Jėgos panaudojimo pakopiškumas (1/2): ir plius vienas principas

Posted: 2018-05-16 in Sauga, Savigyna
Žymos:, , ,

Nors nekart esu tekstuose minėjęs, tačiau nesu atskirai aprašęs, tad šįkart kiek išsamiau paaiškinsiu, kas yra use of force continuum (angliškai) arba, jei lietuviškai parinkčiau aiškesnę sąvoką, jėgos panaudojimo pakopiškumas, nes ši koncepcija svarbi ir teisėsaugoje, ir apsaugoje, ir savigynoje, jei nenorite peržengti būtinosios ginties ribų ir po to kalėjime lankstytis muiliuko duše su tatuiruotais vyrukais.

Aš gal esu kiek pagandintas amerikiečių ir U.S. DSS, bet manau, kad šiuo metu pasaulyje šioje srityje nėra kitos šalies, kurioje būtų taip metodiškai ir teisiškai viskas išdėliota, apibrėžiant savigynos ir teisės gintis ribas bei normas. Aš nekalbėsiu apie rusišką terpę – ten patys sau unikali nacija, kuri neturi pasaulyje analogų, nuolat beždžioniaudami ir kopijuodami, tuo dažnai išrasdami dviratį arba padarydami paprastus dalykus komplikuotais, tuo pačiu ir išdarkydami pasisavintas sąvokas, nesuvokdami jų konteksto, ir labai gaila, kad lietuvių teisėkūrininkai (tiesa, ne vien jie – aš apie buriuotojus išvis patylėsiu) dažnai ima pagrindu šį surogatą vietoje originalo.

Bet ne tam čia susirinkome, kad diskutuotume, kas išrado AK-47, ir už ką tas vargas Hugo Schmeisser, ar kaip pistoletas tampa kulkosvaidžiu bei gyvena savaiminiu režimu, vadinamas automatu. Aš grįšiu prie koncepcijos, nes, deja, apie pasipūtusius britus šiuo klausimu arba gerai, arba nieko, tai va nieko ir nesakysiu.

Ir šios koncepcijos mintis tame, kad visus agresyvius veiksmus galima (ir dera!) apibrėžti pagal jiems bendrus kriterijus, suskirstant pagal jų pavojingumą asmeniui, į kurį nukreipiama, pagal jų galimą poveikį arba paprasčiau – kūno sužalojimo galimą lygį, kas jau apibrėžiama BK sąvokomis kaip “sunkus kūno sužalojimas“ arba “nežymus sveikatos sutrikdymas“ ir t.p.

Ir kas, tiesą sakant, dažniausiai taip tiesmukai išties suvokiama kaip ta force continuum piramidė, arba jėgos panaudojimo pakopiškumas, tarsi atrokuojant užpuoliko ir nukentėjusio patirtą žalą “dantis už dantį, akis už akį, o va palauk, čia tai jau kam tu jo kelio girnelę išspyrei – pažeidei būtinąją gintį, nes perteklinis jėgos panaudojimas, į kalėjimą tave!“

Būtinąjai ginčiai reikia ne tik galimos žalos dydį apibrėžti – šis reikalingas adekvačiam priemonių panaudojimui, kad ribų neperžengtum (tave kad ir pastūmė su pasiūlymu eiti apturėti sau lytinių santykių pačiu su savimi, tačiau ėjo juk savo reikalais – o tu jam kodėl dantis išmušei, nes “nu o kas jis toks, gaidys šitas?!“). Būtinąją gintį apibrėžia dar ir kitos aplinkybės: tiesioginė, menama, numanoma, reali grėsmė, veikos nutraukimo momentas ir grėsmės išnykimas, ir t.p. – klausimas truputį platesnis šiai temai dabar.

* * *

Paprastai be galimos žalos padarymo svarbu, ką veikė agresorius, ir į kuriuos veiksmus kaip buvo reaguojama.

Ir šiuos visus jo veiksmus galima suskirstyti į 5 pakopas arba ir į 10 lygių, jei taip norisi, kuomet šios turės dar savo papildomą klasifikaciją: tarkime, mirtinos grėsmės atveju peilis yra mažiau letalus už pistoletą, nes reikalauja artimo kontakto, kuomet pistoletas kelia grėsmę ir per atstumą bei yra efektyvesnis to paties fiziškai pajėgaus žmogaus rankose kaip ginklas, nes jis ir yra ginklas, o ne įrankis, todėl peilis tuomet čia būtų 9-tas, o pistoletas jau 10-tas lygis iš 10-ties.

