Masinio iššaudymo Uvalde pamokos mums (2/4): sociopatiškos asmenybės formavimas

(tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Labai tikiuosi, kad šiam momentui truputį atvėsinau tą prieš policiją ten nukreiptą išankstinę teisingo pykčio emocinę reakciją pagal įdiegtą standartinį naratyvą?

Todėl pažiūrime, nuo ko išties prasidėjo šitas masinis iššaudymas pradinukų mokykloje, kuomet tą nelemtą 2022 metų gegužės 24 dieną Uvalde mieste Teksaso valstijoje vidurinės mokyklos nebaigęs ir nebelankantis aštuoniolikmetis Salvador Rolando Ramos maždaug 11-tą valandą legaliai įsigytu AR-15 tipo pusautomačiu karabinu po kivirčo dėl telefono sąskaitos sunkiai sužeidė į kaktą savo 66-erių močiutę, su kuria jis gyveno, išsikrautęs iš motinos namų – tokia buvo tądien to masinio iššaudymo preliudija.

Tačiau kas toks pats šis žudynių antiherojus?

Žudikas ir jo įsigyti abu žudynių įrankiai (foto iš today90.com)

Neteistas ir policijai dėl savo veiklos ar antisocialaus elgesio (kuo pasižymi sociopatai) nebuvo oficialiai žinomas (nors nuolat skelbė smurtinio pobūdžio įrašus internete – ir kaip čia tame padėjo jį užkardyti toji aukščiau minėta socialinių tinklų priežiūros progama?), o taip pat ir jokių medicininių įrašų dėl psichinės sveikatos nebuvo (tad formaliai nebuvo ir diagnozuotas jokiu psichopatu, dėl ko būtų apribota teisė įsigyti legaliai šaunamąjį ginklą).

Pasak jo bendraklasių, S. Ramos mikčiojo ir stipriai šveplavo, dėl ko nuolat patyrė mokykloje patyčias.

Būdamas kaip dauguma tų pasienio apylinkių gyventojų “lotyniškos“ kilmės (iš čia – visa mačistinė kultūra, kompensuojant savo kaip imigrantų palikuonio kilmę, neatitinkančią “tinkamos“ britiškos, taip vadinamos šiaurės rytų pakrantės WASP), be abejo, siekė nuo pašaipų ir patyčių apsiginti pats fiziškai, todėl visada nešiojosi bokso pirštines, taip vis įsiveldamas į kumštynes su bendraklasiais.

Dėl bokso pirštinių, manau, irgi aišku kame buvo tokia jo logika: jei esi toks kietas, suprask, tai pasiboksuojam, ir tai bus abipusis spartingas pagal susitarimą, o ne jokios muštynės, už kurias mudu pašalintų laikinai iš mokyklos.

Ko gero, tėvą atstojantis vyresnis autoritetas vyras, kokiu galėjęs būti kokių nors ne “mergaitiškų“ (sissy) ar “baletą primenančių“ kovos menų arba to paties jo priverstinai savigynai pasirinkto bokso treneris, o gal net ir supratingas pedagogas bei fizinio lavinimo mokytojas, vedantis atitinkamą popamokinį būrelį, juk daugumai tokioje socialinėje ir psichologinėje būsenoje esančių berniukų padeda išgyventi šį paauglišką brendimo laikotarpį ir pereiti atsakingesniu ir visuomenėje besiintegruojančiu jaunuoliu į sveiką suaugusiojo pasaulį.

Treneriukas iš k/f The Gentlemen (gif iš giphy)

Deja, bet to nebuvo šiuo atveju.

* * *

O ir pasakysiu vėl nepopuliariai: toji įsivyravusi visuomenėje toksiška feminizuota auklėjimo sistema (angl. sissification) iš berniukų daro nebe atsakingus vyrus, o tik kupinus vidinių prieštaravimų bobas (angl. sissy, o ne female prasme), ar, užtaikius lytinėje brandoje ne ant socialinės elgsenos, bet biologinio pasitenkinimo momento, supozicionuotus gėjus (ir ne visi po tokių netgi seksualinių traumų, nekalbant apie psichologines, tampa po to fredžiais merkuriais, žinote – kai natūralus biologinis homoseksualumas primatuose yra daugiau nei dešimtkart mažesnis už dabar “tolerantiškai“ indoktrinuotą ir paverstą madingu trendu), kas pasekoje išsilieja į “nesupratingą“ aplinką spontaniška agresija.

Juk apie tai užsiminė ir minėtas čia tinklaraščio skaitytojas Žilvinas – nors šio Uvalde žudiko atveju aš tokios jo minimos informacijos apie tą “transgenderinę terapiją“ (oi kaip kūūūūl, žinote, aha) neradau – kas irgi nereiškia, kad to būti negalėjo, nes visi nepolitkorektiški faktai dabar melagienose skubami pratrinti, jei net netyčia pradžioje išlenda.

