Jėgos panaudojimo pakopiškumas (2/2): ir kovos veiksmai

Posted: 2018-05-30 in Karate, Kovos menai, Savigyna
Žymos:, , , , ,

Jei įdėmiai skaitėte pirmąją dalį apie force continuum koncepciją, tai šioji dalis bus įdomi dar ir kovos menų praktikams, kuriems anoji atrodė per daug brutaliai pragmatiška.

Nors pradėsiu nuo bokso – kaip tik vakarietiško ir brutaliai pragmatiško kovinio sporto, kurį dažniausiai lygina su kovos menais efektyvumo prasme, kas paprastai reiškia išties žalos padarymą. Lyginti su MMA nelabai logiška, nes ten gi “kovos menų mišrainė“, tai kaip joje lyginsi visumą su komponentais? O imtynėms dar skirsiu dėmesį ir čia, tik jos gerokai saugesnis sportas žalos prasme už boksą.

O kalbu aš apie jėgos panaudojimo pakopiškumą, ir kokia yra grėsmė kūno sužalojimui, todėl ir pradedu nuo bokso.

* * *

Kokiu rezultatu paprastai laimima bokso dvikovoje? Dar viena jums piramidė, kaip ir anąkart rašant vizualiai gilyn, o ne aukštyn, tad 1 yra mažiau už 5:

  1. Teisėjų sprendimas.
  2. Pergalė taškais.
  3. Nokdaunas (KD – knock-down).
  4. Techninis nokautas (TKO – technical knock-out).
  5. Nokautas (KO – knock-out).

Aš sutinku, kad formalistai pasakys, jog teisėjų žodis vis tiek galutinis, o iki 4 ir 5 lygio iš esmės visa tai yra ta pati pergalė taškais, nusprendžiant kampiniams teisėjams ir suvedant bendrą balsų ir taškų rezultatą. Tačiau mes kalbame apie padaromą žalą, kurią galima vienaip ar kitaip vertinti pagal jos lygį, todėl ši piramidė yra teisinga, sutiksite?

O dabar pažiūrėkite, kaip įdomiai su ja persidengia pagal žalos lygį pirmoje dalyje išdėstytoji:

  1. Teisėjų sprendimas. = Žodiniai įžeidimai.
  2. Pergalė taškais. = Nežymaus sveikatos sutrikdymo grėsmė.
  3. Nokdaunas (KD). = Nesunkaus sveikatos sutrikdymo grėsmė.
  4. Techninis nokautas (TKO). = Sunkaus sveikatos sutrikdymo grėsmė.
  5. Nokautas (KO). = Grėsmė gyvybei.

Aišku, čia ir vėl bus draskančių savo marškinėlius ant krūtinės, kad ir po apylygio snukdaužio ir teisėjų sprendimo gali būti gana akivaizdus sveikatos sutrikdymas ir netrumpam, tačiau kalbėkime apie patį principą: pergalė “žodžiais“ anaiptol netolygi pergalei, kada priešininkas atsiduria KO ir tyso akivaizdžiai be sąmonės (ir ši būsena išties yra pavojinga gyvybei – yra juk ir mirtinų KO baigčių). Kaip ir po TKO kovos tęsti oponentas negali, o visus KD dera gydyti, nes sveikata išties sutrikdoma, nors ir, sakoma, kad nesunkiai, kuomet paprastai taškais laimima ir sparinguose treniruočių metu (kas irgi nėra į sveikatą, tačiau sveikata sutrikdoma nežymiai).

O kaip imtynėse tuomet?

Galėčiau pagrindu imti būtent dziudo, nes ten išdėstyta sklandesnė vertinimo sistema – vakarietiškos imtynės išties labiau specializuotos ir jų vertinimo kriterijai bendroje force continuum skalėje užima tik nišinius lygius.

Tačiau ir dziudo, jeigu imame kaip vertinimo skalę imtynėms, kuomet paėmiau boksą smūgiavimo sportui, pergalė yra atiduodama vertinant iš esmės ne patirtą žalą, o leistinus taisyklėmis techninius veiksmus ir gebėjimus juos atlikti laisvos sportinės kovos sąlygomis – dėl to imtynės yra paprastai sveikesnės pačiai sveikatai, tačiau anokia čia pergalė, pasakys boksininkas, kuomet gražiai tėškei oponentą ant nugaros, o tas po šito dar pašoka vėl ir gali toliau tave nepadoriai čiupinėti bei graibyti?