Realiai visos grėsmės pagal agresoriaus veiksmus vizualiai sudėliojamos į piramidę, kad aiškiau būtų pakopos, tačiau skaitome tekstą nuo viršaus žemyn, ir todėl čia pakopos eis gilyn, o ne aukštyn, ir jas aš pagal grėsmę asmens kūnui ir sveikatai skirstau į 5 lygius taip, kur 1 yra mažiau už 5:

  1. Įžeidimai: garbės ir orumo sužalojimo grėsmė, jei taip norite.
  2. Kūno lengvo (tokia žodžių tvarka turėtų būti sakinyje!) sužalojimo grėsmė: fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas.
  3. Kūno vidutinio sužalojimo grėsmė: nesunkus sveikatos sutrikdymas.
  4. Kūno sunkaus sužalojimo grėsmė: sunkus sveikatos sutrikdymas.
  5. Mirtina grėsmė: grėsmė gyvybei.

Dabar Lietuvos Respublikos BK šios sąvokos iš esmės pakeistos iš anksčiau buvusio nuo sovietmečio lengvo, vidutinio ir sunkaus į išvardintus paaiškinimuose punktuose aukščiau po dvitaškių (nesunkiai rasite patys BK, jei norėsite), kur britiškoje sistemoje, tarkime, GBH (grievous bodily harm – sukelia tyčia išties sunkius sužeidimus, kurie rimtai sutrikdo sveikatą, kaip sulaužyti kaulai arba liekamieji suluošinimai) bus, aišku, 4-tas lygis, o ABH (actual bodily harm – sukelia sužalojimus, kurie nesuluošina su liekamosiomis pasekmėmis, pvz., reikalauja susiuvimų ir gydymo) bus 3-čias lygis.

Šiaip lietuviško BK 141 straipsnis dar sako, kad:

“šių numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.“

Tai va kai Lietuvoje praimu dabar Saulius Skvernelis, buvęs policijos pareigūnas, tai jo vadovaujama Vyriausybė gal jau turi ir naujausias “sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“?

Bet jums visumoje tiesiog bendrai orientacijai, kokia sužalojimo grėsmė yra kuriame lygyje, ir aš dar papildomai jų nedetalizuosiu pagal galimą žalą, kaip dariau 5-to lygio pavyzdžiu, lygindamas pistoletą ir peilį (bet ir 1-mą galima pasmulkinti, nebūtinai jau taip atsižvelgiant, ar keikūnas pakliūvo, ar inteligentas tą daro subtilaus sarkazmo būdu – ten daugiau yra skirtumas tarp įžeidimų ir žodinio pasipriešinimo, kas aktualiai nagrinėjat pareigūnų veiksmus).

* * *

O toliau – jau dabar žiūrime, kas į tą grėsmę kūnui čia priverstas reaguoti: pareigūnas (asmuo, kuris turi įgaliojimus pagal įstatymą užkirsti kūno sužalojimą sau arba aplinkiniams) ar civilis (asmuo, kuris turi teisę pagal įstatymą į būtinąją gintį).

Iš čia ir kyla prievolės – pareigūnui tai pareiga pagal jo profesiją ir gautus įgaliojimus, o civilis asmuo turi atlaidus kištis pats fiziškai, jei mano, kad įsikišimas grėstų jo paties sveikatai, tačiau privalo kaip pilietis užkirsti kelią daromam nusikaltimui kitomis priemonėmis (iškviesti pareigūnus su visais jų įgaliojimais bei turimomis priemonėmis).

Ir jei klausimas kyla dėl savigynos – pareigūnas įpareigotas stabdyti galimą ar daromą kūno sužalojimą (niekas nesitiki iš jo didvyriškos kamikaze mirties, aišku), kai tuomet civilis asmuo turi prievolę de-eskaluoti konfliktą ir pasitraukti, ir jo pirmiausia bus paklausta, ką ir kaip jis darė, kad išvengtų konflikto, ir kodėl nepasitraukė (taip, nereikia suabsoliutinti castle defensis koncepcijos, nes jei į namus įsiveržė plėšikai, ir jums leidžiama pasitraukti, tai gali po to užtrukti įrodinėjimas, kad ne jūs tą smurtą net ir savo namuose sukėlėte, kada jo puikiausiai galima buvo išvengti, nes žmogaus sveikata ir gyvybė visada statoma aukščiau turto, nors jums dieduko paliktas Cartier laikrodis atrodo vertingesnis už to įsibrovėlio jūsų dėka suknežintą kelio girnelę).