Bet čia pabūsiu dabar dar ir ciniškai konservatyvus: kai jau tą jų “žydrą“ geną pagaliau atrasite, pagrįsdami šitaip primetamą žmonių visuomenėje biologinę atranką, bei parodysite neužsakytus LGBT+ socialinius mokslo tyrimus, kad joks aktyviai besiformuojančių socialinių instinktų laikotaryje (maždaug nuo 7-8 iki lytinės brandos pradžios 13-14 metų amžiaus) indoktrinavimas tolerancijos visokioms perversijoms, pakeičiančioms biologines ir socialines normas, tikrai nebedidina jokios netradicinės orientacijos pasekėjų (nuo 1.5-2% anksčiau laikytų “defektuotų“ iki dabartinių 10-15% apklausose), taip pagrįsdami vykdomą visuomenėje socialinę atranką, tai jau ir man čia praneškite, prašau, kad irgi su jumis įtikėčiau tuo “delfienos britų“ mokslu, kaip visi nuedukuoti įtikėjo feikiniais (ne)skiepais dar pernai, ir pan.

Tai nereiškia, kad aš skatinu diskriminuoti kažkokias seksualinių problemų dėl netradicinės lytinės orientacijos turinčias mažumas, taip siekiančias politiniais būdais prievartiniu būdu tapti vyraujančiomis ir savo dienotvarkę diktuojančiomis daugumomis visuomenėje, bet su tuo primetamu tarsi savaiminiu “gėriu“ visu nepilnamečių indoktrinavimu bei smurtiniu būdu diegiama visuomenei priverstine tolerancija socialinių ir moralinių normų griovimui reikia galop jau liautis.

Dvi labai pavyzdingos JAV pareigūnės švenčia savo profesinę šventę: subobintas admirolas gėjus ir prezidentinė vapsėtoja nebaltaodė lesbietė imigrantė (foto iš vikės)

Nes jau dabar užtenka ir to išliejamo jaunuolių smurto per užspaustas sperma jų dar iki 30-ties metų amžiaus nesuformuotas smegenėles, kai šitos dirbtinai didinamos skaičiuje šitaip sulaužytos bebręstančios psichikos krizės paskatina antivisuomenišką elgseną tarp biologinių ir socialinių instinktų neatitikimo, dezintegruoja tokius “pasimetusius“ paauglius ir jaunuolius dar lytinio brendimo metu iš sociumo, prieš kurį po to šie paaugę “atmatos“ (tų “tolerantiškųjų“ požiūriu) ir išlieja savo susikaupusią agresiją.

Aš nežinau, ar tame didelė “laimė“, kad LGBT+ asmenų imtis realiai visuomenėje maža, todėl jų agresija tiek sąlyginai ir plačiau dar (!) neatsispindi (juolab, kad šią viešinti ir statistikoje apskaityti gi yra faktiškai draudžiama!), kaip ir liūdnas faktas, kad šie asmenys dažniausiai tą savo smurtišką elgesį nukreipia ne prieš pačią visuomenę (t.y. demonstruoja ASPD būdingą elgseną), o prieš save (t.y. depresijos ir frustracijos sukeltos savižudybės bei priklausomybės nuo svaigalų ir kvaišalų).

Tuo šiam kartui neurologijos mokslu paremtų faktų konstatavimą dabar visuomenėje žalingam ir aktyviai peršamam trendui ir baigsiu.

* * *

O čia aptariamas tame kontekste Salvador Ramos, agresyviai demonstruojantis antisocialinį elgesį jam tokios priešiškos socialinės aplinkos atžvilgiu, labai natūralu, kad tuomet turėjo labai nedaug draugų.

Kas taip pat reiškia, kad tuo lytinės brandos laikotarpiu, kuomet ypatingai būtinas draugų ir artimųjų palaikymas, jo charakteris (arba socialiniai instinktai) tos aplinkos suformuotas visiškai priešingai, t.y. ne įtraukties į sociumą, bet išstūmimo iš visuomenės būdu (ką taip irgi skatina ir visa kamingautų subkultūra).

Kitaip tariant, taip suformuojant jame sociopatines tendencijas (tai, kas išties ir vadinama ASPD – anti-social personality disorder), kurios po lytinės brandos periodo jau “nebeperauklėjamos“, nes užsifiksuoja taip vadinamais socialiniais instinktais.

