Kai reaguojama ne į tuos instinktus

Kuo man nepatinka savigynos ekspertų patarimas civiliokams, kad jei jums grasina ginklu ir reikalauja piniginės, tai atiduokite piniginę – ir jus paliks ramybėje?

Paprastai taip yra sakoma tam, kuris tą nori girdėti, nes moka savo pinigus tokiems ekspertams už seminarus nenori nei prisiimti atsakomybės už tai, kaip pakliuvo į šią situaciją; nei pripažinti, kad nėra tokios “konstitucinės teisės“ nebūti apiplėštam (kaip ir būti užkrėstam virusu, nes jau pasiskiepijai – čia ta pati “bobiška logika“), nes, suprask, juk kažkas kitas (policija, aišku – gi mokesčius jai išlaikyti mokame, aha!) pasirūpins jo asmeniniu saugumu; nei imtis veiksmų pačiam spręsti šią konfliktinę situaciją, o ne tiesiog išsipirkti, o po to jau feisbukuose (kur raktinė šaknis yra bukas) viešai piktintis, kaip čia taip ir už ką jis susimokėjo šitam chuliganui, buduliui, runkeliui (ir taip panašiai pagal užingridų padefaultinių epitetų sąrašiuką, nepamirštant vatos ir Kremliaus).

* * *

Pirmiausia, aišku, jei atiduodami išties neišsiperkate sau galimybės pabėgti, tikėdamiesi, kad šis užmokestis paskatins užpuoliką ar plėšiką parodyti gerą valią (sic!), net jei tas dar ir motyvuoja jus oraliniu būdu (žodžiais, išdykėliai jūs, žodžiais!) kuo greičiau apsispręsti tokiais savo būsimos geros valios argumentais (jo derybinė pozicija stipresnė, ir jis taupo laiką bei energiją, nes kam švaistyti, jei galima gauti greičiau, ir niekas taip neapgaudinėja kito žmogaus, kaip pastarojo noras būti apgautam bei melagio žodžiai), tai ne faktas, kad ir išsipirksite, tikėdami nedorėlio dorumu.

Na, banaliausias patarimas, kad jei prašo piniginės, tai ne atiduoti į rankas ar išmesti sau po kojomis, bet numesti į šalį, kad dabar jau jūs pagerintumėte savo derybinę poziciją: arba ima piniginę ir jūs pasprunkate, arba smurtauja prieš jus, praradęs turėtą visą motyvaciją (piniginę gi atidavėte, o matote, kad atidavimas jokios geros valios nepaskatino, tad užsimotyvuojate jau jūs dabar “nubausti“ užpuoliką – migdolinės liaukos banali fiziologinė reakcija), nes, suprask, taigi piniginė dabar jau niekur nedings – dažniausiai plėšikai, aišku, ir pasirenka piniginę (dėl kurios ir “derėjosi ginklu“, užuot iškart nudėję ir pamarodieriavę dar prie neatšalusio kūnelio po to), tad derybos taip ir įvyko abipusiai naudingu win-win sprendimu, kur jūs sprunkate sveikas sau į laisvę, o jis gauna savo grobį be fizinio smurto panaudojimo.

O va būna ir situacija čia ne “dažniausiai“, o iš serijos – “kartais“.

* * *

Nes kartais pirmo, atrodytų, reikalavimo išpildymas yra tik pirmas etapas į reikalavimų eskalavimą – kitaip tariant, į užpuoliko dominavimą.

Šiaip žmogus kaip primatas homo sapiens yra mažiau sapiens, kiek yra homo, ir elgiasi jis dažniausiai kaip proverbinis “homo“. Mūsų kaip žmonijos istorija iki prasidedant civilizacijų istorijai yra iš esmės akmens amžius (paleolitas apie 95%, o su tarpiniu mezolitu ir naujuoju akmens amžiumi neolitu – išvis 99% viso mūsų biologinės rūšies gyvavimo), o savo biologinę rūšį net ne kokioje Polinezijoje, bet dar vėlyvųjų (!) viduramžių laikais kone iki Prancūzų revoliucijos ir Napoleono kodekso per nuolat pasikartojantį badą mielai Europoje (!) sučiaumodavę (nekalbant apie dar mūsų laikus menančius Leningrado blokadą ar Golodomorą) – o tai, manote, iš kur tos liaudiškos pasakos apie Jonuką ir Gretutę, įviliotus vienišų namų šeimininkių (nes jos neturi šeimos maitintojo) į šių užkaistus puodus?

