TUT. Tut tut, tururut, la la la

Posted: 2017-12-13 in Atletika
Žymos:,

Šiaip jau turėtumėt sakyti, kad turėčiau dainuoti džinglbelz, o ne tururut tut tut ar kažką panašaus – vis tik Kalėdos artėja!

Tai kai taip, tada nesakysiu kaip Vienas Iš Trijų™ kažkada, bet suprantu, jog susidomėjimas dabar fiziniu aktyvumu ne toks ir didelis, todėl skaityti tinklaraštyje mano įrašus truputėlį irgi tingu, ir todėl aš šįkart jūsų labai nenuvarginsiu. Nors kaip tik šįkart – apie įtampą. O tiksliau, kas yra TUT – angl. time under tension. Ir kodėl į tai dera atkreipti dėmesį treniruojantis.

TUT išties yra laikas, kiek raumuo yra įtampoje, atlikdamas pratimą. Ir čia dažnai painiojama, kad jei pratimą, suprask, darai 15 sekundžių, tai tiek laiko ir trunka apkrovimas. Išties raumuo judesio metu apkrautas būna trumpiau, todėl ir yra atskira tam sąvoka TUT (lietuviškai gal vadinčiau RAT – raumens apkrovos trukmė, arba raumens įtampos trukmė, bet tai ateis tuoj ir mane pataisys, nes jau yra koks nors kitoks lietuviams įprastas ir paprastai iš rusų išsiverstas, kurie išsivertė iš anglų kalbos arba susigalvojo savo, išsireiškimas, ir už sąvokų lietuvinimą, nepaisant šio mano lyrinio nukrypimo į pabumbėjimą, aš vis tiek esu dėkingas).

Kitaip tariant, dinamiškai (t.y. atliekant judesį, o ne statiškai) darant pratimą, tai raumuo praeina keletą įtampos fazių:

  1. pradinio starto – kada reikia pradėti judesį, išjudinant, tarkime, įrankį (svarmenį), ir raumuo suteikia pradinį impulsą;
  2. įsibėgėjimo, kada raumenys veikia “greitėjančia jėga“;
  3. inercijos – kada raumuo atsipalaiduoja ir tik palaiko trajektoriją;
  4. stabdymo – kada pradeda veikti priešingi raumenys priešais svarmens inercinę masę, ją dabar jau stabdydami.
  5. fiksavimo galutiniame taške – kada raumenys stabilizuoja ir sustabdo tą svarmens inerciją.

Be abejo, čia matote, kad dirbdami skirtingoje fazėje galite treniruoti visai kitokias raumenų funkcines savybes, nuo sprogstamos jėgos 1-oje, iki greičio savybių 2-oje, ištvermės (iš esmės tai – kardio) 3-oje ir stabilizuojančių pagalbinių raumenų stiprinimo 4 ir 5-oje fazėse. Kartais, tiesa, už jus tą darbą pastarosiose atlieka gravitacija – priklauso nuo pratimo pobūdžio.

Jei viskas vyksta ne taip dinamiškai, o atliekate lėtai, tai netgi tuomet trajektorijoje galite pajusti, kuomet raumuo būna labiausiai apkrautas, o kuomet jis tik pradeda ar tik palaiko struktūrą, ar net atsipalaiduoja. Tai va TUT čia yra tik ta dalis, kuomet raumuo išties dirba pilna apkrova, o ne kurioje nors amplitudės dalyje ar kurioje nors fazėje patinginiauja. Ir taip iš jūsų tų 15 sekundžių pratime lieka kokios… 5 ar pan. Iš čia ir pasakymas, kad kokybiškas pratimo atlikimas yra svarbiau už pakartojimo skaičių – žiūrėk atlikimo formos, sako, o ne kiekio ir rekordų belenkaip.

Todėl prieš keletą dešimtmečių (dar ano amžiaus pabaigoje Vakaruose) buvo savotiškas susižavėjimas TUT koncepcija, stengiantis išnaudoti ir kultūrizme šį principą – tai raumenį apkraunant tik dalinėje amplitudėje, kurioje dirba labiausiai, tai kuo ilgiau išlaikant įtampą ir pan. Jie ten, aišku, dirbo dėl raumenų masės, todėl TUT yra tiek pat darbinė koncepcija kiek ir yra savotiškas mitas kultūristų tarpe.

Tačiau aš visiškai link mitologijos nenurašyčiau, kadangi ne apie kultūrizmą gi mes čia, o ir TUT yra būtent tai, ko vieną dieną prireikia bet kam, kas atlieka pratimus dėl funkcinės (visų pirma!) paskirties (t.y. sustiprindamas jėgos savybes). Nes tada imi analizuoti judesį ir žiūrėti, kaip efektyviau išnaudoti krūvį – ir randi teisingesnę atlikimo formą, kada su tuo pačiu svorio apkrovimu staiga pastangų prireikia daugiau, o pakartojimų skaičius sumažėja drastiškai.