Hiperaktyvus vaikiukas, aha (foto iš Health Jade)

Ir ne, tai tikrai niekaip nenutinka savaime ir iš niekur nieko, deja, ir ne mūsų mokyklose imituojama kova su patyčiomis išties sprendžia šią problemą, kuri ilgainiui pas mus tik labiau aštrės, nes mes juk jau anksčiau turėjome įvykį prestižiniame Vilniaus Licėjuje, kur toks “nepritapėlis“ mokinys pasišvaistė peiliu prieš tris jį dūchinusius bendraklasius.

Atkreipsiu dėmesį, kad nereikia dabar mano teiginių iškreipinėti ir pritempinėti, nes nei šis, nei minimas čia S. Ramos, jokių sąsajų su taip vadinama gėjų bendruomene net neturėję, o pasąmoningai per tokį dominavimo biologinį instinktą iš esmės priešinosi tik savo subobinimui, labai natūraliai kaip būsimi “tradiciniai“ ir tos “mačistinės“ ispanakalbės kultūros vyrai įsitikinę, kad gali ne tik patys apsiginti, bet ir tapti tos juos atstūmusios bendruomenės ne visai va tokiu sveiku ir antivisuomenišku būdu jau alfomis.

Dar darželinukuose, išmesti iš smėlio dėžės už primetamą kitiems dominavimą bei nesugebėjimą bendradarbiauti smėlio pilių statybose, ką tokie berniukai daro? Apmėto jį atstūmusius po ranka papuolusiais kokiais nors kankorėžiais, kol didesnė “nenugalima jėga“ auklėtojos asmenyje jėga nepritaiko teisėtų “represinių priemonių“.

Kai visas pasaulis jau priklauso vien tau – ankstyva alfa babuino sėkmė (gif iš shareably)

To laiku neįvykus ir teisingai taip neatkoregavus socialinių instinktų  – penkiamečio kankorėžius po gero tuzino metų gali pakeisti ir AR-15 pusautomatis karabinas.

* * *

O minimas čia S. Ramos dar turėjo baigti Uvalde vidurinę mokyklą šiais metais, bet nuolatinės pamokų pravaikštos nebūtų jam leidę vis tiek išsilaikyti baigiamuosius egzaminus, tad jis pats tą mokyklą ir užmetė.

Galbūt, jam būtų padėjusi įsilieti į visuomenę tokia galimybė pereiti į profesinę mokyklą, kur pakaktų formalių vidurinės mokyklos žinių “bendram išsilavinimui“, tačiau tuo pačiu įgyjama praktiška ir paklausi darbo rinkoje profesija, leisianti greitai įgyti pripažinimą kaip meistro – juk dirbančių nagingomis rankomis, o ne su genderinių studijų magistro diplomais ar kritinės rasinės teorijos bukalaurų, trūksta ir JAV.

16 tons“ daina Amazon bendrovės iliustracijai a/f Southpark (iš tzr.io)

Tačiau ši profesinio rengimo sistema JAV irgi yra palikta savieigai (elitui nebeapsimoka investuoti į proletariatą), o ir pas mus, deja, šita valdžia jau pribaiginėja tos buvusios švietimo ir profesinio rengimo sistemos likučius.

Štai maniškiame Varėnos rajone, kas šiaip tipiška visoje Lietuvos provincijoje, yra net trys gimnazijos ir tik viena profesinė amatų mokykla (kaip jums toks disbalansas, tarsi pas mus visi moksliukai – aha, esame “unikali“ šalis pasaulyje… tik realybėje, deja, gaila, kad moksleivių mokymosi pasiekimų ir žinių patikrinimo testai rodo visišką mūsų išsilavinimo smukimą ES).

Beje, jau šiemet uždaroma bus profesinė mokykla, o ne dvi perteklinės gimnazijos – ir tėvams “ne prestižas“ savo atžalas gi į profkę leisti su dirbtinai sukeltais praeinamaisiais balais, o ir kaip krepšelius ir finansavimą prisigrobs sau, prisidengdami “mirusiais studentais“ tie mūsų niekiniai “universitetai“ (tuzinas – milijonui gyventojų, tad santykis tarp aukštojo mokslo ir profesinio mokslo visoje Lietuvoje yra toks, kaip minėtasis provincijoje tarp gimnazijų ir amatų mokyklų).

Iki šiol su “profkėmis“ siejama gopnikų subkultūra (iš Russia Beyond)

Todėl nereikia didelių įžvalgų, kad suprastum – su tokia “amerikonizuojama“ švietimo ir socialine sistema, tai ir pas mus tokių visuomenės “atmatų“ tik daugės, tą procesą dar ir paspartinus dabar visuomenės finansus ir kitus aktyvus nusavinančioms visokioms “austėjiškoms“ bei “tūkstantmečio“ mokykloms.

