Apsaugos analizė (2): Alfred Herrhausen

Posted: 2018-03-28 in Sauga
Žymos:, , ,

Kadangi matau, kad patiko pirmoji mano asmens apsaugos įvykių analizių serijos dalis apie Aldo Moro pagrobimą, tai šįkart antrąją paskirsiu atvejui, kur viskas yra atvirkščiai pirmąjam atvejui: ir oficialioji versija neaiški, bet neoficialioji yra visiems žinoma ir priimtina kaip pavyzdžio nagrinėjimas; ir apsaugos būta daugiau, nei pakankamai, ir toji buvo gerai pasirengusi, ir netgi tuomet tikrai su savo saugomu asmeniu; ir ne apsauginiai vietoje iššaudyti, o tik nužudytas pats jų asmuo, kai tie net ir iš esmės išvis nenukentėjo.

Ir šis atvejis priskiriamas jau ankstesnėje dalyje paminėtai to meto labai aktyviai ir kovingai vokiečių RAF – Raudonosios Armijos Frakcija (vok. Rote Armee Fraktion), arba Baaderio ir Meinhofo gauja, kraštutinė kairioji (gi raudonarmiečiai!) kovinė teroristų organizacija, gimusi kaip ir aš tais pačiais 1970 metais, o kai jau aš pirmokas buvau, tai jie pasiekė piką 1977-aisiais, kuomet jų aktyvumas privedė prie nacionalinės krizės, žinomos kaip Vokiškas Ruduo.

Nors RZ (Raudonosios Ląstelės arba vok. Revolutionaere Zellen) 1973-1995 metais įvykdė 296 teroristinius aktus (sprogdinimai, padegimai ir nužudymai), bet RAF žinomi per savo kiek ilgesnį 30-ties metų veiklos laikotarpį geriau “vos tik“ su savo 34 nužudymais, įskaitant ir antraeilius pašalinius taikinius (vairuotojus bei asmens sargybinius), praradę 27 savus narius arba rėmėjus.

O žinomi būtent dėl Deutsche Bank, didžiausio to meto Vokietijos banko, prezidento Alfred Herrhausen (gimęs 1930.01.30, mirė 1989.11.30) nužudymo.

Ir tuoj aš prie jo prieisiu, tik pastebėsiu, kad vokiečių senoji karta dėl dabar retkarčiais pasiautėjančių atbėgėlių iš Sirijos, manau, daug ramiau reaguoja, jei neserga savo tautiečio liga, sukeliančia dementiją, nes šie “paaugliai be dokumentų“ yra tikrai vaikai, lyginant su ano meto RZ ir RAF veikla Vakarų Vokietijoje. Kaip ir nepuola į nacionalinę isteriją staiga ginkluotis – RZ ir RAF prisimenami būtent sprogdinimais, kuomet šaunamasis ginklas savigynai menkai padės.

Nepadėjo tuomet velioniui ir jo turima apsauga bei turimos priemonės: šarvuotas (!) limuzinas, priešakinis ir lydintis asmens apsaugos automobiliai su ginkluotais ir pasirengusiais atremti bet kokį užpuolimą asmens sargybiniais.

Kaip kapitalizmo simbolis, DB prezidentas visokių komunistuojačių radikalų laikytas vienu iš blogio įsikūnijimu, nors iki nepavykusio akvarelisto obergefreiterio austrijoko pakirptais ūsiukais Adulio jis net ir RAF propagandisto marksisto Wolfgang Grams retorikoje nelabai traukė, juolab, kad agitavo nurašyti skolas Trečio Pasaulio šalims.

Tačiau RAF grąsinimas DB vadovybėje buvo priimtas rimtai – prezidentui parūpinta labai solidi asmens apsauga bei netgi šarvuotas Mercedes-Benz S klasės limuzinas (mane VAD parvežė iš VNO po JAV Valstybės Sekretorės Madeleine Albright vizito anuo šarvuotu “landsberginiu“ – tai durelių dviem rankom atsidariusių sukantis dar nespėjus galutinai sustoti nebenulaikiau, kurios svėrė, kaip man paaiškino, virš 300 kg) – ir visa tai, sakoma, netgi sukėlė RAF pašaipą, nes jie ne tik nurodė terminą, kad nužudysią DB prezidentą iki lapkričio galo, bet dar ir asmeniškai nužudė tik jį.

