Anądien į mano nusiųstą CV asmens sargybinio pareigos gaunu el.laišką, kuris paprastai šioje glušių karalystėje yra gana įprastinis – nepasirašę asmenys iš Global Security Ltd kontoros HR (bent jau taip pasirašę) prašo atsiųsti paso kopiją, licencijos kopiją, nuotrauką, tris darbines rekomendacijas (ką gal derėtų iššifruoti jų X3, nors aš greičiau perskaičiau хер знает – yra tokiu pavadinimu ir rusų pankų grupė, kurios dainos Наебали versiją lyriškai tiesioginiame eteryje perdainavo ir B.G., t.y. Boris Grebenščikov, tai manau, kad gal ne iš jų prašo atsiliepimo?) ir diplomų kopijas (aš jų turiu priskenavęs visą folderį – visų ir nesukabinsiu netgi).
Juokingiausia čia, ko gero, tik prieš keletą dienų praėjęs GDPR vajus, kur visi brukalų rašinėtojai dievagojosi, kaip jie rūpinsis mano privatumo apsaugojimu. O čia – prašo paso ir pan., kad net norėjosi paklausti, ar rakto nuo kambario, kur pinigai sudėti, nereikia (jaunimėlis, kuris nei skaitęs, nei matęs filme Ostapo Benderio nuotykius, dabar turėtų perfrazuoti į kreditinės kortelės numerį, saugumo ir PIN kodus)?
Ir tada aš taip pagalvojau… bet tai kam aš perpasakosiu, ką pagalvojau ir apie ką rašiau, kai galiu tiesiog savo atsakymą jiems ir čia pakopijuoti:
Dear Sir or Madam:
Thank you for your letter and I am sorry that I have no your name to address you properly as you could address me.
Due to a privacy matter and OpSec, obviously, I’ll bring all requested original documents to the interview I am looking forward to have. Until that, it’s not professionally wise to send them as well as was to request them almost anonymously, isn’t it?
However, you also may find my photo you need and more detailed information, including all my certificates and qualification diplomas listed, at my LinkedIN profile here: (nuoroda pridėta)
And you may check both of my SIA CP and DS licence numbers just by my surname here: (nuoroda pridėta)
I really hope this information helps you at this stage and is more than sufficient to book an interview and to discuss all necessary requirements for the job, including further paperwork.
Looking forward.
Sincerely yours,
Be abejo, naivu po to tikėtis kvietimo darbo pokalbiui, tiesa?
Ir jūs pasakysite, kad aš esu kvailys, kad taip pasielgiau, nes: a) žmonių juk neperauklėsi, o ypač – kai šioje Brexit karalystėje esantis glušių skaičius viršija Lietuvos Respublikos piliečių skaičių keliskart; b) gal ir kvaila nesiųsti prašomų dokumentų neaišku kam, kuomet ir taip reikiamą informaciją galima pasitikrinti per pridedamas nuorodas. Nemanau, kad kažkas pasikeis artimiausiomis dienomis, tai galima sakyti, kad darbo ir negavau.
Kita vertus, be to fakto, kad tokiu būdu nesunku patikrinti potencialaus darbuotojo realų suvokimą apie darbinį informacijos saugumą (ko, kaip supratau, nebuvo – per gerai apie juos galvojau), o kaip jūs įsivaizduojate darbą va tokioje įmonėje, saugant klientus? O ir kam klientui tokie pateikti apsaugos darbuotojai tuomet reikalingi?
Ir čia nepaisant to fakto, kad kovo mėnesį va taip panašiai įsidarbinau Titan Security Europe (buvusi Conan Security Ltd) laikinai tiesiog padirbti saugant Amazon distribucinį sandėlį, po ko teko per Acas (angliška darbo ginčių komisija) reikalauti išmokant man visus priklausančius pinigus, ir spėkite, ar išties net šiuo atveju juos atgavau (vis dar galvoju kreiptis dėl likučio į Employment Tribunal, kur jau teisiškai bylinėjamasi su darbdaviu – čia jei kažkaip netyčia atsakėte į mano retorinį klausimą teigiamai).
