežtinama ne vien dėl antivalstybinės Falong sektos “prasikvėpuotojų parke gimnastikuojant“, ir t.p., ir t.t.

Todėl man visiškai nenuostabu, kad toje valstybės suirutėje per šimtmetį todėl atsiranda ir ne vienas N-tos kartos “tikrai tikras“ bei “dar tikresnis baltosios gervės kanfū™ patriarchas“ ar juo kaip prekiniu ženklu prisidengiantys svarbiausi mokiniai (analogiškai su kai kuriomis kata maniškėje Goju-ryu, kurias pradėjo savarankiškai po mokytojo mirties mokyti pats Miyagi Chojun, dievagodamasis visiems, kad čia tokios “slaptos“ kata, kurių išmokęs iš savo autoritetingojo mokytojo!), ir kurie po to naiviems vakariečiams įrodinėja, kad būtent jų praktikuojama “baltoji gervė“ yra tikresnė ir baltesnė už kitų “nemokšų“ ir “apsišaukėlių“, ir viskas buvo Baihe-quan istorijoje būtent taip, kaip nurodoma tik jo mokyklos genealogijoje (t.y. “tikri“ yra tik jis arba jo pasimiręs jau mokytojas), nors, aišku, be kokių nors patikrinamų faktų (ir dažnai – netgi be logikos).

Nors, gerai įsižiūrėjus, tai visi tie jų netgi baziniame sān-zhàn (karate žinomame kaip sanchin) komplekse “unikalūs“ stilistiniai priedai iš esmės tėra tik jų didmeistrio ar jo seniai numirusio mokytojo noras bent kažkaip atskirti savo stilių nuo kitų konkurentų stilių, taip neretai dar ne tik pridedant stiliuje papildomų savaip sukombinuotų “unikalių“ kompleksų xing ar taolu prie bendrai šiaip stiliui būdingų, bet netgi ir tą jiems bendrą ir bazinį sān-zhàn įvairiai suvarijuojant: tai, žiūrėk atvirais delnais (kaip tradiciškai yra ir Uechi-ryu karate), tai agresyviai kumščiais (kaip dabar yra ir Goju-ryu karate), tai skirtinga įtampų atlikimo maniera (palyginkite tą pačią sanchin-gata tarp Uechi-ryu ir Goju-ryu jų kvėpavimuose), ar net pridedant dar ir papildomų veiksmų prie tų bazinių trijų judesių ir jų struktūrų bei įtampų įsisavinimo.

Okinavietiškoji Uechi-ryu karate yra artimiausia Fudzianio gerviškam kung-fu stiliui

Štai taip ir mano mokytojo Bob Honiball į Lietuvą atvežta “baltoji gervė“ nuo taiji-quan meistro Wee Kee Jin yra iš esmės toks “gerviškas taiči“ ar, tiksliau, “sutaičyinta gervė“, jei palygintumėte tuos pačius bā bù lián 八步连 “aštuonetą žingsnių“ pagal jo minkštą su labiau tradiciškai būdinga kieta Baihe-quan kompleksų atlikimo maniera.

Tad veikiau žiūrėkite šio kung-fu gerviškų principų (jie bendri tiek Fuzhou ir Fujian, tiek ir Yongchun bei Guangdong!) ir išties nebenorėkite kažkokio stiliaus “standarto“ – šituo juk rūpinasi wushu atitinkami kinų kompartijos sporto funkcionieriai (ir kai jau kanonizuos – tai “neteisingi“ bus represuojami, kad savo nukrypimų nuo kompartijos linijos daugiau nebeskleistų!).

Tie kinų kung-fu stiliai – tai kaip ir pas mus įprasto kokio kinų restoranėlio “išskirtinis“ valgiaraštis su 36 patiekalais, kurie ne tik iš esmės ruošiami vienu būdu išgaubtoje keptuvėje, kelias minutes apkepant aliejuje įvairias pakapotas mėsos ir daržovių makalynes, o žuvies skonio kiaulieną pavadinant kokia nors vyšnia.

Taip tarsi lyg koks Europos pakraščio salos šiaurinių aukštikalnių permirkusiomis samanomis tūlas kalnietis languotu sijonu, savo užsistovėjusioje samanės statinaitėje atrasdamas ne šiaip atmirkusios ąžuolinės lentos skonį purviname alkoholyje, bet dar ir vanilę, jūros dvelksmą, gėlių aromatą, riešutus, sviestą ir visus kitus deficitinius jo užkampyje produktus, apie kurios tik pasvajoja šių trūkumo taip jau nuvarginta ir pakaušusi pasąmonė.

