Apie užkarantinuotą pasyvią agresiją

Išsiuntinėji taip eilinį pirmadienį tuziną savo cėviakų su motyvaciniais patikinimais, kad geresnio vadybos procesų specialisto, ypač FMCG bei alkoholio eksporto, importo ar didmeninės prekybos srityse, už mane nesurasti, ir po to nukėblini į mišką anapus plento makaulei pravalyti kokį šimtuką tsuki padaryti (10 heiko-dachi, 20 shiko-dachi pakeičiant orientaciją 180 laipsnių erdvėje, bet ne “madingame lytiškume“, ir dar po 10 kairinėje ir dešininėje sanchin-dachi, dar po 10 taip pat zenkutsu-dachi, ir dar taip po 10 nekoashi-dachi, ir jau likusius 10 vėl heiko-dachi, laba diena, osu!) bei savaitinę teminę kata atlikti (šią savaitę, jei jau klausiate – saifa), kad įžvelgtum jos slėpiniuose būtovę su slypinčiu bunkai.

O jei taip ir nerasi iškart, tai belieka tik pasikarti ant skersinio kartą kitą, nes per karantinus aptingai ir savo standartinio būtino tuzino nebeprisitrauki.

Po to kulniuoji namopi toks visas nusipisęs taikus miškeliu ir galvoji: kiek daug žmonėse pykčio ir agresijos prisikaupę!

Ir kaip rūksta juose krikščioniškos meilės artimam savo – ypač, kai valdžia įrodo, kad empatijos stoka būdinga ne tik diedams, ir kai tų artimų nelabai apkabinti gali, kuomet jie ne tavo šitos inovatyviai užžiedintos ekonomokos žiedinėje savivaldybėje, atsiprašant už tautologiją, o ir šioje rajono centras yra vis blok-postais atskiriamas nuo paties rajono (kad sostinėje gyvenantis meras neprivažiuotų?), ir džiugu, kai tuomet dirba tavo kaimynas ar pažįstamas šaulys arba pasienietis (o kas provincijoje vienas kito nepažįsta?), tai ir pravažiuoji, kur važiuoji.

* * *

Gal taip ir be reikalo saifa-gata laikoma neagresyvia, nes vyrauja, suprask, ju stiliaus technika – ypač, kai palygini su sanseru-gata (sanseiryu), kuri aiškiai go stiliaus kata toje Goju-ryu.

Mano mokytojo mokytojas Miyazato Ei’ichi, kurio mokytojas Goju-ryu įkūrėjas Miyagi Chojun, atlieka saifa-gata (foto iš Jundokan internetų)

Tačiau šis tarsi pasyvumo ir aiškiai neišreikšto agresyvumo įspūdis, kur kata labiau panaši į “kungfu“, nei įprastinės mums iš sporto “karate“, išties yra apgaulingas.

Štai kata prasideda jau pirmu judesiu – tai žingsnis pirmyn, suartėjant su užpuoliku, kuris, žiūrim pagal bunkai, tik dar vos į atlapą įsikibo, o mes jau arčiau iškart pripuolėm ir, jei ne nulaužti, tai bent išsukti tą nedorėlio rankelę pasirengėm.

O kiti judesiai, kur kumštis kaip kūjis tettsui – ten, kumštis – šen, ir dar va kaip kumščiu šitaip ir kitaip, jei alkūnės mažai, ir dar dviem kumščiais morote-zuki, kad maža nepasirodytų, nes, o ko jis čia, tipo, tą “brazilų“ džiūdžiką ant smėliuko su triko vaizduoja, ir va dar ir taip su dviem kiai į pritrauktą arčiau nedorėlio snukutį apsuktu kumščiu ura-zuki še, kaip sako japoniškas 1989 metų filmas su Takeshi Kitano apie smurtaujančius policijos pareigūnus その男、凶暴につき (“Sono otoko, kyōbō ni tsuki“)?

Na, ir šiaip galima nors ir ant nugaros aukštielninką tą nedorėlį dar apvožti už jo giesmės apglėbus, ir galvelę galima atšriubinti, jei tam tokie mūsų taikūs ir švelnūs (sic!) ketinimai iškart nedašunta.

Ar maža ko galima čia nuveikti, nors tai – ir pati trumpiausia kaishu-gata stiliaus Goju-ryu mokyklose, neskaitant sanchin ir tensho, kurios gi yra heishu-gata, aišku, arba ne visose mokyklose ir praktikuojamų fukyu-gata bei tachi-gata.

Kai pastaroji net nelabai ir kata, nes rankos kišenėse, ir vaikštinėji iš pozos į pozą, kad tinkamai stovėti ir tas stovėsenas tachi keisti išmoktum, tai čia net veikiau nebe kata, o kihon pratimas, kaip ir mano aukščiau paminėti 100 tsukisensei, ryuha bei mikado (kuriam išvis banzai!).

Tad sakyčiau, kad saifa-gata veikiau yra pasyviai-agresyvi, ir su taikingumu mažai ką bendro turi – toks užslėptas pyktis, kuris užpuolikui gerai nesibaigia.

