Asmens sargybinis rankinukui panešti?

Mano nuomonę apie štangistę baleriną, turbūt, žinote – vis tik vairuotojas ir asmens sargybinis yra du atskiri darbai.

Be abejo, vis tiek yra geriau vairuojantis asmens sargybinis, nei tik šiaip vairuotojas, bet geriau vis tik apsispręsti, ko išties pačiam klientui reikia.

Nes nei toks darbuotojas pats uždirbs už du (pasvajokite, aha), nei jis ir dirbs taip viena alga už du, tad nei jam pačiam iš to kažkokia rimtesnė finansinė nauda (liūdna, aišku, jei tik taip galima pasikelti savo vairuotojo algą dar ir už menamą “pasaugojimą“…), nei pats jo darbdavys savo tokiu šykštumu daug sutaupo (ir apie taupukus esu rašęs čia, o kad Lietuvoje nėra turtingų žmonių, tai esu irgi nekart paminėjęs).

Bet su tuo susietas kitas klausimas tuomet yra, o ką aš galvoju apie tokius rankinukų nešiotojus (čia ne apie dabartinį URM šefą ant nusiraminimo kėdutės!) – va kaip šitas aktorės Jenifer Lawrence asmens sargybinis Gilbert, kuris dar ir tos cūciką Pipi (ar dėrėtų versti tuomet siūsiką?) tampo:

Apsikrovęs bagažu asmens sargybinis (iš Daily Mail)

Rankos abi užimtos, o kas bent jau matęs apie asmens sargybinius klasika tapusį filmą Bodyguard su Kevin Costner ir a.a. Whitney Houston (end aaaaaaaaaai, vil olveiz lav jūūūūūūūūūū, ū-ūūū-ū-ūūū!), tai pamena filme sceną, kaip tas buvęs USSS agentas savo saugomąjai raiškiai parodo, kad tos rankinės neims ir nepaneš.

Nes, suprask, jo darbas ne toks. Svarbesnis.

Ir šiaip ten filme jis elgiasi labai cocky, kai jo saugomas asmuo dar irgi yra tikra VIP (very important pussy) – žodžiu, vienas kito verti personažai, dėl ko, matyt, po to ir sugula (tad filmą aš siūlau žiūrėti pramogos, o ne pasimokymo tikslais – nebent, kaip nedaryti).

* * *

Tačiau realybėje privačioje apsaugoje asmens sargybiniams dažnai tenka paimti saugomo asmens krepšį – ypač, kai tas saugomasis yra moteris (net kai feministė!).

Ir ima net ne todėl, kad jam būtinos laisvos rankos visą laiką (šiaip krepšį galima paleisti, ir tas, žinote, pats nukrenta ant žemės iš rankos, ir tikrai prie jos neprilimpa, neskaitant dar ir fakto, kad su krepšiu rankoje galima daugiau nuveikti, nei be jo!), ar kad toji, vargšelė, to savo krepšio nepajėgia pasinešti, nes jai yra per sunkus.

Tiesiog apsaugos funkcija, beje, kurią man gerai suformulavo USSS specialusis agentas John Koleno, su kuriuo mudu ir rūpinomės Vilniuje visa “logistika“ (plačiąja prasme) atvykstančio JAV prezidento George W Bush Jr (yra mano foto ir FB, o su Džonu prieš to vestuves mes po to dar jo sostinėje alaus išgėrėme ir gerą steiką sušveitėme greta jo būstinės, kurioje aš šiaip mokiausi ne tik padirbtus dolerius atpažinti, bet ir juos gaminti, tačiau čia kita istorija – US Secret Service visų pirma yra JAV Iždo Departamento kovotojai su padirbtais žalianugariais fantikais, o ne Baltųjų Rūmų laikinus gyventojus vien tik saugo):

to protect from harm and embarrassment

– t.y. apsaugoti nuo sužalojimo ir gėdingų situacijų.

Todėl įsivaizduokite dabar toje nuotraukoje aktorę, kuri persikreipusi tįsia tą didelį krepšį vienoje rankoje (net jei ten vien tik atsarginiai paponešiai ir tik nosinės dydžio jos suknytės sugrūstos) ir dar kitoje rankoje tempiasi kažkokį katuko ir žiurkės hibridą (kuo tas baisesnės išvaizdos – tuo daugiau socialinių taškų gauna žvaigždutė!).

