Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (2/2)

Posted: 2018-01-31 in Karate
Žymos:, , ,

Šį mėnesį pradėjau ir užbaigsiu ta pačia tema.

Ir jei pirmoji dalis suintrigavo jus mano klausimu, o kiek išties Goju-ryu mokykloje jos kūrėjas Miyagi Chojun yra prikūręs, o kiek išties perėmęs iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, nepaisant to, kad pats viską prirašė pastarąjam, kuomet dar jaunas būdamas savo mokyklą populiarino ir stūmė į mases, tiek kaip valstybinio visuotinio švietimo fizinio lavinimo programą (Shorin-ryu daugiau mokyta vidurinėse mokyklose pagal Itosu Anko Shurite palikimą, kai Goju-ryu plito profesinėse amatų ir komercijos mokyklose kaip Nahate variantas) bei, kiek vėliau to dėka, jau ir Okinavos prefektūros policijos akademijos kovinio ir sportinio parengimo metodas, kuomet Miyagi-sensei tapo vyriausiuoju instruktoriumi, o jo mokinys Miyazato Ei’ichi (po šio mirties perėmusio pareigas ir įkūrusio Jundokan mokyklą, kuri yra ir mano Alma Mater) jo padėjėju.

Miyagi-sensei įtėvių arbatos verslas buvo pelninga veikla, tačiau jį patį vis tik labiau nuo mažens domino tik karate, o ne strateginio importinio produkto komercija, nors pajamos leido ne tik pilnai gyvenime atsidėti tam, kas ir dabar būtų prabangiu laisvalaikio hobiu, kol iš savo dojo (formalaus savo dojo ir neturėjo – uchi-deshi artimiausiems mokiniams dėstęs savo namo sode) ir frančyzės būdu sukurto licencijuoto mokymo tiklo imtum užsidirbti pragyvenimui (nors jis į karate, panašu, žiūrėjo kaip į atviro kodo sistemą), ir kam realiai karate, bet ne jam pačiam, labiausiai pasitarnavo amerikiečių kareiviai po karo, kurie savo dolerius išleisdavę ne pralakimui ir kekšėms, bet egzotiško vietinio “bokso“ mokymuisi, kai jų kišenpinigiai išties atitiko tuomet okinaviečio mėnesinę algą.

Būtent taip bent jau prasigyveno Shimabukuro Tatsuo, Isshin-ryu mokyklos įkūrėjas (siūlau parsisiųsti mano knygą apie tai nemokamai), mokęsis ir pas Miyagi-sensei, ir jei ne ta pokario suirutė bei senųjų meistrų pozicijų praradimai (amžius, sveikatos problemos, sugriauti dojo ir pan. – Miyagi-sensei patyrė insultą) bei daugumos jų vyriausiųjų mokinių žūtis kare (taip Miyagi-sensei neteko faktinio Goju-ryu mokyklos “paveldėtojo“ Shinzato Jin’an, kurio portretas iš pagarbos kabo visuose Jundokan dojo tarp Miyagi-sensei ir Miyazato-sensei), tai vargu bau ar nors kiek prasimuštų gyvenime kaip meistras. Ir tokių būta ne vieno – karas sugriovė nusistovėjusį karate pasaulį ir buvusį karate establišmentą.

* * *

O kai dabar žinote bendrai kontekstą, nes argi eitumėte per archyvus į jį gilindamiesi, tai metas atsakyti ir į klausimą, kuo remiantis atsakome ir į temos klausimą.

Ir karate, kaip struktūrizuotas kovos menas, yra dėkinga šiuo požiūriu sistema, nes kiekviena mokykla turi savo kata – formalių kompleksų visumą, mokančią per technines kombinacijas būtent mokyklai (ir jos strategijai) būdingų taktinių sprendimų kovoje.

Ir štai Goju-ryu karate sistemos kata, kaip jų sąrašą sudarė jau aukščiau minėtasis Miyazato Ei’ichi, Jundokan mokyklos įkūrėjas (jo ranka ir surašyta):

Kadangi jums šis raštas truputį gal ir nelabai taip jau įskaitomas, įtariu, tai aš padėsiu.