Todėl aš šiuos veiksmus išdėstysiu pagal tuos pačius lygius jau pagal jų žalą:

  1. Pranašumas stovint (kova dėl geresnių sučiupimų metimui).
  2. Pargriovimas (metimai ir pan.).
  3. Išlaikymas (kūno fiksavimas parteryje).
  4. Užlaužimas (skausmingi veiksmai galūnėms – grėsmė sulaužyti).
  5. Smaugimas (galimas sąmonės praradimas ir mirtina baigtis).

Jei primesite dabar patys šiuos lygius su aukščiau paminėtu bokso standartu arba force continuum piramide, tai gausite ir vėl panašų jėgos panaudojimo ir galimos žalos pakopiškumo vaizdą, tiesa?

Nors tiesa ir tame, kad virviniame garde straksintys triusikuotieji gal vėl purkštaus, jog nėra ko čia lyginti jų, neva, padaromos žalos su besigrabaliojančių pižaminių galima žala. Nors sutikite – penktame lygyje numirti sąmonę praradus nuo uždusimo ar smegenų sukrėtimo, tai esminio skirtumo aukai kaip ir nebūtų.

1976-ieji: boksas (Muhammad Ali) vs imtynės (Antonio Inoki) (foto iš sports.yahoo) 

* * *

O dabar prieikime prie tos karate, kuri man yra toji originalioji old skool karate pagal savo sukūrimo paskirtį (civilių savigynos sistema, jei kam reikia priminti), o ne ta, kur ten dabar straksima vilkint pižamytėmis ir mosikuojant kojytėmis mavašius į ausytes. Nors pastaroji ir nėra taip jau blogiau už tą patį boksą, pastebėsiu, nes naudoja dažniausiai tuos pačius pergalės įvertinimo kriterijus pagal padaromą žalą. Tik nesileisiu dabar į ginčą, kuri geriau: ar turinti platesnį veiksmų arsenalą, ar siaurai specializuota – kiekvienas jų panašiai prisisportavęs adeptas laimės prieš oponentą savo teritorijoje pagal savas taisykles.

Geriau sudėliokime pagal žalą veiksmus, kuriais ji padaroma pilnoje karate versijoje:

  1. Žodiniai įžeidimai. = psichologinis ir fizinis pranašumas, asmeninės erdvės kontrolė ir užvaldymas.
  2. Nežymaus sveikatos sutrikdymo grėsmė. = kontroliuojami smūgiai į taškus, užkertantis smūgiavimą skausmingas blokavimas, pargriovimai.
  3. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo grėsmė (KD). = laikinai gebėjimą kovoti atimantys skausmingi smūgiai ir spyriai, paprastai nesulaužantys kaulų, užlaužimo technikos sulaikymui.
  4. Sunkaus sveikatos sutrikdymo grėsmė (TKO). = galūnių ir kaulų lūžiai dėl smūgių ar laužymo veiksmų sučiupus (laužantys “blokai“ ir pan.).
  5. Grėsmė gyvybei (KO). = nokautuojanti technika, pribaigimai parteryje.

Visa tai yra karate, tik sutinku, kad be manęs čia – niekas kitur taip nesiėmė sudėlioti bendrai visos karate technikos ir pagal šią lentelę ją mokyti praktiniam pritaikymui, kartu pagal šiuo force continuum kriterijus nagrinėdama ir kata (bunkai ir oyo). Nors jei įdėmiau skaitėte anksčiau, tai turėjote tą pastebėti, kaip aš aiškinu vieną ar kitą kata judesių iššifravimą, aiškiai sudėdamas, kuriame kontekste ir kuriame lygyje šis veiksmas yra skirtas panaudoti.

Truputį netikėta?