Ir RAF tą padarė – 1989 metų lapkričio 30 dienos rytą pakeliui iš namų į darbą, važiuojant pro parką, buvo detonuotas ant prie stulpelio prirakinto dviračio kuprinėje įmontuotas kryptinis 20 kg sprogmuo, kurio paleista varinė plokštė prakirto šarvuotas limuzino Mercedes-Benz dureles ir nukirto keleivio vietoje sėdėjusiam DB prezidentui Alfredui Herrhausenui kojų arteriją, nuo ko jis nukraujavęs ir mirė, dar nespėjus atvykti greitąjai pagalbai.

Sprogmens būta išties stipraus – štai kaip atrodo sumaitotas sprogimo bangos pats limuzinas, kuriame važiavę kiti asmenys nors ir patyrė sužeidimus, bet nežuvo ir net neliko suluošinti (foto iš welt.de)

Dabar panašius savadarbius sprogmenis gamina ir detonuoja Irake ir Afganistane prie šarvuotus Humvee vietos teroristai, o tada visiems atrodė, kad čia be Rytų Vokietijos žvalgybos Stasi neapsieita.

Nors tokį sprogmenį, turint reikiamų medžiagų, kaip sakiau, ir nelabai civilizuoti besilankstantieji į Mekos pusę pasigamina, net nelabai nutuokdami apie Misznay–Schardin efektą (paprastai tariant: kryptinis sprogimas, “atraminei pusei“ parinkus plieno plokštę ar pan., iš priešingoje pusėje esančio minkšto metalo plokštės suformuoja “morką“, kuri turi didesnę pramušamąją galią, tame tarpe ir šarvų, nei apskritas sprogmuo, kuris paprastai plyšta į visas puses).

Daug sudėtingiau, manau, buvo tinkamai suderinti būtent detonaciją aktyvuojačią elektroniką – pirmasis automobilis pravažiavo aktyvavus automatinės (!) sprogmens paleidimo sistemos infraraudonuosius (!) daviklius per atstumą. Ir tik kada jau pats limuzinas aktyvavo šiuos daviklius savo priekiu, paskaičiuotas iš anksto savalaikiškumas (nuvažiuojamas atstumas per laiko tarpą, turint omeny visus išmatavimus ir reikiamą impulso vietą) užtikrino tinkamą sprogimui momentą – to rankutėmis jau nepaleisi, net jei turi labai šaltus nervus ir treniravaisi iš anksto poligone su atitinkamo dydžio automobiliu.

Fokiška kokibe™ arba German engineering – ir tai užtikrina sėkmę. Ir, be abejo, turėjo būti atlikti testai su būtent tokio modelio automobiliais, kaip ir iš anksto išmatavus jų judėjimo greitį.

Dar smagiau, kad teroristai iš anksto vykdė visus elektros instaliacijos darbus, apsimesdami darbininkais su visa privaloma netikra uniforma ir atributika (panašiai liūdnai pagarsėjęs Lietuvoje Drąsius Kedys rengėsi 4 žmonių nužudymui Kaune). Sako, kad netgi tikrai buvo atvykę tikri elektrikai, siųsti savivaldybės, bet jau rado gi kolegas dirbančius – formaliai ten turėjo būti įrengtas pėsčiųjų šviesoforas, kad iš parko per gatvę būtų reguliuojama perėja į stovėjimo aikštelę.

Tad vieta parinkta neatsitiktinai – ten išties kortedžas sulėtindavęs greitį (parkas, pėstieji, vaikai gali išbėgti ir pan.). Ten tikrai projektuotas šviesoforas, leidęs atvirai vykdyti visus reikiamus įrangos instaliavimo darbus. Ten išties susiaurėjimas, neleidžiantis platesnio manevro (“butelio kaklelio“ principas). Ten prirakintas prie stulpelio dviratis su kuprine jokiai net paranojiškai apsaugai nekėlė įtarimų, nes stovėdavęs šiems pravažiuojant jau ne kartą, ir vaizdas tapo įprastas (net jei būtų nuspręsta patikrinti, tai iki paties įvykio kuprinėje būtų radę tikrai ne sprogmenis). Ten nesivalkiojo jokių pašalinių ir įtartinų asmenų, kurie būtų domėjęsi pravažiuojačiu trijų automobilių su šaruotu limuzinu viduryje kortedžu.

Visi budrūs, visi pasirengę, viskas vokiškai suplanuota ir sustyguota, bet vienas momentas įprastinėje kelionėje – ir bum! Nebeturi saugomo asmens, o iš savo ginklo gali tik pats iš nevilties nusišauti – net užpuolikų niekur nesimato.