Skaityti dera iš dešinės žemyn, o aš rašau tik kata fonetinius pavadinimus ir per brūkšnį jų pažodinius pavadinimus, kurių tarimui reikšminius hieroglifus jis yra parinkęs (japonų kalba yra gausi homonimais, o dar ir išversta japonizuota tartis iš kinų kalbos per okinaviečių tarmę, tai kaip į lietuvių per žemaičių iš latvių, kur katinas kaķis tampa finale šiknium, kas iš esmės yra arti tiesos, tik juodas pas latvius pamėlynuoja lietuviams):

  1. 三戦 (kin. sān zhànsanchin – trys kovos (pridėjus 略 gaunama kaip strategijos, kas arčiau minties)
  2. 撃砕 (kin. jī suì – žr. *) gekisai 1-2 – šokas ir smulkinimas (arba smūgiuok ir sutriuškink!)
  3. 砕破 (kin. suìpòsaifa – smulkinimas ir sunaikinimas (arba vožk ir suplėšyk!)
  4.  制引戦 (kin. zhì yǐn zhànseiyunchin – sistema, argumentas ir kova/strategija (arba kontrolė kovoje)
  5. 四向戦 (kin. sì xiàng zhànshisochin – keturių krypčių kova/strategijos (arba kovoti apsupime)
  6. 三十六手 (kin. sānshíliù  shǒusanseru(-te) – 36 metodai/kombinacijos (visur 手 kaip ranka/metodas yra tarime praleidžiamas tarimuose)
  7. 十八手 (kin. shíbā shǒu) sepai(-te) – 18 metodų/kombinacijų
  8. 久留頓破 (kin. jiǔliú dùn pò) kururumfa – ilgai išliekanti pertrauka (arba ilgai užlaikai, smogi staigiai)
  9. 十三手 (kin. shísān shǒu) seisan(-te) – 13 metodų/kombinacijų
  10. 壱百零八手 (kin. yī bǎi líng bā shǒu) suparimpei(-te) – 108 metodai/kombinacijos (nors be 手 gale gali būti perskaityti ir kaip 180)
  11. 転掌 (kin. zhuǎn zhǎng – žr. *) tensho – besivartaliojantys delnai (arba kintantys delnai)
  • * – nors aš įdėjau ir kinų tarimo variantą, tačiau šios kata išties yra oficialiai bent jau pripažįstama kaip paties Miyagi Chojun kūriniai ir nėra atėję į karate iš kinų kung-fu (quanfa) kaip “senosios“ koryu kata;
  • sanchin-gata yra du variantai – pirmasis yra bazinis pirmyn-atgal, 5 žingsnių, bet galima atlikti nors ir per visą dojo, o antrasis jau tradicinis atėjęs iš Gervės ir su apsisukimais, nors Goju-ryu atliekamas įtemptai, lėtai ir sugniaužtais kumščiais, ne kaip kinietiškame variante;
  • seisan-gata paprastai visose Nahate krypties mokyklose yra kaip viešoji demonstracinė kata, turinti savas stilistines versijas;
  • dar Jundokan kartais pridedama dvi, o Shoreikan trys įvadinės kata ‎普及型 fukyu-gata (populiarinimo kompleksai), kas sudaro tuomet net tuziną kata bendrai, tačiau Miyazato Ei’chi į sąrašą aukščiau jų neįtraukė, nes jos yra išties sukurtos pagal tą patį Okinavos gubernatoriaus generolo Hayakawa Hajime užsakymą kaip ir gekisai-gata tuo pačiu metu 1940 metais Nagamine Shoshin, Matsubayashi Shorin-ryu mokykloje, tad visiškai nėra būdingos Goju-ryu, nors ir adaptuotos dabar pagal mokyklos stilių (man patinka vien dėl platesnio išsilavinimo, tarkime, bet čia jau aš esu Bob Honiball “pagadintas“, nes jo karate pradiniame etape, ypač jo parengtame kihon trikampio komplekse, yra labai artima Shorin-ryu stiliui – kovai iš tolimos distancijos, o ne artimos, kaip yra Goju-ryu, todėl visiškai be problemų iškart suprantama Kyokushinkai adeptams bei padeda pereiti į Goju-ryu Shotokan atėjusiems).

