Ar reikalingas ginklas asmens sargybiniui?

Posted: 2018-01-24 in Sauga
Žymos:, , ,

Jei praeitą savaitę klausiau, o kam tau ginklas savigynai, tai šįkart tas pats klausimas pereina nuo mėgėjų link profesionalų, ir konkrečiai – asmens sargybinių.

Kiek SIA (UK Security Industry Authority – departamentas prie Home Office, t.y. JK Vidaus Reikalų Ministerijos) apsaugos licencijos yra pasaulyje graibstomos ir vertinamos, nepaisant to, kad nemažai jų turėtojų net neketina dirbti JK rinkoje, tiek pati apsaugininkų padėtis JK kelia kitur atlaidžią šypseną, kaip ir jums, tikiu, ir ypač, kai tai liečia asmens apsaugą (angl. close protection) – suprask, jie gi visi neginkluoti!

Bet ir vėl priminsiu, kad JK netgi ir policija, išskyrus Šiaurės Airiją, šaunamaisiais ginklais neginkluota, išskyrus specialiuosius firearms padalinius – tai kam tie ginklai tuomet asmens apsaugai (beje, inkasatoriai irgi neginkluoti).

Ir tuomet klausimas gal ne tiek, kodėl būtent SIA šios CP licencijos taip vertinamos, bet kodėl CPO (close protection officer) taip ir lieka neginkluoti, net atmetus griežtus JK įstatymus dėl ginklų kontrolės, ir ar išties reikalingas šaunamasis ginklas privačiai asmens apsaugai?

Tačiau pirmiausia apibrėšiu, apie kokio tipo apsaugą aš kalbu.

* * *

Tai ne apie valstybinę ir valstybės vadovų apsaugą – šioji turi įstatymo numatytus ir apibrėžtus įgaliojimus.

Lietuvoje tai – VAD, vadovybės apsaugos departamentas (angl. Dignitary Protection Department, o ne taip, kaip išsivertė kažkada kreivai-šleivai ofisinės mergaičiukės) prie VRM, o ir JK vadovų apsauga yra iš esmės savo kilme irgi iš teisėsaugos (Londono Met Police – viena seniausių ir žinomiausių, d.ž.k. Scotland Yard, pasaulyje, ir netgi už ją senesnė vietinė Temzės upės policija, dabar jau Met padalinys, kilo iš poreikio saugoti į Londono uostą atplukdomus krovinius laivuose ir sandėliuose). Ir JAV vadovybės asmens apsauga irgi užsiima atitinkamų valstybės departamentų (europietiškai – ministerijų) teisėsaugos skyriai (prie POTUS George W. Bush Jr taip jo USSS buvo atimta iš Iždo ir pateko į atskirą suformuotą Homeland Security Department), tad turintys atitinkamus policijai priskiriamus pagal įstatymus įgaliojimus.

Ir kadangi jų VIP yra pagal savo pareigas nacionalinės reikšmės bei nacionalinio saugumo reikalas (savo vyriausybių vadovų beveik nesaugo arba menkai saugo realios parlamentinės demokratijos valstybės, kokių apstu europietiškose konstitucinėse monarchijose – ten ministrus ir kabinetų vadovus galima labai greitai keisti ir trūkumo jiems nėra), tai ir įgaliojimai naudoti šaunamąjį ginklą irgi yra atitinkamai suteikiami.

Gali tik skirtis apsaugos pobūdis: JAV mėgsta labiau demonstruotis (taip vadinamas atgrąsymas atviru jėgos parodymu – demonstration of force), o JK atvirkščiai – laikosi diskretiškumo (low profile protection), netgi saugodami karališkąją šeimą (kas yra šiaip high profile principal), kuri ir šiaip be priskirtos betarpiškos asmens apsaugos dar turi ir tuziną karinių ir paramilitarinių gvardijos pulkų (dabartinė karalienė Elžbieta II yra labiausiai saugoma tituluota bobulytė pasaulyje).