Per trejus metus šioje čiabuvių arogancijos, privedusios prie Brexit, persmelktoje nedarevoliucintoje karalystėje aš, “sugadintas“ US DSS ir USSS apmokymų, procedūrų ir darbo, vis dar sugebėdavau save įtikinti nesibaisėti klaikia vietinių apsaugos įmonių, vadovų ir darbuotojų nekompetencija tik todėl, kad darbo metu turėdavau progą užsiimti kažkokiais sau naudingais savišvietos ar smegenų užėmimo reikalais: groti gitara, rašinėti jums į tinklaraščius ar netgi tiesiog skaityti arba spoksoti filmus per internetą.
Bet balandžio gale Amazon drastiškai sumažino etatus, ir nors aš formaliai dar “dirbu“ sukčiavusiam darbdaviui, tačiau suprantate, kad darbo ieškau kitur, įskaitant ir Lietuvą, į kurią noriu grįžti tik dėl vaikų (kaip reikės užsimerkti prieš vis labiau į korupciją ir nepotizmą smengančią mirusią respubliką™?) ir todėl, kad nematau ekonominės ateities teigiamų perspektyvų šioje karalystėje, kuri įteisino ksenofobiją ir neapykantą imigrantams, iš esmės nuo įstojimo į EEB sukūrusiems šalies gerovę (JK iš 7-tos ekonomikos, kuomet dar nebuvo horizonte jokios Kinijos, tapo 5-tąja pasaulyje).
Be abejo, darbo ieškau tiek čia, tiek ir Lietuvoje, ir nebūtinai apsaugoje (čia atsisakiau dirbti jau praėjęs visus pokalbius ir pasirašęs popierius, nes darbas buvo tik naktimis savaitgaliais, o to man jau gana), nes turiu patirties bei išsilavinimą verslo valdyme ir administravime, tarptautinėje prekyboje bei marketinge (šiaip esu vienas pirmųjų Lietuvoje pritaikęs socialinį marketingą praktiškai savo įmonės pardavimuose, jei kam įdomu).
* * *
Bet ne apie didvyrius kalba ir jų vingiuotą kelią į šlovę, garbę, pinigus, girtuoklystę, paleistuvystę ir kitus ištvirkavimus, kurie seka po to, kai nėra kur piniginių kupiūrų dėti. Kalbu apie JK apsaugos pramonės sektorių, ir jis pagal UK SIA licencijas iš esmės atrodo taip:
- Security Officer (apsauginis) – tipo, nu pasėdėk čia;
- Door Supervisor (patekimo kontrolė ir tvarkos prižiūrėtojas) – tipo, nu pastovėk čia;
- CCTV Operator (stebėjimo kameros ir techninės apsaugos priemonės) – tipo, nu pažiūrėk čia,
- Cash and Values in Transit (inkasacija) – tipo, nu pernešk čia;
- Close Protection (asmens apsauga) – tipo, nu pabūk kartu čia;
Sutinku, kad kartais klientas nori iš apsaugos darbuotojo, kad tas ne šiaip tik pabūtų priedu prie baldų, durų, monitorių ar slampinėdamas su saugotinu asmeniu. Ir tada prasideda profesinis konfliktas – kaip taip dar ir dirbti už tuos pinigus tą darbą, kuriam pasamdė?!
