Moteriška savigyna

Posted: 2017-10-11 in Savigyna
Žymos:,

Tai jau bus trečias savaitinis įrašas apie savigyną iš eilės, ir, kaip ir praeitas, išplaukiantis iš komentaro, publikuoto praeitą kartą. Ir, kaip irgi jau sakiau, man tai patinka – jūs domitės, aš dalinuosi, jūs komentuojate, aš turiu apie ką pagalvoti (kad papliurpčiau kitąkart, aha).

Šįkart komentaras buvo Facebook, kur Erika parašė atsiliepimą prie nuorodos į mano 2017-10-04 dienos įrašą tinklaraštyje “Būtinoji gintis ir prievolė pasitraukti“:

Neskaitysiu, nes sakei, kad panoms geriau iš viso nesiginti, nes tik dar labiau supykinsi užpuolėją ir vistiek nieko nepadarysi.

Vos nenusivožiau nuo kėdės.

Na, kartais žmones išgąsdinu nusivoždamas su visa kėde aukštielnykas kaip aprašyta Viktoro Suvorovo romane “Akvariumas“, bet šįkart, neskaitant pareiškimo, kad neskaitys (kiekvienas autorius nori pripažinimo – netikėkite sakančiais, kad rašo į stalčių, groja, kad niekas negirdėtų, ar tapo bei fotografuoja slaptus paveiksliukus… ne, čia ne apie tuos paveiksliukus, išdykėliai!), tai mane dar pribloškė tiek teiginys, kad tą sakiau (o juk nepamenu, kad tą būčiau kada išvis sakęs!), tiek dar labiau savigynos strategija moterims – nesiginti, nes a) nedorėlis užpyks (uci puci – kaip sako Diana); b) nieko vis tiek jam nepadarysi (ir kaip vėliau pridūrė, kad “kas iš tų kursų, jei vis tiek nepanaudosi gyvenime“).

Ir nors pasitaisė po to, kad turėjo omeny vis tik idėją “geriau pabėgti“ (negu muštis), bet pagalvojau, kad šįkart geriau išties konkrečiai pakalbėti man apie moterišką savigyną.

Todėl, panos, pasiimkite rose, nes bus čia trupučiuką skaitymuko!

* * *

Ir kaip nepatinka man žodis savigyna (aš jį naudoju daugiau įvardinti trumpai kaip visumą ne tik konkrečių veiksmų, bet ir stategijų bei taktikų galimas alternatyvas būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo rėmuose), taip nepatinka ir toks komercinis produktas, vadinamas “moteriška savigyna“ arba “savigyna moterims“ (moterų savigyna dar gali reikšti ir svajonių jaunikų kovinius veiksmus vengiant vedybų bei atsiginant nuo įkyrių moterų, bet čia irgi ne apie tai, kaip pasakytų VLKK).

Kaip ir nėra ko šieptis feminacėms, kad nemėgstu, suprask, aš moterų savigynoje – išties moteris tai aš myliu, prisipažinsiu, ir net raganaitės savotiškai žavios, bet nepatinka man, kada padaroma tokia segregacija pagal lytį, ir šiuo atveju savigynoje, tarsi moterys neįgalios būtų vien todėl, kad niekada neprašauna besišlapindamos į unitazą, skirtingai nuo myžtukų nenulaikančių figūrinio laistymo meistrų.

Aišku, gal ir galima pavadinti “savigyna“ tuos kursus, kur susirenka testosterono pertekliaus ir sekso trūkumo iškamuoti patinai patalžyti vieni kitiems snukius daug jėgos ir energijos reikalaujančiais ir mažai tokiam pačiam trogloditui spermos užspaustomis smegenėlėmis darančiais traumine prasme veiksmais (jau nekalbant apie pasivoliojimą pastenint parteryje). Ir gal netgi gal galima kažkokią naudą iš to išgauti, po to džiaugsmingai prie alaus aptariant, kaip ten koks bendrakursis pažnaibė spenelius, nes negalėjo tavęs, keturpėsčia įsispyrusio šuniuko pozoje, apversti ant nugaros į misionieriaus pozą (true story!).

Viską galima – tik kur čia savigyna?

Ir, jei konkrečiai pagal temą – tai kur ir kokia nauda čia tuomet būtų moterims (neskaitant tų, kurios taip atėję medžioja “tikrus vyrus“, aišku)?

