Entourage vs Close Protection (diskusiją pratęsus)

Labai džiaugiuosi, kai jūs perskaitę komentuojate, ir dar džiugiau, jei taip galima pasakyti (o rašybos tikrintuvas sako, kad galima būdvardį “džiugu“ laipsniuoti, dėl ko yra džiugiausia), kuomet užduodate klausimus.

Ačiū Augustui už klausimą prie kitos temos (sveikinome mano Goju-ryu mokytoją Bob Honiball jubiliejaus proga, bet ir jo klausimas buvo apie dievo palaimintą kravmaginį variantą), nes nors ir esu apie tai keliskart, berods, minėjęs temose apie asmens apsaugą, o va dera išskirti ir mūsų komentarus į atskirą temą, kad nepasimestų, ir šią temą aptarti plačiau:

* * *

Nes labai dažnai painiojama, kas išties yra asmens apsauga (close protection), ir kas yra tik asmens apsaugą vaizduojanti palyda arba taip vadinamas “anturažas“ (entourage).

Ir aš čia nekalbu apie neginkluotą palydą (unarmed escort), kuri yra bemaž vienintelė asmens apsaugos galimybė privačiame sektoriuje Britanijoje (beje, iki Honkongas perėjo iš britų atgal kinams 1999-aisiais , tai net U.S. Secret Service officialaus vizito metu ten buvo priversti dirbti neginkluoti), o iš JK pareina ir mano SIA (Security Industry Authority under Ministry of Interior) oficialūs close protection kredencialai.

Tiesa, ten tokio lygio, kaip POTUS (President Of The United States – JAV Prezidentas), asmens apsauga rūpintis jau man neteko, nors ir buvau Kembridžo kunigaikščių apsaugos perimetre viename man priskirtame sektoriuje, atidarant naująjį dizaino muziejų Londone (tik foto neturiu, kaip su POTUS George W Bush Jr).

Karališkasis anturažas (gif iš tumgir)

Kalbu apie skirtumą tarp menamos ir tą darbą išties atliekančios asmens apsaugos.

Iškart pasakysiu, kad kuo šalis (ar teritorija) yra pavojingesnė, tuo didesnis poreikis bus būtent asmens apsaugai, ir kuo šalyje yra per daug dykų pinigų bei paiko noro išsiskirti iš kitų jų gausesniu turėjimu, tenkinant taip savo tuštybę – tuo daugiau bus ne asmens apsaugos, o tik anturažo, nepaisant klaidingo įsitikinimo, kad dideli pinigai mėgsta tylą ir dar didesnę apsaugą.

Nieko nepadarysi, bet biologiniai instinktai dominuoti tuose primatuose, kurie prisigrobė fantikų iš kitų žioplesnių babuinų, ir dabar siekia pademonstruoti šiems pavidolems™ bei visam pasauliui savo išskirtinę raudoną šikną (kaip raudoni švarkai Linksmaisiais 90-aisiais arba ir dabar raudoni ferariai tiems prakutėliams iš anų laikų), yra daug stipresni už sveiką protą – milijonai metų evoliucijos visada laimi prieš milijonus sąskaitoje, kuriems susigriebti proto intelekto prasme iš esmės nereikia (o ir tas dar kitąkart tik trukdo).

O tai kam tuomet tie milijonai, jei negali jais pasidžiaugti puikuodamasis prieš kitus?

Deja, bet problema yra netgi su tais turčiais, kurie vis tik nusprendžia pasirinkti tylą apie savo sąskaitų daugiaženkles sumas, tarsi šykštuoliai dar pataupydami kitose srityse, kur juos vis tiek evoliucijos skardus antausis šlapiu skuduru į marmūzę pasiveja – tarkime, vairuodami savo limuzinus, apie ką aš jau rašiau čia.

Bet tai gal ir liktų tik jų problema, jei dar ne aplinkinių, kaip nukentėjusių ar susijusių, problema jau tampa be didesnių pastarųjų pastangų, o kad pasipainiojai netinkamoje vietoje netinkamu laiku.

Kaip antai Linksmaisiais 90-aisiais nelabai linksmai sueiliavo kažkoks Šara iš anuometinių našarnykų grupės “XXL“ (jie čia taip ne apie savo nepriaugtas drapanėles, kurios vėl grįžta į madą, bet apie savo menamą linksmakočių dydį): “lietus lijo, vėjas pūtė, džipas nutrenkė bobutę; ištiško vargšės mėsos ir smegenys senutės, o mašinos valytuvai nuvalė vargšės kraują, tik gaila stiklo priekinio, sudužo, reiks pirkti naują“.