Tai dabar belieka pažiūrėti, kurias kata mokė Miyagi Chojun mokytojas Higashionna Kanryo (numeracija pagal sąrašą aukščiau):

1. sanchin
6. sanseru
9. seisan
10. pechurin (reiškia 100 metodų) arba dabar labiau jau žinomas variantas suparimpei (108)
– . 二八 (kin. er[shi]baneipai arba dar žinoma kaip 二十八歩 nijuhachiho arba nipaipo (du aštuonetai arba 28 žingsniai)

Tik 5 kata, pasakysite?

Ir tam metui (Higashionna Kanryo 1853-1915) šitiek buvo išties labai daug, nes dar ir pats Miyagi-sensei iš esmės mokė pagal principą heishugata+kaishugata (t.y. sanchin-gata + viena iš parinktų “kovinių“ kata specializacijai, ir jei mokinys buvo vertas, tai ir seisan-gata kaip demonstracinę atstovauti mokyklai per kokią nors šventę). Ir vienas Higashionna-sensei mokytojų Arakaki Seisho (1840-1918) išvis dažniausiai mokęs, sakoma, tik 3 kata:

1. sanchin
9. seisan
– . 雲手 unshu (debesų metodai)

Tai pastarąją, kaip paprastai teigiama, yra pats ir sukūręs, nors netgi vikėje rasite pridedant, kad mokęs dar ir kitų Shurite stiliaus pagrindą sudarančių kata:

二十四歩 niseishi arba nijushiho (24 žingsniai);
壯鎭 sochin (rami jėga);
四方拝 shihohai (keturių pusių garbinimas)

Kaip matote, iš šių nei viena netapo nei Nahate, nei juolab Goju-ryu mokyklos kata – tai išties visai kito stiliaus karate (Shorin-ryu, kas Japonijoje tapo Shotokan dėka Funakoshi Gichin), nepaisant to, kad sanchin-gata juk buvo jo mokoma Arakaki-sensei kaip heishugataNahate, o ne naihanchi-gata Shorin-ryu (į Shurite pastaroji kata atėjo iš Tomarite dėka Matsumura Sokon, išmokusio šios kata iš kažkokio kinų meistro, gyvenusio Tomari). Galop, po to jau Higashionna-sensei vietoje šio Lohan-quan stiliaus okinavietiškos interpretacijos vėliau Kinijoje iš Ryuruko mokėsi Minghe-quan – Baltosios gervės Baihe-quan variantą Klykianti Gervė, todėl ir jo kata rinkinys yra vėl perpus netgi jau kitas.

Ir grįžtant prie Higashionna-sensei, ir paties Miyagi-sensei teiginių, kad iš savo mokytojo išmokęs šio visų kata, kuomet karšinęs jį pas save namuose (finansai leido suteikti tokią socialinę pagalbą privačiai), tai kažkaip tame sąraše akivaizdžiai trūksta Goju-ryu karate dabar praktikuojamų saifa, seiyunchin, shisochin, sepai, kururumfa, o va jis neipai savo mokykloje tai ir nepalikęs, bet kaip tik prametęs.

Tai kaip gi taip nutikę, ypač, kai tarpukariu rasite nuotraukų, kur saifa ir seiyunchin jis pats akyviai mokęs?

Miyagi-sensei (kairėje antrame plane) moko seiyunchin-gata (foto iš tsuyoikokoro.co.uk)

Pastarąją kata išmokęs iš Miyagi-sensei ir Shimabukuro-sensei, kuri yra ir Isshin-ryu mokykloje. Ir dar Shito-ryu, kurioje yra visos Goju-ryu kata sudėtos, kas manęs nestebina – nors formaliai atėjęs Mabuni Kenwa mokytis pas Higashionna Kanryo, bet išties kaip draugas su Miyagi Chojun iš pastarojo tas kata realiai ir mokęsis, nes Higashionna-sensei jau buvo garbingo amžiaus ir nelabai ką išties jis mokęs.