Bet taip ir visa Goju-ryu karate, kaip civilinės savigynos sistema, tokia jau yra, kad “jis pats už to mano kumščio užkliuvo, pats pargriuvo ir va taip visaip pats negražiai sulūžo, pareigūne – nespėjau ir vardo paklausti“.

* * *

Kalbant apie agresiją ir pareigūnus, žinia, aš dar gruodį karantino (keistai ta būsena, kur nei karantinas, nei komendanto valanda, yra dabar vadinama) pradžioje prognozavau, kad taip jau sausį, kaip nutikę praeitos ekonominės krizės metu, mums riaušių prie Seimo nebeišvengti – ypač, kai jas provokuoja pati valdžia savo tikrai neišmintingais sprendimais, iš kurių rūpestis šalies ekonomika pasireiškia tik to vardo ministerijos rūsio patiktokinimu.

Ir manęs neguodžia kaip tūlo lietuvio degantis kaimyno tvartukas, nes išties apmaudu, kad už savo priverstinai tuščių salių plotų nuomą štai jau keturis mėnesius moka (Gariūnų radijas Gold FM kasdien primena, kiek dienų jau nedirba – ir šiandien jau 102!) mano kolegos karate, wushu ir kitų kovos menų bei savigynos instruktoriai – net kai man “pasisekė“ dar prieš aną karantiną nesusitarti dėl salės nuomos (tad miškas, kol erkės ir barsukai miega, bei tik lauko treniruokliai yra mano asmeninis džiaugsmas).

Man dėl to apmaudu tarsi asmeniškai išties man skaudėtų, nes turiu gal kiek per didelį šiame psichočernobilyje™ tik trukdančios empatijos kiekį savo vis dar jauname (karate gimtinėje Okinavoje į vyrus priima tik nuo 60-ties, tai dar vis esu pacanas…) organizme, nepaisant to, ką jums dėl to dabar pasakytų mano buvusi žmona, ar mano neatmušamas gebėjimas ką nors netaktiškai kam nors leptelėti.

O ir šiais agresyvaus leftizmo, maskuojančio save progresyvumu, laikais todėl naudingiau visokiose socialinėse platformose nebūti – taip ir išėjau iš Facebook dar lapkritį po eilinio melagingo progresyvių onanimų skundo dėl mano visiškai niekuo dėto ir net prieš 5 metus publikuoto įrašo. Ne faktas, kad čia yra mintis apie riaušes ar smurtą, net jei pasisakai prieš, dėstyti dar vis yra saugiau (virtualaus patrulio pastaba: mes tavęs nesekame!).

Todėl ir čia pastebėjote, kad po truputį aktualūs įrašai keliasi į Patreon, kur durniai su iniciatyva bent jau pradžiai susimokės 5 eurus, jei norės ir ten dėl kažkokių susigalvotų savo įžeistumų apskųsti (tad esu ten “ne iš godumo, o tik vykdydamas mirusios motušės valią“, bet dėl ciniško išskaičiavimo, kad visokie “socialinio teisinumo kariai“ ir lietuviškos karinos mūsų aušrinių bei skaidvilių vardais, kaip fondososai leftistai, paprastai moka tik griebti iš kitų, o ne duoti, todėl Patreon man veikia savotišku filtru – ten yra ne tik ir ne tiek apie karate, aišku).

* * *

Kita vertus, to susikaupusio pykčio apstu ne tik Lietuvoje – štai kone kas savaitę JAV žiniasklaida pastaruoju metu praneša apie kokį naują ir nemotyvuotą masinį šaudymą.

Aišku, galima nurašyti “demokratiškai“ žiniasklaidai, kad ginklų kontrolės (t.y. uždraudimo civiliams) tema taip dirbtinai eskaluojama, tad įprastiniai pasišaudymai dabar tiesiog daugiau akcentuojami. Tik kad jų kiekis išties padidėjęs jau – ir tai jau nebe tik gaujų tarpusavio aiškinimosi išdava.

Be abejo, mūsų teisėsauga (jei taip dar vis labiau represinėmis struktūromis virstančias institucijas dar galima vadinti, todėl nestebina, kad policija vis dažniau pavadinama mentais arba stribais) irgi imasi priemonių užkardyti galimas tas lietuviškas nepasitenkinimo riaušes.

Tik tas organizuotas tautininkų mitingėlis kovo 20 dieną už tradicines šeimas, nustumtas nuo Seimo į visiškai priešingą Gedimino prospekto galą Katedros aikštėje po antrąjį “bananų balių“ galinčios surengti VRM langais, tarsi taip ir didžiausi netradicinio sekso ir vienalyčių santuokų propaguotojai Lietuvoje yra tie visi celibatiniai Romos Katalikų Bažnyčios šventikai – nėra šis protestas dar ta nepasitenkinimo išraiška, apie kurią pernai užsiminiau.

