Labai džiaugiuosi, kai jūs perskaitę komentuojate, ir dar džiugiau, jei taip galima pasakyti (o rašybos tikrintuvas sako, kad galima būdvardį “džiugu“ laipsniuoti, dėl ko yra džiugiausia), kuomet užduodate klausimus.
Ačiū Augustui už klausimą prie kitos temos (sveikinome mano Goju-ryu mokytoją Bob Honiball jubiliejaus proga, bet ir jo klausimas buvo apie dievo palaimintą kravmaginį variantą), nes nors ir esu apie tai keliskart, berods, minėjęs temose apie asmens apsaugą, o va dera išskirti ir mūsų komentarus į atskirą temą, kad nepasimestų, ir šią temą aptarti plačiau:
* * *
Nes labai dažnai painiojama, kas išties yra asmens apsauga (close protection), ir kas yra tik asmens apsaugą vaizduojanti palyda arba taip vadinamas “anturažas“ (entourage).
Ir aš čia nekalbu apie neginkluotą palydą (unarmed escort), kuri yra bemaž vienintelė asmens apsaugos galimybė privačiame sektoriuje Britanijoje (beje, iki Honkongas perėjo iš britų atgal kinams 1999-aisiais , tai net U.S. Secret Service officialaus vizito metu ten buvo priversti dirbti neginkluoti), o iš JK pareina ir mano SIA (Security Industry Authority under Ministry of Interior) oficialūs close protection kredencialai.
Tiesa, ten tokio lygio, kaip POTUS (President Of The United States – JAV Prezidentas), asmens apsauga rūpintis jau man neteko, nors ir buvau Kembridžo kunigaikščių apsaugos perimetre viename man priskirtame sektoriuje, atidarant naująjį dizaino muziejų Londone (tik foto neturiu, kaip su POTUS George W Bush Jr).
Karališkasis anturažas (gif iš tumgir)
Kalbu apie skirtumą tarp menamos ir tą darbą išties atliekančios asmens apsaugos.
Iškart pasakysiu, kad kuo šalis (ar teritorija) yra pavojingesnė, tuo didesnis poreikis bus būtent asmens apsaugai, ir kuo šalyje yra per daug dykų pinigų bei paiko noro išsiskirti iš kitų jų gausesniu turėjimu, tenkinant taip savo tuštybę – tuo daugiau bus ne asmens apsaugos, o tik anturažo, nepaisant klaidingo įsitikinimo, kad dideli pinigai mėgsta tylą ir dar didesnę apsaugą.
Nieko nepadarysi, bet biologiniai instinktai dominuoti tuose primatuose, kurie prisigrobė fantikų iš kitų žioplesnių babuinų, ir dabar siekia pademonstruoti šiems pavidolems™ bei visam pasauliui savo išskirtinę raudoną šikną (kaip raudoni švarkai Linksmaisiais 90-aisiais arba ir dabar raudoni ferariai tiems prakutėliams iš anų laikų), yra daug stipresni už sveiką protą – milijonai metų evoliucijos visada laimi prieš milijonus sąskaitoje, kuriems susigriebti proto intelekto prasme iš esmės nereikia (o ir tas dar kitąkart tik trukdo).
O tai kam tuomet tie milijonai, jei negali jais pasidžiaugti puikuodamasis prieš kitus?
Deja, bet problema yra netgi su tais turčiais, kurie vis tik nusprendžia pasirinkti tylą apie savo sąskaitų daugiaženkles sumas, tarsi šykštuoliai dar pataupydami kitose srityse, kur juos vis tiek evoliucijos skardus antausis šlapiu skuduru į marmūzę pasiveja – tarkime, vairuodami savo limuzinus, apie ką aš jau rašiau čia.
Bet tai gal ir liktų tik jų problema, jei dar ne aplinkinių, kaip nukentėjusių ar susijusių, problema jau tampa be didesnių pastarųjų pastangų, o kad pasipainiojai netinkamoje vietoje netinkamu laiku.
Kaip antai Linksmaisiais 90-aisiais nelabai linksmai sueiliavo kažkoks Šara iš anuometinių našarnykų grupės “XXL“ (jie čia taip ne apie savo nepriaugtas drapanėles, kurios vėl grįžta į madą, bet apie savo menamą linksmakočių dydį): “lietus lijo, vėjas pūtė, džipas nutrenkė bobutę; ištiško vargšės mėsos ir smegenys senutės, o mašinos valytuvai nuvalė vargšės kraują, tik gaila stiklo priekinio, sudužo, reiks pirkti naują“.
Didesnė problema yra asmens apsaugos srityje dirbantiems profesionalams bei dar naiviai norintiems pasirinkti tokią profesiją (tada problemos pastariesiems kol kas dar nėra, nes apie ją banaliai nežino iki nesusiduria praktiškai – gaila, bet dažnai labai skausmingai).
* * *
Nes didžiausia tavo, kaip profesionalo, bėda yra tame, kai tave samdo anturažui, o tu manai, kad pasamdė asmens apsaugai.
Tai viskas gražu, kol gražu – tėtušis (neduoktudie, aišku, vietoje jo – tik aikštingoji barakuda fyfulė…) impozantiškai jūsų fone, atliekančių tos raudonos šiknos vaidmenį, staiposi, su gausia “grenadierių“ palyda vaikštinėdamas, o jums į sąskaitą krenta, tikėtina, pinigai ne vien duonai, bet gal ir sviestui, jei ikrams dar neprikapsi.
Tik vos iškyla poreikis asmens apsaugai, o, koks netikėtas sutapimas, tu čia esi po ranka ir dar pats manaisi tą vaidmenį atliekantis, nes slampinėji paskui šitą labai susireikšminusią personą, tai, žiūrėk, ir jis staiga susigalvoja, kad gal tu ne jo fonine dekoracija pasamdytas, bet netgi ir asmens sargybiniu, jei jau čia esi – tai dirbk (kartu šmėstelėjus tokiam babuinui ir jam įprastinei minčiai: “oi, čia pigiai prasisuksiu – du viename kaip hedenšolderis kokistais!“).
Ir net įtikinėti tavęs jam daug nereikia, nes ir pats naiviai manai, kad esi ne šiaip anturažas (truputį ego vis tik užgauna šita mintis, kad tave samdė kaip dekoratyvinį šunytį tam piniguočiui, ar ne?), o asmens sargybinis ir sugalvoji, kad va dabar tai jau parodysi!…
Tai irgi gerai, kol baigiasi gerai.
Bet jei baigiasi gerai, tai visiškai nereiškia, kad atlikai asmens sargybinio darbą, o kad tas “netyčiukas“ iš esmės irgi yra anturažinių iš paskos slampinėtojų darbo pareigų aprašyme, nes tėtukas nenori savo kolegų tarpe gal įgyti reputacijos, kad jis taip yra pasisamdęs čia tik netradicinės lytinės orientacijos eskortą, bet kažkiek vis tiek jį čia tie impozantiški vaikinai be intelekto požymių dar ir pasaugo, ar ne?
Tad nereikia savęs apgaudinėti nei vienu, nei kitu atveju.
Jei toks darbas entourage tinka, nes atlygis ir darbo sąlygos už jį tenkina, tai derėtų būti šiek tiek kuklesniam ir tą darbą taip pat atlikti kuo geriau. Ir nelįsti į ten, kam nei samdytas iš pradžių buvai, nei iš esmės turi sąlygas dirbti.
* * *
O tai reiškia, kad jei samdoma asmens apsaugai, tai labai aiškiai iškart reikia tą klausimą aptarti ir suderinti esmines savo darbo sutarties pareigas.