Tačiau galiu užtikrinti – absoliuti dauguma apsaugos įmonių visų pirma žiūri tik į galimą pelną (nieko blogo, jei taip pagalvoji: visi verslai siekia maksimizuoti pelną ir mažinti sąnaudas – o apsaugos įmonėje sąnaudų didžiausia dalis, deja, yra darbo užmokestis), ir bendrai gal jums bus naujiena, tačiau JK darbo rinka yra legalizuota prostitucija: čia įmonės veikia kaip agentūros, kurios perparduoda savo gyvą prekę – apsaugos darbuotojas nėra laikomas darbuotoju per se, nes jis samdomas tik perpardavimui pagal zero-hours contract, t.y. kiek valandų dirbai – už tiek pagal valandinį sulygtą tarifą ir sumokėjo, nepriklausomai nuo paros laiko, viršvalandžių, šventinių dienų (kartais būna, kad už valandas per bank holiday sumoka, jei klientas buvo pasirengęs sumokėti už tas valandas). Ir ne, jokia įmonė negali tiesiogiai samdyti apsaugos darbuotojo, o tik per SIA licenciją turinčią apsaugos įmonę, išskyrus nereguliaraus pobūdžio ir laikinus kontraktus, kur gali dirbti “individualistai“ (savadarbiai su UTR numeriu, kas Lietuvoje yra IDV – individuali darbinė veikla; paprastai taip prižiūrimi savaitgaliais pabai).
Tad sumanytas SIA licencijavimas, turėjęs pakelti profesinį apsaugos darbuotojų lygį, išties įteisino tai, kas anksčiau buvo rašoma Lietuvoje socialinėse reklamose: “tave parduos kaip lėlę“ – labai retai įmonei išties rūpi jos “darbuotojų“ gerbūvis, jų poreikiai, karjeros galimybės ir netgi banali profesinė kvalifikacija (ne daugiau, nei tai padeda juos parduoti), ir jei perka pigiau, tai uždirba daugiau arba gali lengviau konkuruoti kaina rinkoje, ypač, kada pasiūla gerokai viršija paklausą dėl smunkančios ekonomikos bei užplūdusių rinką pirmo lygio licencijas prisigraibiusių, dažnai ne visai teisėtai (kada sudegė istorinis kliperis Cutty Sark, paaiškėjo, kad abu apsaugos darbuotojai nesugebėjo iškviesti ugniagesių, nes… nekalbėjo angliškai – nuo to laiko kursuose privalu pirmiau išlaikyti anglų kalbos testą, tačiau tie “privalu“ ir “padaroma“ gyvena skirtingais adresais).
Netgi asmens apsaugos rinkoje yra šiuo metu darbuotojų perteklius – nepaisant Lietuvai ir Baltijos šalims kylančios Rusijos grėsmės, dėl ekonominių ir biudžeto problemų JK vyriausybė mažina (!) savo karines pajėgas, todėl rinkoje dabar pilna jaunų, treniruotų ir su Royal Army ir Royal Marines patirtimi vaikinų angliškais vardais ir pavardėmis, prieš kuriuos kone dvigubai vyresnis imigrantas neištariamu vardu turi mažiau konkurencinių pranašumų, netgi jei kalba ne tik angliškai, bet dar ir 3 užsienio kalbomis ir turi rimtos profesinės ir gretutinės darbinės patirties (bei foto su JAV prezidentu George W. Bush).
Ypač, kai dar tas, rupūžiokas, ir nenori tiesiog va paslampinėti su kokiu laikinu klientu tik dėl anturažo, ir kai netgi neatsiunčia asmeninių dokumentų kopijų neaiškiu adresu anonimams (anksčiau man mėgdavo skambinėti, ypač vos gavus anglišką numerį, visokie vietiniai “draudimo agentai“ dėl mano, neva, padarytos avarijos, bet kažkodėl tučtuojau nutraukdavo pokalbį, kai paklausdavau jų, o kuo aš vardu?).
JK tautos priešas velionis Libijos diktatorius Muammar Gaddafi turėjo teisingą požiūrį į apsaugą – foto iš Clarion Project visos (!) matomos merginos yra jo asmens apsauga (aš samdyčiau sau tik lesbietes!).
* * *
Sakytumėt, o tai koks tau skirtumas, kaip ir su kuo slampinėti – svarbu tik pinigus moka?!
Tai jau rašiau aukščiau, kaip būna tokių įmonių atveju dėl to “sumoka“ (beje, ir pirmosios čia dirbtos 1st Class Protection įmonės “Mossad profesionalai“ 2015 metais man irgi liko skolingi £200, dar ir tyčia uždelsę SIA licencijos gavimą), ir kiek girdėjau, mano atvejis nėra vienetinis, kas, spėju, yra vienas iš užslenkančios ekonominės krizės požymių.