Įdomiausia, kad tyrimas iki šiol (!) nenustatė jokių įtariamųjų.

Taip, RAF grąsino, ir netgi prisiėmė sau kaltę, kad jie tą aktą ir įvykdė, ir netgi buvo vokiečių kriminalės policijos išgauti liudininkų parodymai, kurie po kiek laiko buvo atsiimti, teigiant, kad čia Vakarų Vokietijos žvalgybos BfV spaudimo dėka jie tik duoti. Oficialiai tyrimas nebaigtas, tačiau dabar net RAF nebekaltinama, o konkrečiai įtarimai niekam nebepateikiami.

Nors visi šią aukščiau išdėstytą versiją ir toliau nagrinėja, visą (ne)šlovę suteikdami būtent RAF. Ir turint omeny, kad šie teroristai visada lengva ranka nužudydavę pašalinius ir pasitaikiusius po ranka asmenis, tai šis teroristinis aktas yra kaip jiems gal kiek netgi precizinis, dėl ko ir neoficialiai yra abejojančių RAF gebėjimais jį įvykdyti būtent tokiu būdu.

Beje, kaltinta ir vėl asmens apsauga, kurioje tik limuzino vairuotojas nuo skeveldrų gavo galvos ir rankos sužeidimus – ir ypač tuo, kad nepasirūpino pirmosios pagalbos suteikimu, leidusi iš esmės nukraujuoti savo saugotam asmeniui. Jie teisinosi, kad nėjo arčiau susprogdinto automobilio, nes bijojo pasikartojančių sprogimų – išties atrodė, kad automobilis tarsi susprogo nuo jame įmontuoto sprogmens, niekas apie tą dviratį ir sprogmenį ant jo tuo momentu sumaištyje net nenutuokė, kas yra visiškai natūralu.

* * *

Tai dabar klausiate, o tai kaip tokio pasikėsinimo išvengti?

Pagrindinė klaida ir vėl tipiškai vokiška, ir todėl būtent vokiškai preciziškai ir metodiškai prieš šiuos vokiškus įpročius šio vokiečų (sic!) banko prezidentą suplanuota ir pasikėsinta – punktualumas ir tvarkingumas.

DB prezidentas Alfred Herrhausen neleido sau vėluoti – visada išvykdavęs iš namų Bad Homburg (angliškai gaunasi ironiškas kalambūras, nes skamba kaip blogi blėnys – bad humbug!) punktualiai. Tai jei gali pagal tai laikrodį nustatinėti, tai darbas teroristams jau palengvėja.

Ir visada vykdavęs tuo pačiu maršrutu, nes į darbą privalėjo atvykti irgi tuo pačiu laiku, kai išvykdavęs tuo pačiu laiku – tai kaip kitaip?

Įsivaizduojate, kaip sunkiau buvo vokiečių RAF “kolegoms“ iš Brigate Rosse dėl Aldo Moro toje “itališko punktualumo“ šalyje? Ir kur vienintelis įprastinis tvarkaraštyje įvykis būdavę tik rytinės mišios (ir kuo, kaip žinote, pagal oficialią versiją nepasinaudota).

Antra, visiškas nebuvimas išankstinės žvalgybos – na, kaip anąkart pūtėsi vienas buvęs ATAS (dab. VAD) darbuotojas, tai kam tie maršrutų planavimai ir kam ta išankstinė, kai turi granatų ir kulkosvaidį ant stogo, nu? Ir kai maršrutas įprastinis, tai, suprask, ko ten ieškoti nepametus?

O juk vertėjo – būtent pravažiuoti ir patikrinti, kodėl ten prirakinamas dviratis prie gatvės, kai yra aikštelė? Juk ne vokiškas tvarkingumas čia, tiesa? Ir kas kuprinėje (aš kaip ir nepasisarmatinau su JAV Gynybos sekretoriaus išankstine apsauga po LR Vyriausybės vadovo kabineto šiukšliadėžes pasidairyti, nors ten viską VAD saugumo prasme ir taip steriliai laiko, bet aš tuomet iš šių JAV rezervistų ir mokiausi asmens apsaugos amato)?

O ir vaizdas iki maršruto pravažiavimo bus visiškai kitas – kas tie žmonės, kurie čia tarsi (o gal išties?) kažko lūkuriuoja? Kaip jie reaguoja, kai važiuoja kortedžas?