Nesaikingas alkoholio vartojimas veda į neatsakingą elgesį – norą dėvėti sijoną ir užsimauti blusgaudį vietoje rankinuko

* * *

Bet jei net ir nėra to Baihe-quan bendro ir tik vieno konkretaus stiliaus, tai nereiškia, kad jų nejungia bendri principai ar treniruočių kompleksai!

Taip pamatiniais yra laikomi trys treniruočių metodai, iš kurių tikrai vieną turime ir karate:

  1. yáo zhī 搖枝 “galūnių purtymai“;
  2. yáo jié 搖枝 “sąnarių purtymai“;
  3. sān chàn 三顫 “trys drebėjimai“, ką mes geriau dabar žinome japoniškai “trijų kovų“ sanchin 三戦 vadinamu kompleksu arba dar kiniškai kaip sān zhàn.

Visumoje per qi energijos generavimą šiuose ir kituose labiau paskiriems stiliams būdinguose tàolù 套路 kompleksuose (karate supaprastinti, ir vadinami kata) yra apjungiama į bendrą 5 galūnių (galvą įskaitant), 36 kaulų (oi, kažkur girdėtas kata pavadinimas sanseru “36 veiksmai“ ir karate?) ir 72 sąnarių (dukart po 36, o šias kartu sudėjus – gaunasi irgi karate girdėtas kata pavadinimas suparimpei arba “108 veiksmai“) panaudojimą:

  • jiǎo zhàn quán 角戰拳 “kampinio mūšio kumštis“ (t.y. panaudojimai atakuojant kampu atakos linijai), kas vėliau virto ir kitu kompleksu –
  • huā quán 花拳 “gėlės žiedo kumštis“;
  • wǔháng shǒu 五行手 “5 elementų (arba pasireiškimų) plaštaka“;
  • bā bù lián 八步连 “8 žingsniai“;
  • zhōngfāng 中方 “vidurinė kryptis“;
  • èrshíbā bù 二十八步 “28 žingsniai“;
  • yóu biàn 游变 “klaidžiojimo pasikeitimai“;
  • qī jǐn 七锦 “7 brokadai (arba auksu siuvinėti šilko audeklai)“

ir taip toliau, būdingų specifinėms “baltosios gervės“ stiliaus kryptims.

* * *

Todėl be aukščiau paminėtų šio stiliaus visokių nesantuokinių ir įvairios kraujomaišos pasekoje atsiradusių palikuonių už Fujian apylinkių, taip vis tik galima atskirti bent penkias savo ypatumais išsiskiriančias tas “gerves“, vadinamas bendrai “baltomis“ Báihè-quán (o vietine tarme – Pe̍h-ho̍h-kûn), t.y.:

  • Sùhè-quán 宿鶴拳 arba “miegančios gervės kumštis“ (vietine tarme – siok4 hoh8 kun5).

Ši baltosios gervės pakraipa dar yra žinoma kaip “protėvių gervė“ (nes pagal vyresnėliškumą laikoma pirmine) arba “šokinėjanti gervė“ dėl to banalaus dažno stovėjimo ant vienos kojos arba spyrio iš šios stovėsenos, nepaisant to, kad kovoje puikiausiai naudoja visą kūną.

Deja, bet tik taip tūlas tą “baltąją gervę“ ir įsivaizduoja… (iš k/f “Karate Kid“)

  • Mínghè-quán 鳴鶴拳 arba “klykiančios gervės kumštis“ (vietine tarme – beng5 hoh8 kun5).

Tas “kumštis“ čia – tai tik kaip kumštynių, o ne imtynių, metodo nuoroda, nes šiam “baltosios gervės“ stiliui labai būdingas atvirų delnų arba plaštakų zhǎng 掌 panaudojimas (kitaip – jiàn fǎ 箭法 ), o tokį stiliaus pavadinimą gavo ne nuo spygavimo kiai!, bet šiurkštaus ir tarsi šnypščiančio kvėpavimo pasireiškimo būdo,

Tad jau suprantate, kad būtent šis gervės stilius yra ir okinavietiškų Goju-ryu bei Uechi-ryu karate stilių, nors ir nuo skirtingų meistrų Liu Long Gong (jap. Ryu Ruko) ir Zhou Zihe (jap. Shu Shiwa) atitinkamai, pirmtakas, taip pat dar laikomas atėjusiu tiesiogiai nuo vieno iš pirmųjų Qián wǔ hǔ 前五虎 “penkių gervės tigrų“ (t.y. didmeistrių) – Baihe-quan aukščiau paminėtojo meistro Wáng Dǎ-xìng.

  • Shíhè-quán 食鹤拳 arba “valgančios (t.y. kertančios snapu) gervės kumštis“ (vietine tarme – chiah8 hoh8 kun5).