Antra, jei pamenate čia diskusiją su buvusiu VAD pareigūnu apie granatsvaidžių privalumus prieš maršrutų analizę ir išankstinį planavimą, tai suprantate, kad tokios apsaugos įmonės pakiša klientui belenkokius asmens apsaugos darbuotojus, kas reiškia, kad ir aš galiu būti pakištas į nelabai prognozuojamą situaciją, kurioje grėsmė kliento dėka grės mano sveikatai ir gyvybei.
Gal jau nebe Linksmieji Devyniasdešimtieji, kuomet yra ne vienas nušautas dėl kompanijos, būdamas ne laiku ir ne vietoje dėl tokio anturažo, ir gal nebūtinai kriminalinė policija sulaikys dėl reketo, nes klientui kažkas skolingas, tos savo skolos grąžinti nenori, bet pažada, o atvykus visus sulaiko iš anksto informuota policija dėl kėsinimosi išmušinėti pinigus, nes kliento reputacija, paaiškėja tardymo metu, yra policijos požiūriu tik šiaip sau, o va tas, matai, ir dar keletą išmušinėtojų su savimi atsivedė.
Šios istorijos anuomet buvo gana būdingos, bet nereikia būti naiviems (kaip ir pernai per kursus mano instruktorius airis iš Londono perspėjo – čia ne mano suvešėjusi paranoja!), kad tokių istorijų nepasitaiko ir dabar. O kaip aš įvertinsiu įmonės profesionalumą ir reputaciją (na, aš ją iš prašymo, kaip matote, jau preliminariai įsivertinau…)? Ką galima kalbėti apie kliento profiliavimą ir įvertinimą? Ką galima kalbėti apie grėsmių jam analizę? Ką galima kalbėti apie apsaugos priemonių ir maršrutų planavimą? Išankstinę žvalgybą? Kokią !@#$%^& išankstinę išvis, jei taip? Iš kur aš žinau, kas mano komandoje su manimi bus? Kas atsakingas joje už automobilių priežiūrą, patikrą ir apsaugą? Kas atsakingas už objektų maršrutuose patikrą ir apsaugą? Kas…?
Na, gerai – ne visi tokie protingi kaip aš, bet tai gal klasika tapusį filmą Bodyguard su Kevin Costner gal žiūrėję, nes netgi ten, nepaisant scenarijaus sąlygotų neprofesionalių blėnių, vis tiek bendra mintis ir idėja išlaikoma – ar jau JK nežiūrimi JAV filmai, reikia suprasti? Netgi bent tiek (ar aš per daug noriu???), o ne – “nu, tipo, tu če pabuk su juo/ja, ane“?
Tad nors ir nelabai pateisinsite mano sprendimą, bet gal suprasite, ar pabandysite suprasti, kodėl aš tokio “pasiūlymo“ atsisakiau. O išties – ar buvo tas pasiūlymas išvis?
Šiandien va į importo ir eksporto administravimo pareigas išsiunčiau prašymą, neprikabinęs jokios CV – tiesiog per tinklapį “aplikavau“. Būtų ignoravę, kaip įprastai nutinka, bet šįkart net susidomėjo ir paprašė asmeniškai persiųsti jiems savo CV el.paštu – pasirašė ir vardu, ir pavarde bei pareigomis atrankos konsultantas, o po to peržiūrėjęs apgailestavo, kad pozicija yra junior entry level, o mano patirtis (jis peržiūrėjo mano CV giliau už apsaugos pareigų!) yra senior level, ir dar po kažkiek susirašinėjimo pastebėjo, kad gal ir įmonė ne visai atitiks mano lygį, nes klientą, prisipažįsta, jis žino. Dar maloniai (čia gi angliškas mandagumas!) pabendravome apie tai, kad darbo skelbimas ne visada atitinka aprašą ir pan. – beje, jis tą pats pastebėjo, nors aš apie tai perskaitęs irgi pagalvojau, bet ne aš jam tą ir pasakiau.