Ir, būtiniausiai – keisti išvykimo laikus ir maršrutus!

Būtent rytinis atvykimo į darbą metas yra pats pavojingiausias – nes po darbo gali užsilaikyti, tai laikas mažiau prognozuojamas. O į darbą visi samdyti darbuotojai atvykti privalo laiku. Ir jei prezidentas ims vėluoti, tai kas čia bus? Anarchija darbe – pavaldiniai irgi ims vėluoti! Verboten, nein!

Trečia, vėl kliento ir saugomo asmens neatskyrimas kaip ir Aldo Moro atveju. Aš tikrai nemanau, kad čia buvo Deutsche Bank prezidento užgaida iš DB sąskaitos sau pasisamdyti apsaugą, kuri jį vežiotų – tai buvo DB Valdybos sprendimas, ir būtent jie patvirtino reikiamą tam biudžetą.

Tad asmens apsaugos vadovas (jei tai ne įmonė, tuomet asmens sargybinis yra vadovu) turėjo labai aiškiai apibrėžti savo santykį su klientu dėl saugomo asmens, ir kurio žodis apsaugos sprendimuose ir atsakomybė yra lemiama. Ir jei saugomas asmuo purkštauja, tuomet klientas privalo (!) apie tai sužinoti, ir būtent su klientu turi būti suderinamos būtinos saugomo subjekto priemonės. Tame tarpe ir maršrutų bei išvykimo laiko nuolatiniai kaitaliojimai – jie ne mažiau svarbūs, nei šarvuotas limuzinas (kuris nepadėjo, kaip dabar matome).

Tad galima buvo išvengti šio pasikėsinimo?

Be abejo. Ir tam, kaip matote, tiesiog pritrūko sveikos nuovokos ir buvo per daug vokiškos tvarkos. O apsaugos reikiamas kiekis ir šarvuoti limuzinai – čia jau antraeiliai dalykai. Kaip ir ginklai, kurie šiuo atveju buvo parengti, bet visiškai nenaudingi.

O ir pirmosios pagalbos žinios irgi yra būtinos (jos įeina į SIA Close Protection kursą, bet dauguma klientų pageidauja ir atskiro pažymėjimo), nors jei ištinka širdies priepuolis kur nors kurorto parke sportuojant, o tu turi daug pinigų bei kokią cheminių trąšų gamyklą, bet neturi proto turėti asmens apsaugą, tai gal tik po savaitės tave artimieji morge sunkiai ir teatpažins.

Kitaip tariant, net jei šito darbo nedirbsite, tai pamokos ir jums vertingos gyvenime, tiesa? Nes ne apie šarvuotus mersus ir anturažą čia kalba.

Trečiai daliai, manau, parinksiu istoriją apie drąsą, reakciją į užpuolimą ir didvyriškumą.

Ačiū, kad skaitote, ir likite saugūs!

Reklama
Komentarai
  1. Gerardas parašė:

    Idomiai. Aciu uz analize.

    • seiikan parašė:

      Ačiū, kad skaitote. Kažkaip tikiuosi, kad bendram išsilavinimui šios istorijos padeda pamatyti, kad ne viskas yra taip paprastai, kaip atrodo tiems, kurie juk “ir taip visi žino“.

      • Gerardas parašė:

        Tikiuosi gyvenimo nebus to tarpsnio, kad mane reiketu saugoti. As paprastas tarnautojas 🙂

        • seiikan parašė:

          Aš tai linkiu, kad nebūtų poreikio dėl grėsmės, bet kad galėtum leisti sau malonumą turėti asmens apsaugą. Nes tai visų pirma logistika ir smegenų ramybė. Aišku, asmeninė sekretorė čia irgi prie to paties. 😉

          • Gerardas parašė:

            Sunu arba dukra reiketu ismokyti BJJ ir karate (pvz Goju Ryu). Puikiausia gynyba butu ir nemokama 🙂 Vaikai kaip ir tevai manau betarpiskai gintu vienas kita 🙂

            • Augustas parašė:

              Cit.: “Sunu arba dukra reiketu ismokyti BJJ ir karate (pvz Goju Ryu). Puikiausia gynyba butu ir nemokama.“

              Kad nemokama, tai sutinku, bet kad puiki ar bent jau gera apsauga, tai abejoju. Nes asmens apsaugoje (kaip ir savigynoje) pirmiausiai ir labiausiai padeda galvos smegenų turėjimas ir tinkamas jų panaudojimas, o ne gebėjimai pasivolioti purvyne ar įspirti mavaši-geri į galvą ar dar kur nors kitur.