Ir gal todėl jankiai yra britų taip pašiepiami dėl savo polinkio į tą apsaugos šou, bet tai pagal istoriją JAV penketas valstybės vadovų buvo nužudyta iki prieita prie būtent tokio modelio apsaugos, o Anglijoje – tik vienas anglų, škotų ir airių karalius Karolis I, o ir tam galvą nukirto Parlamento sprendimu už perdėtą susireikšminimą ir bandymą susigrąžinti “diktatūrą“ (kas tuomet iš esmės buvo fake news).

Lietuviai gi turi ne tik vieną profesionaliausių pasaulyje ir specializuotą vadovų apsaugą, bet VAD sugeba suderinti abu saugojimo būdus pagal poreikį, ir lanksčiai dirbti su bet kurios užsienio valstybės atvykstančių vadovų ar aukštų asmenų apsauga – būtų realiai vienas iš nedaugelio Lietuvos pasididžiavimo pasaulyje dalykų.

* * *

Tik ir ne apie juos kalba, kaip ir ne apie kitą situaciją, kuomet valstybė iš esmės samdo privačius rangovus didelio pavojingumo zonoje (high threat environment – tai pasibaigusių karinių veiksmų teritorijos, kur nėra tikslinga policijos ar, juolab, apsaugos funkcijoms pasitelkti veikiančius kariuomenės dalinius) teikti asmens apsaugos paslaugas – taip vadinami privatūs kontraktoriai (įskaitant PMC – private military contractors), neretai vadinami kaip samdiniai (mercenaries), ir kurie dažnai yra išties privačios kariuomenės, dėl ko demokratinėse visuomenėse po kiek laiko kyla itin neigiama reakcija ir imamasi juos drausti ar netgi teisiškai persekioti, remiantis atitinkamomis Ženevos konvencijomis bei konkrečios valstybės įstatymais, numatančiais baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą kariniuose veiksmuose “privačia iniciatyva“.

Tik kur JT Žydrieji Šalmai, ir kur tas demokratų pasipiktinimas Vakaruose, atsiunčiant savo kariuomenes taikos palaikymo operacijoms, kai pilietinis karas pereina į atvirą genocidą, kaip tai nutiko nekart, ir kaip būtent PMC, tarkime, Executive Outcomes nuo masinio civilių išskerdimo apsaugojo Angoloje prieš UNITA 1992 metais ar Siera Leonėje prieš RUF 1995?

Tai PMC ir PSC (private security contractors) paprastai net ir nesislepia, kovinius ginklus demonstruodami ir panaudodami atvirai, o ir naudoti juos prireikia išties neretai, nes tokios zonos yra iš esmės rusenačio karo, kur nėra jau fronto linijos, židiniai. Štai kaip jie dažniausiai atrodo dirbdami:

A file photo dated 08 September 2003 showing US guards of Blackwater security company protecting Paul Bremer, the U.S. civilian administrator in Iraq (3-L), as he arrives to meet with Nesreen Mustafa Barwari, Iraqi Minister of Public Works in Baghdad, Iraq. Iraqi Interior Minister Jawad Bolani said 11 February 2010 that 250 former employees of Blackwater, a US security firm, had been ordered to leave the country. Five Blackwater guards have been charged with shooting to death unarmed civilians in Baghdad in September 2007. EPA/ALI HAIDER swissinfo.ch

Klausimų ir šiuo atveju dėl šaunamojo ginklo nekyla – kokia grėsmė, kokia teisinė aplinka (veikiau – tos teisės visiškas žlugimas ir įstatymo viršenybės nebuvimas), tokios ir asmens apsaugos darbo priemonės.

Bet aš kalbėsiu tik apie privačią asmens apsaugą, kuri teikiama valstybėse, kur yra ir veikianti teisėtvarka, ir galiojantys įstatymai.

* * *

Ir tuomet dera pereiti per CPO pagrindines pareigas pažiūrint, kuriems iš jų šaunamasis ginklas yra išties realiai būtinas:

  • Vairuotojas (chauffeur) – ar limo, ar lydinčių automobilių, bet vairuotojo darbas yra vairuoti, o ne šaudyti persisvėrus per langą viena ranka. Ir bendrai, pagrindinė asmens apsaugos funkcija yra logistika, o ne šaudymai – asmens apsauga privalo saugiai pergabenti savo saugomą asmenį iš vieno taško į kitą.