Žmonės Lietuvoje nors ir pavargę psichologiškai bei visiškai nebeužtikrinti finansiškai dėl savo artimiausios ateities, bet vis dar laikosi tų karantino apribojimų, kurie labai efektyviai apriboja ir galimybę pasireikšti taip vadinamai “gatvės demokratijai“.

Kas tuo pačiu netrukdo valdantiesiems dabar jau perimti visa tai, ką klaidingai vadinate valstybe – užgrobti, nes visos koalicijos ir penktadalis nerinkęs, tą absoliučią valdžią Lietuvoje, taip nustumiant nuo valdžios de facto Prezidentą (jei nepasiduos – tai bus ir de jure kaip R. Paksui), peržiūrint Seimo rinkimų tvarką (net jei Konstitucijos 55 straipsnis sako, kad 141 Seimo narys renkamas tiesiogiai, tai jums nomenklatūrinis Konstitucinis Teismas tuoj įrodys, kad tiesiogiai, tai kai tiesiogiai partijų sąrašinius, o ne kai tiesiogiai seimūnus vienmandatėse), atšaukiant tiesioginius ir merų rinkimus savivaldose (jau dėl to kreiptasi į tą patį KT), ir pan.

Nors visumoje, ko gero, visiems jau ir tai dabar nusišvilpti – grįžome taip į sovietmečio galą, tą stagnacinę brežnevizmo epochą, kuomet valdžia dar apsimetinėjo, kad kažką čia valdo, o piliečiai prieš ją irgi nuoširdžiai apsimetinėjo, kad tos valdžios dar paiso.

Ir kai valdžioje esančiai nomenklatūrai pasirodė palankiau nusavinti nacionalinę ekonomiką, užuot buvus tik funkcionieriams be nuosavybės, taip tas socializmas ir žlugo (nu ne, čia mes dainelėmis sukėlėme revoliuciją – ir sudrebėjo bei subyrėjo pabūgusi visa toji SSRS komunizmo citadelė, aha).

Revoliucijas daro ne liaudis (“runkeliai“, klaidingai save tauta laikantys), o tik nepatenkintas elitas (šie save pelnytai ir laiko tikrąja tauta). Dabar tai kame toji “revoliucinė situacija“? Net savo užslėptą agresiją nebegalėsite lieti internetuose – jus jau dabar budriai stebi virtualus patrulis, po kurio prisistatys į namus ir nevirtualus.

Labai įdomiai sutapo, kad kai Rusijos caras Huilo Nulinis sukvietė savo jėgos struktūrų vadus ir liepė užsiimti interneto kontrole, taip iškart ir Lietuvoje atsirado virtualus patrulis.

O va šiandien dar ne aš vienas pastebėjau, kaip tas internetas pradėjo strigti – aš net į Patreon negalėjau vienu metu prisijungti, nes rodė timed-out error. O juk prieš kokią savaitę tą patį buvo pasileidę išbandymui ir rusai, kada per savo žioplumą užstabdė ir savo valstybinių įstaigų, kurių adresai sutapo raktiniuose žodžių kratiniuose su visokiais tvirteriais, tinklalapių veiklą – spalvotos revoliucijos gi be organizavimosi per appsus tam flashmob, žinote, neįvyksta (net kai jų nebuvo, tai Leninas 1917-aisiais bolševikams perversmininkams irgi liepė pirmiausia užgrobti būtent visas komunikacijas).

Sutapimas, be abejo. Tik sąmokslo teorija, aišku.

Per 30 metų jokios liustracijos neprireikė teisėsaugoje (kaip ir valdžioje), tai kam dabar čia jos reikia? Alles in Ordnung!

Riaušės atidedamos iki pratęsto ir pratęstino karantino galo – iki tol laiko ir pasimirš. Iki kito antradienio, kaip sakoma.

* * *

Gal vis tik leiskite žmonėms jau nešdintis su jų ta prisikaupusia pasyvia agresija lauk iš šitos tėvynės, kuri yra nebe jiems – ir ne apie visokius elitinius Maldyvus čia kalbu.

O mūsų kapitalistai visada gi savo valdžios padedami ir netgi dotuojami (iš jūsų atimtais ne tik per mokesčius pinigais) atsiveš sau pigesnių gastarbaiterių iš trečiųjų šalių (ir kur tie mūsų “nacistai“, kai jų labiausiai reikia?).

Gal ir gerai, kad mūsų žmonės iš esmės yra nuginkluoti, o turinčių ginklus namuose pagal statistiką gyventojams tas kiekis yra toks mizeriškas, ir dar jie tiek lojalūs “tėvynės patriotai“ (ir kai ant kelio stovi šauliai, tai lojalūs, galvoji, jie yra ne tautai, bet valdžiai, kurią kladingai vadina “valstybe“).

Tad ir toliau taip visokias kata geriausia praktikuoti tik ūsuotų bebrų patauškų voverių (no pun intended!) juokui miškelyje.

Osu!

1 mintis apie “Apie užkarantinuotą pasyvią agresiją

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s