O šalia jos (net ne priekyje, o už jos gale!) žingsniuoja toks dvimetrinis steroidinis kvazimodas visiškai tuščiomis rankomis, nes – “rankos visada turi būti laisvos!“.

* * *

Dar liūdniau būna ne tik stebėti privačios, bet ir valstybinės asmens apsaugos nekokybiškai atliekamą darbą, kuomet skėčiu pasirūpina tik kokiam prezidentui, tačiau jo sutuoktinė čia pat šalia mirksta lietuje…

Suprask, saugo didelį VIPą, o jo žmona – tai tik nereikšmingas priedas. Ir po to žurnalistai viešai su smagumu, šįkart pamiršę politkorektinius lygių teisų (skaityk – moterų viršenybę prieš vyrus) savo pačių postulatus tik tyčiojasi iš tokio nejautraus ir nedžentelmeniško vadovo ar ekselencijaus.

Iš dalies – jie savo pašaipomis tikrai teisūs, tik va kam savo saugomą asmenį pakišti tokiai situacijai, net jei tas turi dar ir asmeninį asistentą(-tę) arba taip vadinamą protokolo specialistą, kuris ar kuri taip nepasirūpino tokiomis “smulkmenomis“ – tada savo asmens apsaugos kolegoms patarčiau pagalvoti apie tokias situacijas iš anksto, nesitikint, kad kiti dirbs darbus, kuriems pasamdyti, ar kad jums to nepriklauso, nes esate ne tam pasamdyti.

Arba gausite visą pataikaujančios (tik ne jums, aišku) šunaujos™ galinės kojytės pakeltą čiurkšlę, kurie geriau už jus supranta, kaip yra organizuojamos apsaugos procedūros (nes patys “dirbę“ tokį darbą ir dabar kiekvienas “naudojasi“ pilnu asmens apsaugos paketu, įskaitant limuziną ir palydintį jį kortežą, aha).

Juk taip VAD atveju ir nutiko su vipine piziuke™ per tos nominavimą nacionaline vertibe™, kuomet toji savo kvietimą, tarnaujantį leidimu į Prezidentūroje surengtą ne vien jai ceremoniją, kažkodėl padovanojo mamytei (gal kad toji didžiuotųsi prieš kaimynę Zosę savo tokia dukrele – nes ne šiaip “senmergė artistė“, o visos Lietuvos tijatro ir kiultjūros pažiba!), tačiau pačiai net kokio asmens dokumento atsinešti dašuto (ją iškart visiems privalu pažinoti iš pretenzingai, nors pati gal mano, kad giliamąsliai, suraukto snukučio), nei jau gerokai užaukštintas jos honoras leido kiek lukterėti, kol apsauga pasiskambins Prezidentūros protokolui, kuriems, matosi, gal irgi nebuvo “lygis“ tokios “nacionalines vertybės“ prie rūmų durų pasitikti (nu tai aišku – pasitrinti furšete prie sumuštinukų ir pasifotkyti beau monde su kitais vipukais yra svarbeu).

Tik va su protokolais paprastai žurnalistai išvis nesipyksta, nes po to į kokį renginį prie sumuštinukų taip kvietimo negaus, tai beliks tik kerštingai lieti apmaudą, koks valstybės vadovas yra paniekos vertas supostatas – o apsauginiai, žinia, yra tik buki bemoksliai buduliai, nenusipelnę jokios, net elementarios, pagarbos.

Garbės tas incidentas Jo Ekselencijai nepridėjo, ir dar iš jo po to išsityčiojo ta pati supuolusi inteligenščina, kai tas net atšaukė savo darbinius susitikimus ir pakeitė dėl fyfulės dienotvarkę, kad atsiprašytų ir dar asmeniškai tą apdovanotų.