Todėl pareigūnų atveju gausite vietoje tiesiog galimos žalos lygių (force continuum) jau jėgos panaudojimo pakopiškumą (use of force continuum). Ir jie pažeidėjus pagal lygius skirsto atsižvelgdami į šių veiksmus, kurie paprastai išdėstyti taip (vėl gilyn nuo žemiausio iki aukščiausio):

  1. Žodinis nepaklusimas, įžeidinėjimai (įskaitant grasinimą “atleisti iš darbo“ ir pan.) – verbal abuse.
  2. Pasyvus priešinimasis, nepaklusimas teisėtiems pareigūnų nurodymams – passive resistance.
  3. Gynybinis priešinimasis (neleidžia uždėti antrankių ir pan.) – defensive resistance.
  4. Aktyvi agresija (siekiama suteikti skausmą arba sužaloti tik laikinai išvedant iš rikiuotės) – active aggression.
  5. Siekis sunkiai sužaloti arba nužudyti, įskaitant ginklus ir žalojančias priemones – deadly force.

Paprastai galima 1-mą paskirstyti netgi į du lygius: psichologinį įžeidimą (psychological intimidation) ir žodinį nepaklusimą (verbal non-compliance) , tačiau čia daugiau teisinės detalės ir administracinė teisė, todėl nelįskime labai į pareigūnų darbo specifiką, kada jie žodžių trydos nepaiso, o kada jau surašo protokolą už pareigūno įžeidinėjimą – jums svarbu patys koncepcijos principai.

Lygiai taip pat 5-tas lygis, atkreipkite dėmesį, gali atitikti letalumo kriterijus (deadly force), nors sulaikytas pažeidėjas dievagosis, kad jis nesiekė nužudyti (ir įstatymas yra jo pusėje – prieš save liudyti negali), tačiau pareigūnas apibrėš kriterijus, pagal kuriuos jis manė, kad pažeidėjas kėsinosi į jo sveikatą ir gyvybę, net ne tiek ir svarbu, ar siekdamas tik sunkiai sutrikdyti (nupjauti pirštus), ar nužudyti (perpjauti gerklę, kuo sužalojo besiginančio pareigūno pirštus) – jei rankoje ginklas (pistoletas arba peilis) ir grėsmė aiški pareigūno sveikatai ar gyvybei, tai ne tiek juk ir svarbu, ar tik sveikatai būtų, jei būtų, ar jau ir gyvybei, jei jau būtų, ar ne?

* * *

Ir va jėgos panaudojimo principai tuomet pareigūno atveju yra sudėlioti pagal taisyklę, kuri vadinama +1 (arba plus one), t.y. prie atitinkamo jėgos panaudojimo lygio pridedamas vienas aukštesnis, kurį taiko pareigūnas. Ir taip gaunami pareigūnų veiksmai tarsi tarpuose tarp tų 5 lygių, kuriuos įdedu pakartojimui kursyvu (iš viso šešetas):

  • 0. Buvimas vietoje tuo metu, paprastai uniformuoto pareigūno.
  • 1. Žodinis įžeidimas
  • 1+1. Žodiniai nurodymai, įskaitant perspėjimą apie galimas pasekmes nepaklūstant.
  • 2. Pasyvus priešinimasis.
  • 2+1. Minkštos (nežalojančios) sulaikymo technikos be ginklų (užlaužimai, išvedimas ar išnešimas iš vietos).
  • 3. Gynybinis priešinimasis.
  • 3+1. Kietos sulaikymo technikos (sukeliančios nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl smūgių, taip pat ašarinės dujos, guminės lazdos ir pan.).
  • 4. Aktyvi agresija.
  • 4+1. Neletalūs ginklai (specialių priemonių panaudojimas – intermediate weapons, įskaitant jau kietas lazdas, pipirines dujas, gumines kulkas, policijos šunis ir pan.)
  • 5. Mirtino pavojaus sukėlimas.
  • 5+1. Tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimas.

Čia atkreipsiu dėmesį, kad nulinėje fazėje ne taip ir viskas paprasta – tiesiog pareigūnų buvimas vietoje irgi skiriasi pagal jų lygį nuo vieno ar kelių draugiškų pareigūnų be šalmų ir su minimaliomis spec.priemonėmis iki atviro jėgos demonstravimo dideliu skaičiumi, šarvinėmis liemenėmis, šalmais, šarvuota technika ir pan. Tačiau visumoje laikomasi principo, kad dera laikytis adekvatumo principo siekiant užkirsti priešiškos jėgos panaudojimą, ir tai ne vien +1 principas, o ne +belenkiek (pavadinai mentu – še tau pipirinių dujų į akis!), bet ir tos jėgos naudojimo savalaikiškumas ir būtinumas.