Didesnė problema yra asmens apsaugos srityje dirbantiems profesionalams bei dar naiviai norintiems pasirinkti tokią profesiją (tada problemos pastariesiems kol kas dar nėra, nes apie ją banaliai nežino iki nesusiduria praktiškai – gaila, bet dažnai labai skausmingai).

* * *

Nes didžiausia tavo, kaip profesionalo, bėda yra tame, kai tave samdo anturažui, o tu manai, kad pasamdė asmens apsaugai.

Tai viskas gražu, kol gražu – tėtušis (neduoktudie, aišku, vietoje jo – tik aikštingoji barakuda fyfulė…) impozantiškai jūsų fone, atliekančių tos raudonos šiknos vaidmenį, staiposi, su gausia “grenadierių“ palyda vaikštinėdamas, o jums į sąskaitą krenta, tikėtina, pinigai ne vien duonai, bet gal ir sviestui, jei ikrams dar neprikapsi.

Tik vos iškyla poreikis asmens apsaugai, o, koks netikėtas sutapimas, tu čia esi po ranka ir dar pats manaisi tą vaidmenį atliekantis, nes slampinėji paskui šitą labai susireikšminusią personą, tai, žiūrėk, ir jis staiga susigalvoja, kad gal tu ne jo fonine dekoracija pasamdytas, bet netgi ir asmens sargybiniu, jei jau čia esi – tai dirbk (kartu šmėstelėjus tokiam babuinui ir jam įprastinei minčiai: “oi, čia pigiai prasisuksiu – du viename kaip hedenšolderis kokistais!“).

Ir net įtikinėti tavęs jam daug nereikia, nes ir pats naiviai manai, kad esi ne šiaip anturažas (truputį ego vis tik užgauna šita mintis, kad tave samdė kaip dekoratyvinį šunytį tam piniguočiui, ar ne?), o asmens sargybinis ir sugalvoji, kad va dabar tai jau parodysi!…

Tai irgi gerai, kol baigiasi gerai.

Bet jei baigiasi gerai, tai visiškai nereiškia, kad atlikai asmens sargybinio darbą, o kad tas “netyčiukas“ iš esmės irgi yra anturažinių iš paskos slampinėtojų darbo pareigų aprašyme, nes tėtukas nenori savo kolegų tarpe gal įgyti reputacijos, kad jis taip yra pasisamdęs čia tik netradicinės lytinės orientacijos eskortą, bet kažkiek vis tiek jį čia tie impozantiški vaikinai be intelekto požymių dar ir pasaugo, ar ne?

Tad nereikia savęs apgaudinėti nei vienu, nei kitu atveju.

Jei toks darbas entourage tinka, nes atlygis ir darbo sąlygos už jį tenkina, tai derėtų būti šiek tiek kuklesniam ir tą darbą taip pat atlikti kuo geriau. Ir nelįsti į ten, kam nei samdytas iš pradžių buvai, nei iš esmės turi sąlygas dirbti.

* * *

O tai reiškia, kad jei samdoma asmens apsaugai, tai labai aiškiai iškart reikia tą klausimą aptarti ir suderinti esmines savo darbo sutarties pareigas.

Tai taip pat dar reiškia, tariantis dėl darbo, kai jau “tikai ir patikai“, iškart atskirti, kas yra klientas (client – tas asmuo, kuris užsakė asmens apsaugos paslaugą ir moka tau algą arba honorarą), ir kas yra saugomas asmuo (principal, dažnai vadinamas VIP arba very important pussy).

Jei pastarasis samdo apsaugą sau, tai darbo sutartis pagal pareigas ir atsakomybes turi būti ramiai ir iš anksto labai smulkmeniškai ir skrupulingai aptarta bei suderinta, nes negalėsi grėsmingoje ar stresinėje konfliktiškoje situacijoje, ypač su saugomu asmeniu, atlikti savo sutarto darbo tik po visko buvusią situaciją aptaręs ir išsprendęs su trečiuoju asmeniu, kuris tau moka atlyginimą, kadangi tas saugomas asmuo staiga užsišiks būti jau klientu čia ir dabar, ir tai, žinote, nelabai padeda asmens apsaugos pareigų atlikimui jo atžvilgiu (dar nemačiau bendradarbiavimo jo kastracijos klausimais jokio katuko).

Kuomet viskas paliekama principui “viskas visiems ir taip savaime suprantama“, tai tik iš principo suprantama, kad visi viską supranta skirtingai – ir suprantama, kieno pasturgalis finale bus paspirgintas (lėtai be skaičiuotuvo bandantiems prisiminti daugybos lentelę pasakysiu – to, kurį pasamdė šiam darbui).