Tad transportavimas nėra jokia kavalerijos ataka. Vairuotojo rankos užimtos vairavimu, o ne kasosi niežulį į pistoleto rankeną.

Pasakymas, kad don’t text and drive, tinka perfrazavus ir šaudymui. Netgi jei gamtoje retai sutinkamas toks darinys kaip balerina-štangistė, o privačioje apsaugoje labai dažnas tas vairuotojas-kūnsargis, apie kurio antrą kentaurišką dalį bus žemiau.

  • Išankstinė komanda (advanced team) – atvyksta į atvykimo tašką anksčiau už pagrindinį kortedžą, tai nei patys yra taikiniai, nei iš anksto yra koks reikalas juos užpulti, o jiems (ar dažniausiai tik jam vienam – šiam darbui visos komandos realiai retokai yra skiriamos) nuo ko nors atsišaudyti.

Ir netgi kai atvykus pagrindiniam kortedžui jie pasitinka ir įsijungia į bendrą apsaugos grupę (dažniausiai jie yra vedliai, CPO-point, kurie rodo kelią bendrai asmens sargybinių formuotei ar tik vienam kūnsargiui prie jo saugomo asmens, principal), tai ginklo jiems patiems prireikia ne labiau, nei bet kuriam kitam asmens sargybiniui, apie kuriuos toliau.

Prie šių dar priskirsiu ir EOD (angl. Explosive Ordnance Disposal – sprogmenų paieškos ir nukenksminimo specialistai), K-9 (šunininkai, dirbantys su ieškoti sprogmenų apmokytais šunimis) bei įvairūs ryšių, pasiklausymo ir sekimo įtaisų paieškos ir nukenksminimo technikai, ir pan.

Kaip suprantate, nei vienam jų šaunamasis ginklas ir čia nereikalingas, ir valstybiniame sektoriuje jie paprastai nešiojasi tarnybinius, nes “taip priklauso“. Privačiame sektoriuje šį darbą dažniausiai tik labai paviršutiniškai ir vizualiai atlieka išankstinei priskirtas asmens sargybinis greta savo kitų jam priskirtų pareigų – pistoleto jam nereikia, kad žvilgterėtų į šiukšliadėžes ar kyštelėtų nosį į pagalbines patalpas.

  • Stebėjimo grupė (surveillance detection) – šie žmonės ne tik yra atvykimo taško zonoje iš anksto (neretai – ir net ne valandų, o dienų tai klausimas), stebėdami, ar yra galima grėsmė iš įtartinų asmenų ir pastaruosius analizuodami, bet jie ir patys niekuo neišsiskiria iš aplinkos, tad net nepanašūs į apsauginius.

Jų darbas netgi veikiant kaip kontrstebėjimo/kontrsekimo (counter-surveillance) ir antistebėjimo/antisekimo (anti-surveillance – pastarasis yra aktyvus ir nukreiptas prieš sekimą ar priešišką stebėjimą, hostile surveillance, veikimo būdas) apsauginiams nelabai išvis numato šaunamojo ginklo panaudojimą (nešaudysi gi į kiekvieną įtartiną), ir reikalingas paprastai ne daugiau, nei šaunamojo ginklo prireiktų savigyvnai bet kuriam civiliui asmeniui.

  • Priskirta objekto apsauga (assigned site security officer) – tai yra laikinos pareigos, skiriamos asmens sargybiniams iš anksto pasirūpinti objekto, į kurį atvyksta saugomas asmuo, apsauga – iš principo, papildomi apsauginiai (ne CPO, bet jau SO – security officer), sustiprinant, papildant arba išvis suteikiant objekte fizinės apsaugos ir perimetro bei įėjimų kontrolės (DS – door supervisor) funkcijas, ypač, kada objekto apsaugos nėra arba ji netenkina kliento saugumo poreikių.