Man tai jos vietoje būtų gėda, kad savo asmeniu atitraukiu valstybės vadovą nuo kitų valstybės reikalų, tačiau – čia tik man, panašu. Ir aš, būdamas vadovu, gal tokį protokolą turėčiau labai neprotokoliškai išprotokolinti, kad tokie “nesusipratimai“ nebesikartotų, o VAD vadui, atsiprašant už tautologiją, Rymantui Mockevičiui padovanočiau škotiško single malt butelį, nepamiršęs tuo pačiu padėkoti už tarnybą ir pareigūnams, bet Valdo Adamkaus protege yra ne pats Valdas Adamkus (ai, čia kita istorija JAV diplomatinių santykių 80-mečio proga Kauno istorinėje prezidentūroje…).

* * *

Beje, britai į asmens apsaugą, kaip ir bendrai į apsaugą, žiūri išties paprasčiau (nors gerokai mandagiau!) bei iš klasinių feodalinių monarchijos tradicijų – jiems apsauga yra visų pirma tik aptarnaujantis personalas (nuvilsiu visus romantikus, kurie mano, kad su SIA licencija Jungtinėje Karalystėje dirbtų 007-aisiais, o ne 6-tais).

Netgi karalienės gvardija su grenadierių meškienos kepurėmis ar skardiniai kirasyrai – irgi daugiau turistinė atrakcija bei dekoracijos prie jos “ofiso“ (nepaisant to, kad tai yra realių kovinių pulkų kariai, kuriems suteikiama tokia garbė tarnybos metu dalyvauti tame karališkame spektaklyje).

Gi realiai Jos Didenybės bei šios karališkos šeimos ir pastatų apsauga iš esmės rūpinasi vis tik škotų kiemo (Scotland Yard – Metropolian Police) tam atrinkti pareigūnai, t.y. Londono policija, mūsiškių VAD atitikmuo: RaSP – Royalty and Specialist Protection iš buvusių SO14 (Royalty Protection Command) ir SO1 (Specialist Protection Command) skyrių, nuo 2015-ųjų apjungtų į vieną (kai aš dar mokiausi SIA, t.y. Security Industry Authority, licencijai, tai juos ir apjungė, tad nepakeistoje mokymo medžiagoje dar buvo visos SO tarnybos su numeriais).

Todėl kai 2017-aisiais prie Parlamento kieme (ten saugo mūsų VYČIO policijos atitikmuo, t.y. metropoliniai PaDP – Parlamentary and Diplomatic Protection, savo ruožtu apjungti iš Diplomatic Protection Group SO6 ir The Palace of Westminster Division SO17) užpuolikas subadė peiliu nespėjusį nuo jo pasprukti neginkluotą policijos pareigūną a.a. Keith Palmer, tai yra tipiškas, nors man ir asmeniškai liūdnas, pavyzdys, kaip išties JK yra organizuojama dar ir parlamentinė apsauga, kada arba viskas “britiškai diskretiška“ (todėl apsaugos nesimato), arba – tik “dėl grožio“.

Trumpiau, tai pareigūnas turėjo išties sėdėti saugiai viduje už nedūžtančio (nepršaunamo – išvis fantastika karalystėje, kur šaunamieji ginklai civiliams uždrausti!) stiklo, o ne slampinėti po kiemą, varnas vaikydamas (kad tos po to kerštaujančiai ant anapus tvoros stypsančio sero Winston Churchill skulptūros dergtų), nes kai per aptvarą vienas diegas su peiliu prasibrovė, tai beliko tik padus pasipustyti nuo įsiveržėlio skuodžiant.

Bendrai, aš jau minėjau iš savo patirties, kad britiškas privačios, ir net ne privačios, apsaugos supratimas yra vyraujančiai gerokai žemesnio lygio ir už lietuvišką, o aš dar galiu palyginti su amerikietiška (DSS ir USSS, bei DOD su DOE) bei mūsiškiais iš VAD (Vadovybės Apsaugos Departamento).

Britams visi apsauginiai iš esmės tėra tik tokie “šveicarai“ – tik ne popiežiaus gvardijos, o durininkų prasme: “G’ Morning, Sir/Madam, please have a nice day!“. – “Thank you very much; lovely, indeed.“

Suprantama, kodėl taip nuotraukoje aukščiau atrodo ir šios įžymybės asmens sargybinis, ir kodėl iš esmės nieko nestebina (žvaigždė amerikiečių, bet leidinys, iš kurio paimta iliustracija, tai britiškas), ir kodėl tas išvis neginkluotas, ir kodėl jis paneša jos rankinę ir netgi tą pasišiaušusį kailinį kakotoją.