Na, darbo tuomkart irgi negavau, bet požiūris, tiesiog noriu pastebėti, juk irgi čia visiškai kitoks, tiesa?
O, grįžtant prie JK supratimo apie apsaugą – jums dar iki šiol neaišku, kaip čia taip nutiko, kad buvo 2017 metais per “teroristinį aktą“ (na, kaip sako rusai: “psichas-vienišius yra aršiau dinamito“ – tuomet taip, net BBC pasitaisė atgaline data iš security incident į terrorist act kaip valdžia jiems prisakė) nudurtas peiliu vidiniame kieme policininkas po Parlamento langais? Aš irgi apie tai rašiau. Ir jei taip saugoma valstybiniu lygiu, tai ką mes kalbame apie privačią apsaugos rinką ir kompetencijas joje?
Jei sudarinėčiau geriausių valstybės vadovų apsaugos tarnybų sąrašą, tai JK į penketuką neįeitų, o va VAD, pastebėsiu, yra išties Lietuvos nacionalinė vertybė – gaila, kad taip mažai išreklamuota ir visuomenės mažai suprasta bei įvertinta.
Bet VADukai supranta irgi – kuo mažiau visokie valstiečiai jais domisi, tuo lengviau jiems atlikti tarnybines pareigas, nes Seimo oberkulturenfuehrer apsaugos neturi, o jo lizinginės skudurinės onutės yra nesunkiai pakeičiama biomasė, kad derėtų juos saugoti, jei jau buduliai klykauja, kad Seimą dera mažinti, ir dar pradės klykauti, kad ir apsaugos nuo leudės™ šitiems nereikia, ko jie ten bijo, niekas jų nepuls ir pan.
Tik čia jau kita tema. O ir Lietuvoje ponas Ramūnas Karbauskis manęs nesamdys, kai, tarkime, dr Aušra Maldeikienė neįpirks prezidentinės kampanijos metu (ne ta prasme, kad aš brangininkas – aš iš asmeninių priežasčių padaryčiau didelę nuolaidą; rinkėjus tai atbaido, čia ne JAV rinkimai, kur visi kriterijus atitinkantys kandidatai gauna privalomą USSS asmens apsaugą).
Todėl siūlykite kitą darbą Lietuvoje, o aš išleidžiu tinklaraštį vasaros atostogų, gerai?
Ačiū, kad skaitėte! Pailsėkite gerai ir… toli nepabėkite, gerai?
Osu!
Reikia pripažinti, kad gan mandagus atsakymas tai firmai Tau gavosi. Aš tai būčiau šiurkščiau parašęs, ir tokios pabaigos mano laiške tikriausiai nebūtų: “I really hope this information helps you at this stage and is more than sufficient to book an interview and to discuss all necessary requirements for the job, including further paperwork.“
Tai reikia turėti omeny šalies specifiką: pirma, tai čia tokie užklausimai daugumai nekelia jokių klausimų, kad taip galima – nors po to stebisi, kaip čia taip su tuo sukčiavimu (imigrantai, niekšai, kalti!); antra, angliškas mandagumas įpareigoja atsakyti pagal etiketo taisykles, o ne taip, kaip tu norėtum.
Matai, jei pasiūlymas išties rimtas, tai atsakymą gaučiau, kad šuo, brangus sere, mes čia tavo nuorodas pažiūrėjome ir norime pakviesti interviu, arba – pažiūrėjome, ir nusprendėme nekviesti tavęs interviu. Bet jei neatsako, tai jiems net gaila laiko gaišti tokiai šiukšlei kaip aš, kas yra irgi madagus angliškas būdas pasakyti nieko nesakant, kaip žiūri į pašnekovą ar potencialų darbuotoją, ir tai jau yra trečia. 🙂
Kažkaip ilgokai jau nerašei čia. Tai aš ir nusprendžiau Tau pasiūlyti parašyti dar apie asmens apsaugą.
Štai tokį įdomų filmuką Youtube’ėje radau:
Kaip manai, realybėje toks asmens sargybinis apgintų savo klientą, ar jam nepavyktų?