Tokie apsauginiai iš esmės yra svečiuose, ir jie pavaldūs tik savo vadovams. Kas reiškia, kad ginklą gali turėti, bet netgi ginklo turėjimą gali apriboti arba uždrausti duotojo objekto šeimininkas. Tokiais atvejais jie turi išlaviruoti tarp pareigų kaip apsauginis (jie neturi jokių įgaliojimų iš objekto savininko, kuris nėra jų klientas) ir kaip išankstinė bei kontratakos grupė, kuo taptų pasikėsinimo atveju.

O tam – žiūrėkite atitinkamas pareigas, reikia ar nereikia čia jiems to ginklo išvis.

  • Asmens sargybinis, d.ž.k. kūnsargis (bodyguard) – tai asmuo, kuris betarpiškai atsakingas už saugomą asmenį (principal).

Kadangi jam tenka didžiausia tiesioginė atsakomybė, tai paprastai manoma, kad ginklas jam tiesiog privalomas. Deja, BG pagrindinis darbas yra laiku evakuoti savo asmenį iš pavojaus zonos, tuo metu dar jį ir pridengiant nuo tiesioginio kėsinimosi, o ne peršaudyti taiklumu čia pat ir vietoje bet kokį šaudymą ar užpuolimą.

Kitaip tariant, bet kuris, kas yra praktikavęs šaudymą ne į taikinių kiurdinimą, o kaip praktinį įgūdį, kur svarbu ne tik iššauti į priešą, bet ir nebūti nušautam (tame lakstymo susikūprinus ir griuvinėjimo daugiau, nei nuleistuko spaudymo), žino, kad geriausiai pastarąjį tikslą pasiekti padeda du dalykai: a) priedanga (kai nesi taikinys) ir b) judrumas (kuomet esi greitai ir neparankiai judantis taikinys).

Atsišaudyti tuo pačiu metu evakuojant savo asmenį yra tik grėsmės jam padidinimas: pirma, jei ne juo prisidengi (kas yra instinktas, išugdomas praktinio šaudymo savigynoje), o jį pats dengi (nes juk esi asmens sargybinis!), tai esi pats taikinys, ir kitas šūvis tave pašalinus teks jau tavo VIP; antra, aukodamas judrumą ir tempą evakuacijoje gauni kompromisą, kuris reiškia, kad pats tampi mažiau judriu ir labiau pažeidžiamu, kaip ir didėja pavojingas saugumo asmens buvimo laikas apšaudyme, užuot iškart jį evakuavus.

Tad kūnsargiui šaunamasis ginklas yra reikalingas lygiai tiek, kiek tai suteikia ramumo jo klientui – pats BG ginklu pasikėsinimo atveju naudosis paskutinėje vietoje, ir tik tuo atveju, kada jo asmuo bus jau saugioje priedangoje.

Ko gero, šaunamojo ginklo būtinumas kūnsargiui yra vienas didžiausių asmens apsaugos mitų, palaikomas ir romantizuojamas tiek pačių asmens apsaugos darbuotojų, tiek ir nieko apie tai neišmanančių.

Bet dar yra keletas pareigų, kurios gali būti ginkluotos, ir štai kodėl:

  • Lydinti asmens apsauga (close protection officer) – tai BG padedantys CPO, kurie sudaro taip vadinamą asmens apsaugos formuotę arba “dėžutę“ (priešakiniai, flanginiai ir dengiantys galiniai).

Nors jie ir supa saugomą kūną, bet kūnsargis yra tik vienas (žr. aukščiau), ir pastarojo funkcija yra kūnu rūpintis. O šių CPO darbas yra reaguoti į grėsmes judant tame kordebalete, keičiant ir savo artumą prie saugomo asmens – uždarant glaudų žiedą aplink savo principal (kada žmonių aplink daugiau), arba nutolstant (daugiau erdvės, mažiau ir rečiau aplinkinių), ir tik didelės grėsmės zonoje CPO paprastai veikia ne susispiesdami aplink savo asmenį, o atvirkščiai – pasklisdami. Nes tuomet jie gali efektyviai atsakyti ugnimi į ugninį kontaktą. Tik, kaip rašiau aukščiau, ne apie šitą scenarijų kalba eina.