Aš vis dar apie platesnį kriminalinės prevencijos kontekstą visuomenės saugumo požiūriu kalbu, o ne “politikuoju“ gi – argi taip jūsų pasitvirtinama per imitacinius rinkimus vis kvailesnė ir godesnė šaikų, kaip jie save vadina, valdžia nėra niekaip susijusi su tokiomis aplinkybėmis, kurios sudaro palankias sąlygas masinių žudikų ir sociopatų pasireiškimui ne tokioje ir ilgoje mūsų šalies perspektyvoje?

Kas dėl JAV, tai, žinote, irgi neketinu moralizuoti dėl jų Konstitucijos Antrosios Pataisos suteikiamos net ten nuolat ginčytinos piliečiui teisės į tą ginklą savigynai, nes ir mes tokią teisę savo įstatymuose juk turime (dažnai, lyginant su JAV vietiniais įstatymais, tai gerokai liberalesnę!), o ir tas proginis jų ir mūsų politikų polėkis vis ką nors uždrausti yra šiuo atveju irgi nelabai logiškas – pats ginklas nieko nenužudo net paliktas be priežiūros užtaisytu ir ne ant saugiklio.

O jei motyvuotas žudikas neturės po ranka dabar demonizuojamo AR-15, tai iššaudys iš kokio gloko, legalaus ar nelegalaus; o jei šio netgi neturės, kaip britai, tai durstys peiliu ar užkapos kirviu arba tiesiog užvanos kuolu (nepamenu, kada paskutinį kartą mūsų nacionalinė beisbolo rinktinė ką laimėjusi, bet beisbolą “žaidžiančių“, sprendžiant iš pomėgio vežiotis tą kuoką, turime santykinai daugiau ir už JAV?).

Mergaitė irgi nori tik pažaisti? (iš k/f The Suicide Squad gif via gifer)

Žmonės yra kūrybingi – tad ir reikiamą įnagį žudymui visada susiras. Tiesiog efektyvumo mastelis skirsis – tvatinti ar durstyti po vieną auką fiziškai užima daugiau laiko ir pastangų, nei iššaudyti per atstumą švelniu nuleistuko paspaudimu.

Ir, juolab, kaip jau rašiau, tai Lietuvoje per tą savidestrukcinį dominavimu ir neapykanta aplinkiniams persmelktą “karą keliuose“ santykinai žūna daugiau žmonių, nei JAV nužudoma per masinius iššaudymus – bet kažkaip dar valdžia neišsodino mūsų iš automobilių, išdalindama vietoje to tik elektrinius paspirtukus (nors tendencija ir stumiamas kitų žmonių pinigais “žalias kursas“ išties intensyvėja).

* * *

Tai kalbant apie žudikišką kūrybingumą, S. Ramos, sakoma, pastebėtas nekart dar ir žiauriu elgesiu su gyvūnais – na, nesimoko jie mūsų klasiko Jono Biliūno “Kliudžiau“ ar “Brisiaus galas“…

Tai ne tolerancija tokiais atvejais, bet visuomenės nusikalstamas socialinis abejingumas, kuomet net nepaisoma, kaip jo atveju, kai jis įkeldavęs katinukų ir įvairių gyvūnėlių kankinimus ir žudymus į Yubo socialinį tinklą – nes taip jis išreiškė ne tik minėtą dominavimą, tuo tenkindamas šį savo biologinį instinktą, bet taip vyko jame ir akivaizdus tų sociopatinių tendencijų praktiškas puoselėjimas, ištrinant asmenybėje bet kokias empatijos užuomazgas silpnesnėms gyvoms būtybėms, kurias mes šiaip augintiniuose netgi linkę sužmoginti (ir nukvailėję meiliai paniurkyti tarsi mielus vaikučius).

Empatijos ir atjautos juk nebuvo jo atžvilgiu ir iš visuomenės pusės – lygiai tą patį atšiaurumą jis pats atspindėjo ir į šiuos gyvūnėlius, versdamas juos kentėti ne mažiau, nei jis pats tą skausmą emociniame lygyje jautęs.

Empatija – visada svarbu (meme iš Sad and Useless Humor)

Juolab, kad jo tame tinkle atvirai ir nekart buvo grąsinama pagrobti bei išžaginti merginas ar iššaudyti visus mokykloje – aiškus ir čia pasireiškimas dominavimo instinkto, persmelkto ir reprodukcinio instinkto įtaka, kurio per lytinės brandos laikotarpį net ir negalėjo realizuoti, kai netgi draugų tarp savo bendraamžių bendros lyties jaunuolių surasdavo, nekalbant apie galimybes flirtuoti su priešinga lytimi, nebijant daugkartinio atstūmimo (tai juk numbers game, kalbant apie vyrų sėkmę merginų “pakabinime“), kuomet net bendraklasiai jį nuolat atstūminėjo.