Ir šių paminėtų trūkstamų kata iš Higashionna-sensei sąrašo jūs jokiose kitose mokyklose nerasite, išskyrus tik tas, kurių kūrėjai turėjo kontaktą su pačiu Miyagi Chojun!

* * *

Maža to, va kad ir palyginam dabar dar ir iš kitos pusės, mano teiginį pagrįsti – mokykla To’on-ryu, kurios pavadinimas taip ir verčiamas kaip Higashionna stilius, ir kurios įkūrėjas Kyoda Juhatsu yra šio mokinys ir tuo pačiu buvo sempai Miyagi’ui pas Higashionna-sensei, ir Kyoda-sensei mokykloje jo dėstytos po to kata yra štai šios:

1. sanchin
6. sanseru (šioji versija yra ilgesnė ir pilnesnė už Goju-ryu, nes tuo metu, kai kata mokėsi Kyoda Juhatsu, pats Miyagi Chojun atliko 2 metų privalomą karinę tarnybą japonų kariuomenėje)
9. seisan (Kyoda-sensei išmoko kata ne iš Kanryo, o Kanryu – Higashionna-sensei sūnėno)
10. pechurin (Kyoda-sensei teigė, kad Higashionna-sensei jos niekad suparimpei nevadino, ir pagal Kinjo Akio, tai netgi ne ta pati kata, nes šioji yra bagirinBaltosios Gervės ir reiškia “100 nuoseklių žingsnių“, kur žingsnis suprantamas čia ne kaip stovėsena, bet kaip technika).
11. rokkishu, kas yra iš esmės tensho variantas, tik nesistemizuota, kaip Goju-ryu, ir panašių pratimų mokęs ir Uechi Kambun savo Pangai-no’on (dab. Uechi-ryu) mokykloje, nes išties atėjusi iš Baltosios Gervės.
– . neipai – išmoko iš Go Kenki, tai ne Higashionna-sensei versija, ir šią versiją iš Go Kenki išmoko ir pats Kenwa Mabuni (Shito-ryu), kuri vadinasi nipaipo, iš kurio išmokęs ir gerviškas kata hakucho bei paipuren.
-. jion (šioji iš Kentsu Yabu, kuris yra iš Shurite, o ne Nahate).

Taigi, akivaizdu, kad To’on-ryu, kuri yra gretutinė Goju-ryu mokyklai, atsikartoja visos 5 Higashionna-sensei kata ir netgi tensho variantas, kurį į kata apibendrinęs Kyoda Juhatsu bendramokslis Miyagi Chojun.

Ir nėra saifa, seiyunchin, shisochin, sepai, kururumfa, kurios yra visos, kaip sakiau, jo draugo Mabuni Kenwa sukurtame Shito-ryu, arba rastum ten ir šen pas Miyagi-sensei buvusius mokinius jau jų mokyklose. Ir viskas.

Tai jei jų nesukūrė pats Miyagi-sensei, kukliai teigdamas visą laiką, kad šias paveldėjo iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, tai iš kur jos išvis tokios atsirado?

* * *

Nuoširdžiai, tai nežinau.

Realiai be Higashionna-sensei, tai Miyagi Chojun savo mokytojais dar turėjęs nežinomą kinų meistrą, kurio vardo nematė reikalo net įvardinti, po savo kelionės į Fuzhou 1915 metais. O kitus dvejus iš antrosios kelionės jau 1936 metais įvardinęs, tai: Tigro stilių mokęs To Daiki (kin. Tang Dai Ji 1887-1937) ir Lohan-quan (Archato Kumštis) meistras iš Šanhajaus Miao Xing (1881-1939).

Ir, be abejo, Miyagi-sensei kolega pagal cechą tiek karate, tiek ir arbatos prekyboje, jo ir vėliau Kenwa Mabuni (Shito-ryu) draugas – Go Kenki (kin. Wu Xian Hui 1886-1940), natūralizuotas kaip Yoshikawa Sakaki, mokęs Klykiančios Gervės Okinavoje ne tik Miyagi Chojun, bet ir Kyoda Juhatsu (To’on-ryu) su Mabuni Kenwa (Shito-ryu) – pastarieji gi formaliai ne tik abu mokęsi pas Higashionna Kanryo kaip ir pats Miyagi-sensei, tačiau abu Higashionna-sensei pavardę įtraukę į savo mokyklų pavadinimus, nors, ko gero, daugiau išmokę to paties stiliaus iš kino Go Kenki, nei iš savo tautiečio Higashionna-sensei, bet pagarba atitekusi pastarąjam, kaip matote.