Na, tarkime, koks gražOlis šūkalojo “už Lietuvą, gėjai!“, pareigūnų nurodymui neprovokuoti riaušių nepakluso, buvo išneštas iš vietos (pasyvus priešinimasis), tada atsisakė vykti į nuovadą ir ėmė priešintis antrankių uždėjimui ir įsodinimui į katalažkę (3-čias lygis), ko pasekoje buvo pargriautas ant žemės, jam uždėti antrankiai, pareigūnai čia pat atliko kratą ir rado peilį (sulankstomą, bet su fiksuojama iššokančia geležte), o sulaikomas tas klykė, kad visus išskersti dera kaip šunis – tai vienas pareigūnas pribėgo prie taip gulinčio ir perliuobė per pakaušį lazda arba įspyrė į snukį.

Net jei visi jie choru išvardins tarnybinio tyrimo metu šiuos pažeidėjo veiksmus, bet tai nebus priežastis vis tiek jau liuobti tuomet, kai priešinimasis sutvardytas ir grėsmės nebelieka, tiesa? Kaip ir civiliams gi savigynoje draudžiama šauti į nubėgantį ir grėsmės nebekeliantį užpuoliką.

Vienas žinomiausių kadrų (ne apie subjektą kadre) Lietuvos teisėsaugos “brutalioje“ istorijoje – teisinę neliečiamybę (sic!) turintis Seimo narys Petras Gražulis išnešamas (čia pasipriešinimas antro lygio, t.y. pasyvus – kas yra ironiška renginio konteksto prasme) už nepaklusimą žodiniams policininko nurodymams pareigūnų iš Baltic Pride renginio Vilniuje 2013 metais (foto iš Delfi)

Ir, trečia, pastebėsiu, kad pažeidėjas gali eiti į fizinį konfliktą su pareigūnu nuo bet kurios fazės – nebūtinai nuo pirmos, eskaluodamas pagal lygius – tad ir pareigūnas privalo adekvačiai reaguoti į grėsmę, įvertindamas šios lygį, o tada pridėti tik plius vieną.

* * *

Kol nuo pareigūnų (policijos ar apsaugos) prieisiu prie to, o kas jums iš to kaip civiliams iš viso šito force continuum savigynos prasme, tai atkreipsiu dėmesį, kaip koreliuoja pareigūno reakcija į galimos kūno žalos lygį su jo panaudotos jėgos lygiu – sudedam abi piramides į vieną palyginimui:

1. Įžeidimai.

= 1+1. Žodiniai nurodymai, įskaitant perspėjimą apie galimas pasekmes nepaklūstant.

2. Kūno lengvo sužalojimo grėsmė: fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

= 2+1. Minkštos (nežalojančios) sulaikymo technikos be ginklų (užlaužimai, išvedimas ar išnešimas iš vietos).

3. Kūno vidutinio sužalojimo grėsmė: nesunkus sveikatos sutrikdymas.

= 3+1. Kietos sulaikymo technikos (sukeliančios nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl smūgių, taip pat ašarinės dujos, guminės lazdos ir pan.).

4. Kūno sunkaus sužalojimo grėsmė: sunkus sveikatos sutrikdymas.

= 4+1. Neletalūs ginklai (specialių priemonių panaudojimas – intermediate weapons, įskaitant jau kietas lazdas, pipirines dujas, gumines kulkas, policijos šunis ir pan.)

5. Mirtina grėsmė: grėsmė gyvybei.

= 5+1. Tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimas.

Tad nors ir tema ne apie tai, kas gresia už konfrontaciją su teisėsauga, bet dera turėti omeny, kuo paprastai gali pasibaigti vienoks ar kitoks nepaklusimas, kad po to nereikėtų klykauti apie policijos žiaurumus (police brutality).

* * *

O kai dabar supratote pareigūnų logiką jėgos panaudojime, tai pažiūrėkime, ką savigynos prasme gali paimti civiliokai.

Pirma, suvokimas, kokią vienokios ar kitokios jėgos panaudojimas sukelia grėsmę sveikatai ar gyvybei, padeda teisingai parinkti adekvačias savigynos priemones, taip neperžengiant būtinosios ginties ribų – kaip ir pareigūnui, taikant principą tik plius vienas.

Antra, pareigūnas su +1 iš esmės užkerta didesne, nors ir adekvačia grėsmės kūno sužalojimui lygiui, jėga tolimesnę smurto eskalavimo arba kūno sužalojimo grėsmę. Tačiau jis turi tam įgaliojimus ir netgi prievolę – jo toks darbas, paprasčiau kalbant.