Apie jo paskyrą dėl tokių dalykų buvo pranešama, tačiau šioji taip ir nebuvo blokuota, o ir jokios socialinės priežiūros tarnybos, nepaisant išgirtos socialinių tinklų monitoringo programos, juo dėl to net nesusidomėjo – netgi ir dėl šio tokio dar vieno “išdykėliško“ pomėgio važinėti vakarais su draugu to automobiliu ir šaudyti pro atvirą langą į praeivius pneumatiniu ginklu arba apmėtyti kiaušiniais automobilius.

Taksistas Robert De Niro gauna “išdykėliškai“ kiaušiniu į stiklą (gif iš WiffleGif)

Tėvai tokioms sūnaus išdaigoms įtakos faktiškai neturėjo, o gal ir ne itin sugebėjo tam užkirsti kelią – o ir jo motina netgi įtariama vartojanti kvaišalus. Iš šios namų S. Ramos dėl nuolatinio konfliktavimo su ja išsikraustė taip pas savo močiutę maždaug dveji mėnesiai į šaudynių, susiginčijęs dėl wi-fi atjungimo – vis tik mama, matomai, bandė tokiu būdu kažkiek paveikti sūnų, kad tas šitokiu smurtiniu elgesiu jau nebesireikštų internete.

Po šaudynių iki šiol ji pati nevadina savo vaiko kažkokiu “pabaisa“, nors pripažįsta, kad tas retkarčiais buvęs agresyviu – šis gi dar su ja gyvendamas yra įkėlęs į instagramą video, kuriame su motina ginčinasi, išvadindamas šią “kale“.

Šalyse, kur yra daugiau “socializmo“, čia jau iš anksto įsikištų valstybės socialinės institucijos kaip paminėta anksčiau gerokai didesnė ir “nenugalima“ jėga, kuomet tokie socialinės tolerancijos ribas peržengę nepilnamečiai yra įtraukiami į perauklėjimo ir stebėsenos įskaitą arba netgi iškeliauja į specializuotas perauklėjimo įstaigas – ir net nėra jokios kalbos apie tai, kad gautų licenciją pusautomačiam karabinui arba iškristų iš vietinės policijos priežiūros akiračio.

Nepilnamečių kalėjime Arizonoje, JAV (foto iš Change.org)

Bet “demokratiškos“ visuomenėms politikai parenka verčiau jų mokesčius išleisti įvairioms brangioms ir, kaip šiuo atveju, neveiksnioms priemonėms (kuriomis prekiauja jų politiniai rėmėjai bei bičiuliai verslininkai), nei užkardyti tokias problemas dar jų užuomazgoje, investuojant į socialines programas ir pertvarkant bendrą socialinės ir profesinės integracijos sistemą šalyje.

* * *

Nebelankydamas mokyklos, jis įsidarbino vietiniame Wendy’s užkandinių tinkle, kur pradirbo beveik metus – juk reikėjo užsidirbti pinigų žudymo įrankiams, kadangi močiutė, spėju, pakankamai kišenpinigių nedavė, o vyresnioji sesuo atsisakė dar pernai rugsėjį nupirkti jam jo prašomą ginklą.

O jau kai norimus žudymo įrankius įsigijo, apie kuriuos viešai svaigo iki tol savo instagram paskyroje, tai šitą darbą maždaug mėnuo iki šaudynių metė.

Buvę jo bendradarbiai sako, kad ir darbe šis buvęs ne mažiau grubus su bendradarbėmis (kitaip tariant, demonstravo jau mokykloje susiformavusius socialinius elgsenos paternus), ir dar siuntinėjo joms nešvankias žinutes. Į bendradarbių pastabas reaguodavęs atžagariai, ir netgi iššaukiančiai klausdamas, ar tie žino, kas jis toks esąs – tik apie bokso pirštines darbe neužsimenama (matyt, ten buvo pakankamai fiziškai stipresnių už jį, kurie mielai jo prisiprašymu būtų atitalžę marmūzę). O ir šie, savo ruožtu, jį patį užgaulioję bei pašaipiai vadinę netgi “mokyklos iššaudytoju“ (angl. school shooter).

Tad ir šiame minimalaus uždarbio sunkiame darbe, visiškai kaip ir mokykloje, jis buvęs tik atstumtuoju, ir savo agresyvaus elgesio bei žudikiškų ketinimų visiškai neslėpė – bet irgi niekas į tokius išankstinius signalus nekreipė jokio dėmesio.