Ir taip pradedi vėl gerinti savo rezultatus, jei susitvarkai su savo ego, kuomet dar vakar gi padarydavai pusšimtį pakartojimų, o šiandien vos tuziną išstenėjai (arba padarydavai tuziną, todėl toliau jėgos pratimus versti kardio nematai prasmės, o dabar su TUT didinimu nebepadarai ir pusės tiek).

Bet TUT dar dėl jėgos įdomus ir kita prasme, ir temai užvedė mane skaitytojas Dope – jo dalis komentaro:

Jėga slypi ne raumenyse. O galvoje. Ir dar kitur. Toks portugalas (iš Vilniaus ) Zass, sverdamas 66 kg iškeldavo 80 kg. Viena ranka. Kaip ir priklauso Vileikos gyventojui, išemigravo į UK). 

Žinote, kame šio komentaro cimesas?

Aleksandras Zass išties treniravo save ne dinaminiais (šitų irgi nevengė, bet gyvenimo aplinkybės dažnai sąlygas diktavo tokias, kad kitas jo vietoje išvis nebūtų sugalvojęs treniruotis), o statiniais arba izometriniais pratimais. Kitaip tariant, dar vaiku būdamas (gimęs 1888 metais kaip ir Goju-ryu kūrėjas Miyagi Chojun!) sau atrado TUT, nors taip, ko gero, net nevadino (jo knygos vis tik nesu skaitęs). Ir jis išties raumenų masę užpumpuoti nors truputį bandė vien dėl profesinių reikalavimų – galiūnai tuomet iki Pirmojo Pasaulinio karo pasirodydavę tik cirke, o su jo 167 cm ūgiu ir 80 kg svoriu jis į galiūną visiškai nepanašėjo (nors vėliau pasiėmė Geležinio Samsono vardą), todėl žiūrovai manė, kad jis savo jėgos triukais juos paprasčiausiai mulkina tarsi nevykęs fokusininkas ir nejuokingas klounas.

Tai A. Zass manė kaip ir skaitytojas Dope, kad ne tiek raumenys jėgai svarbu, kiek… sausgyslės. Ir kas įdomiausia – būtent tai yra esmė ir hojo-undo sistemos okinavietiškoje karate, konkrečiai ir mano Goju-ryu. Ir dar įdomiau – jei iš Baihe-quan (baltosios gervės kungfu) atėjusią sanchin-gata pažiūrėsite, tai ten iš esmės yra “dinamiška statika“ arba tiksliau – TUT paremtas fizinis pratimas!

Dabar, tikiuosi, tie, kurie tinklaraštį skaito dėl kovos menų ir konkrečiai karate (nors ir kitaip apie tą karate), jau man atleido šiuos visus ne pirmą įrašą jau einančius nukrypimus į fitneso temas, nes tai aš ir čia, ir anksčiau iš esmės vis dar rašau juk apie karate. Nors ir kitaip. Ir gal po truputį netgi tolimus nuo karate privesiu prie karate – išbandyti hojo-undo ir gal netgi išmokti su manimi žingsnis po žingsnio daryti sanchin-gata. Juk apie ką mano įrašas apie lentą buvo, ką?…

Na, o kad jau visai atleistumėt man dėl mano nukrypimų bei dabar visiškai jus galinčio sunervinti klausimo, o tai kaip sekasi jums tą lentos pratimą dabar daryti, aš pasidalinsiu surastu rusių gimnasčių atliekamu lentos variacijų kompleksu pagal muziką, nes vis tiek šventės artėja, tai jei neprisijungsite (galite surasti ir 40-mečio fitneso instruktoriaus klipą, kur jis kompleksą paskui jas kartoja) prie merginų, tai nors į jas akutes paganysite, išdykėliai jūs mano mieliausi!

O aš linkiu paanalizuoti savo jėgos pratimų atlikimą, atsižvelgiant į TUT. Ir smagaus jums tut tut, tururut, la la la:

Osu!

 

Reklama
Komentarai
  1. Sii parašė:

    Dieve mano, skauda visa torsa dar net puses video neperziurejus 😀 saunuoles mergaites, o Jums labai labai aciu uz straipsnelius, kuriu laukiu issiziojus kiekviena savaite.

  2. Augustas parašė:

    Bet tai geras straipsnis. 🙂

    P.S. Tik kad vis mergos ir mergos pratimų iliustracijai. Net nusibodo. Normalių vyrų, atliekančių pratimus, negalėtum paieškoti?

  3. […] TUT. Tut tut, tururut, la la la – kas yra TUT ir kaip šitas “slaptasis agentas“ keičia krūvius pratimuose (nieko bendro su LOLeta Graužiniene ir Konstitutitutita). […]

  4. […] jei per lengvai ir per greitai pratimas atliekamas, tai dera jį sulėtinti – čia va primenu temą apie TUT, ir kad sunkiausioje fazėje jį sulėtindami arba užlaikydami gausite didesnį apkrovimo efektą. […]

  5. […] pauzes tarp pratimų (ištvermės gerinimas) arba TUT, kaip esu anksčiau aprašęs, ir ką primygtinai rekomenduoju perskaityti, nes bus minimas žemiau ne kartą (jėgos gerinimas – užsilaikote sunkiausioje pratimo […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s