* * *

Jeigu sutarsime, kad draugystė yra svarbiau už pinigus, tai įsivaizduokite dabar tokią banalią ir kone buitinę situaciją: turite draugą, kuris šiaip smagus žmogus, ir laiką su juo leisti gerai, ir gal net šeimomis draugaujate, bet va turi vieną “nedidelę“ problemėlę – kai tik prisigeria bare, tai nuolat pradeda prie kitų lankytojų kabinėtis.

O prisigeria jis iki šitų nuotykių kiekvieną kartą, kai atsiduria bare, ir ten yra arba kitų patinų, kuriems reikia būtinai parodyti savo aukštesnę hierarchinę padėtį, arba patelių, prieš kurias kitiems patinams reikia būtinai parodyti savo aukštesnę hierarchinę padėtį. O šiaip gyvenime – tai jis yra labai kuklus, mandagus, geranoriškas ir draugiškas sutvėrimas, linkęs kitiems padėti, ir su juo turite ne vieną smagų prisiminimą.

Tai va, net žinodamas tą, ir vėl nueini su juo į barą.

Ir tas, aišku, pradeda sau įprastinį cirką su dominavimo demonstravimu ne pačiu išmintingiausiu būdu, alkoholiui greitai numušus visus moralinius ir loginius to stabdžius, taip jau greitai prisiprašydamas nuo kitų lankytojų tik pelnyto jo durno snukio išmalimo.

Ir čia suprantate, kad reikėjo su juo išvis neiti – nesgi iš anksto žinojote, kad taip bus (palyginkime tai su asmens apsaugos išankstine grėsmių analize).

Ir dar suprantate, kad va dabar čia turite tris pasirinkimus:

1. duodi pats draugui į kepenis “alaus“ ir ištempi tą negalinti pasipriešinti “pasiūlymui“ mielą durniuką lauk, kol kiti jam rimtai pasturgalio neatspardė;
2. nusispjauni sau, kad jis čia tik “pats kaltas“, o tu jo aukle (asmens sargybiniu) jam nesisamdei – ir saugiai pasitrauki į nuošalę, kol kiti jį paauklės arba apsauga nelabai draugiškai išspirs lauk, nes “nepažįsti šitokių draugų“ ir “argi tai draugai, jei kitus į bėdą įtraukia per savo kvailus poelgius“ ir pan.;
3. nors ir durnas draugas, bet vis tiek gi draugas (pasakyk, kas tavo draugai, aha…), todėl stoji į jo pusę ir “didvyriškai bei pasiaukojančiai“ mušiesi ne savo kovoje, kur arba irgi pelnytai gauni į kepalą už tokį kvailą poelgį, arba gal netgi abu prieš visus laimite (po ko atsakote irgi abu už visas pasekmes, kartu sukėlę muštynes, ir už grupinį nusižengimą įstatymuose ne veltui numatytos griežtesnės bausmės).

Jei šią paprastutę buitinę situaciją perkeltume į asmens apsaugos darbą ne už draugystę, bet už pinigus (tad – komercinius santykius!), tai suprantama, kodėl grėsmių analizė ir išankstinis pasirengimas yra svarbūs – nes juk padeda išvengti konfliktinių situacijų, kurios asmens apsaugoje paprastai yra smurtinės, ir tai ne šiaip stuktelėjimas per marmūzę bare be didesnių sveikatos sutrikdymų, o išties rimta grėsmė sveikatai bei gyvybei (būna, kad ir nušauna, žinote…).

Antra, tai matote, kad pagal aukščiau išdėstytus sprendimus atitinkamai ir čia:

