Sanserū (3/6): kata nuo drakoniško ežero?

(Pradžia – čia)


Galbūt, tai išvis nieko bendro nei su veiksmų skaičiumi, nei su jokia budizmo skaičių magija neturi, kaip ir neaišku, galėjo ar negalėjo grafinis objektų ir reiškinių įsivaizdavimas, kuo remiasi visas kinų raštas, tam turėti įtakos.

Gal tai yra pagal vienintelio gėlavandenio ežero salos viduryje prie gervės kung-fu gimtinės Fuzhou pavadinimą 三十六腳湖 Sānshíliù jiǎo hú, kuris reiškia “36 pėdų ežeras“?

Drakono rifas 36-erių pėdų ežere Fujian provincijoje (iš mapio)

Ta sala yra nuo šio uosto į pietus jo prieigose – jei taip plauktum nuo artimiausio Taivanio per įlanką, arba pro jį nuo Okinavos, laikydamasis orientacijai kairiame laivašonyje esančių salų ir vėliau Taipėjaus iki šios minėtojo ežero salos, po ko jau užkiltum pakrante šiauriau link paties uosto Fuzhou.

O juk į Fuzhou dabartinėje Fujian provincijoje šimtmečiais, iki tapo “japonais“, okinaviečiai atvykdavę: taip jums jau žinomų Higashionna giminė užsiėmė logistika (“malkas vežiojo“, aha – kas išties reiškia medieną), o Miyagi įtėviai – užsiėmė salose arbatos didmenine prekyba (gali būti, kad Miyagi Chojun su savo mokytoju Higashionna Kanryo turėjo ne tik bendrų karate, bet ir verslo interesų?), ir nuo Qing imperijos žlugimo suirutės emigravęs kinas Wú Xiánguì natūralizuotas Japonijoje į Go Kenki – mažmenine arbatos prekyba, ir pan.

Aišku, atvykdavę per Fuzhou iš okinavietiško Naha uostamiesčio tame tarpe ir mokytis iš kinų jų kung-fu, kaip pats Higashionna Kanryo ar Uechi Kambun bei kiti (tik “establišmento mažorai“ senoje būsimų okinaviečių Ryukyu karalystės sostinėje Shuri mokęsi elitinio “šaoliniško“ stiliaus Shorin-ryu ir pan. karate).

Ir neabejoju, kad ne vienas tokių okinaviečių savo laiku yra lankęsis gal ir to vaizdingo ežero pakrantėse, jei jau romantišką pasiplaukiojimą valtele tame ežere yra apeiliavę kinų poetai.

Štai ir dabar Fujian buriavimo rinktinė (per ką ir toptelėjo man mintis apie sąsajas su šia kata) treniruojasi ten dažniau ne jūros įlankoje (ko ten prie tos jūros eiti, kai tokį kelią esi burinėje baržoje per bangas atlingavęs, ir Miyagi Chojun, nepaisant savo ambališko sudėjimo, nemėgdavęs jūra keliauti – nes jį užsupdavę), o būtent dažniau treniruojasi šiame ežere – kaip ir pas mus, taip gėlavandenės Kauno marios yra Lietuvos buriavimo sostinė, o ne uostamiestis prie Baltijos jūros ar bent jau Kuršmarės (ir mūsų svarbiausia nacionalinė regata nėra jūrinė, bet KMR, Kuršių marių regata, tad irgi vidaus vandenų).

Bandžiau suprasti kinų visų tų legendų logiką, kodėl jie ten tą ežerą taip pasivadinę – neva, įlankų tiek daug, kaip 36 pėdos (o kodėl ne kitoks pėdų skaičius – irgi mėgėjai viską tuzinais skaičiuoti, kai trys yra “laimingas skaičius“?).

Ir kad tiek pėdų bendrai turėjo kažkokie mitiniai drakonai, kai susipynę paskendo, ir kurių suakmenėjusius į rifus kūnus galima ir dabar per skaidrų ežero vandenį dugne pamatyti – kaip ir tokio drakono pavadinimo rifas (veikiau primenantis labiau dramblį) ten irgi yra.

Ir kas Uechi-ryu šios “drakoniška“ vadinamos kata užrašyme sanseiryu skamba trečiame skiemenyje irgi kaip “drakonas“ 龍 ryū (kin. lóng), nei “šešetas“ 六 (kin. liù).

Ir kad tai ne drakonai, o taip vadinti dar Tang dinastijos laikais šiose ežero pakrantė veisti ypatingi eržilai, tad jei tie ten dėl kažkokių perturbacijų priburbuliavę, tai akurat 9 gautųsi po 4 kanopas kiekvienas (galėjo paskęsti verčiau kokie 8 trigraminiai – tai vis arčiau budizmo magijos).

Kaip ir įlankų galima paskaičiuoti maždaug 9, tai gautųsi po vieną kiekvienam keturkojui, tad 9×4=36.

Įsivaizduokite pusantro tūkstančio metų tos vietovės istoriją, ir kodėl seniai niekas per tiek čia gyvenusių kartų nebepamena, kodėl jų pro-pro-pro-irtt-protėviai taip ežerą praminė (o kodėl NE-munas, NE-vėžis ar NE-ris, o ne TAIP-munas, TAIP-vėžis ar TAIP-ris – iš kur tiek mūsų tautoje negatyvo???).

Beje, būtent konkrečiai šios Fujian provincijos gyventojai save vadina ne šiaip kinais pagal tautybę han, o tang – kaip būtent karate pradžioje užrašoma buvo kaip tų tang (kinų) metodais (rankomis) 唐手, o ne tuščia ranka“, kaip yra įprastai užrašoma dabar 空手 (nes tai yra nebe “kinų“, bet “japonų“ kovos menas!).

* * *

Tiesa, kinai net ir pietuose, prie visokių gervių, drakonų, tigrų ir panašių amžinai žydinčių bei kniaukiančių slyvų tarp Kantono ir Honkongo, tai labai mėgo vis savo kung-fu tradicijas dirbtinai kildinti iš šiaurėje įsikūrusio Šaolinio.

Tai va irgi nežinau, kiek senovinis, ar tik šiuolaikinė interpretacija tai, bet wushu ar kung-fu ne vienoje mokykloje irgi yra tokio pavadinimų kompleksų, kuriuos sudaro 36 veiksmai.

Štai kaip ir šitas Yílán tàizǔ huàhè quán (quán mǔ) 宜蘭 太祖 化鶴拳 拳母 apjungiantis viename stiliuje tiek imperatorių “protėvį“ taizu, tiek ir, suprask, vietinę gervę huahe (ar ką jie ten pasakyti tokiu linksmakočio pavadinimu norėjo?) į va tokius 36 “šaoliniškų“ veiksmų metodus shàolín sānshíliù shǒufǎ 少林 三十六 手法:

Na, bet jie bent jau aiškiai susiskaičiuoja 36 veiksmus viename komplekse.

Sunkiau 36 veiksmai gaunasi su ta “36-ių“ kata 三十六 , kuri gal iš kokios originalios sānshíliù okinaviečių kung-fu pavirtusi į dabar karate praktikuojamą sanseru arba sanseiryu.


Kita dalis – toliau čia.

* * *

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas pasirodė iškart visa apimtimi dar 2022-02-19, o taip pat – atskirai balsuojantiems per PayPal!

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s