Tai taip pat dar reiškia, tariantis dėl darbo, kai jau “tikai ir patikai“, iškart atskirti, kas yra klientas (client – tas asmuo, kuris užsakė asmens apsaugos paslaugą ir moka tau algą arba honorarą), ir kas yra saugomas asmuo (principal, dažnai vadinamas VIP arba very important pussy).
Jei pastarasis samdo apsaugą sau, tai darbo sutartis pagal pareigas ir atsakomybes turi būti ramiai ir iš anksto labai smulkmeniškai ir skrupulingai aptarta bei suderinta, nes negalėsi grėsmingoje ar stresinėje konfliktiškoje situacijoje, ypač su saugomu asmeniu, atlikti savo sutarto darbo tik po visko buvusią situaciją aptaręs ir išsprendęs su trečiuoju asmeniu, kuris tau moka atlyginimą, kadangi tas saugomas asmuo staiga užsišiks būti jau klientu čia ir dabar, ir tai, žinote, nelabai padeda asmens apsaugos pareigų atlikimui jo atžvilgiu (dar nemačiau bendradarbiavimo jo kastracijos klausimais jokio katuko).
Kuomet viskas paliekama principui “viskas visiems ir taip savaime suprantama“, tai tik iš principo suprantama, kad visi viską supranta skirtingai – ir suprantama, kieno pasturgalis finale bus paspirgintas (lėtai be skaičiuotuvo bandantiems prisiminti daugybos lentelę pasakysiu – to, kurį pasamdė šiam darbui).
* * *
Jeigu sutarsime, kad draugystė yra svarbiau už pinigus, tai įsivaizduokite dabar tokią banalią ir kone buitinę situaciją: turite draugą, kuris šiaip smagus žmogus, ir laiką su juo leisti gerai, ir gal net šeimomis draugaujate, bet va turi vieną “nedidelę“ problemėlę – kai tik prisigeria bare, tai nuolat pradeda prie kitų lankytojų kabinėtis.
O prisigeria jis iki šitų nuotykių kiekvieną kartą, kai atsiduria bare, ir ten yra arba kitų patinų, kuriems reikia būtinai parodyti savo aukštesnę hierarchinę padėtį, arba patelių, prieš kurias kitiems patinams reikia būtinai parodyti savo aukštesnę hierarchinę padėtį. O šiaip gyvenime – tai jis yra labai kuklus, mandagus, geranoriškas ir draugiškas sutvėrimas, linkęs kitiems padėti, ir su juo turite ne vieną smagų prisiminimą.
Tai va, net žinodamas tą, ir vėl nueini su juo į barą.
Ir tas, aišku, pradeda sau įprastinį cirką su dominavimo demonstravimu ne pačiu išmintingiausiu būdu, alkoholiui greitai numušus visus moralinius ir loginius to stabdžius, taip jau greitai prisiprašydamas nuo kitų lankytojų tik pelnyto jo durno snukio išmalimo.
Ir čia suprantate, kad reikėjo su juo išvis neiti – nesgi iš anksto žinojote, kad taip bus (palyginkime tai su asmens apsaugos išankstine grėsmių analize).
Ir dar suprantate, kad va dabar čia turite tris pasirinkimus:
- duodi pats draugui į kepenis “alaus“ ir ištempi tą negalinti pasipriešinti “pasiūlymui“ mielą durniuką lauk, kol kiti jam rimtai pasturgalio neatspardė;
- nusispjauni sau, kad jis čia tik “pats kaltas“, o tu jo aukle (asmens sargybiniu) jam nesisamdei – ir saugiai pasitrauki į nuošalę, kol kiti jį paauklės arba apsauga nelabai draugiškai išspirs lauk, nes “nepažįsti šitokių draugų“ ir “argi tai draugai, jei kitus į bėdą įtraukia per savo kvailus poelgius“ ir pan.;
- nors ir durnas draugas, bet vis tiek gi draugas (pasakyk, kas tavo draugai, aha…), todėl stoji į jo pusę ir “didvyriškai bei pasiaukojančiai“ mušiesi ne savo kovoje, kur arba irgi pelnytai gauni į kepalą už tokį kvailą poelgį, arba gal netgi abu prieš visus laimite (po ko atsakote irgi abu už visas pasekmes, kartu sukėlę muštynes, ir už grupinį nusižengimą įstatymuose ne veltui numatytos griežtesnės bausmės).
Jei šią paprastutę buitinę situaciją perkeltume į asmens apsaugos darbą ne už draugystę, bet už pinigus (tad – komercinius santykius!), tai suprantama, kodėl grėsmių analizė ir išankstinis pasirengimas yra svarbūs – nes juk padeda išvengti konfliktinių situacijų, kurios asmens apsaugoje paprastai yra smurtinės, ir tai ne šiaip stuktelėjimas per marmūzę bare be didesnių sveikatos sutrikdymų, o išties rimta grėsmė sveikatai bei gyvybei (būna, kad ir nušauna, žinote…).
Antra, tai matote, kad pagal aukščiau išdėstytus sprendimus atitinkamai ir čia:
- saugomo asmens evakuacija iš pavojingos situacijos ir vietos, net jei tas aikštijasi (nes įsivaizduoja esąs client, o ne principal) ir tenka panaudoti fizinę prievartą prieš jį patį (kartais priešinasi pasyviai, nes banaliai dar net nesupranta, kas vyksta – tam ir reikalingi profesionalai, kurie iškart įvertina situaciją ir imasi veiksmų, kitąkart griebdami už pakarpos ir grūsdami į automobilį, tam pakeliui nespėjant pėdučių ant galų pirštų dėlioti);
- jei pasamdė kaip entourage, o dabar verčia dirbti close protection, rizikuojant savo sveikata ir gyvybe, tai, žinote, UK SIA netgi darbų saugos taisyklėse (health and safety) šiai profesijai yra aiškiai pasakyta, kad CPO (close protection officer – asmens apsaugos pareigūnas, įskaitant privatų darbuotoją komerciniais pagrindais) neprivalo rizikuoti savo sveikata ir gyvybe, o turi (ne gali, bet būtent turi – antraip sveikatos draudimas negalioja) pasitraukti, net jei tai reiškia saugomo asmens palikimą pavojingoje situacijoje, ir ypač, kai pastarasis pats į šią nesveiką situaciją sąmoningai ėjo, nepaisydamas ankstesnių CPO perspėjimų (kaip ten toliau bus su karjeros perspektyvomis, aišku, kad neaišku, bet apie tokią galimą darbinę situaciją būtina iškart informuoti “rytų mentaliteto“ klientus – ypač visokius novaruskius, nes jie tikisi pasiaukojimo, ir todėl samdosi kokius lietuvius, kaip Londone oligarchas Michailas Chodarkovskis, nes mūsų tauta jų supratimu ir pareiginga, ir pasiaukojanti bei atsidavusi, nors taip jau seniai ir nebėra);
- jei CPO turi pomėgį smurtui (o tokie žmonės neturėtų dirbti asmens apsaugoje – nuo žodžio išvis!), tai gali rasti sau pretekstą įrodyti, kad jis ne šiaip anturažinis pasturgalinis, bet “tikras“ apsauginis, ir tuomet būna ironiška, kai klientas po visko, susidūręs su poreikiu jau atsakyti prieš įstatymą (ar bent kompensuoti apsauginių sukeltus materialinius nuostolius), nusiplauna rankas, palikdamas tą spręsti pačiam nevykėliui apsaugininkui bei savo advokatams, kurie gina, suprantama, ne jam jau ir nebedirbančio apsaugininko interesus.