1. saugomo asmens evakuacija iš pavojingos situacijos ir vietos, net jei tas aikštijasi (nes įsivaizduoja esąs client, o ne principal) ir tenka panaudoti fizinę prievartą prieš jį patį (kartais priešinasi pasyviai, nes banaliai dar net nesupranta, kas vyksta – tam ir reikalingi profesionalai, kurie iškart įvertina situaciją ir imasi veiksmų, kitąkart griebdami už pakarpos ir grūsdami į automobilį, tam pakeliui nespėjant pėdučių ant galų pirštų dėlioti);
2. jei pasamdė kaip entourage, o dabar verčia dirbti close protection, rizikuojant savo sveikata ir gyvybe, tai, žinote, UK SIA netgi darbų saugos taisyklėse (health and safety) šiai profesijai yra aiškiai pasakyta, kad CPO (close protection officer – asmens apsaugos pareigūnas, įskaitant privatų darbuotoją komerciniais pagrindais) neprivalo rizikuoti savo sveikata ir gyvybe, o turi (ne gali, bet būtent turi – antraip sveikatos draudimas negalioja) pasitraukti, net jei tai reiškia saugomo asmens palikimą pavojingoje situacijoje, ir ypač, kai pastarasis pats į šią nesveiką situaciją sąmoningai ėjo, nepaisydamas ankstesnių CPO perspėjimų (kaip ten toliau bus su karjeros perspektyvomis, aišku, kad neaišku, bet apie tokią galimą darbinę situaciją būtina iškart informuoti “rytų mentaliteto“ klientus – ypač visokius novaruskius, nes jie tikisi pasiaukojimo, ir todėl samdosi kokius lietuvius, kaip Londone oligarchas Michailas Chodarkovskis, nes mūsų tauta jų supratimu ir pareiginga, ir pasiaukojanti bei atsidavusi, nors taip jau seniai ir nebėra);
3. jei CPO turi pomėgį smurtui (o tokie žmonės neturėtų dirbti asmens apsaugoje – nuo žodžio išvis!), tai gali rasti sau pretekstą įrodyti, kad jis ne šiaip anturažinis pasturgalinis, bet “tikras“ apsauginis, ir tuomet būna ironiška, kai klientas po visko, susidūręs su poreikiu jau atsakyti prieš įstatymą (ar bent kompensuoti apsauginių sukeltus materialinius nuostolius), nusiplauna rankas, palikdamas tą spręsti pačiam nevykėliui apsaugininkui bei savo advokatams, kurie gina, suprantama, ne jam jau ir nebedirbančio apsaugininko interesus.

* * *

Linksmaisiais 90-aisiais būta ne vienos istorijos su tuo “verslu ant garbės žodžio“ (paprastai, juodu arba arti to), kuomet prakutę draugai paprašydavę savo fiziškai stipresnių pažįstamų palaikyti jiems kompaniją, kad atsiimtų skolą, kurią, dievagojosi, skolininkas grąžina geranoriškai, o į banką pavedimu, suprantama, nenori nešti, o ir pačiam draugui, matai, bus baugu po to tokią sumą nunešti iki banko.

Net ir aš tais smagiais privatizacijos laikais esu taip su “kavenskų mapijozų“ vagnorkėmis virš milijono išsipūtusioje rankinėje per petį miestu tursenęs, kai kone visos Varėnos įmonės privatizuotos jų investicinių įmokų dokumentams per mano rankas praėjus, ir su pilnais inkasaciniais krepšiais per gatvę į banką laksčiau lito įvedimo metu (o apie valiutines spekuliacijas su atvykstančiais baltarusiais patyliu, bet nenuostabu, kodėl anuomet vedžiojausi bendradarbes pietauti tik į restoraną, nes kokios tuomet algos bankelyje tebuvo).

Tai jei anuomet suma būdavusi išties rimta, o grąžinti nesigauna arba pasidaro gaila (nes skoliniesi svetimus, bet grąžini gi savus pinigus!), tuomet, geriausiu atveju, toks skolintojo palydovas irgi kartu būdavo priduodamas policijai kaip reketininkas (ne tik pareigūnai, bet ir teismas sunkiai naiviu pasiteisinimu, nors ir teisybę sakant, patikėdavę), bet blogiausiu ir gal dažniausiu atveju, deja, nušaudavę kartu su nevykėliu kreditoriumi, nes taip būdavę gerokai pigiau.

Jaunimas dabar šių istorijų nežino, pagyvenę mano bendraamžiai gal ir sąmoningai tą pamiršę, o ir kitose “civilizuotose“ šalyse, kur tas laukinio kapitalizmo laikotarpis buvęs daugiau nei prieš šimtą metų (nes Lietuvoje asmens sargybinių nesamdoma), taip klaidingai gali pasirodyti, kad galima nesunkiai sau užsidirbti vieną kitą pinigą tokiu, atrodytų, nekaltu ir nelabai daug pastangų, suprask, reikalaujančiu “asmens sargybinio“ darbu.

*  *  *

Bet reikia gerai apsižiūrėti, ar jūsų nesamdo kaip dar vienu potencialiu ir kol kas dar gyvu taikiniu, o jei jau samdo anturažui, tai:

1. ar esate pasirengęs būtent šiam darbui;
2. ir iš kur tas jūsų toks patrauklumas šias pareigas eiti?

Į abu klausimus sau dera atsakyti labai nuoširdžiai. Ir nepuoselėti jokių iliuzijų, kad pradėjote karjerą asmens apsaugoje.

Nes ne tik nepradėjote, bet ir nuėjote visiškai kitu keliu toliau nuo šios profesijos.

Ir paskui atgaminti prarastus įgūdžius ar netinkamus pakeisti į reikiamus būtent asmens apsaugos darbui faktiškai nebeįmanoma, nes pasakyta, kad papratimas – antra yda.

---

Iš anksto publikuota 2022-01-28 Patreon paskyroje – ačiū rėmėjams!