Šis “baltosios gervės“ stilius dar žinomas ir kaip Cháo-hè 朝鹤 arba “ryto gervė“, kaip ir Bì-hè 痹鹤 arba “sustingusi (arba dar – niežtinti) gervė“.

Stilius ateina iš Baihe-quan meistro Zheng Li, dar vieno iš tų paminėtų pirmųjų “5 gervės tigrų“, mokinių linijos, kuri laikoma labiau tradicine Yongchun apylinkėse, tačiau šiuo metu dėl istorinių perturbacijų yra labiau palitusi Taivanyje – stiliuje, palyginus, dabar yra  gerokai daugiau susistemintų treniruočių kompleksų ir standartizuotų mokymo metodų.

  • Fēihè-quán 飛鶴拳 arba “skrendančios gervės kumštis“ (vietine tarme – hui1 hoh8 kun5 arba kantonietiškai ir fei hok kuen)

Šio stiliaus ypatumas – dviejų rankų panaudojimas vienu metu.

  • Zònghè-quán 縱鶴拳 arba “vertikalios (dar – besipurtančios) gervės kumštis“ (vietine tarme – chiong3 hoh8 kun5 arba kantonietiškai jun hok kuen).

Stilius išsivystė iš “valgančios gervės“ Shihe-quan dėka Qing dinastijos gale gyvenusio Fudzianyje “baltosios gervės“ meistro Fāng Shìpéi 方世培 . O jau ankstyvaisiais Kinijos Respublikos metais apie 1913-uosius šio pasekėjai nuvyko dirbti į šiaurę, kur sutiko kariuomenės mokymo instituto armijos katedros dekaną Wáng Xiāngzhāi 王薌齋 , kuris, savo ruožtu, 1923-aisiais nuvyko į Fudzianį pas Fāng Yǒngcāng 方永蒼 , taip pasekoje pats sukurdamas kitą kung-fu stilių Yì-quán 意拳 arba “prasmės (dar – išminties ar ketinimo) kumštį“ (nepainioti su Xíng-yì-quán 形意拳 !), o jo pasidalintos tuomet įžvalgos su vietiniais ir jo praktikuoto šio “baltosios gervės“ stiliaus meistrais taip pat turėjo įtakos paskesniam šio Zonghe-quan stiliaus vystymuisi ir treniruočių metodams.

Gervė ar ne gervė, bernas ar merga, o finale – viskas vis tiek susiveda į boksą…

Todėl teigti, kad šie penki pagrindiniai “baltosios gervės“ stiliai dar ir savaime yra labai autentiški, nes nekinta – irgi nesigaus, ką matome ne tik iš pastarojo pavyzdžio, bet ir gal plačiausiai dėka karate žinomas tas pats Minghe-quan stiliaus variantas per dvi skirtingų kinų meistrų linijas tapo kaimyninėje Okinavoje tuo, kas dabar yra ženkliai besiskiriančios “gerviškų“ stilių Goju-ryu bei Uechi-ryu karate.

* * *

Atrodytų keista, bet išties labai sunku yra palyginti tarpusavyje taolu, kurie būtų būdingi bendrai visoms gervėms.

Bet juk tą sunkoka buvo palyginti netgi ir karate atveju pagal jų kata dar prieš gerą dešimtmetį, tad aš tikiuosi, kad išsamesnes studijas ir gervių kung-fu kada artimoje ateityje aptiksiu (o tam dar ir būtina mokytis bent jau hieroglifus suprasti!). Nes kol kas net kinų rašmenimis mums laisvai prieinamas internetas yra visiškai neužpildytas, nepaisant tokio didelio šitais rašmenimis besinaudojančių gyventojų skaičiaus ir priėjimo prie šiuolaikinių informacinių technologijų galimai sklaidai.

Kai jau apie tas visas angliškai ar rusiškai surašytas pasakaites, kurios dar ir viena kitai prieštarauja, tuomet kalbėti – bet juk iki šiol dar yra glušių, kurie tiki, kad basakojai valstiečiai susigalvojo karate prieš metriniais skustuvais ginkluotus profesionalius karius samurajus!…

Samurajų nuginklavusi basakojė (visaip kaip…) okinaviečių gervė

Juk dar reikia ne tik mokėti tame informaciniame, ir dažniausiai – dezinformaciniame, sąvartyne rasti bent kažkokias adekvačios informacijos kruopelytes, bet ir sugaišti be galo daug laiko taip kapstant, lyginant ir atmetinėjant visokius blėnis.

Štai todėl šiame tinklaraštyje lietuvių kalba gaunate solidžiausią išskirtinę medžiagą, kurios jokiame dojo joks didmeistris jums neduos, net jei pasiūlysite jam pluoštą piniginių ženklų!

Osu!


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-11-23, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal

どうもありがとうございます!

Advertisement

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s