Kas čia buvo? 😀 Net nebaigiau žiūrėti – geriau transvestitų porno žiūrėti.
Nerašiau, nes keliuosi į Lietuvą gyventi. Nežinau, kada atnaujinsiu tinklaraštį, tiesą sakant, nes turiu dabar labai nedaug laisvo laiko. Bet nenumečiau su visam, jei ką. 🙂
Cit.: “Nerašiau, nes keliuosi į Lietuvą gyventi.“
Valio.
Cit.: “Nežinau, kada atnaujinsiu tinklaraštį, tiesą sakant, nes turiu dabar labai nedaug laisvo laiko. Bet nenumečiau su visam, jei ką.“
Nekantriai laukiame grįžtant į Lietuvą ir į šį puikų tinklaraštį.
Jau sugrįžau į Lietuvą prieš savaitę. Juoksiesi gyvenimo pokyčiui (viskas per tą vyną, nu…), bet dabar esu mokytojas Varėnos rajoje – tiesa, ne karate, o anglų kalbos (ne, direktorius kol kas pasiūlė nuo Goju-ryu būrelio susilaikyti, o tai aš jam taip išvaikysiu vaikinų tinklinio ir merginų futbolo komandas, kurios geriausios rajone). 😀
Kad ir pavėluotai, bet sveikinu su sugrįžimu į Lietuvą. Valio.
Dėl mokytojo darbo nematau problemų. Pačiam patiktų tas darbas, nes man patinka dirbti su žmonėmis.
O dėl Goju ryu, tai gaila. 😦 Bet gal tai tik laiko klausimas, kada galėsi tą būrelį organizuoti.
Sveikinu su Kalėdom. Linkiu viso ko geriausio. 😀
Ačiū! Tau irgi! Osu! 🙂
Dar ir su Naujaisiais 2019 metais pasveikinsiu. 🙂 Ir palinkėsiu paties geriausio tais Naujaisiais metais.
Ačiū. Tik va susirgau netikėtai. 🙂
Na, kadangi jau sveiksti (ši gera naujiena kelia man daug džiaugsmo), tai va klausimas apie asmens apsaugą (sorry, kad rusiškai) – štai toks liūdnas įvykis:
http://sprotyv.info/ru/news/kiev/v-afganistane-taliby-atakovali-kortezh-gubernatora
Ar galima buvo išvengti panašaus pasikėsinimo, ir jei taip, tai ką maždaug buvo galima čia padaryti?
P.S. Radau naujieną ir anglų kalba:
https://www.reuters.com/article/us-afghanistan-attack/car-bomb-attack-kills-eight-security-force-members-in-afghanistans-south-idUSKCN1PE08K?il=0
Tai šitie nevykėliai talibai galėjo padirbėti bent jau kaip prie Deutsche Bank prezidento nužudymo – jau rašiau apie tai. Ir, kaip pameni, ten rašiau, ką derėjo padaryti, kad to išvengtum: https://seiikan.wordpress.com/2018/03/28/cases-2/
Per POTUS Bush vizitą visų pirma visas gatves nuo bet kokio transporto išvalėme – įskaitant troleibusus. 🙂
Ačiū už analizę ir jau primiršto straipsnio priminimą. 🙂
Prisiminiau. Dar Giovanni Falcone’s atvejis buvo panašus. Tik ten bomba buvo “po autostrada“ (kad ir ką tai reikštų) padėta.
Šitas toks rimtas buvo – ne tiek subtilus, kaip vokiečių atveju. Nes jau kai mostelėjo, tai gerą gabalą autostrados sugriovė.
Galima buvo išvengti? Galima, be abejo, kaip ir DB prezidento atveju. Blogiausia teisėjo atveju tai, kad jis reguliariai (!) tuo pačiu keliu (kito gal ir nėra) vykdavęs į oro uostą ir skrisdavęs namo. Dar džiaugiuosi, kad ne iš raketos visą lėktuvą numušė. 🙂
Sveikas, kažkaip senokai čia nerašei. Na, man vėl klausimas iš ginties srities iškilo. Pamačiau šitą video:
Ir man atrodo, kad čia ne taip plėšiko nuginklavimas vyko. Juk plėšikas galėjo pataikyti į tamsiais drabužiais apsirengusį pardavėją. Ką Tu apie tai galvoji?