Tada imkime paaiškinančiais pavyzdžiais pagal lygius:

  1. Kiek žinote pasakojimų apie Matsumura “Bushi“ Sokon, kur laimėdavęs savo pranašumu dar kovai neprasidėjus? O kodėl niekam tokia kvaila mintis užpulti Goju-ryu mokyklos kūrėją Miyagi Chojun? Arba žvilgterėkite į tokių legendinių karateka išvaizdą ir jų įvaizdį kaip Oyama Masutatsu, Yamaguchi Gogen, Motobu Choki, Miyazato Ei’ichi ir pan.
  2. Apie šią techniką esu irgi rašęs, tačiau tokių užlipimų ant pėdų traiškant pirštus, spyrių į čiurnos kaulelius, pirštų sučiupimų ir pasukimų ir t.p. – apstu ir kata, kur tokia smulkmeninė technika dabar banaliai praleidžiama ir pasimiršta, o ir senesni meistrai nebesivargina jos dėstyti, kai norisi kopijuoti kokią nors Rika Usami, o ne kad ir mano Goju-ryu mokytoją Bob Honiball.
  3. Primityvus low-mawashi, ar ne? Gerai įspyrus, galima pasiųsti tam nepasirengusį oponentą į nokdauną ir tuo užbaigti kovą be didesnių traumų ir pasekmių. Na, pašlubčios kelias valanas ar dieną, o gal dvi.
  4. O va čia jau būtų aukštesnis lygis – kansetsu-geri, ir kovą dėl kokios išspirtos kelio girnelės net ir treniruotas [muay]thai’cas ar kyokushinkai’cas, galintis sugerti savo šlaunimis ne vieną loumavašių, baigs čia ir dabar. Ir eis (sic!) gydytis į traumatologinį.
  5. Visa technika, kuri priveda prie sąmonės praradimo: nokautuojantys smūgiai bei smaugimai – taip, be to iš fechtavimo atėjusio per japonus ikken-hisatsu (suprask, vienu smūgiu į nokautą – tik sporto karate, beje, save visi taisonais laiko, nes ten teisėjas KO skaičiuoja), yra tokie kaip ir jujutsu veiksmai taip pat karate, ir aptinkami ne vienas kata, tik karate pelnytai laikyta nuo seno, jog voliotis parteryje yra pavojinga taktikos prasme, nes oponentas bus ne vienas, tai kiti gali ir suspardyti begulintį, kol bandysi ten išsikovoti smaugimui palankią padėtį.

Todėl ir sakau, kad karate buvo ne veltui sukurta civilių savigynai, ir būtent tame ši sistema yra pati efektyviausia. Ir todėl bandymai karate lyginti su MMA ar tempti į ringą, yra kvaili – karate meistrai visada efektyvumo kriterijumi laikė išgyvenimą smurtinio konflikto metu, o ne pergalę įtinkant žiopliams (čia sumo tam skirta).

Ir tokio konflikto metu dera ne tiek “laimėti“, kiek ir sugebėti gyventi po to be didesnių pasekmių už savo veiksmus, kad kažką suluošinai ar netgi nužudei. “Jis pirmas pradėjo!“ – provincijos (o tokia visada buvo Okinava) bendruomenėse negalioja, ir, galop, ne veltui vienas žinomiausių posakių, kurį priskiria Funakoshi Gichin, Shotokan įkūrėjui ir bendrai japoniškos karate pradininkui, yra karate-ni sente nashi (karate neatakuojama pirmam, tačiau yra patarlės tęsinys: karate-wa sente nari – karate ataka užbaigiama pirmiau).

O kaip karate meistrai galėjo savo sistemą tobulinti, jei nebūtų prisilaikę, nors ir nesąmoningai, šios force continuum koncepcijos?

Ir pati karate naudota dar nuo Ryukyu karalystės laikų būtent policijos arba teisėtvarkos palaikymo darbe, ir tiek Miyagi Chojun, tiek ir jo mokinys Miyazato Ei’ichi, kuris buvo ir mano mokytojo Bob Honiball mokytojas, dirbo Okinavos prefektūros policijos akademijoje kovinių veiksmų apmokymo instruktoriais. Galop, ir pats Bob yra dirbęs savo tėvynėje apsaugoje dar iki to laiko, kai SIA buvo sukurta ir įvestos licencijos… ir kurių dvi, door supervisor bei close protection, ir aš turiu – kas yra labai logiška ir natūralu, mano galva.

O kam dabar mažoka, tas gali tiesiog pasiskaityti apie platesnę bazinę Goju-ryu karate techniką – imkite ir parsisiųskite nemokamai mano e-knygą iš Parsisiuntimui skyrelio tinklaraštyje, kur bus ne vien tik smūgis-spyris-blokas, bet ir užlaužimai, metimai ir t.p.: Goju-ryu kihon: 3+1.