Iš ko seka trečia: +1 išties eskaluoja jėgos panaudojimą, kuomet civiliu būnant jūs privalote de-eskaluoti konfliktą.

Tai nereiškia jokio principo dabar minus vienas – tai būtų kvaila, savižudiška ir neadekvatu. Ir neveiktų, o tik paskatintų agresorių veikti toliau ir net padidinti jėgos panaudojimą dėl kylančio nebaudžiamumo jausmo (neveikė ta taktika iki Antro Pasaulinio karo su Hitleriu, neveikia ir dabar su Putinu). Atvirkščiai, agresoriui suvokus, kad “auka“ pilnai realizuos savo teisę į būtinąją gintį pagal principą plius vienas, agresija gali būti de-eskaluota.

Tiesiog vien šito maža, be abejo, nes priklauso dar ir nuo aplinkybių ir konteksto, nes aš jau rašiau apie 3 NE, kurie iš esmės provokuoja smurtą ir eskaluoja konfliktą, pamenate? Tad viena yra atsakyti į įžeidimus didesniu įžeidimu arba smurtu pirmam, o kitas – savo ego pasiųsti į Tibetą žibuokliauti, anam “šmaikštuoliui“ išsaugant jo veidą (abiem prasmėm) ir parodant garbingą pasitraukimo iš konflikto kelią (ir ši +1 TAIP taisyklė prie 3 NE).

Ir, aišku, savigyną panaudojus, kuomet gerai galvoje suvoki šią force continuum koncepciją, bus paprasčiau ir adekvačiau pagrįsti būtent policijos pareigūnams ir savo veiksmus dėl būtinosios ginties.

Nes – ne, kad ir ką jums kietus vaizduojantys savigynos “ekspertai“ kalbėtų (bent jau ginklo savigynai egzamimus išsilaikę?), bet jūs tikrai neturite jokios carte blanche panaudoti bet kokias priemones kaip jums šaus į galvą, nes turite, neva, įstatymo suteiktą teisę jums į būtinąją gintį. Žodis “būtinąją“ čia yra esminis, ir be force continuum koncepcijos tas būtinumas kitaip net neapibrėžiamas.

Let the Force be with you ir – būkite saugūs!

Osu!

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Kaip gerai. Nereikės teisininko kviestis į Gabrieliaus kursus. 😀

    P.S. Cit.: “ar nužudyti (perplauti gerklę, kuo sužalojo besiginančio pareigūno pirštus)“

    Atsiprašau, nesupratau truputį – “perplauti gerklę“ ar “perpjauti gerklę“.

    • Augustas parašė:

      Ir dar vienas patikslinimas (čia jau kalbant apie būtinąją gintį civiliams asmenims). Noriu pasitikslinti, ar teisingai supratau:

      1. Įžeidimai.

      = 1+1. Pareigūnams – žodiniai nurodymai, įskaitant perspėjimą apie galimas pasekmes nepaklūstant.
      = 1+1. Civiliams – žodinė konflikto deeskalacija su fiziniu pasitraukimu iš konflikto vietos (jei tai nesuveikia, pvz., girtas įžeidėjas persekioja, tada perspėjimas žodžiu, kad panaudosiu jėgą ar policiją iškviesiu).

      2. Kūno lengvo sužalojimo grėsmė: fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

      = 2+1. Pareigūnams – minkštos (nežalojančios) sulaikymo technikos be ginklų (užlaužimai, išvedimas ar išnešimas iš vietos).

      = 2+1. Civiliams – pabėgimas, o jei trukdoma pabėgti, tai koks nors minkštas veiksmas iš Aikido ar Dziudo arsenalo (pvz., pirštų laužimas) ir vis tiek pabėgimas.

      3. Kūno vidutinio sužalojimo grėsmė: nesunkus sveikatos sutrikdymas.

      = 3+1. Pareigūnams – kietos sulaikymo technikos (sukeliančios nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl smūgių, taip pat ašarinės dujos, guminės lazdos ir pan.).

      = 3+1. Civiliams – pabėgimas, o jei trukdoma pabėgti, tai po ranka pakliuvusios priemonės (tarkim, lazda, akmuo, stiklo butelis,…), pipirinės dujos, malti pipirai ir pabėgimas į policijos nuovadą skųstis dėl užpuolimo.

      4. Kūno sunkaus sužalojimo grėsmė: sunkus sveikatos sutrikdymas.

      = 4+1. Pareigūnams – neletalūs ginklai (specialių priemonių panaudojimas – intermediate weapons, įskaitant jau kietas lazdas, pipirines dujas, gumines kulkas, policijos šunis ir pan.)