              Cit.: “Vaikai kaip ir tevai manau betarpiskai gintu vienas kita 🙂“

              Abejoju. 😀 Pilna duomenų, kaip tėveliai net iki skyrybų prieina besipešdami net dėl pačių banaliausių ir paprasčiausių klausimų, įskaitant ir vaikų auklėjimo klausimus. Tai kur jau čia gins jie vienas kitą nuo užpuolikų. Greičiau jau patys nudės (eks-)sutuoktinį arba samdomą žudiką tam “darbui“ pasamdys. 🙂

              • Augustas parašė:

                P.S. Tas pats galioja ir tėvų santykiams su vaikais. Ypač jei tie vaikai emociškai yra (vis dar) paaugliško amžiaus. 🙂

              • seiikan parašė:

                Kas dėl vaikų auginimo, tai mama augina, o tėvas auklėja – ir bendrai šiaip moterys turėtų vyrams gimdyti, o ne atvirkščiai, kai gimdo sau vyro sąskaita. Tik čia kiek kita diskusija.

                Šiaip judviem marketinginis mano klausimas dėl pirmos komentaro dalies: kiek laiko ir pinigų skirtumėt civiliokams orientuotai savarankiškai asmens apsaugos programai (ne visai savigyna, bet būtent visi kiti aspektai, kuriuos asmens apsauga užtikrina, ko neduoda paprastai tik savigyna)? Aš esu seminarų programoje temas išvardinęs, bet pagalvojau, kad jos per daug specializuotos ir daugiau skirtos žmonėms ne bendram išsilavimui, bet konkrečiai kai reikia konkrečiai: https://seiikan.wordpress.com/seminarai/

                • Augustas parašė:

                  Cit.: “Šiaip judviem marketinginis mano klausimas dėl pirmos komentaro dalies: kiek laiko ir pinigų skirtumėt civiliokams orientuotai savarankiškai asmens apsaugos programai (ne visai savigyna, bet būtent visi kiti aspektai, kuriuos asmens apsauga užtikrina, ko neduoda paprastai tik savigyna)?“

                  Kad Tavo siūlomų pažintinių seminarų (tiek savigynos, tiek apsaugos klausimais) kainodara apskritai nelabai tinkama civiliams. 😦 Jau nekalbant apie tai, kad pažintinis (!) seminaras apsaugos klausimais civiliams (!) tėra viso labo profesionalios apsaugos paslaugų reklama. O jei toks seminaras organizuojamas, pvz., mokykloje, tai – profesijos reklama. Tai už ką čia pažintinio seminaro lankytojams mokėti pinigus? Už tai, kad jiems pareklamuotum (už jų pačių pinigus, beje) profesionalias apsaugos paslaugas (o jei seminaras vyksta mokykloje, tai – apsaugos darbuotojo profesiją)? 😀
                  Mano galva, geriau išleisk kokią nors knygą, panašią į L.Thompson’o “The Bodyguard: Manual Protection Techniques of the Professionals“, būtinai su adresais ir telefonų numeriais pabaigoje, ir, kam reikės, tas pats susiras, ko jam konkrečiai reikia. 🙂
                  O ką Tu galvoji apie tai?

                  • seiikan parašė:

                    Ne, mano klausimas ne apie tai – čia programa skirta PATIEMS išmokti naudingų įgūdžių, kurie paprastai reikalingi asmens apsaugai, bet be apsaugos, ir skirta civiliokams, o ne profesionalams, kuriems tai yra darbas. Ne apie samdymo įdomybes čia kalba buvo ir jokios apsaugos paslaugos nesiūlomos.

                    • Augustas parašė:

                      Cit.:“…čia programa skirta PATIEMS išmokti naudingų įgūdžių, kurie paprastai reikalingi asmens apsaugai, bet be apsaugos, ir skirta civiliokams, o ne profesionalams, kuriems tai yra darbas.“

                      Tada, mano menkai kompetentinga nuomone, galima (o gal net ir reiktų) sugalvoti naujus seminarų temų pavadinimus. Nes tokie pavadinimai, kokie yra dabar, man įrodo, kad civiliams skirti Tavo seminarai yra labiau reklaminio pobūdžio. Ir nesvarbu, kad apsaugos paslaugos tiesiogiai nesiūlomos.