Faktiškai, CPO darbas yra reaguoti į grėsmes per ištiestą ranką. Jei įtartinas asmuo išsitraukia šaunamąjį ginklą, tai greičiausias ir realiausias būdas jį neutralizuoti yra to ginklo sučiupimas ir nukreipimas, arba iškart numušimas, tučtuojau nuo saugomo asmens pusės. Čia pačiam šaudyti nėra jokios prasmės. Čia greičiau yra čiupimo reflekso ugdymas.

Daug pavojingiau, jei per ištiestos rankos atstumą išsitraukiamas peilis – ne tik nespėsi išsitraukti savo ginklą (ne ta grėsmės zona, kad judėtum jau su ištrauktu viešai rodomu ginklu!), bet dar ir paprastai esi šio fizinio kontakto pats pirmasis taikinys kaip trukdis, tad labai tikėtina, kad durs būtent tau. O ko tu kelyje pasipainiojai?

Ir neperšaunamos liemenės nuo stiletto ar kinžalo tipo durklų pilnai nesaugo, jei kam naujiena – paprastai jos prabedamos kiaurai. Ir vėlgi – tokioje situacijoje nelaikysi per ištiestą ranką užpuoliko, traukdamas savo šaunamąjį ginklą, nes tai pakankamas atstumas ir jam tave badyti serijomis kaip siuvimo mašinai… tau vis dar traukiant pistoletą iš dėklo.

Vienintelė reali priežastis, kuomet CPO kaip lydinčiam asmens sargybiniui prireikia šaunamojo ginklo, yra tuomet, kai jis tampa pagal funkcijas jau kontratakos komandos nariu:

  • Kontratakos komanda (CAT – counter-assault team), įskaitant kontrsnaiperius (counter-snipers) – ir kaip sako pavadinimas, šių CPO darbas yra iš esmės atsakyti ugnimi į prasidėjusį ugninį kontaktą arba nuslopinant pertekline ugnimi beprasidedantį užpuolimą.

Skirtingai nuo valstybinės bei valstybės įgaliotos privačios, deja, bet paprastai privati asmens apsauga šios CAT komandos net neturi – ir ne vien dėl lėšų taupymo. Kaip sakiau, kas aniems leidžiama pagal įstatymus arba veikimo aplinkybes, deja, o gal ir ačiūdie, yra draudžiama privatiems asmens sargybiniams.

Kaip jūs įsivaizduojate grupinį va tokį apsišaudymą, kai aplink pilna pašalinių niekuo dėtų civilių asmenų? O gal dar ir naudojant ilgavamzdžius ginklus? Kiek būtų aukų, kiek kulkų nulėktų neprognozuojamomis trajektorijomis, galinčių kliudyti aplinkinius ir gerokai nuo užpuolimo vietos?

Todėl klausimas čia ne ar CAT reikia šaunamųjų ginklų, bet koks dar CAT privačioje asmens apsaugoje, kai ir kortedžas vos iš kelių automobilių, geriausiu atveju, ir dar juda atsižveldamas į šviesoforus?

* * *

Apibendrinant, kaip matote, vieninteliai atvejai, kuomet reikia išties šaunamojo ginklo, yra tuomet, kai asmens sargybiniai tampa dėl aplinkybių kontratakos komanda, o šios naudojimas realiai kertasi su privačios apsaugos logika ir įstatymais dėl šaunamojo ginklo naudojimo civilių tarpe.

Todėl įstatymų leidėjai paprastai iškart uždraudžia privatiems asmens sargybiniams tuos šaunamuosius ginklus, logiškai paskaičiuodami mažesnę blogybę: vietoje galimai ne vieno nukentėjusio pašalinio civilio asmens – tik vienas nukentėjęs asmuo, į kurį ir kėsinamasi (ir nebent tik jo apsauga, kuri pasipainiojo pakeliui, bet čia jau profesinės netektys dėl saugaus darbo).