* * *

Aišku, galima dar sudėlioti pagal tuos penketą lygių ir bendrai visus tipinius kovos menus, tačiau tai bus kiek nesąžininga jų atžvilgiu, nes atrodys, kad jei karate ten kažką sulaužo, tai bus aukštesnio lygio už dziudo, kur tik pargriauna ir suvynioja ant grindų, tačiau ir karate neprilygs kendo, nes, suprask, ten jau su kardu, netgi mediniu, gali užtvatyti negyvai.

Ne, anaiptol!

Kaip rašiau aukščiau, pilnos kovinės sistemos turi kovinių veiksmų ir jų panaudojimo susietų taktikų arsenalą, apimantį visus 5 lygius, nors ir specializuojasi dažniau taikyti viename ar kitame lygyje. Tai reikia nepamiršti, kad tos sistemos sukurtos skirtingais tikslais, o ir dažnai būdavę studijuojamos kaip papildomos arba kombinacijoje su kitomis, kurios geriau atitiko kito lygio reikalavimus (pvz., karate+kobudo, jujutsu+kenjutsu, ir pan.):

  • karate – civilių savigynai, tad natūralu, kad vyraus 4 lygis, kaip efektyviausiai užbaigiantis eskalavusį smurtinį konfliktą (prieš kilerius ir tada ne plikomis rankomis ėjo, pastebėsiu 5-to lygio pasiilgusiems kraugeriams);
  • dziudo dalis iš jujutsu – sulaikymo technikai visokių prasčiokų ir kaimiečių (vyrauja 3-čias, bet yra 4-to lygio technikų, kurios dažniausiai artimos senovinei karate, kas yra natūralu);
  • aikido dalis iš jujutsu – dvaro technika, kur su pakaušusiu ir užsivedusiu smurtui elitu dera tvarkytis delikačiau (2-3 lygiai);
  • sumo ir panašios imtynės Vakaruose – linksminti žioplius už pinigus (visumoje – 2-ras lygis);
  • boksas, kaip ir bendrai visas kikboksas vėliau – kad iš karate padarytų sumo lygio reginį (nuo 4-to sumažinta taisyklėmis iki 2-3);
  • MMA – kad parduotų karate idėją sumo popierėlyje per UFC (todėl braziliškas “džiūdžitsu“ yra saugus būdas imtynių būdu pasimušti tarsi bokse, pasiimant dziudo parterio techniką – čia iš esmės 3-čias su aplombu į 4-tą);
  • ir t.p.

Todėl ir klausimas, kurią sistemą rinktis savigynai, yra jūsų skonio ir psichologinio palankumo vienam ar kitam veiksmų arsenalo tipui reikalas. Aš visada pasisakysiu už karate – nes būtent savigynai ji ir sukurta buvo. Tik karate sporte, karate savigynoje (hebr. “prasta karate“ yra krav maga) ir karate apsaugoje (ir netgi skirtumas kurioje – bare ar asmens!) skirsis.

Ir netgi karate kaip kovos menas bus dar kitokia, praktikuojanti senus “archajiškus“ (sic!) veiksmus per kata ir kitus “nepraktiškus“ metodus, kur tikslas yra savęs pažinimas ir tobulinimas, o ne siekis pereiti visus penkis force continuum lygius (ir jau tada meistras, suprask, aha). Kaip ir neimsiu dabar dėlioti ginklų į šiuos lygius – tam jau skaitykite pirmąją dalį, nes bendrai principai ten ir išdėstyti. Aišku, tema tuo dar anaiptol pilnai neišsemta.

O jums tiesiog dera žinoti, kad ir ką pasirinkę praktikuoti, bet savigynoje – be force continuum supratimo neapsieisite.

Likite saugūs!

Osu!

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Įdomiai čia parašei. 🙂 Ypač man patiko tas suskirstymas, kokia kovos meno/sporto mokykla kokio lygio technikas dėsto.

    Cit.: “Ir netgi karate kaip kovos menas bus dar kitokia, praktikuojanti senus “archajiškus“ (sic!) veiksmus per kata ir kitus “nepraktiškus“ metodus, kur tikslas yra savęs pažinimas ir tobulinimas, o ne siekis pereiti visus penkis force continuum lygius (ir jau tada meistras, suprask, aha).“

    Tik mano kuklia nuomone, šitas savęs pažinimas ir tobulinimas irgi įeina į force continuum sistemą, jei konkrečiai, tai į pirmąjį lygį. 🙂 Nes kuo geriau save pažįsti, tuo efektyviau gali deeskaluoti žodinį konfliktą.