                      P.S. Iš tiesų (netiesioginei) reklamai užtenka vien pasakymo, kad asmens apsaugos profesionalai sugeba tą ar aną. Ir, pvz., ta aukščiau cituota ištrauka: “…čia programa skirta PATIEMS išmokti naudingų įgūdžių, kurie paprastai reikalingi asmens apsaugai,..“ yra panaši… Na, Tu supratai, į ką ji yra panaši. 😀

                    • seiikan parašė:

                      Tu esi moraliai paklydusi lenkė, bet dar gali atitaisyti savo nuosmukį bei ištvirkimą, jei pasakysi, kurie konkrečiai seminarų pavadinimai nėra praktiniai ir sukelia tau tik reklamines mintis, ir gal dar kodėl. 🙂

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “…jei pasakysi, kurie konkrečiai seminarų pavadinimai nėra praktiniai ir sukelia tau tik reklamines mintis, ir gal dar kodėl. 🙂“

                      Pasakysiu, pasakysiu, nesijaudink taip labai. Čia nesunkiai pataisomas dalykas. 🙂

                      Cit.: “Unarmed Escort (neginkluotas asmens lydėjimas bei saugojimas – pastebėsiu, iš esmės pagrindinė asmens apsaugos funkcija JK). Priklausomai nuo grupės poreikio, 4-6 val. vieną dieną bendram susipažinimui (ne profesinei veiklai)…“

                      O dabar Tu dėk atviras kortas ant stalo – kokiu tikslu Tu parašei “bendram susipažinimui (ne profesinei veiklai)“. 😉
                      Kaip tą pataisyti? Mano nuomone, galima būtų parašyti “Įvadas į profesiją (4-6 val.)“. Ir dalykiška, ir santūru, ir be reklamos, ir po to žmonės patys galės spręsti – tęsti jiems studijas ar netęsti. Norintiems tęsti studijas galima būtų parašyti ne “iki 2 pilnų dienų (kvalifikaciniam privačios diskretiškos low-profile asmens apsaugos tobulinimui)“, bet, pvz., “Asmens apsaugos kvalifikacijos tobulinimas (iki 2 pilnų dienų)“ (ir toliau išvardini, kas ten sudaro tą tobulinimą):
                      “– asmens lydėjimas (close protection/escort), laipinimas į ir iš automobilio (enbus/debus), evakuacija (įskaitant safe havens); transportavimas (įeina ir evasive driving modulis aukščiau), maršrutų parengimas ir grėsmės analizė ir t.p.“

                    • seiikan parašė:

                      Ačiū už atsiliepimą – dabar matau, kaip kiti supranta tai, ką parašiau.

                      Šie seminarai skirti išties ne profesinei veiklai. Paprasta istorija dabar:

                      Su brangiąja (anksčiau – meilės prasme; dabar kaip ex – finansine) Paryžiuje pravažiavome savo stotį. Išeinant iš metro pro grotuotą turniketą aišku darėsi, kad rajonas ne kažką. Prie įėjimo arabai visokie ir rusiškai siūlė kontrabandines cigaretes ir pan. Einant jau gatve tapo man aišku, kad čia ne ta aura, kur Paryžius – meilės miestas… 😀 Ypač, kai matai ne po du patruliuojančius policininkus, o po tris pistoletais-kulkosvaidžiais ginkluotus žandarus (sukarinta policija, o tiksliau – supolicinti kariškiai), o jų laukia mikroautobuse, nebe mašinoje, dar ginkluotų ir neperšaunamomis liemenėmis vilkinčių kolegų.

                      Tada fotoaparatą (dar ne telefonais fotografuojama iš esmės buvo) stumi į priekį ant dirželio, jokios minties apie fotografavimą, ir stojiesi į asmens sargybinio poziciją už brangiosios (dešinėje kiek atsilikęs per ištiestą ranką, o ne kairėje ir kiek priekyje) ir eskortuoji pagrindine gatve kuo greičiau iš to rajono į Monmartą, pasirengęs bet kokiems netikėtumams. Jai to nesakai, kad nekiltų panika, be abejo. Ne, ten grįžti neišeina – ten išeiti pro rajoną pagrindine gatve buvo greičiau ir netgi mažiau rizikinga.