* * *
Linksmaisiais 90-aisiais būta ne vienos istorijos su tuo “verslu ant garbės žodžio“ (paprastai, juodu arba arti to), kuomet prakutę draugai paprašydavę savo fiziškai stipresnių pažįstamų palaikyti jiems kompaniją, kad atsiimtų skolą, kurią, dievagojosi, skolininkas grąžina geranoriškai, o į banką pavedimu, suprantama, nenori nešti, o ir pačiam draugui, matai, bus baugu po to tokią sumą nunešti iki banko.
Net ir aš tais smagiais privatizacijos laikais esu taip su “kavenskų mapijozų“ vagnorkėmis virš milijono išsipūtusioje rankinėje per petį miestu tursenęs, kai kone visos Varėnos įmonės privatizuotos jų investicinių įmokų dokumentams per mano rankas praėjus, ir su pilnais inkasaciniais krepšiais per gatvę į banką laksčiau lito įvedimo metu (o apie valiutines spekuliacijas su atvykstančiais baltarusiais patyliu, bet nenuostabu, kodėl anuomet vedžiojausi bendradarbes pietauti tik į restoraną, nes kokios tuomet algos bankelyje tebuvo).
Tai jei anuomet suma būdavusi išties rimta, o grąžinti nesigauna arba pasidaro gaila (nes skoliniesi svetimus, bet grąžini gi savus pinigus!), tuomet, geriausiu atveju, toks skolintojo palydovas irgi kartu būdavo priduodamas policijai kaip reketininkas (ne tik pareigūnai, bet ir teismas sunkiai naiviu pasiteisinimu, nors ir teisybę sakant, patikėdavę), bet blogiausiu ir gal dažniausiu atveju, deja, nušaudavę kartu su nevykėliu kreditoriumi, nes taip būdavę gerokai pigiau.
Jaunimas dabar šių istorijų nežino, pagyvenę mano bendraamžiai gal ir sąmoningai tą pamiršę, o ir kitose “civilizuotose“ šalyse, kur tas laukinio kapitalizmo laikotarpis buvęs daugiau nei prieš šimtą metų (nes Lietuvoje asmens sargybinių nesamdoma), taip klaidingai gali pasirodyti, kad galima nesunkiai sau užsidirbti vieną kitą pinigą tokiu, atrodytų, nekaltu ir nelabai daug pastangų, suprask, reikalaujančiu “asmens sargybinio“ darbu.
* * *
Bet reikia gerai apsižiūrėti, ar jūsų nesamdo kaip dar vienu potencialiu ir kol kas dar gyvu taikiniu, o jei jau samdo anturažui, tai:
- ar esate pasirengęs būtent šiam darbui;
- ir iš kur tas jūsų toks patrauklumas šias pareigas eiti?
Į abu klausimus sau dera atsakyti labai nuoširdžiai. Ir nepuoselėti jokių iliuzijų, kad pradėjote karjerą asmens apsaugoje.
Nes ne tik nepradėjote, bet ir nuėjote visiškai kitu keliu toliau nuo šios profesijos.
Ir paskui atgaminti prarastus įgūdžius ar netinkamus pakeisti į reikiamus būtent asmens apsaugos darbui faktiškai nebeįmanoma, nes pasakyta, kad papratimas – antra yda.
Iš anksto publikuota 2022-01-28 Patreon paskyroje – ačiū rėmėjams!
Ačiū už straipsnį.
Cit.: “3. jei CPO turi pomėgį smurtui (o tokie žmonės neturėtų dirbti asmens apsaugoje – nuo žodžio išvis!), tai gali rasti sau pretekstą įrodyti, kad jis ne šiaip anturažinis pasturgalinis, bet “tikras“ apsauginis, ir tuomet būna ironiška, kai klientas po visko, susidūręs su poreikiu jau atsakyti prieš įstatymą (ar bent kompensuoti apsauginių sukeltus materialinius nuostolius), nusiplauna rankas, palikdamas tą spręsti pačiam nevykėliui apsaugininkui bei savo advokatams, kurie gina, suprantama, ne jam jau ir nebedirbančio apsaugininko interesus.“
Aš Tavo trečią punktą skelčiau du atskirus punktus – 3-ias punktas būtų kilusio konflikto deeskalacijos pabandymas, kad būtų galima pabandyti taikiai išspręsti kilusį konfliktą (kas, mano supratimu, įeitų į tikro CPO pareigas, pataisyk, jei čia aš klystu), ir 4-tas punktas (kai jau pats tampi ne CPO, bet “torpeda“ su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant ir teisines).
Galima, bet čia mintis buvo tame, kad tavo šeimininkas tave gali labai nesunkiai mesti, ir tada atsakysi asmeniškai. 🙂 Kaip naciams Niurnberge – nei vienam pasiteisinimas, kad tik vykdė įsakymus, nepadėjo. Nes vakarietiškoje kultūroje (bent jau anksčiau taip buvo) yra asmeninė atsakomybė už konkrečius veiksmus, o ne kolektyvinė už kitų.
Cit.: “Bet reikia gerai apsižiūrėti, ar jūsų nesamdo kaip dar vienu potencialiu ir kol kas dar gyvu taikiniu, o jei jau samdo anturažui, tai:
ar esate pasirengęs būtent šiam darbui;
ir iš kur tas jūsų toks patrauklumas šias pareigas eiti?“
Čia man dar viena mintis kilo, kad gal net ne anturažui samdo, o būtent kaip “torpedą“, kuri apsimeta esanti anturažas. Ar galima tokia situacija, kada iš tikrųjų taip samdo?
Gali panaudoti, be abejo – mano buvęs šefas Linksmaisiais 90-aisiais (nesijuok – dabar mes kaimynai toje pačioje laiptinėje… 😀 ) to labai norėjo prieš jo buvusį verslo partnerį.
Bet dėl torpedų, nepamiršk, kad užsakovas dažniausiai pats tame dalyvauti nenori, todėl kai jau reikia kažką primušti ar prigrasinti, tai pats nedalyvauja. Todėl čia kiek kita situacija. O kad pasiima kartu “skolos atsiimti“ net neperspėjęs, kad gali tekti jėgą panaudoti, o ne šiaip jį pasaugoti, tai tikrai iki šiol pasitaiko.
Cit.: “O kad pasiima kartu “skolos atsiimti“ net neperspėjęs, kad gali tekti jėgą panaudoti, o ne šiaip jį pasaugoti, tai tikrai iki šiol pasitaiko.“
Tai čia ir yra ta situacija, kai CPO (ar kokį nevykėlį anturažistą) yra bandoma panaudoti “torpedos“ funkcijoms atlikti. Nes “skolos atsiėmimas“ jėga iš esmės ir yra “torpedų“ darbas, tiksliau, viena iš “torpedų“ funkcijų.
P.S. Cit.: “Gali panaudoti, be abejo – mano buvęs šefas Linksmaisiais 90-aisiais (nesijuok – dabar mes kaimynai toje pačioje laiptinėje… 😀 ) to labai norėjo prieš jo buvusį verslo partnerį.“
Ironiška situacija. 😀 O kaip tada atsisakei? Ką sakei, kad atsisakytum to “torpedos“ “darbo“? Ar tiesiog padėjai atsistatydinimo pareiškimą tam bosui ant stalo ir išėjai iš darbo?