    • seiikan parašė:

      O ne į penktą, kai gali nužudyti, bet… gali ir nežudyti? 😉

      • Augustas parašė:

        Cit.: “O ne į penktą, kai gali nužudyti,…?“

        Sėkmingai įveikus pirmąjį lygį, kai konfliktas sėkmingai deeskaluojamas, penktasis lygis iš viso negresia. 🙂

        • seiikan parašė:

          Vis tik aš savęs pažinimą kita prasme turėjau. 😀

          • Augustas parašė:

            Cit.: “Vis tik aš savęs pažinimą kita prasme turėjau. 😀 “

            Vis tiek tai yra tas pats savęs pažinimas, tik perkeltas į kitą situaciją ir atliekantis kitas funkcijas bei duodantis kitokį (aišku, teigiamą) efektą. 🙂

  2. Augustas parašė:

    Cit.: “dziudo dalis iš jujutsu – sulaikymo technikai visokių prasčiokų ir kaimiečių (vyrauja 3-čias, bet yra 4-to lygio technikų, kurios dažniausiai artimos senovinei karate, kas yra natūralu);“

    Aš dar truputį suabejojau dėl to, ar Dziudo vyrauja 3-čiam lygiui priskiriamos technikos. Mano manymu, Dziudo yra kaip tik vyraujantis 4-ojo lygio technikų rinkinys, nors nemažai yra ir 3-čio lygio technikų.Prisiminkime Dziudo kilmę. Dauguma Dziudo veiksmų atėjo iš tos mokyklos, kuri buvo paplitusi tarp Ashigaru (samurajų laikų Japonijos kariai-pėstininkai), o Ashigaru policijos funkcijų dažniausiai neatlikinėjo. Tai pirma. Antra, Dziudo imtynėse (netgi grynai sportiniame variante) vyrauja metimai. O tai savo ruožtu reiškia, kad egzistuoja labai didelė rizika Dziudokos oponentui, ypač jei “varžybos“ vyksta gatvėje arba laiptinėje, nukristi ant galvos, kas (t.y., nukritimas ant galvos) iš viso yra vos ne 5-tas lygis.
    O tie visi riešų užsukimai ir rankų užlaužimai, kurie yra skirti įtariamųjų sulaikymui, kaip tik buvo būdingi Aikido daliai ir naudojami dvaro gvardijos, katra, kaip supratau, buvo ir policija, ir asmens apsauga.

    • seiikan parašė:

      Ko gero, nelabai įdėmiai skaitei, ką rašiau:

      “Kaip rašiau aukščiau, pilnos kovinės sistemos turi kovinių veiksmų ir jų panaudojimo susietų taktikų arsenalą, apimantį visus 5 lygius, nors ir specializuojasi dažniau taikyti viename ar kitame lygyje. Tai reikia nepamiršti, kad tos sistemos sukurtos skirtingais tikslais, o ir dažnai būdavę studijuojamos kaip papildomos arba kombinacijoje su kitomis, kurios geriau atitiko kito lygio reikalavimus“

      Judo sukurta grynai sportiniam (fizinio lavinimo) tikslui iš jujutsu, o pastarasis išvis kilo iš imtynių veiksmų be ginklų. Bendrai paėmus, visos imtynės, skirtingai nuo smūginių sistemų, yra saugios fizinio lavinimo variacijos, kuriomis nesiekiama jokių traumų, bet leidžia rungtis ir varžytis jų išvengiant. Skirtingai nuo “vaikiškų“ ristynių, tai karate atveju bus visiškas sistemos iškastravimas: tik koks bekontaktis variantas, įskaitant kata gimnastikavimą, mažai trauminis fuflo-kontaktas arba pasitrankymas su pirštinėmis pagal ribojančias traumas taisykles.

      Judo yra konkrečiai 3 lygis, sportinėmis taisyklėmis suvedant iki 2-ro.