                      Iš teigiamų dalykų: įprotis dairytis snaiperių – pakeliu galvą aukštyn… ir matau, kad į balkoną skalbinius padžiauti išeina moteris. Plikais papais. Pamosuoja man ranka – ir per gana didelį atstumą nusišypsom. Nu gi Paryyyyyžius… 😀

                      Tai va tokiems atvejams – šie kursai yra labai gerai, jei vyras save dar laiko vyru ir savo moters gynėju. Bet hipsterių laikais – meh, aišku. O toliau, be abejo, kam patiks seminare, galės ir apie karjerą pagalvoti, bet iš to aš jau neturiu jokio finansinio intereso, nes neturiu mokymų ar licencijavimo firmos. Tiesa, šiomis dienomis galvojau apie savo asmens apsaugos agentūrą čia JK, bet aš dar ir turiu verslo patirties, todėl žinau, kad kol rinkos nėra – tai ir galvojimas yra tik idėja be pagrindo. Nes darymas vardan darymo kainuoja laiką ir pinigus, o aš neturiu OPM, kad tuo užsiimčiau. Tik tiek, kad gauta SIA CP licencija dabar yra nenaudojama – gal atskirai parašysiu, kas ir kodėl.

                      Tad nėra čia jokios slaptos minties, kurią tu pagal save bandai rasti. Aš ir savo žinias čia dykai į tinklaraštį dedu, ir netgi el.knygas kompiliuoju, kad nemokamai (!) parsisiųstumėte. Šiuo požiūriu esu visiškai nekomercinis. Būčiau hipis, bet kad profesija trukdo. 😀

                    • Augustas parašė:

                      Dabar supratau, ką norėjai pasakyti tais pavadinimais, kurie yra reklaminiai. 🙂 Bet seminaro pavadinimą vis tiek reikėtų pakeisti į vienaprasmiškesnį nei dabartinis (dabartinis yra labai jau dviprasmiškas). Pvz., vietoje “Unarmed Escort (neginkluotas asmens lydėjimas bei saugojimas – pastebėsiu, iš esmės pagrindinė asmens apsaugos funkcija JK). Priklausomai nuo grupės poreikio, 4-6 val. vieną dieną bendram susipažinimui (ne profesinei veiklai)…“ galėtum parašyti: Seminaras vyrams “Kaip lydėti, saugoti ir ginti savo artimuosius – mylimą merginą/žmoną, vaikus, senus tėvus ir kt.?“ Ir aš asmeniškai pažįstu vieną vyruką (bet tai ne aš), kuriam tikrai toks seminaras praverstų, nes jo žmona dažnai būna labai išsiblaškiusi ir vakarais, eidama iš parduotuvės namo, gali nueiti ne ta gatve, kuri yra puikiai apšviesta ir santykinai saugi.

                      P.S. Sveikinu su šv.Velykomis ir ta proga linkiu nepakliūti į tokias pavojingas situacijas, kaip buvai pakliuvęs Paryžiuje.

                    • seiikan parašė:

                      Ko gero, tu teisus. Einu papildysiu, kad neklaidintų. Ačiū!

                      Ir tau linksmų Velykų!

                    • Augustas parašė:

                      Atsiprašau, kad grįžtu prie šito straipsnio, bet čia man toks klausimas iškilo. Štai Tu rašai:

                      Cit.: “Iš teigiamų dalykų: įprotis dairytis snaiperių – pakeliu galvą aukštyn…“

                      Ar taip iš tikrųjų įmanoma pamatyti snaiperį (jei jis ten yra, žinoma), tiesiog taip paprastai einant gatve ir dairantis po aplinkinių namų langus, stoglangius ar balkonus? Na, aš manau, kad tik prastuose trileriuose tie snaiperiai iškiša savo šautuvo vamzdį pro langą ir tada prisitaikę šauna. O tikrovėje tai jie užsimaskuoja, kad jų iš išorės niekas nepamatytų. Ir, pvz., supranti, kad tai snaiperis šovė, tik po šūvio (ir tai tik tuo atveju, jei to snaiperio šautuvas be šūvio garso slopintuvo). Bet jo paties taip nepamatysi.

                    • seiikan parašė:

                      Visaip būna, bet realiai dairaisi galimų požymių: pravertas langas, galima šaulio vieta, kuri papildomai primaskuota, kyšantis vamzdis, stiklo blykstelėjimas ir pan. Dažnai tai ne vien tik pastabumas, bet tarsi nuojauta, bandymas įlįsti į šaulio kailį, ką tu jo vietoje darytum ir pan., kad va ten galėtų būti – tada labiau fiksuojiesi ir įsižiūri.

                      Aišku, sėkmės procentas nėra itin didelis, bet geriau, nei nieko. Čia kaip ir nuo gynybos peiliu, kada esi priverstas gintis.