Torpeda – yra aktyvus smurto naudojimas arba akivaizdus pasirengimas naudoti smurtą. Jei pasiima dėl anturažo kaip menamą torpedą, o tas nežino, tai čia ne torpeda, o vis tiek anturažas. Jei pats įsivels, tai pats ir kaltas. 🙂
Kas dėl Linksmų 90-ųjų… na, aš tada dirbau vadybininku. 😉 O po to išvykau jankiams dirbti vardan tos, laisvės bei demokratijos. 😀
Cit.: “Torpeda – yra aktyvus smurto naudojimas arba akivaizdus pasirengimas naudoti smurtą. Jei pasiima dėl anturažo kaip menamą torpedą, o tas nežino, tai čia ne torpeda, o vis tiek anturažas. Jei pats įsivels, tai pats ir kaltas. 🙂“
Na, įsivaizduok situaciją. Anturažinis “sargybinis“. Jo aukštas ūgis, atletiškas kūno sudėjimas, rūstus (o gal net piktas) žvilgsnis, nukreiptas į potencialų užpuoliką, žodžiu, tikra mirtis užpuolikui… Ir šalia to, rūsčiai (o gal net piktai) žiūrinčio anturažinio, į spintą panašaus “sargybinio“ kažkoks mulkis (t.y., kreditorius, atėjęs pasiimti skolos) grasinančiai sako ar gal net visa gerkle rėkia: atiduok skolą, kitaip bus blogai.
Na, ir kas čia, Tavo manymu, yra? Mano supratimu, tai ir yra akivaizdus pasirengimas naudoti smurtą. Kitaip sakant, “torpeda“.
Cit.: “Jei pats įsivels, tai pats ir kaltas. 🙂“
Tai jis jau įsivėlė, kai atėjo pas skolininką kartu su kreditoriumi pasiimti skolos. Tuo pačiu momentu įsivėlė, kai kartu su kreditoriumi peržengė skolingo tam kreditoriui asmens biuro, buto ar namo slenkstį.
Tai ar jam pasakė “davaj, pagąsdinsim, pabūsi mano torpeda“, ar paprašė “gal gali mane pasaugoti, nes neramu kažkaip dėl tų klientų“? 😉
Tai kad absoliučiai nusispjauti, ką tau pasakė ar ko iš tavęs paprašė. Garso įrašo gi nedarei, kai tavęs prašė “gal gali mane pasaugoti, nes neramu kažkaip dėl tų klientų“? Nedarei. Vadinasi, įrodymų neturi, kad jis taip sakė. Vadinasi, teisėsaugos akyse esi “torpeda“.
Klausyk, o gal galima būtų į tokį prašymą pasaugoti, nes neva “neramu dėl tų klientų“, kažkaip taip ar panašiai pasakyti: “Gal tu kreipkis į antstolius, jei tų tavo klientų, dėl kurių tau taip labai neramu, skola patvirtinta teismo įsiteisėjusiu sprendimu“? Arba tiesiog pasakyti: “Kreipkis į teismą“? Ar galima taip pasakyti?
Tu jau čia nuklysti į teisinį lauką, ir kas yra teisėta, o aš kalbėjau apie tai, kas kuo yra organizacine prasme darbui atlikti.
OK, truputį nukrypau nuo temos. Grįžkim prie to, kas kuo yra organizacine prasme.
Cit.: “Tai ar jam pasakė “davaj, pagąsdinsim, pabūsi mano torpeda“, ar paprašė “gal gali mane pasaugoti, nes neramu kažkaip dėl tų klientų“? 😉“
Tai jei CPO gauna iš savo draugo prašymą pasaugoti, nes draugui neramu dėl skolininkų, tai čia elementariai (net ir be teisinės analizės) turėtų būti normali situacijos grėsmių analizė. Ir mano supratimu, tokios ir panašios situacijos grėsmių analizė parodo, kad CPO šiuo atveju, t.y., atsiimant skolą, visiškai nereikalingas. Nes galimų variantų šiuo atveju nėra daug. Mano kuklia nuomone, pagrindiniai yra tik du:
1) skolininkas yra sąžiningas žmogus, taigi, pats ieškos kreditoriaus, kad atiduotų jam skolą;
2) skolininkas yra nesąžiningas ir skolos kreditoriui atiduoti nenori.
Pirmuoju atveju viskas aišku. Skolininkas pats ateina pas kreditorių į biurą ir atiduoda skolą. CPO čia nereikalingas.
Antruoju atveju mažų mažiausiai galimas kreditoriaus ir skolininko tarpusavio snukdaužis, taigi, kreditorius savo noru lenda į potencialią snukdaužio situaciją, kurios CPO pagal savo profesinį darbą ir pats turi pareigą visomis įmanomomis išgalėmis vengti, ir savo saugomam asmeniui privalo patarti vengti kaip ugnies. Taigi, CPO čia padėti irgi niekaip negali, nes jo saugomas asmuo (aka kreditorius) PATS lenda į pavojingą situaciją, kurioje CPO tegali patarti pačiam nelįsti, o pasiųsti advokatus ar antstolius.
Tai aš apie tai ir rašau, kad gražuolis manosi esąs CPO, o jį pasiėmė tik į anturažą arba, dar blogiau, išvis torpeda būti. 🙂
Cit.: “Tai aš apie tai ir rašau, kad gražuolis manosi esąs CPO, o jį pasiėmė tik į anturažą arba, dar blogiau, išvis torpeda būti. 🙂“
Apgavo vargšą gražuolį. 😦 Kokis baisus niekšas tas klientas, o gal principal’as. O kaip išvengti panašios apgavystės? Gal sutartyje būtų galima numatyti tam tikras konkrečias sąlygas ar išimtis?
Taigi tekste rašiau, tik kai kas neįdėmiai perskaitęs, panašu 😉 :
“Tad nereikia savęs apgaudinėti nei vienu, nei kitu atveju.
Jei toks darbas entourage tinka, nes atlygis ir darbo sąlygos už jį tenkina, tai derėtų būti šiek tiek kuklesniam ir tą darbą taip pat atlikti kuo geriau. Ir nelįsti į ten, kam nei samdytas iš pradžių buvai, nei iš esmės turi sąlygas dirbti.
O tai reiškia, kad jei samdoma asmens apsaugai, tai labai aiškiai iškart reikia tą klausimą aptarti ir suderinti esmines savo darbo sutarties pareigas.
Tai taip pat dar reiškia, tariantis dėl darbo, kai jau “tikai ir patikai“, iškart atskirti, kas yra klientas (client – tas asmuo, kuris užsakė asmens apsaugos paslaugą ir moka tau algą arba honorarą), ir kas yra saugomas asmuo (principal, dažnai vadinamas VIP arba very important pussy).
Jei pastarasis samdo apsaugą sau, tai darbo sutartis pagal pareigas ir atsakomybes turi būti ramiai ir iš anksto labai smulkmeniškai ir skrupulingai aptarta bei suderinta, nes negalėsi grėsmingoje ar stresinėje konfliktiškoje situacijoje, ypač su saugomu asmeniu, atlikti savo sutarto darbo tik po visko buvusią situaciją aptaręs ir išsprendęs su trečiuoju asmeniu, kuris tau moka atlyginimą, kadangi tas saugomas asmuo staiga užsišiks būti jau klientu čia ir dabar, ir tai, žinote, nelabai padeda asmens apsaugos pareigų atlikimui jo atžvilgiu (dar nemačiau bendradarbiavimo jo kastracijos klausimais jokio katuko).