      = 4+1. Civiliams – elektrošokas, letalūs nešaunamieji ginklai ir pabėgimas į policiją.

      5. Mirtina grėsmė: grėsmė gyvybei.

      = 5+1. Pareigūnams – tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimas.

      = 5+1. Civiliams – šaunamojo ginklo savigynai panaudojimas ir pabėgimas į policijos nuovadą.

      Na, kaip? Ar aš teisingai supratau +1 principo (pri-)taikymą civilių būtinajai ginčiai?

      • seiikan parašė:

        Su civiliokais ne viskas taip paprasta, kaip kad pareigūnų atveju, kurie turi įgaliojimus, ir kurie jų neviršija, nes laikosi +1 prie savo šitos force continuum koncepcijos. Civiliai negali peržengti būtinosios ginties ribų, o tai reiškia, kad jie deda pastangas (ar fiziškai kovoja netgi) tik tam, kad įgytų lygiąsias, o ne pranašumą, kaip pareigūnai. Ta koncepcija iš esmės skirta pareigūnams, tačiau civiliokams naudinga ją irgi turėti galvoje dėl būtinosios ginties, kad galėtų geriau modeliuoti tiek galimą konflikto eskalavimą (ir de-eskaluotų), tiek ir savo veiksmus prie vienokios ar kitokios smurto “dozės“. Matai, jei kažkas grasina peiliu, tai dar ne priežastis nepasinaudoti tiesiog Nike Defense™ ir dėti į kojas – tai todėl tekste rašau, kad -1 kaip principas negalioja, nes atsakai į 5-tą lygį išvis pasitraukimu (nuliniu).

        O va kokį arsenalą nešiotis ir kada jį naudoti – matai jau, kad tai tiesiogiai koreliuoja su grėsmės lygiu, ką bandei pats sau čia komentare sudėlioti (tik civilis nėra pareigūnas – jam instrukcija neveikia). 🙂 Ir kai (jei) panaudosi, tada galėsi konkrečiai apibrėžti kriterijus, kurie nulėmė būtinąją gintį, ir kodėl būtent tokia apimtimi, nes pagal tai ir teismas sprendžia, peržengei ar ne.

        Šiaip visas velnias detalėse, ir civilių atveju čia visko į vieną įrašą nesutalpinsi, nes kriterijų ir veiksnių yra gerokai daugiau ir jie ne taip aiškiai ir tiksliai sudėliojami kaip pareigūnų (policijos ar apsaugos) atveju, kurie turi jų pareigas dar ir apibrėžiančias tarnybines instrukcijas ir pan. Pareigūnas turi prievolę reaguoti, kai civilis – pasitraukti, ir tai yra esminis skirtumas tarp jų, kaip jie force continuum naudos savo sprendimuose.

        • Augustas parašė:

          Cit.: “Civiliai negali peržengti būtinosios ginties ribų, o tai reiškia, kad jie deda pastangas (ar fiziškai kovoja netgi) tik tam, kad įgytų lygiąsias, o ne pranašumą, kaip pareigūnai.“

          Na, man atrodo, kad šis teiginys yra klaidingas. Pranašumas (fizinis, techninis-taktinis, ginkluotės, psichologinis, moralinis, pageidautinas ir teisinių žinių pranašumas) prieš neteisėtą užpuoliką yra absoliučiai būtinas visiems – tiek civiliams, tiek pareigūnams. Kitu atveju bus tokia lygiųjų situacija, kuri japoniškai vadinama “ai-uchi“, čia kai abi konfliktuojančios pusės po konflikto būna negyvos. Bet civilių (kaip ir pareigūnų) uždavinys konfliktinėje situacijoje yra išlikti gyvam ir sveikam, ir laisvam. O tam padeda tik turimas pranašumas (pageidautina, visokeriopas) prieš neteisėtą užpuoliką.
          Kitas klausimas, kaip tuo turimu pranašumu prieš neteisėtą užpuoliką pasinaudoti civiliams, kad sėkmingai išspręstų šitą trejopą uždavinį.