Beje, prajuokinsiu: pagal JK įstatymus vien dėl šitų health and safety reikalavimų asmens sargybinui dera palikti saugomą asmenį, jei jų pačių sveikatai arba gyvybei gresia pavojus – tokios darbų saugos taisyklės. Taip, pasamdo tave, kad apsaugotum kliento sveikatą ir gyvybę, o tu pasišalini jį palikdamas, nes matai, kad jau tavo sveikatai ir gyvybei kyla pavojus.

Vat ši, atrodytų, absurdiška situacija griauna dar vienus mitus galvoje: asmens apsauga išties yra ne tik logistika, bet ir kruopštus planavimas bei budrumas, kad šaudyti neprireiktų – nes kulka yra durnė, anot patarlės, tad gali ir į tave pataikyti (netyčia). Ir tuomet supranti, kad ne raumenys ar kalibras, o būtent smegenys lemia, kiek asmens sargybinis yra profesionaliai kompetetingas.

Ir jei išties asmens apsauga yra gerokai intelektualus užsiėmimas, tai šaudykloje pašaudymas laisvalaikiu bent jau nervus nuramina – kaip kitiems žaidimas kokiu nors xbox, tik čia net ne 3D, o gerokai daugiau D, įskaitant tą malonų nosiai parako kvapą…

Vien dėl to iš esmės aš ir nesu prieš šaunamuosius ginklus asmens apsaugoje, nors jų naudingumas yra gerokai perdedamas, ir daugumai asmens apsaugos pareigų šaunamojo ginklo net nereikia, ir ačiūdie, kad neprisireikia išvis.

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Gražu. Net nesitikėjau, kad asmens apsaugos darbe šaunamasis ginklas beveik nereikalingas, kad labiau jis reikalingesnis einantiems Security Guard ar Door Superviser pareigas, nei asmens apsaugos darbe.
    Mat man kažkaip vis į atmintį įstrigęs Aldo Moro atvejis, kuomet jo asmens apsauga buvo praktiškai neginkluota, ir kai kortežas buvo užpultas politinių teroristų grupuotės, jie tiesiog nesugebėjo apsiginti. Tau teko analizuoti šį atvejį? Ką apie tai manai Tu?

    • seiikan parašė:

      Negerasis tu žmogau! NEGALIMA manęs klausti taip – ką tu manai apie tai? NE-GA-LI-MA! Nes tai reiškia, kad teks rašyti atskirai, o tema išties įdomi, manau. 😀

      • Deadmaro3 parašė:

        Laukiam 🙂

        • seiikan parašė:

          Kitą trečiadienį dar teks užbaigti temą, kuria pradėjau metus. Po to pagalvosiu, ar dėti fitneso, ar dėti jums analizę šio įvykio, ir ką galvoju. Tų įvykių yra daugiau, be abejo, tai jei tema bendrai įdomi, tai galima bus ciklą ir pratęsti.

      • Augustas parašė:

        😳 Profesinis įprotis man vis koją kiša. O tema labai įdomi. Ir tai, aišku, reiškia, jog aš prisidedu prie gerb. Dedadmaro3 laukimo. 🙂

  2. […] Truputį man užtruks, matau, parašyti žadėtą analizę apie Aldo Moro pagrobimą, ir gausis, ko gero, net dvi dalys (kas nesidžiaugia?!), bet va už tai neužtruko gauti tokį kritišką (jei išsireiškus inteligentiškai, aišku) atsiliepimą Seiikan FB puslapyje prie nuorodos į mano įrašą “Ar reikalingas ginklas asmens sargybiniui?“. […]

  3. […] ne Augustas, ir tas jo klausimas, kuris visai net ne klausimas, o provokacija prie mano įrašo “Ar reikalingas šaunamasis ginklas asmens sargybiniui“ š.m. sausio 24 […]

  4. […] Be abejo. Ir tam, kaip matote, tiesiog pritrūko sveikos nuovokos ir buvo per daug vokiškos tvarkos. O apsaugos reikiamas kiekis ir šarvuoti limuzinai – čia jau antraeiliai dalykai. Kaip ir ginklai, kurie šiuo atveju buvo parengti, bet visiškai nenaudingi. […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s