Bet asmens apsauga būna ir kitokia – štai kaip čia, didelės grėsmės zonoje:

Afghan President Hamid Karzai, 3rd from left, arrives for the groudbreaking on a road from the Panjshir valley to Parwan flanked by security guards in Bayan district of Parwan province about 55 kms north of Kabul, Monday, March 14, 2005. As he often does, Karzai travelled to the province by helicopter with dozens of US security guards. (AP Photo / Shah Marai, POOL)

Afganistano Prezidento Hamid Karzai (sėdėjo šalia 2009-aisiais Vilniuje per NATO konferenciją…) ginkluota apsauga iš DSS – linkėjimai buvusiems “kolegoms“! (foto iš state.gov)

Šio apsauga, aišku, nėra privati, nes čia priskirti JAV Valstybės Departamento DSS (Diplomatic Security Service) agentai, tačiau JAV ne vien Afganistane ir Irake tokius “nežinybinės apsaugos“, kaip sovietmečiu dar anksčiau vadindavę mentūros apsauginius, darbus paveda privačioms įmonėms (žinomiausia buvo Blackwater, virtusi į Academi), kurios labai dažnai iš apsaugos įmonių tokiuose rusenančiuose pokarinių konfliktų regionuose tampa veikiau privačiomis kariuomenėmis (iš rusiškų, be abejo, žinomiausi Sirijoje veikiantys ichtamnetaiWagner Group), taip ir vadinamomis PMC (Private Military Contractor).

Mano vienas iš close protection instruktorių, man 2017-aisiais studijuojant Katalūnijoje, buvo virš 15 metų tokiose va zonose atidirbęs (labai smagūs privatūs konvojaus filmuoti kadrai buvo mums draugiškai parodyti…), ir kuris pasakojo, kad Blackwater vyrukai perėmė iš jų užsakymą su gerokai per menkomis pajėgomis (kažkas iš JAV užnugarinių generolų pataupė, aha), ir net nepaklausė jiems duoto patarimo nevažiuoti tuo maršrutu per tą jiems mirtinu tapusį tiltą, bet pasirinkti alternatyvinį…

Šiaip jis pagal reputaciją yra vienas iš dviejų (kas antras – man nebuvo atsakyta, tai parduodu už tiek, kiek pirkau) grėsmingiausių specialistų tame “separatistiniame“ krašte. Ir geriau neprisiprašyti, kad jis jūsų automobilį užminuotų, nes mes taip visą kone išardėme, o vis tiek ne viską šito mažulio (jis realiai apie 170 cm ūgio) suslėptą jame suradome.

Ir tą sakau vien tam, kad pradėjau juk tekstą nuo to, kaip nepritinka balerinai štangą kiloti, ir dėl kurių dar priežasčių todėl verčiau turėti vairuotoją ir asmens sargybinį atskirais etatais, nes šiedu saugo skirtingus – objektą ir subjektą (pagrobtojo ir nužudytojo a.a. Gedemino Kiesiaus visureigis irgi buvo saugiai daugiabučių kiemuose “išsaugotas“, ko nepasakysi apie jį, sūnų ir vairuotoją…).

* * *

O apibendrinanti išvada tame, kad tarp šių dviejų iliustracijų su asmens apsauginio užimtomis rankomis rankinukais ar M-4 karabinais, tai yra dar tarpiniai ne vienas ir ne du lygiai tos asmens apsaugos pagal grėsmės lygius ir kliento užsakymą.

Na, o tokį cūciką juk galima ir į užpuoliką sviesti, jei klausiate, kas su tokiu gyvu “rankinuku“ nutiks užpuolimo atveju, kai krepšį iš rankų paleis, o laiko grąžinti šitą augintinį saugomąjai laiko nebus.

Todėl aš to sargybinio Gilberto vietoje vis tik su jo saugoma panele Dženifer pasikalbėčiau šia tema iš anksto, kad po to nebūtų tos isterikos, kodėl Pipi yra kaip “smuikininkas nereikalingas“ (kaip šį katapultavę pacakai pasakė filme Kin-dza-dza).

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s