          Cit.: “Matai, jei kažkas grasina peiliu, tai dar ne priežastis nepasinaudoti tiesiog Nike Defense™ ir dėti į kojas – tai todėl tekste rašau, kad -1 kaip principas negalioja, nes atsakai į 5-tą lygį išvis pasitraukimu (nuliniu).“

          Sutinku. Kita vertus, kur garantija, kad pabėgti pasiseks, nes pagal Tave išeitų, kad civilis turi bėgti lygiosiomis su neteisėtu užpuoliku. O jei, neduok, Dieve, civilis bėga greičiau nei neteisėtas užpuolikas, tai jau turimas civilio fizinis pranašumas, ir vargšas civilis turi atsakyti teisme, kodėl jis pabėgo nuo neteisėto užpuoliko? 🙂

          • seiikan parašė:

            Teiginys nėra klaidingas – pamiršau nurodyti jo autorių: Terry Trahan. Ir čia ne apie psichologiją kalbama. Antra, jei civilis turi pranašumą, tai jis neužpuolamas išvis, nes gatvės plėšrūnai renkasi aukas kaip ir tikri plėšrūnai – kurios yra silpnos. Jei tu esi taikinys ir tada tave reikia nužudyti ar pan., tai vykdytojai padės daug pastangų, kad to pranašumo tu jau jų veiksmo metu iškart neturėtum. Tai nežinau, kurioje vietoje neteisingas, nes arba tu jo nesupratai, arba aš nesupratau, kur tau čia ne taip (net nekalbant apie bėgiojimus – ten išvis minties nepagaunu). 🙂

            • Augustas parašė:

              Cit.: “ Antra, jei civilis turi pranašumą, tai jis neužpuolamas išvis, nes gatvės plėšrūnai renkasi aukas kaip ir tikri plėšrūnai – kurios yra silpnos.“

              Mano manymu, Tu paleidi iš akių tą faktą, kad potencialios nusikaltimo aukos pranašumas gali būti neakivaizdus, ir neteisėtas užpuolikas (gatvės plėšrūnas) gali to savo aukos pranašumo nepamatyti, kai rinksis, ką jam užpulti. Pvz., imkim Tave. Tu iš nuotraukos neatrodai labai stiprus, atletiškai sudėtas ir pan., ir potencialus užpuolikas visai lengvai gali apsigauti – Tave nuvertinti, o save pervertinti. Kaip manai, kokio likimo sulauktų toks užpuolikas, nusprendęs, kad yra pajėgus Tave apkulti, tarkim, plikom rankom ir pabandęs tą padaryti realybėje?

              Cit.: “(net nekalbant apie bėgiojimus – ten išvis minties nepagaunu)“

              Ten, t.y. apie tuos bėgiojimus, klausimas yra apie tai, ar teisėjas gali klausti, kodėl buvai toks nepilietiškas ir nepabandei sulaikyti užpuoliko, jei jau turėjai pranašumą prieš jį, o ėmei ir pabėgai.

              • seiikan parašė:

                Teisėjas gali paklausti ko tik jo širdis geidžia, nes ant jo teisėjo nėra (pun intended), bet civilis asmuo neprivalo rodyti jokių “pilietiškumo“ pavyzdžių ir dirbti darbą, kuris nėra jo kompetencijoje. Netgi dabar žmogui su infarktu geriau nepadėti, jei nesi gydytojas, nes būsi apkaltintas pakenkęs. Tad ne tavo reikalas sulaikyti kažkokį tavęs užpuoliką – tu turi tik teisę būtinai ginčiai, jei ji yra būtina. Ir dar turėsi įrodyti, kad ji buvo būtina – tame irgi anos citatos esmė.

                Kas dėl užpuolė, bet apsiriko – nu čia visai kita tema, žinok… 😀

              • Augustas parašė:

                Cit.: “(Kas dėl) užpuolė, bet apsiriko…“

                Tai aš ir manau, kad tik šis Tavo teiginys yra teisingas, ir Tu turėtum jį dabar pacituoti vietoje Terry’o Trahan’o teiginio apie lygiųjų įgijimą tarp neteisėto užpuoliko ir jo (potencialios ar realios) aukos.

                P.S. Cit.: “…bet civilis asmuo neprivalo rodyti jokių “pilietiškumo“ pavyzdžių ir dirbti darbą, kuris nėra jo kompetencijoje.“

                Ačiū už paaiškinimą.