O po to dauguma nustemba, kaip tokie masiniai iššaudymai ar žudynės įvyksta “iš niekur nieko“ – aha, kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Tai tik uci-puci vėjo varpeliai (gif iš animesher)

* * *

Taip jau sukandęs dantis užsidirbęs, kad apsiginkluotų, o toliau likęs be pajamų, ir agresyviai demonstruojantis smurtines bei sociopatines tendencijas, kuomet net atvirai grąsinęs visus iššaudyti – na, tikrai, ir kas galėjo pagalvoti, kad taip negerai čia viskas gali baigtis, aha.

Jo tėvai išsiskyrę anksčiau ir gyvena kas sau, o motina turi kitą seksualinį partnerį (matomai, šiuos irgi dažnai keičia?), nes ji dar ir svaiginasi – su ja namuose vykę nuolatiniai konfliktai, dėl ko jis pats vakarais iš namų pradingdavęs pachuliganavoti (kai šiaip demokratiškose šalyse nepilnamečių atžvilgiu paprastai yra labai griežta “komendantinė valanda“ – bet motinai taip atsirasavusi ramybė namuose).

Jau nebelanko mokyklos (socialiniams pedagogams nelabai terūpi, jei tokie JAV mokyklose išvis yra), ir jis jau apsigyvena pas močiutę, kuri, matomai, jam “proto neknistų“.

Viską taip sudėjus ir palyginus, tai pasakyčiau, kad labai tipinė ir pas mus tokia lietuviška provincija, kuomet vyrai kaip šeimos maitintojai masiškai išvykę uždarbiauti juodadarbiais emigracijoje, o vaikai auginami ne šeimose, bet jų senelių, kurių autoriteto ir nurodymų namuose paaugliai jau nebepaiso; šių motinos neretai arba pačios išvykę analogiškai vyrui “ilgalaikei komandiruotei“ (taip pas mus nebesiskaito emigracija!), arba tiesiog bukai užsipildinėja alkoholiu savo beprasmį gyvenimą be šviesesnių ateities perspektyvų.

Alus be viskio – tik skysta duona (gif iš tenor)

Deja, bet juk ir pas mus vis labiau lietuviška tradicine šeima yra irgi va tokia, kokia buvusi ir aptariamo čia S. Ramos – tad linkėjimai ta proga ir mūsų Laisvės Partijai už buvusios tradicinės šeimos socialinio modelio diskreditavimą bei savo vykdomoje politikoje paskatinimus tos neatsakingos laisvės nebaudžiamai svaigintis, melagingai tą vadinant “tolerancija“.

Kaip ir kartu eina ne mažesnė padėka tradiciniams (sic!) lietuviškiems šaikos “krikdemams“ iš Tėvynės Sąjungos už tą mūsų šeimos maitintojų išstūmimą į emigraciją, paliekant taip vaikus mūsų provincijoje augti su seneliais – jei ne pastarųjų mizeriškos pensijos, atitinkančios pasidalinamą UBI (ang. universal basic income), tai lietuviška provincija jau seniai būtų tik dykromis patapusi, nors dabar ta linkme viskas ir degraduoja, bet ne tiek ir sparčiai visame tame džigiai tuščių ES dūzgių fone.

Dar gerai, kad štai Dzūkija, ir anksčiau buvusi mažiausiai apgyvendinta, yra vis dar tokia miškinga, kol medienos vardan švedų neokolonialistų IKEA neiškirto, tai dar susidaro pravažiuojant čia apgaulingas įspūdis, kad ten kažkur už giraitės dar kokia sodyba gyvenama, bet kai per rytinę be miškų Aukštaitiją važiuoji, tai tarsi išvis po maro kaimai ten išmirę, nors Ieva Simonaitytė taip lyg ir apie XVIII amžiaus Pamarį rašiusi – tuomet į ištuštėjusias teritorijas atsikėlė vokiečių kolonistai ir tą lietuvių kraštą germanizavo.

Spėkite, kas ateis į mūsų pasitraukusių tautiečių vietą netolimoje ateityje?

“Lietuviškai“ nykstanti amerikietiška provincija – ar atvirkščiai? (gif iš gifer)

* * *

Tokia proga ir vėl galiu, optimistiškai jums parduodamas du už trijų kainą, dabar nuraminti už visą šią valdančiųjų IVA+ koalicijos politiką visus džiugiai, kaip gerai linsminamųjų substancijų prisišniojus ir smagiai apsinešus, prabalsavusius užingridus, čmoškinius ir armoškinius – dar ir iki jų beprasidedantis nepilnamečių smurtas mūsų provincijoje tuoj ne tik akutes tik ten badys, ir ne tik perkeltine prasme.