      • Augustas parašė:

        Cit.: “Bendrai paėmus, visos imtynės, skirtingai nuo smūginių sistemų, yra saugios fizinio lavinimo variacijos, kuriomis nesiekiama jokių traumų, bet leidžia rungtis ir varžytis jų išvengiant.“

        Su šituo sutinku.
        Nesutinku tik su šituo:

        Cit.: “Judo yra konkrečiai 3 lygis, sportinėmis taisyklėmis suvedant iki 2-ro.“

        O jei tas pats sportinis Dziudo, bet ne ant tatamio, o, pvz., ant betoninių laiptų ar asfalto, tai vis dar 3-čias lygis? Man atrodo, kad tai jau 4-tas lygis, kuriam pritaikius sportines taisykles, pasidaro antras lygis. Tiesiog pernelyg didelė sunkių (!) traumų rizika, kad Dziudo būtų tik 3-čias lygis.

        • Augustas parašė:

          P.S. Tarp kitko, manau, kad Graikų-romėnų imtynėms ar laisvosioms imtynėms galioja tas pats – ant imtynių kilimo tai būtų 2-as lygis, o ant betono ar asfalto tai jau 4-tas lygis.

          • seiikan parašė:

            Va kai dziudokos rungsis ant betono, o boksininkai nusimaus pirštines, tada ir pakalbėsim apie lygius. Nes tuoj prieisime iki britiškos isterijos apie peilius, nekalbant jau apie šaunamuosius ginklus. 🙂

            • Augustas parašė:

              Cit.: “Va kai dziudokos rungsis ant betono, o boksininkai nusimaus pirštines, tada ir pakalbėsim apie lygius.“

              Žinok, nesupratau tada iš viso, kam Tu pradėjai Dziudo pagal tuos skirtingus lygius dalinti. 🙂 Parašytum maždaug taip – Dziudo yra sportas ir, kaip sportas, pagal pavojingumą sveikatai priklauso 2-ajam lygiui.
              Arba parašytum maždaug taip: Dziudo yra ne tik sportiniai veiksmai, bet ir Goshinjutsu (čia kai dziudokos ant betono “rungiasi“ su visokiais oponentais) kompleksas, ir Dziudo Goshinjutsu priklauso 4-tam lygiui. Ir viskas.
              Man atrodo, kad nesusikalbėjimas čia yra dėl galimų traumų sunkumo skirtingo suvokimo. Ar Tau atrodo, kad dziudokos negali padaryti 4-to lygio traumų savo oponentams (kuo man nesinori tikėti)?

              P.S. Cit.: “Nes tuoj prieisime iki britiškos isterijos apie peilius, nekalbant jau apie šaunamuosius ginklus. 🙂“

              O! Tai jau būtų 5-tas lygis. Tarp kitko, gal kada nors parašysi išsamų straipsnį apie peilį?

              • seiikan parašė:

                Aš dar mažai apie peilius prirašęs? 🙂

                • Augustas parašė:

                  Siūlau tai, ką esi prirašęs apie peilius, susisteminti, dar kažko papildomai pridėti, ir bus knyga PDF formatu (panašiai kaip knyga apie quasi karą Lietuvoje). 🙂

                  • seiikan parašė:

                    Iš principo, tai galima, bet man tą bedarant kils pagunda prirašyti dar daugiau ir pridėti paveiksliukų. 😀

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “ …bet man tą bedarant kils pagunda prirašyti dar daugiau ir pridėti paveiksliukų. 😀“

                      Triskart valio Tau, jei taip iš tiesų padarysi, t.y., prirašysi dar daugiau ir pridėsi paveiksliukų, vaizdingiau iliustruojančių tai, ką norėjai parašyti apie peilį, prevenciją ir būtinąją gintį nuo peilio.

                    • seiikan parašė:

                      Jetus, koks kraugerys! 🙂 Ne, va kad apie kokį snukdaužį prašytum – vis prie meno, nors ir kovos. 😉

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “Jetus, koks kraugerys! 🙂 “

                      Nu, kaip čia pasakius? Aš truputį esu vampyras, be vampyravimo man neišeina. Tai pirma. Antra, aš esu japoniškų kovos menų gerbėjas, o japonai bei tų dviejų (ilgojo – katanos ir trumpesniojo – wakizashi) peilių neįsivaizduojami.
                      Sudėk abu šiuos punktus į vieną ir turėsi pilną Augusto portretą. 😉

                    • seiikan parašė:

                      Uosinis kuolas tavęs laukia. 😛

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s