Labas.
Atsiprašau, kad užmečiau tinklaraštį ir jo nevystau – daug laiko atėmė darbas mokytoju. Dabar tas darbas baigėsi, tai reikia ieškotis toliau kitų pajamų (ar padoraus darbo). Nežinau, ar šita Seiikan temų linkme ką vystyti – Varėna yra praktiškai nulinė savo paklausa bet kokiam kovos menui ar savigynai (didmiestyje bent jau kokią gali nedidelę grupę suburti, arba mokyklose vaikams per būrelius į sporto federacijos veiklą įtraukti, tačiau aš nesu federacinis).
Profesine prasme asmens apsauga, kad ir kiek kas iki manęs pradėdavęs, visi užsidarydavę – Lietuvoje nėra turtingų žmonių. Tad pagal laiką iš hobių turiu tik du tinklaraščius rašymui: apie visokias ekonomines ir politines nesąmones yra Punkonomics (kas atitinka mano išsilavinimą ir kitą profesiją); ir apie buriavimą atnaujinau SkipperLTU vietoje šito, nes susidomėjusių buriavimu ir marinistika yra gerokai daugiau, nei šita tema (ir Neskaitau – visokiai mano likusiai literatūrai). Gal reikėtų prisėsti, jei pasirinkčiau profesine veikla Lietuvoje asmens ir fizinę apsaugą (nes temų galvoje apsčiai ir belenkiek). 🙂
Kas dėl šito įvykio, tai užpuoliko nuginklavimas nenustebino – jis neįtikinamai grasino, po ko pirmasis pardavėjas greitai atsitokėjo ir pasinaudojo proga nuginkluoti. Užpuolikas neturėjo jokio tikslo ką nors sužaloti ar nužudyti – jis, kas juokingiausia, net neturėjo Plano B tam atvejui, kad kas, jei tie neišsigąs. 🙂 Ir kai pradžioje tie išsigando ir pradėjo bendradarbiauti, tai ir iš jo makaulės išgaravo net teorinė galimybė Planui B, kurį būtų privertę panaudoti (kaip sakoma, paskutiniai aukos žodžiai prieš mirtį būna “tu neišdrįsi šauti“, aha). Todėl jo ir reakcija natūrali – pabėgti.
Gerai, kad gerai baigėsi – bet čia visiškas mėgėjas, kuris neaišku iš kur ir kokį pistoletą gavo, tačiau jokio veiksmų plano neturi, kaip ir patirties plėšikauti. Kiek pavojingiau būtų buvę, jei į kontaktą suėję, kai tas turėtų peilį – tada ir sužaloti netyčia galima, kai bandai išsivaduoti. O pistoletas glaustoje distancijoje, kai jau kontroliuoji užpuoliko ranką, yra mažiau pavojingas.
Ačiū už atsakymą.
Interneto platybėse radau tokį įdomų straipsnį:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/algimantas-rusteika.-sitie-neramumuose-ir-riausese-butu-pirmieji
Jei gali, nekreipk dėmesio į tai, kad straipsnis yra netikusiame portale. Tame straipsnyje rašoma, kad sugrįžta visokie vagys, plėšikai ir kitokie banditai. Tai aš ir pagalvojau, o gal atsiras darbo ir Tau. Pvz., šviečiamojo-konsultacinio darbo turto apsaugos klausimais. Ką apie tai galvoji?
Skaičiau šitą prieš keletą dienų – kažkas irgi dalinosi. Natūralu, kad nusikalstatumas išaugs, kada ne tik grįžo tautos žiedas, bet ir žmonės, netekę darbo bei pajamų per karantiną, ims vagiliauti ar plėšikauti.
Darbo tai visada yra – nėra žmonių, galinčių už tas paslaugas susimokėti. 🙂