Bet faktas, kad ne iš lubų Miyagi-sensei tas papildomas kata savo Goju-ryu įtraukė.

Iš gerviškų giminingų mokyklų, tai paminėtoje “imigracinėje“ (kilo ne Okinavoje) Uechi-ryu pasikartoja tik bendros aukščiau minėtoms sanchin, seisan ir sanseru, o kata suparimpei pats jau Uechi-sensei atmetė – visai kaip ir Miyagi-sensei savo laiku neipai. Ir teisingai: jei neišmokai tinkamai, tai nėra ko ir kitus mokyti, čia jums ne Kyokushinkai, kur visas kata anglas Steve Arniel sudėliojo netgi iš tų, kur Oyama Masutatsu pusės neprisiminė (palyginkite kanku versiją su Shotokan, tarkime), o kur trūko, tai savas “stilistines“ dar prikūrė sisteminėms spragoms užpildyti.

Nes šiaip ir Uechi-ryu esančios dabar kanshiwa, kanshu, seichin (nepainioti su seiyunchin – čia yra jų sanchin ir seisan mišinys!), seirui ir kanchin pridėtos jau pokaryje Uechi Kanei (sūnaus, ne Kambun – tėvo), kadangi per mažai pasirodymams vos 3 kata atrodė, nepaisant to, kad Uechi-ryu išties buvo ir liko labai kompaktiška karate savo strategijų ir technikų stiliumi bei kovos taktine maniera.

O dar kita gerviška karate Ryuei-ryu (Ryuru Ko stilius) turi jau tas pačias ir Uechi-ryu minėtas 3 kata sanchin, seisan ir sanseru, tačiau kitos 4 kata yra irgi visai ne iš Goju-ryu karate esančio kata sąrašo: pachu, heiku, paiku ir annan.

Tad kaip ir nepersipina Goju-ryu esantis pagal oficialių naratyvą Higashionna-sensei palikimas su tuo, ką jis galėjo mokytis pats Kinijoje ir ką galėjo perduoti kitiems, kas būtų natūraliai pasklidę po kitas ne su Goju-ryu susietas karate mokyklas, turinčias bendras gerviškas kinų kung-fu šaknis.

* * *

Bet vis tiek iki šiol niekas užsispyrusiai nepripažįsta kūrėjo garbės pačiam Goju-ryu mokyklos sukūrėjui Miyagi-sensei, nors tu ką!

Nes tas tarpukariu visą laiką pats juk visiems tvirtinęs, kad visas šias kata išmokęs iš savo mokytojo, o kad kiti mokiniai neišmokę kaip jis, tai tik todėl, kad, matote, mokytoją Higashionna-sensei jis vėliau dar karšinęs, ir jau va tada tas jam atskleidęs visas “paslaptis“ ir netgi daugiau nei pusę kitų Goju-ryu dabar dėstomų kata, aha…

Nemanau, kad Miyagi-sensei šias kata išties pats bekurdamas nesinaudojo kitais šaltiniais, o ir įdomesnes kombinacijas galėjo parsivežti iš kelionių į Kiniją, tačiau esu tikras, kad saifa, seiyunchin, shisochin, seipai ir kururumfa yra vis tik jo paties kūrybos vaisius, kaip yra gekisai, ir kaip sudėliojo rokkishu pratimus į tensho.

Ir aš netgi rašiau, kad jei pažiūrėsite 安南 annan-gata (“saugūs pietai“?) iš Ryuei-ryu mokyklos, tai rasite ir Goju-ryu atsikartojančių kombinacijų iš va šitų trūkstamų kata! Kaip ir nipaipo/niseishi – specifinių elementų Goju-ryu kata saifa ir seiyunchin. Šia prasme, tai taip – kombinacijos išties yra labai artimos jo mokytojo Higashionna Kanryo studijuotam Kinijoje ir dėstytam Okinavoje gerviškos karate Nahate stiliui.