Kuomet viskas paliekama principui “viskas visiems ir taip savaime suprantama“, tai tik iš principo suprantama, kad visi viską supranta skirtingai – ir suprantama, kieno pasturgalis finale bus paspirgintas (lėtai be skaičiuotuvo bandantiems prisiminti daugybos lentelę pasakysiu – to, kurį pasamdė šiam darbui).“
Cit.: “Taigi tekste rašiau, tik kai kas neįdėmiai perskaitęs, panašu: 😉
“
Žinok, aš labai atidžiai perskaitau, ką parašai. Bet man čia norėtųsi pažiūrėti, kaip atrodo konkrečios formuluotės darbo sutartyje. Pvz., kai tave samdo anturažui, gi darbo sutartyje taip tiesiai nerašo, kad esi tik anturažinis darbuotojas. Žodis “anturažas“ iš viso yra tik žargonizmas, vartojamas galbūt tik tarp apsaugos darbuotojų, o ne oficialus pareigas apibūdinantis terminas, kuris būna įrašytas darbo sutartyje. O kas konkrečiai būna įrašyta arba kas turėtų būti įrašyta darbo sutartyje, kai esi samdomas, tarkim, anturažui? Va, tai mane domina.
Ne, niekas nerašo “anturažinis“ – abiem atvejais bus įrašyta “asmens sargybinis“. 🙂
Netgi sutarties kitąkart nepasirašo, kai pareigos yra trumpalaikės arba vienkartinės (JK praktika). Todėl ir sutartis yra formalizuojama tik po aptarimo ir sutarimo iki tol. Čia svarbu, kad pats suprastum, kam tave samdo, ir tada, kaip jau irgi rašiau, nuspręstum, ar tam pasirašai.
Supratau. Ačiū už atsakymus.
Atsiprašau, kad vėl trukdau, bet man čia toks atvejis neišeina iš galvos. Radau tą atvejį pas A.Tarasą, o jis, aprašydamas tą pasikėsinimą (deja, liūdnai pasibaigusį ne tik pasikėsinimo aukai ir jo dviem CPO, bet ir kitiems žmonėms) jokių pavardžių nenurodo, tai Internete to atvejo rasti turbūt nepavyks. Tad aš išversiu į lietuvių kalbą, kaip tą įvykį aprašo A.Tarasas.
Situacija tokia. Stambus biznesmenas tikėjosi užpuolimo, todėl jį nuolatos lydėjo du ginkluoti CPO. Važinėjo jie šarvuotu “džipu“. Privatus namas, kuriame gyveno tas biznesmenas, ir verslo biuras su griežtu leidimų režimu buvo saugomi kelių ginkluotų apsaugos darbuotojų.
Tas biznesmenas ne veltui tikėjosi užpuolimo. Jį iš tikrųjų jau keletą dienų sekė kilerių grupė. Labai greitai jie (t.y., kileriai) pamatė, kad namas ir verslo biuras buvo patikimai saugomi, todėl nusprendė pasikėsinimą į tą biznesmeną įvykdyti kurioje nors kitoje vietoje. Kai biznesmenas su apsaugos palyda išvyko į verslo susitikimą, kilerių automobilis nusekė paskui. Išvykos tikslas pasirodė esąs nedidelės firmos verslo biuras, kurio vestibiulyje budėjo vienas apsaugos darbuotojas.
Praėjus keletui minučių po to, kai biznesmenas (aka pasikėsinimo auka) įėjo į tą verslo biurą, iš automobilio išlipo du kileriai, kurie buvo ginkluoti TT markės pistoletu ir 5,45 mm kalibro AK-105 automatu. Automobilyje liko vairuotojas. Pirmąja auka tapo apsauginis, kuris budėjo vestibiulyje ir skaitė laikraštį. Jis per vėlai pamatė ginkluotus žmones, bandė griebtis ginklo, bet buvo nukautas pistoleto šūviais į kaklą ir galvą.
Kita kilerių auka tapo atvykusio biznesmeno CPO, saugojęs kabineto, kuriame vyko verslo derybos, duris. Jis spėjo išsitraukti ginklą, bet nespėjo iššauti. Jis (tas CPO) buvo nukautas keliais šūviais į krūtinę. Beveik tą pačią akimirką antrasis biznesmeno CPO, kuris buvo derybų kabinete, išgirdo šaudymą ir išsitraukė savo 9 mm kalibro Stečkino markės APS. Jis truputį pravėrė duris, bet spėjo iššauti tik vieną kartą, lengvai sužeidęs vieną iš užpuolikų į petį. Kitą sekundę jis jau parkrito, gavęs automato seriją, kuri lengvai pramušė medines kabineto duris.
Taigi, po kelių sekundžių nuo užpuolimo pradžios biznesmenas ir jo verslo partneris liko be apsaugos. Tada ginkluotas automatu kileris spyriu plačiai atidarė kabineto duris ir įėjo į kabinetą. Keliomis trumpomis serijomis jis nužudė ir tą biznesmeną, kuris buvo jų taikinys, ir kabineto šeimininką. Taip pat buvo mirtinai sužeistas teisės konsultantas – sėdėjęs kartu už derybų stalo. Tuo pačiu metu antras kileris, pasilikęs koridoriuje, dengė pirmąjį kilerį. Iš kaimyninio kabineto neatsargiai išėjo firmos darbuotojas. Nė sekundės negalvodamas, nusikaltėlis iššovė jam į pilvą.
Įvykdę “užsakymą“, žudikai, dengdami vienas kitą nuo galimo užpuolimo, išėjo iš pastato, greitai įšoko į privažiavusį automobilį ir pabėgo iš nusikaltimo vietos.
***
Va tokia liūdna situacija. 😦 Ar galėtum iš savo profesionalios pozicijos įvertinti, kas čia buvo su to biznesmeno asmens apsauga, kad ji taip smarkiai susimovė? Ar čia buvo anturažas, tik dėl akių apginkluotas pistoletais? Ar čia buvo “štangistai atsišaudys“ (deja, nesėkme pasibaigęs) atvejis? Ar čia buvo tipiškas rusiškas “avosj“ atvejis?
Ačiū, kad klausinėji – tikrai nereikia už tai atsiprašinėti! 🙂
Čia tavo istorijoje buvo netikslaus planavimo pavyzdys – turimos priemonės neatitiko pasikėsinimo pobūdžio, iš anksto neįvertinus galimos grėsmės lygio. Ir pastarojo atveju būta ne tik didesnės ugnies galios (automatiniai ilgavamzdžiai ginklai prieš pusautomačius pistoletus), bet ir žudikų modus operandi a-la morozai, taip nepaisant pašalinių civiliokų ir nei kiek nesaugant šių gyvybių, o tiesiog naikinant pakeliui visus, kurie pakliuvo po ranka. Jei ne konkretus jų tikslas, tai šitaip sakyčiau, kad veikia tik teroristai, o todėl ir priemonės turėtų būti kitaip planuojamos, kai buvo suplanuota pasikėsinimui į saugomą asmenį.
Todėl to labai aplaidumu nevadinčiau (tuo avosj), kai taip beatodairiškai sušaudomi visi, kas buvo šalia, ir netgi iššaudomi pirmiau iki paties taikinio. O va užpuolikai ne tik veikė kaip avantiūristai ir nepaisydami aukų skaičiaus, bet buvo pasirengę galimam ugnies atsakui iš apsauginių, ir rado tik tokį būdą prasibrauti pro šiuos iki užsakymo tikslo. Išvis čia buvo forcible entry military style (įtariu, žudikai turėjo labai rimtos karinės patirties) prieš įstatymais leidžiamą civilių apsaugos lygį. Jei būtų high threat environment (kokia nors karinių veiksmų zona), tai ir apsauga būtų atitinkamai ginkluota ir pasiruošusi tokiems scenarijams.