Tai va tas “neandartalietis“, kuris grasina ginklu ir smurtu, nebūtinai yra veganas (ironiška, kad didžiausios žmogbeždžionės gorilos, kuriomis pravardžiuojami brutalūs apsaugininkai, yra vegetarės), o ir krikščioniška meile artimam savo tikrai jūsų adresu netrykšta.

* * *

Kadangi homo sapiens yra socialinis gyvis (o visur, kur yra bendruomenė, atsiranda hierarchiniai ryšiai), tai ir be dviejų esminių instinktų (tiesa, žmonės neturi instinktų – o tik biologinius poreikius, įpročius bei refleksus, bet tema ne apie tai, nors mes įpratę susikurti tokias iliuzines sąvokas kaip “qi energija“, “raumenų atmintis“ ar “lietuviški socdemai bei krikdemai“) pirma, paėsti, ir, atsiprašant, antra – po to jau pasikrušti, tai yra dar ir labai svarbus trečiasis, kuris, ypač politkorektiškame amžiuje, glušavotai pamirštamas (o glušą ir bažnyčioj muša) – tai biologinis socialinio, tame tarpe ir homo sapiens, gyvio poreikis dominuoti (arba išsipi… atsiprašau, išsidirbinėti – apie tai ir yra visi tie lygesnių gyvulių pasai ir PIŠ bobiausybė, o bobos būna abiejų lyčių, atsiprašant už nukrypimą į nūdienos realijas iliustracijai).

Todėl prie jūsų prikibti ir jus žeminti ar smurtauti prieš jus gali paskatinti nebūtinai tik noras apturėti lytinę sueitį be jūsų didesnio sutikimo ar atimti “maistą“ (t.y. pinigai ar tai, ką galima į juos iškeisti ir už juos nupirkti, irgi yra plačiąja prasme tas “maistas“), o poreikis dominuoti – kada kieme ar mokykloje prie moksliuko kimba ne itin pažangūs paaugliai, tai irgi yra ne mitybos poreikis (mama pamaitina gi) ar noras patirti lytinį pasitenkinimą (nepaisant spermatoksikozės), bet jų poreikis dominuoti (nes patyčias inicijuojančių makaulėse šis moksliukas dominuoja prieš juos savo pažangumu).

Labai neretai moterų pagrobimai tik išžaginimais irgi nesibaigia – smurtas kitąkart prieina iki sunkių kūno sužalojimų ar net mirties. Ir pats žaginimas juk yra dominavimo aktas, o ne lytinio poreikio patenkinimas, ir net be matomų akivaizdžių fizinių traumų, tačiau baudžiamuosiuose įstatymuose yra vertinamas kaip sunkus kūno sužalojimas (nors šiuo atveju žalojama nukentėjusios moters psichika).

Ir labai neretai banalus apiplėšimas taip pat nesibaigia tik džentelmenišku apsikeitimu turimais kišeniniais piniginiais aktyvais ar paauksuotu laikroduku arba išmaniuoju obuoliuku (pastarieji yra dominavimo atributai, kurie žeminamai aukai nepriklauso pagal einamąjį epochos socialinės hierarchijos momentą), nes priverčiama “ėsti bordiūrą“:

* * *

Kodėl aš tą čia rašau?

Nes paprasti patarimai į sudėtingas problemas, tame tarpe ir savigynoje, ne visada yra tinkami – visada reikia žiūrėti konkretų kontekstą.

Ir turėti omeny, kad jei kažkas paprašė pasidalinti kapeikomis, tai dar ne faktas, kad išsaugosi savo išbalintus ir praflosinamus dantukus, nors pastarieji materialine prasme, ypač jau išbarškinti, jokios absoliučiai vertės užpuolikui neturi. Motyvacija užkabinti gali būti visiškai kita, nei pirminis interviu klausimas.

Būkite budrūs, likite saugūs, osu!

2 mintys apie “Kai reaguojama ne į tuos instinktus

  1. Aš jau buvau pasiilgęs Tavo straipsnių apie savigyną. Ačiū dar kartą už priminimą, ką daryti, kai plėšikas prašo piniginės.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s