                • seiikan parašė:

                  Jetus, kaip tu čia mane pripainiojai, kad jau galų nebeatrenku. 😀

                  • Augustas parašė:

                    Gerai, pamėginsiu paaiškinti, kas man užkliuvo šitam teiginyje:

                    Cit.: “Civiliai negali peržengti būtinosios ginties ribų, o tai reiškia, kad jie deda pastangas (ar fiziškai kovoja netgi) tik tam, kad įgytų lygiąsias, o ne pranašumą, kaip pareigūnai.“

                    Ką reiškia “lygiosios“ civilių būtinosios ginties (pvz., kai prireikia fiziškai kovoti) atveju? Tai reiškia, kad jei civilis sulaužė, pvz., koją neteisėtam užpuolikui, tai neteisėtas užpuolikas irgi kažką sulaužė vargšui civiliui. Abu su kaulų lūžiais atsiduria ligoninėje. Civilį toks rezultatas tenkina? Aišku, kad netenkina, nes kiekvienas žmogus nori būti be didesnių traumų. Todėl civiliui reikia ne LYGIŲJŲ, bet PRANAŠUMO prieš neteisėtą užpuoliką. Nes tik PRANAŠUMAS tegali duoti ir duoda civiliui tokį rezultatą – pvz., fizinės kovos atveju (kai, deja, nepavyko pabėgti) civilis yra gyvas ir santykinai sveikas, o neteisėtas užpuolikas guli ligoninėje su kojos lūžiu.
                    Todėl aš ir sakau, kad Tavo teiginys “užpuolė, bet apsiriko (dėl pranašumo)“ yra nepalyginamai teisingesnis, nei tas teiginys apie tai, kad “jie (t.y., civiliai) deda pastangas (ar fiziškai kovoja netgi) tik tam, kad įgytų lygiąsias, o ne pranašumą“. Civiliai irgi turi dėti pastangas (ar netgi fiziškai kovoti) tam, kad įgytų nors ir nedidelį PRANAŠUMĄ prieš neteisėtus užpuolikus.
                    Ar dabar aiškiau, kokiam teiginiui aš oponuoju? 🙂

                    • seiikan parašė:

                      Nes nesulaužė. 🙂

                      Aš kalbu apie GRĖSMĖS lygį pagal GALIMĄ žalą, o ne dantis už dantį principą, kad jei jau tau sulaužė, tai tu jam irgi dantis išbarškink. Manau, kad didžiausia bėda suvokime yra tarp 2-4 lygių, nes dėl 1 ir 5 kaip ir savaime aišku (nors ne visai taip, bet dabar palikime tą sliekų slojikiuką užsuktu, gerai?). Ir čia, ko gero, reikėtų net ne tik keletos įrašų paaiškinant, kaip identifikuoti, kokie kriterijai, kas leistų iškart pritaikyti būtiną gintį jos neperžengiant, bet gal net ir pavyzdžiais iliustruoti.

                      O kitas įrašas jau bus 4×4 komplekso užbaigimas, o antra dalis dar apie kitą aspektą šitoje temoje kalba. Tai, numanau, teks palikti ateičiai. Arba organizuoti seminarą ir gauti ir šitą, ir dar visokių velnio, kad net galva išpamptų. 😀

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “Aš kalbu apie GRĖSMĖS lygį pagal GALIMĄ žalą, o ne dantis už dantį principą, kad jei jau tau sulaužė, tai tu jam irgi dantis išbarškink.“

                      Aš suprantu, ką Tu norėjai pasakyti, bet vis tiek tvirtinu, kad civilis irgi turi siekti pranašumo prieš gatvės plėšrūnus, o ne lygiųjų. Nes:
                      1) Jei banditas (gatvės plėšrūnas) pastebės civilio pranašumą, tai paprasčiausiai neužpuls (o rinksis silpnesnę auką);
                      2) Jei banditas (gatvės plėšrūnas) nepastebės civilio turimo pranašumo ir užpuls, tai juo blogiau bus banditui (gatvės plėšrūnui), o civilis liks gyvas ir santykinai sveikas.

                      Bet sutinku, palikim tai ateičiai. 🙂
                      O aš lauksiu antros šio straipsnio dalies.

                      P.S. Cit.: “Manau, kad didžiausia bėda suvokime yra tarp 2-4 lygių, nes dėl 1 ir 5 kaip ir savaime aišku (nors ne visai taip, bet dabar palikime tą sliekų slojikiuką užsuktu, gerai?).“

                      Sutinku su Tavimi, kad didžiausia problema yra dėl 2-4 lygių. Nes 1-mas lygis ir taip aiškus, o 5-tas lygis civiliams gan retai pasitaiko, todėl reikėtų daugiau kalbėti apie 2-4 lygius ir jų identifikavimą, prevenciją, civilio elgesį, esant šioms situacijoms.

    • seiikan parašė:

      J, ne L – spausdinimo klaida (nežinau, ką Freud šiuo atveju pasakytų, bet žinau, ką pasakytų Veryga). 😀 Ačiū, pataisiau.

  2. […] Jėgos panaudojimo pakopiškumas (1/2): ir plius vienas principas […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s