Bet iš kitos pusės pažiūrėjus, tai biznesmeno apsaugos padarytos klaidos yra gan didelės ir šiurkščios. Pvz., nebuvo išankstinės žvalgybos (bent A.Tarasas nerašo, kad buvo), CPO nepastebėjo ir sekimo, kuris truko keletą dienų, ar bent jau nesiėmė antisekimo priemonių. O ką veikė tas biznesmeno CPO prie derybų kabineto durų, man visiškai neaišku. Mano supratimu, abu CPO turėtų būti kabineto viduje. T.y., prireikus sprukti, vienas dengia, kitas evakuoja saugomą asmenį pro langą, nes kaip galima suprasti iš aprašymo, derybų kabinetas buvo pirmame aukšte. Taigi, buvo įmanoma pro langą evakuotis laukan. O ką apskritai CPO veikti prie kabineto durų, gal Tu galėtum pasakyti?
Išankstinė žvalgyba čia nebūtų padėjusi (žudikai atvyko iš paskos), bet kad sekimo nustatymo procedūrų nebūta, tai tikrai aplaidumas.
O prie durų CPO tinka, kai nėra tokio užpuolimo lygio. Abu būtų viduje – abu viduje nušautų, koks skirtumas… 🙂
Cit.: Išankstinė žvalgyba čia nebūtų padėjusi (žudikai atvyko iš paskos),…“
Išankstinė žvalgyba, jei teisingai supratau, tai yra ne tik potencialios pasalos pamatymas ar galimų sprogmenų paieška, bet ir apskritai įvykio (ar susitikimo) vietos įvertinimas asmens saugumo požiūriu bei galimos evakuacijos plano parengimas. Juk į konkretų verslo biurą galėjo ne tik žudikai su plėšikais ar įkaitų grobikais įsiveržti, bet ir gaisras jame kilti dėl visiškai netyčinių (pvz., dėl trumpo elektros sujungimo) arba tyčinių, bet nesusijusių su tuo konkrečiu biznesmenu, priežasčių (pvz., tos firmos, į kurią atvyko derybų tas biznesmenas, darbuotojas galėjo mėginti atkeršyti firmos vadovui ir padegti tos firmos patalpas). O tuo metu toje firmoje svarbaus svečio vizitas. Ir ką į tai to svečio asmens apsauga? Juk išankstinės žvalgybos nebuvo, tai ta svečio asmens apsauga nei patalpų išdėstymą žino, nei kažkokį evakuacijos planą turi.
Cit.: “O prie durų CPO tinka, kai nėra tokio užpuolimo lygio. Abu būtų viduje – abu viduje nušautų, koks skirtumas… 🙂“
Toks skirtumas, kad vienas CPO pabūtų gyvuoju “skydu“ kitam CPO (kad ir kaip ciniškai tai atrodytų), kol tas kitas spėtų išsitraukti pistoletą ir pradėti šaudyti. Arba (o tai yra dar geriau) kai jie yra abu kabinete, tai jie galėtų staigiai mestis į skirtingus kampus (A.Tarasas tokį manevrą vadina taikinių sudvejinimu) ir, kol įsibrovėlis šaudys į vieną, kitas spės išsitraukti pistoletą ir pradės šaudyti į įsibrovėlį. Arba tiedu CPO, jei jie abu kabinete sėdi, iš karto gali susėsti dviejuose skirtinguose kabineto kampuose. Tokiu atveju užpuolikams tik skeveldrinė granata (aka “limonkė“) padėtų neutralizuoti tuos du CPO.
O kokiems atvejams tinka CPO prie durų? Ar galėtum bent trumpai parašyti?
Aš įtariu, kad išankstinės jie nedarė dėl banalios priežasties, kad ten lankėsi ne pirmą kartą, ir dar pasitikėjo vietine apsauga. Jei grėsmių analizė būtų padaryti kruopščiau, tai apsidraudimas, pasiuntus išankstinį CPO, būtų atliktas, bet, kaip sakiau, labai tikėtina, kad vis tiek nieko nepastebėtų, nes tas, užuot nuošalyje stebėjęs aplinką ir ar kas nors neseka iš paskos, vis tiek būtų užėjęs paskui. 🙂 Nes sekimo nustatymo procedūrų nebuvo.
Bet kuomet karinio tipo pasikėsinimas, tai ir šitos priemonės nebūtų labai padėję – vis tiek apsaugos priemonės neatitiko užpuolimo aršumo.
Ir prie durų CPO daug geriau to “skydo“ funkciją atliko, tik viduje esantys, net gavę keletą papildomų sekundžių, vis tiek jų neišnaudojo. 🙂
O akys anapus durų visada reikalingos – jei tik yra galimybė vienam pasilikti išorėje, tai ją būtinai reikia išnaudoti.
Cit.: “Ir prie durų CPO daug geriau to “skydo“ funkciją atliko, tik viduje esantys, net gavę keletą papildomų sekundžių, vis tiek jų neišnaudojo. 🙂“
A.a. Keith’ą Palmer’į dar prisiminiau. 😦 Tik, deja, neprisimenu, kas čia taip rašė: “Todėl aš labai tikiuosi, kad tas už Parlamento apsaugą atsakingas site security manager degs pragare už pareigūno Keith Palmer mirtį – nes paliko jį lauke atvirą žudikui, ginkluotam peiliu.“ 😳
O kaip Tu panaudotum tas kelias sekundes, kurias Tau laimėjo tas “skydo“ funkciją atlikęs CPO, kuris buvo prie durų?
Cit.: “O akys anapus durų visada reikalingos – jei tik yra galimybė vienam pasilikti išorėje, tai ją būtinai reikia išnaudoti.“
O CCTV kameros tam akių vaidmeniui anapus durų atlikti netinka? Būtinai anapus durų turi likti žmogus DS (t.y., Door Supervisor) vaidmenyje?
Sako, kad ryt nuo pat ryto troliukus talžys per galveles kuokomis ir kiš po ledu, kad ledonešis link Rusnės išneštų… tu čia trolini taip ar tikrai nematai skirtumo tarp absoliučiai skirtingų situacijų: ginkluotas vs ne, svečiuose vs stacionarių priemonių įrengimas, apsauginis buferis vs anturažas ir pan.? 🙂
CPO galėjo būti skydu, bet jo paskirtis už durų nebuvo skydo – mano mintis, kad viduje jis išvis jokios funkcijos neatliktų.
Ir svečiuose tu neįrengsi valandėlei laikinų priemonių, kurios yra stacionaraus pobūdžio. Būdamas už durų turėjo užtikrinti, kad pašaliniai žmonės netrukdytų. Bet jo tikslas nebuvo ten kariauti. Maža to, visos priemonės buvo ir taip leistinos, tačiau nepakankamos pagal tokio pobūdžio užpuolimą – taip VATinukai ir mūsų VIPų prie tokio užpuolimo neapsaugotų esamomis stacionariomis priemonėmis, baigtųsi vienodai prastai.
Kažkur kažkaip mes nesusikalbam. Ar čia Tu mane provokuoji? 😀
Cit.: “CPO galėjo būti skydu, bet jo paskirtis už durų nebuvo skydo – mano mintis, kad viduje jis išvis jokios funkcijos neatliktų.“
Viduje jis galėtų kokiu nors stalu užbarikaduoti kabineto duris ir atlikti VIP’o evakuacijos per langą dengimo funkciją. Ar Tu su tuo nesutinki?
Cit.: “Ir svečiuose tu neįrengsi valandėlei laikinų priemonių, kurios yra stacionaraus pobūdžio.“
Techniškai tą padaryti labai lengva, nes yra belaidžių vaizdo kamerų – atsinešei su savimi keletą tokių kamerų, priklijavai, kur tau reikia, ir stebi sau monitorių, jaukiai sėdėdamas kabinete. Pasibaigus VIP’o vizitui, nuklijavai ir išsinešei. Reikia tik turėti būtent tokias kameras ir būsto savininko leidimo tokias kameras tau reikiamose vietose priklijuoti. Ir viskas. Savininko leidimą galėtum gauti (ir tuo pačiu tas belaides vaizdo kameras priklijuotum) išankstinės žvalgybos metu.