                    • Augustas parašė:

                      Supratau. Ačiū už atsakymą.

            • seiikan parašė:

              Ir būtinai apsiginkluoti! 🙂

              • Gerardas parašė:

                Sautuvo neplanuoju isigyti. O su peiliu tai irgi, nezinia koki galima tureti, kad paskui nebutumei nubaustas.

                • seiikan parašė:

                  Tai įstatyme aprašytas peilis, kuris leidžiamas, bet ne kažką su juo tenuveiksi, tai iš esmės būtų vertinama tik pagal sužalojimo pobūdį. Irgi nieko gero, nes peilis laikomas mirtinu ginklu.

  2. Augustas parašė:

    Įspūdinga. Ačiū už analizę.

    Cit.: “Būtent rytinis atvykimo į darbą metas yra pats pavojingiausias – nes po darbo gali užsilaikyti, tai laikas mažiau prognozuojamas. O į darbą visi samdyti darbuotojai atvykti privalo laiku. Ir jei prezidentas ims vėluoti, tai kas čia bus? Anarchija darbe – pavaldiniai irgi ims vėluoti! Verboten, nein!“

    Šiaip man atrodo, kad galima sėkmingai išsisukti ir čia. Pvz., eiti miegoti vakare 20.00 val., o ryte keltis 4.00 val, ir jei darbe turi būti 8.15 val., tai štai tau ir prašom, turi net 4 arba na, gerai jau, tarkim, 3 valandas laisvo laiko atvykimui į darbą anksčiau. Iš bėdos tikriausiai įmanoma net ir kontoroje pernakvoti, jei dirbi biurokratinį darbą, pvz., banke ar draudimo bendrovėje (tam tereikia tik sudedamosios lovelės ir miegmaišio). Žodžiu, sprendimą galima rasti net ir tuo atveju, jei saugomam asmeniui negalima vėluoti į darbą.
    Blogiau, mano manymu, yra kitkas – tai, kad paprastai žmogaus darbo vieta yra pastovi, ir užpuolikai žino, kur turės atvykti jų (potenciali) auka, o atvykimo laikas šiuo atveju nėra labai svarbus. Juk iš tiesų, koks skirtumas, ar tu atvyksi 8.00, 7.30 ar 7.00 val., vis tiek tu turėsi ten atvykti ir užsirausi ant kokio nors šaulio su snaiperio šautuvu ar RPG-7.

    • seiikan parašė:

      Į bankus ir panašias kontoras netgi tavęs niekas taip anksti neįleis. Bet faktas lieka tas pats: atvyko vieta visiškai stabiliai prognozuojama tiek geografine prasme, tiek ir laike plius/minus valanda.

      • Augustas parašė:

        Cit.: “Bet faktas lieka tas pats: atvykimo vieta visiškai stabiliai prognozuojama tiek geografine prasme, tiek ir laike plius/minus valanda.“

        Taigi. O yra koks nors receptas tokiais atvejais? Nežinau, kaip Tau, bet man kažkodėl atrodo, jog be keleto visiškai vienodai atrodančių kortežų (na, kad užpuolikai nežinotų, kuriame korteže važiuoja saugomas asmuo – jų potenciali auka) čia neapsieisi.

        • seiikan parašė:

          Panašiai buvo SSRS gensekas L. Brežnevas saugomas – kai pasikėsinta į vykstantį kortedžą, buvo užpultas ne tas limuzinas, kuriame jis išties sėdėjo.

          Kas dėl darbo, labai gerai, jei yra keletas įvažiavimo taškų. Ir, aišku, visada svarbu išankstinė tuomet – Alfred Herrhausen atveju tokios išvis nebuvo, nes nu jei jau esi ginkluotas ir turi šarvuotą limo, tai kaip ir viskas OK. Tai kad ne OK, kaip parodė praktika. Gal todėl anksčiau minėtas ginčas su buvusiu ATASo pareigūnu buvo toks mano bandymas pradinukui paaiškinti, kad yra ne tik aritmetiniai veiksmai, bet ir logaritmai ir dar tokia trigonometrija.

  3. […] itin sunku, o namuose komplikuota dėl pašalinių žmonių ir esančios ten apsaugos. Bet, kaip ir rašiau antroje dalyje, vokietYs visada važiuos gi punktualiai ir tuo pačiu įprastiniu maršrutu, todėl belieka surasti geriausiai tinkamą tokiame […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s