Tai va berašant man ir toptelėjo tokia mintis: tai gal priežastis, kodėl neipai pats Miyagi Chojun neįtraukė į savo kata sąrašą Goju-ryu buvo ne tik tame, kad prastai ją temokėjo, o ir jo sempai Kyoda Juhatsu netgi vėliau jau mokėsi iš Go Kenki, o ne Higashionna Kanryo, bet ir tame, kad iš šios ir panašių jis pats sukompiliavo va tas “trūkstamas“ kata: saifa, seiyunchin, shisochin, kururumfa, seipai?

Kai žinai, iš kurios pusės ateina kombinacijos, tai imi suprasti, kodėl tik stilistiškai (!) šias kata pats Miyagi-sensei priskyrė savo mokytojui ir pagal Higashionna-sensei stilių, o ne faktą, ką tas mokęs, tačiau susimąstai dėl motyvų, kodėl autorystės tuomet dar nenorėjo priskirti sau.

Galop, ir pats Goju-ryu mokyklos įkūrimas jau buvo tuomet gana didelis iššūkis, ir išsišokti prieš kitus mažiau populiarius, tačiau ne mažiau gabius, karate meistrus dar ir su visa eile savo sukurtų kata Miyagi Chojun tuomet nenorėjo? O po to jau ir nebebuvo svarbu, kai pats užsitarnavo solidžią reputaciją, patvirtintą keliskart ir iš sostinės Dai-Nippon Butokukai suteiktais garbingais kovos meno meistro ir mokytojo titulais (iš pradžių kyoshi, po to hanshi), kas buvo ne tik jo asmeninių pasiekimų, bet ir bendrai okinavietiško kovos meno karate pripažinimas Japonijoje – ir taip Goju-ryu tapo didžiuliu Gojira kaip jau “tikro japoniško“, o ne vien provincinio regioninio okinavietiško kovos meno karate mokykla ne tik Okinavoje.

Ir aš ne veltui manau, kaip rašiau aukščiau, kad tas trūkstamas savo mokytojo sistemoje kata jo žymiausias mokinys savo mokyklai ir bus jis pats sukūręs. Nuo to mokykla netampa prastesne, bet netgi atvirkščiai – dera pripažinti Miyagi-sensei talentą ir darbštumą, kurio palikimą mes dabar studijuojame tokia plačia apimtimi.

Osu!

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Įdomi istorija.
    O dėl savo paties sukurtų kata priskyrimo savo pagrindiniam mokytojui, tai čia apskritai yra Rytų kultūros bruožas – kuo senesnė, tuo geriau. Pvz., truputis istorijos iš truputį kitos operos – Daito Aikidziucu mokykla formaliai siekia pusiau legendinius laikus iš kokio IX a. (jei tik gerai pamenu), o faktiškai ji yra Sokaku Takedos (1859-1943 m.) kūrinys. Tai va tas akivaizdus tokio priskyrimo senoviniams laikams pavyzdys. 🙂

    • seiikan parašė:

      Daito-ryu mokykla kaip kompiliacija išties yra jo kūrinys, bet veiksmai nėra jo išmislas – tie metonai ėjo iš kartos į kartą jo klane dar gerokai iki jo. Be abejo, Sokaku kiec gezas buvo, kad sukompiliavo į veikiančią ir ganėtinai didelę mokyklą (nors ten principų tiek daug nėra, kiek jie ten bazinių veiksmų prisiskaičiuoja patys sau – taip boksininkai vieną kablį gali paversti tuzinų “skirtingų“ vien pagal taktinį pritaikymą). Ir dėl to netgi tas jo jujutsu gana ilgai buvo vadintas kaip Takeda-ryu.

      Beje, Goju-ryu irgi kata skirstomos į koryu (senovines – kas yra visos), ir tas, kurias oficialiai pripažįstama sukūręs pats Miyagi-sensei.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s