Cit.: “Būdamas už durų turėjo užtikrinti, kad pašaliniai žmonės netrukdytų.“
Tam tikslui (t.y., kad pašaliniai žmonės netrukdytų) paprastai būna ant durų pakabinama lentelė su užrašu “Do not disturb“, o ne CPO už durų paliekamas. O už durų paliktą CPO nužudyti galima labai nesunkiai, net ir neturint AK-105 automato. Pvz., peiliu, jei žudikas prieitų prie tokio CPO, apsimetęs kokiu nors tos firmos darbuotoju ar netgi darbuotoja. iš TT markės pistoleto irgi galėjo nušauti, kaip ir tą, sėdėjusį vestibiulyje bei skaičiusį laikraštį firmos apsauginį. CPO, sėdintis prie durų, gi niekuo nepridengtas.
Cit.: “Bet jo tikslas nebuvo ten kariauti.“
Tai pats gi ne vieną kartą rašei, kad apskritai asmens apsaugos tikslas užpuolimo atveju nėra kariauti – (atsi)šaudyti, muštis ar daužyti, o tik evakuoti saugomą VIP’ą iš pavojingos zonos į saugesnę vietą. Tačiau šiuo atveju VIP’o evakuacijos nebuvo, net bandymo evakuotis per pirmo aukšto langą nebuvo. Viskas, kas buvo, tai iš esmės buvo bandymas pakariauti, t.y., abiejų štangistų bandymas atsišaudyti. Kuris dėsningai pasibaigė nesėkme ir štangistams, ir jų saugomam VIP’ui.
Cit.: “Maža to, visos priemonės buvo ir taip leistinos, tačiau nepakankamos pagal tokio pobūdžio užpuolimą – taip VATinukai ir mūsų VIPų prie tokio užpuolimo neapsaugotų esamomis stacionariomis priemonėmis, baigtųsi vienodai prastai.“
Šito aš iš viso nesupratau. 😦 O nuo ko (t.y., nuo kokio tipo antpuolių) tokios priemonės, kokios buvo taikomos tame atvejyje, apsaugotų?
Kažkur kažkaip mes nesusikalbam. Ar čia Tu mane provokuoji? 😀
Kuo toliau lendama į profesionalius dalykus, tuo didesnė painiava, kaip matau. Baigsis kaip su karate – niekas to, ką čia rašau, jokiame dojo nepapasakos, bet niekas ir nebeskaito, nes absoliučiai nesupranta, apie ką aš čia išvis. Nes sunku žmonėms aiškinti lygčių sprendimą, kai tie nežino, kas yra daugybos lentelė.
Viduje jis galėtų kokiu nors stalu užbarikaduoti kabineto duris ir atlikti VIP’o evakuacijos per langą dengimo funkciją. Ar Tu su tuo nesutinki?
Nesąmonė. Nuo žodžio – visiška. 🙂 Nei ką galėtų, nei tas prasmės turėtų. Grėsmė iš išorės, ir grėsmė didesnė, nei civiliame gyvenime galima iš viso. Pasirengsi tokiam pasikėsinimui – atvažiuos su tanku, ir t.t.
Na, čia irgi tebūnie leista man su Tavimi nesutikti.
Cit.: “Pasirengsi tokiam pasikėsinimui – atvažiuos su tanku, ir t.t.“
Tai žudikai nors ir su “oras-žemė“ ar “žemė-žemė“ klasės raketa pystelėtų į tą pastatą, vis tiek VIP’as liktų gyvas ir sveikas, jei jo tuo metu tame pastate jau nebūtų, o jis būtų už kokių 15-20 km nuo to pastato. Ar čia irgi nesąmonė?
Tai galima ir atominiame bunkeryje laikyti, kaip Huilo dabar. 😀
Va va. 😀
Techniškai tą padaryti labai lengva, nes yra belaidžių vaizdo kamerų – atsinešei su savimi keletą tokių kamerų, priklijavai, kur tau reikia, ir stebi sau monitorių, jaukiai sėdėdamas kabinete. Pasibaigus VIP’o vizitui, nuklijavai ir išsinešei. Reikia tik turėti būtent tokias kameras ir būsto savininko leidimo tokias kameras tau reikiamose vietose priklijuoti. Ir viskas. Savininko leidimą galėtum gauti (ir tuo pačiu tas belaides vaizdo kameras priklijuotum) išankstinės žvalgybos metu.
Atvažiavo užsibarikaduoti ar sutarties pasirašyti? Apie ką čia kalbame dabar?
Tam tikslui (t.y., kad pašaliniai žmonės netrukdytų) paprastai būna ant durų pakabinama lentelė su užrašu “Do not disturb”, o ne CPO už durų paliekamas. O už durų paliktą CPO nužudyti galima labai nesunkiai, net ir neturint AK-105 automato. Pvz., peiliu, jei žudikas prieitų prie tokio CPO, apsimetęs kokiu nors tos firmos darbuotoju ar netgi darbuotoja. iš TT markės pistoleto irgi galėjo nušauti, kaip ir tą, sėdėjusį vestibiulyje bei skaičiusį laikraštį firmos apsauginį. CPO, sėdintis prie durų, gi niekuo nepridengtas.
Aha, “aš tik paklausti“ © 😀
CPO nuvaiko visus prašalaičius – ten nebuvo jo tikslas šaudyti ar mirti.
Tai pats gi ne vieną kartą rašei, kad apskritai asmens apsaugos tikslas užpuolimo atveju nėra kariauti – (atsi)šaudyti, muštis ar daužyti, o tik evakuoti saugomą VIP’ą iš pavojingos zonos į saugesnę vietą. Tačiau šiuo atveju VIP’o evakuacijos nebuvo, net bandymo evakuotis per pirmo aukšto langą nebuvo. Viskas, kas buvo, tai iš esmės buvo bandymas pakariauti, t.y., abiejų štangistų bandymas atsišaudyti. Kuris dėsningai pasibaigė nesėkme ir štangistams, ir jų saugomam VIP’ui.
Čia prasto planavimo pavyzdys, ką aš iškart sakiau. Plius – nebuvo jokio sekimo nustatymo procedūrų. Išvis kliento pastatas su apsauga laikytas saugiu pagal galimą užpuolimo lygį (kad tas lygis buvo karinio lygio civilėje aplinkoje, tai tau net ir paranojikas planuotojas nuo to neapsaugos – pažiūrėk, kaip net mūsų VAT saugo pirmuosius asmenis).
Cit.: “…(kad tas lygis buvo karinio lygio civilėje aplinkoje, tai tau net ir paranojikas planuotojas nuo to neapsaugos – pažiūrėk, kaip net mūsų VAT saugo pirmuosius asmenis).“
Gal ir taip. Bet žinai, vis tiek truputį liūdna, kad, pvz., pirmas pasitaikęs rusų Specnazo būrys nesunkiai galėtų prasibrauti pro dabartinę VAT apsaugą ir iššaudyti mūsų pirmuosius asmenis.
Karo atveju apsauga būtų sustiprinta ir viešai joks VIP rodomas nebūtų. Niekas ir dabar nežino, tarkime, kur išties yra Ukrainos Prezidentas (viena iš versijų – Lenkijoje Przemyslyje, kuris per 20 km nuo sienos). Viešųjų asmenų atveju visada reikia rasti balansą tarp galimų saugos ir jo prieinamumo priemonių.
Šito aš iš viso nesupratau. 😦 O nuo ko (t.y., nuo kokio tipo antpuolių) tokios priemonės, kokios buvo taikomos tame atvejyje, apsaugotų?