Nes pagal tendenciją belieka prognozuoti, kad faktiškai tik vieno žingsnio tetrūksta jau iki ginklų prieinamumo (primenu, kad visi trys mano tinklaraštyje aptariami masinio iššaudymo atvejai JK Plymouth bei JAV Buffalo ir šis dabar Uvalde, buvo atlikti legaliai įsigytais ginklais), po ko “nei iš šio, nei iš to“ pamatysime amerikietiškojo“ stiliaus masinius iššaudymus (o juk buvo tas anksčiau ir pas mus Draučių kaime nacionalistiniu motyvu).

Sako, dar vis džiugina, kad kol kas neturime tokio gilaus amerikietiško ginklų kulto, nors pasąmonę veikiančių simuliacinių pyškalynių jau pakanka kompiuteriniuose žaidimuose, o ir dėl karo Ukrainoje čia supanikavę “patriotai“ masiškai užplūdo įsigyti ginklus savigynai (kam kaaaaaam???) bei užsiimti šaudyklose saviapgaulinga psichoterapija.

“Kas čia su batais per tik ką išplautas grindis?!“ (gif iš gifer)

O ir socialinės atskirties (paprasčiau tariant, tai ne vieną kartą apimančio paveldimo skurdo) tradicijų tyčia nebepastebime (jau dabar maždaug ketvirtadalis namų ūkių skurde bei kone 16 bedarbių į 1 registruotą darbo vietą dar iki šios stagfliacinės krizės – smulkmenėlė, “krizeeeeelė“!).

Todėl jūs “visi saugūs“, o didžiausią grėsmę valdžiai, programuojančiai riaušes, juk kelia tik pilietiškai atkutusi visuomenė, kuriai, tik pamanykite, vis dar reikia nacionalinės krikščioniškos demokratiškos politikos šioje mirusios respublikos™ tebetuštėjančioje ir uzurpavusius socialinius liftus elituko mažorų šalyje. Galima šaipytis iš nevėkšlų milenelsų čia ar anapus Atlanto, bet mūsų vaikų karta išties turi mažiau galimybių, nei turėjome savo laiku mes.

Čia ne šiaip pavienių individų, turinčių ASPD sindromą (angl. anti-social personality disorder), kuo paprastai ir pavadinami psichopatais ir sociopatais (kaip matote, tai dauguma jų yra užauginami tokiais vaikystėje, o ne gimsta su smegenų defektu), problema, kuria jie taip smurtiškai sprendžia savo vieną iš trijų biologinių instinktų (t.y. dominavimo) – tai yra visuomenės demokratiškai pasitvirtinančių (sunku pavadinti – išsirenkančiųjų, kuomet demokratija valstybėje imituojama) ir juos valdančiųjų (tikrai ne atstovaujančių) elitų nuosekliai vykdomos politikos socialinė pasekmė.

Ir kuriai, atmetus šiam tinklaraščiui nebūdingus politikavimus, įdėtus išplėstinio konteksto suvokimui, tai jūs asmeniškai jokio kito savigynos būdo nepritaikysite, kaip tik nepakliūti netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje va tokiam netinkamos visuomenės netinkamam nariui.

Saviraiškos laisvė – netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku (gif iš moot)

* * *

Vis tik pagal S. Ramos tėvą, kuris kartu seniai su šeima nebegyvenęs, jo sūnus lyg ir turėjęs kažkokią simpatiją San Antonio (susirašinėjant mikčiojimas ir šveplavimas nepastebimi), kuriai gegužės 14 dieną nusiuntė privačią žinutę instagrame, kad “liko dar 10 dienų“.

Toji perklaususi, ar tas neketina iššaudyti mokyklos ar panašiai, kaip vis žadėjęs, o šis atkirtęs, kad “ne, neuždavinėk kvailų klausimų, bet tu dar pamatysi!“ – matyt, šiai kilęs įtarimas dėl jo paties nebelankomos Uvalde vidurinės mokyklos, kai jis, panašu, buvo jau savo taikiniu numatęs pradinę Uvalde mokyklą.

Formaliai žiūrint, tai kaip ir tuomet nebuvo dar priežasčių nerimauti nei iš jo besišaipiusiems bendradarbiams, kurie taip ir nesulaukė šio su “paštu“ (amer. to go postal reiškia iššaudyti savo dažniausiai jau buvusios darbovietės personalą ar bendradarbius), nei besityčiojusiems bendramoksliams, nes jis juk pasirinko ne savo, o visiškai kitą mokyklą (prisimenant jo nukankintus gyvūnėlius – mažutėlių pradinę…).