Civilinė asmens apsauga nepritaikyta nuo karinio pobūdžio užpuolimų, bet ir karinio pobūdžio užpuolimai būna tik karinių suiručių zonose (hight threat environment) – tuomet CPO praeina visiškai kitokio pobūdžio mokymus (HEAT), kur, tarkime, jei įprastine tvarka CPO susiglaudžia aplink VIP, tai tuo atveju – išsiskirsto ir iškart slopina didesne ugnies galia užpuolimą. O to civilinėje aplinkoje nepadarysi (kaip ir visi “peilio mokymai“ iš super-puper specnaz mokymų civiliokams yra kelias į kalėjimą laaaaaaabai ilgiems metams).
Tad klausimas greičiau tame, kaip buvo atliekama realios grėsmės analizė, ir kokios priemonės taikytos. Gali būti, kad apsaugos vadovas siūlė rimtesnes, bet kartais VIP kaip klientas nėra linkęs ir permokėti (nematei, kas čia įrašą seniau publikavęs apie pataupymus?), ir nėra linkęs leistis į paranoją, paprastai pasirinkdamas žemesnį apsaugos paketą už realiai reikalingą.
O ir būna visiškai “nelogiškų“ pasikėsinimų kaip čia anksčiau aprašytas Aldo Moro, kuomet realiai sušaudė apsaugą, nors VIP jau seniau buvo pagrobtas – tikslas buvo pašalinti liudininkus ir nukreipti tyrimo dėmesį (pavyko, tad dabar yra dvi versijos: oficialioji klaidinga ir neoficialioji sąmokslo). 🙂
Na va, kai dabar išsamiau paaiškinai, tai ir supratau. 🙂 O tai lakoniškai parašei “prastas planavimas“, ir visiškai lieka neaišku, kas tame planavime blogai buvo ir kodėl blogai buvo.
Ačiū už kantrybę.
Tai ačiū už klausimus. Gal reikia sudėlioti šią diskusiją į atskirą įrašą kitiems paskaityti vientisai, ir kad neužsimestų. 🙂
Žinoma, būtų labai gerai, jei sudėliotum. 🙂 Aš Tau siūlyčiau pratęsti pasakojimų apie pasikėsinimų seriją, ir tada toje serijoje ne tik šitą, bet ir dar keletą pasikėsinimų, įvykusių šiuolaikinėje Rusijoje, galėtum plačiau aptarti.
Aš buvau pradėjęs kompiliuoti elektroninę knygą iš tokių istorijų, bet paskui užmečiau – laikui imlu, viską atidėti antraip turiu, o niekas tokios prabangos nefinansuoja. Kol tupėjau karantine, tai ir rašiau. 🙂
Čia tai super naujiena.
Gal galėčiau padėti aš? Ne pinigine parama, bet galėčiau atlikti tuos darbus, kurie Tau užima daug laiko. Tau pačiam liktų tiktai esminiai tos knygos rašymo darbai.
Rašytojui niekuo padėti nereikia – tik kava ir maistu. 😀
Būtum Vilniuje, atvežčiau į namus. Bet kai dabar esi ne Vilniuje, tai nebent paštu kavą galiu atsiųsti.
Keistai tu rašai žodį konjakas… 😉
Cit.: “Keistai tu rašai žodį konjakas… 😉 “
Bet tai kaip drąsiai Tu tokius baisius žodžius vartoji. 😀 Ir savo panos visai nebijai. O jei aš tokį ar panašų baisų žodį ištarčiau pakankamai garsiai, kad išgirstų pašaliniai, man mažų mažiausiai dūris virtuviniu peiliu į pašonę gresia.
P.S. Manai, aš čia šiaip sau apie būtinąją gintį (ypač nuo peilio) bei asmens apsaugą klausinėju? 😉 Deja, yra keletas kodinių žodžių ar žodžių junginių (vienas iš jų yra tas, kurį Tu čia parašei), kurie, jei tik juos ištarsi pakankamai garsiai, kad išgirstų pašaliniai, įjungtų ištisą žudymo ir naikinimo mechanizmą, dabar taikiai besidarbuojantį virtuvėje.
Klipe 0:47 – tik arbata, aišku. 😉
https://skipperltu.wordpress.com/2014/10/21/minge-10/
Tai tą arbatą, kur klipe, atsiųsti paštu? 😀
Litrinėje banderolėje. 😀
Cit.: “Litrinėje banderolėje. 😀“
Vakar apsižiūrėjau truputį parduotuvėje, truputį pasikonsultavau su pardavėja ir sužinojau, kad labai jau daug pamazgų toje arbatoje yra (net 40 procentų tos arbatos sudaro vien pamazgos). 😦 Žinok, ranka nekyla siųsti tokių gėrimų su pamazgom. Net savo mirtinam priešui tokių gėrimų su pamazgom nesiųsčiau. Gal aš iš karto tiesiai, t.y., aplenkdamas Tavo (ir savo nuosavą) organizmą, išpilsiu į klozetą tą pamazgų kupiną arbatą? O Tau atsiųsčiau va tokį gerą, mano akimis žiūrint, daiktą:
https://www.insportline.lt/lt/44829/funkciniu-dirzu-treniruoklis-christopeit
Ką Tu į tokį mano pasiūlymą? 🙂
Distiliatas negali būti pamazgomis – pamazgomis gali būti tik broga, kurią būtina perdistiliuoti! 😀
Šitie diržai, tarp kitko, karate atveju turi labai mažai naudos, o dar ir prigadina techniką, nes veikia prieš ugdytinus principus. Čia kaip žmonės pasiima chiishi ir mano, kad tai yra pusštangė.
Cit.: “Distiliatas negali būti pamazgomis – pamazgomis gali būti tik broga, kurią būtina perdistiliuoti! 😀“
O kuo rankas mazgojai, kai karantino metu įeidavai į parduotuvę/polikliniką/vaistinę ar įlipdavai į autobusą/troleibusą? Taigi, ten pamazgos, ir niekas daugiau. Nors Tu gal ir nežinojai, kad, pvz., įeinant į parduotuvę/vaistinę/polikliniką reikėjo rankas mazgoti, nes visus karantinus ir pokarantininius laikotarpius namie prasėdėjai (išskyrus tą trumpą laiką, kai buvai dėl ligos ligoninėje atsidūręs).
Cit.: “Šitie diržai, tarp kitko, karate atveju turi labai mažai naudos, o dar ir prigadina techniką, nes veikia prieš ugdytinus principus. Čia kaip žmonės pasiima chiishi ir mano, kad tai yra pusštangė.“
Aišku. O kas tada sportiško tinka karatistams iš Goju-ryu, kad jiems technikos nepagadintų? Gal šitas daiktų komplektas tiktų:
https://www.powersport.lt/lt/pasipriesinimo-gumos/129242-svoriu-kojoms-opx04-karabinu-nb5042-ir-treniruociu-gumu-rinkinys-hms.html?utm_source=kaina24.lt&utm_medium=referral
+
https://zana.lt/zvakes
Rankų oda išsausėja, ir aš tokiu brudu jų negadinau bei nesiruošiu – užtenka muilo. 🙂
O apie espanderius, ko gero, reikėtų atskiro įrašo, paaiškinančio plačiau… 😦
Cit.: “O apie espanderius, ko gero, reikėtų atskiro įrašo, paaiškinančio plačiau… 😦“
Ar tai reiškia, kad bus naujas įrašas apie pagalbinius Karatė treniruočių metodus? Valio. 😀
Tai bus tik gegužę pagal planą… 😀
Lauksime. 😀