“Sveiki atvykę“… Uvalde Robb Elementary School su pareigūnais jau po šaudynių (foto iš kxan.com)

Štai irgi taip pat lygiai ir pas mus Lietuvoje daugiau nebereikia visą kriminogeninę aplinką sekančių apylinkėse buvusių policijos įgaliotinių, pas mus liaudiškai vadintų “šerifais“, o ir buvę prie vietos milicijos ir po to dar policijos komisariatų nepilnamečių reikalų skyriai juk yra faktiškai depolicizuoti bei tapę tik socialinių pedagogių mokyklose bei socialinių tarnybų savivaldybėse reikalu, kur už labai nedidelį atlygį ten dirbančios valdininkės turi visiškai kitokius savo veiklos tikslus, nei galimų nusikaltimų prieš visuomenę užkardymo, kaip ir neturi atitinkamų anksčiau teisėsaugai būdingų įgaliojimų.

Galiu netgi lažintis, iš esmės to tikro bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos tikslais tarp šių socialinių tarnybų ir teisėsaugos pas mus irgi nebelikę – jau aukščiau minėjau, kad policija taip išvis visur linkusi nusimesti dalį savo darbo toms atskiroms specializuotoms įstaigoms ir eiti čiaumoti spurgų.

Tai ar norite man čia pasakyti, kad ir vėl toji klaidingai vadinama valstybė nusiplovė rankas, palikusi visuomenei pačiai saugotis nuo savo antivisuomeniškų narių?

Oi ne, čia tik tose amerikose visi durniai, o pas mus irgi taip pat, bet taip pat “nebūna ir nebus“, nu!

Draučių kaimo iššaudymo bylos puslapis (foto iš delfi)

* * *

(kita dalis – bus čia)


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas vientisa apimtimi iškart buvo publikuotas 2022-06-30, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal!

5 Comments

  1. Cit.: “Galiu netgi lažintis, iš esmės to tikro bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos tikslais tarp šių socialinių tarnybų ir teisėsaugos pas mus irgi nebelikę – jau aukščiau minėjau, kad policija taip išvis visur linkusi nusimesti dalį savo darbo toms atskiroms specializuotoms įstaigoms ir eiti čiaumoti spurgų.“

    Šitos vietos nesuprantu. Policija tikrai jau nebeužsiiminėja nusikaltimų prevencija? 😦 Bet, pala, Tu gi minėjai, kad Tave buvo aplankę nusikaltimų prevencijos (sic!) tikslu net cieli du pareigūnai:

    https://punkonomics.wordpress.com/2018/12/16/demokratija-2/

    Tai ko dabar skundiesi, kad policija nusikaltimų prevencijos linkme nedirba? Ar čia tik specifiškai su nepilnamečiais nedirba, o su suaugusiais (pvz., tokiais “netikėliais“, kaip Tu) “dirba“ labai rimtai?

    1. O kuris iš tų 15 vien Alytaus apskrityje kėlė realiai kokią nors grėsmę kaip kriminalinis nusikaltėlis? Gi aš kreipiausi paaiškinimo – turėjo išdėstyti pagal įstatymą priklausančius motyvus ir kriterijus, pagal kuriuos aš, kaip ir kiti, būtume toje potencialių nusikaltėlių grupėje. Atvirkščiai, bobinai (nes steroidinis net beraštis yra, matyt) net nesugebėjo nurodyti priežasties, kodėl atsiuntė pagąsdinimui mentus. Ir dar įdomiau, kad po to bandė nuleisti viską taip, tarsi čia kažkoks nesusipratimas, kuris “nieko nereiškia“ (citata).

      Ar tau atrodo, kad konstitucinių teisių nuolatiniai ir masiniai pažeidinėjimai šitoje mirusioje respublikoje nėra jokia politizuota iš teisėsaugos į represines struktūras paverstų kitąkart ir savivaliaujančių “organų“, kurie naudojami prieš piliečius, problema? Mes čia apie ką dabar kalbame?

      1. Cit.: “Mes čia apie ką dabar kalbame?“

        Apie vidines prieštaras kalbame. Iš vienos pusės žiūrint, policinė valstybė. Iš kitos pusės, toje policinėje valstybėje rimtas nusikaltimų prevencijos darbas tarsi nedirbamas. Štai šitos prieštaros aš ir nesuprantu. Nes jei policinė valstybė, tai kur prevencinis darbas su nusikaltimais pastarųjų užkardymo tikslu?

        1. Aš jau tau kalbėjau apie ideologiją. Policinė valstybė yra paprastai teisėsaugos pavertimas represinėmis struktūromis politiniais tikslais (o politika remiasi ideologija). Kaip sakė V. Landsbergis Sąjūdžio laikais, tai kam jūs prieš mafiją kovojate, milicininkai, nes gal tie banditai yra už Lietuvą? 😉

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s