Tuomet, taip – Erika ir jai pritariančios (ir pritariantys) bus teisūs, nes kaip ji ir parašė:

Tai ir sakau, kad neverta jokios savigynos merginoms mokytis, waste of time and money, geriau būtų kokie kursai, kaip išsisukti ir apgauti/pabėgti. 

O va “jokioje savigynoje“, tarp kitko, yra ir tie “gebėjimai išsisukti, apgauti ir pabėgti“.

Kitaip tariant, kursai kursams nelygūs, ir instruktorių įvairių būna.

* * *

Pasakoju kaip visada (nes bernai juk irgi skaito, nors dabar apsimeta, kad jie rose nemėgsta):

Kažkada “praeitame gyvenime“ organizavau savigynos kursus vienoje geriausio transatlantinio Lietuvos sąjungininko diplomatinėje kontoroje Vilniuje, kur atėjo nemažai norinčio personalo, ir didesnę dalį sudarė būtent moterys ir merginos, kurios paprastai ir dirba ofisinį darbą (vyrams gi, nepaisant feminizmo iškovojimų, kažkodėl vis dar tenka fiziniai darbai ir dar ne kondicionieriais konfortą sukuriančiose patalpose), o kursus vedė trys geros nuomonės apie save instruktoriai amerikiečiai, keliaujantys po pasaulį už JAV Valstybės Departamento pinigus. Ir jų pirmas klausimas man vos atvykus, pamenu, buvo ne tradiciškai apie artimiausią barą, o džymą (gym).

“O, gerai!“ – pagalvojau.

Tada su jais ir buvo tikrai savigyna. Praktinė, paaiškinant mokomų veiksmų kontekstą ir aplinkybes, bei kaip elgtis tipinėse situacijose – pvz., jums grasina peiliu, norėdami piniginės; netikėtas užpuolimas iš už nugaros; agresyvus rovimasis ir priekabiavimas, duodant į snukį, jei pasipriešinsi; ir pan.

Visas seminaras paremtas būtent tokių konkrečių scenarijų pagrindu, leidžiant atidirbti veiksmus į letenas ir smūginius skydus, o vėliau, kuomet instruktoriai užsimaukšlino ir šalmus (pilno profilio ir saugančius veidus, ne šiaip bokso standartinius šalmus) bei užsidėjo apsaugas liemeniui ir tarpkojui – jau surengė ir individualius testus su tikslu iššaukti adrenaliną.

Ai, jei klausiate, o tai kaip buvo man, tai aš turėjau save sulaikyti nuo noro pabūti Didžiu Karate Meistru™, o ne civilioku įstatymų nustatytuose būtinosios ginties rėmuose, nors išties galėjau kaip asistentas pasinaudoti tarnybine padėtimi ir garbingai stebėti iš šalies “nes juk viską ir taip moku“, bet kai turi repuciją žmogaus, galinčio įvairuoti “mavašį“ koja į galvą, stovėdamas “recepšine“ ir net neatitraukdamas delnų nuo stalo (yet another true story…), tai negali išsisukinėti, o tave visi stebi saugiai iš tribūnos (salė dviejų lygių – su savotišku balkonu) ir vertina savaip, tad esi kaip ant delno, nepasislėpsi.

Instruktoriai gal ir nežino, kaip atlieku yoko-tobi-geri, bet visokiems “karatistams“ (buvo kolegų iš tradicinio Shotokan ir sportinio Kyokushinkai karate bei kikbokso, bet… prastai jiems sekėsi, ir tai būtų atskira netgi tema apie tai, kodėl taip) tuose trijų nežinomų užpuolimų situaciniuose testuose už tai gali sau leisti duoti aukštesnį fizinio intensyvumo ir agresijos lygį, nei niekada niekuo neužsiiminėjusiems, aišku (gi sakiau – pasikėlę, rupūžės, atvyko linksmakočiais dar su čiabuviais pasimatuoti!).

Tai man vis tiek norėjosi daugiau adrenalino, o ir netraumavau gi aš nei vieno jų (o turėjau?…).

Bėda buvo net ne su likusiais čiabuviais, kurie “ne prie ko“ – nekalbu net apie bičą, kuris bepradėjusį ant jo pagal scenarijų rautis instruktorių, vaidinusį agresyvų tipą “ką yr, gaidy?!“, iškart dešiniu kabliu į galvą patiesė be palauk ir diskusijų (sakau, adrenalinas veikia testuojamus savotiškai), nors buvo mokytas visą laiką naudoti tam tik atvirą delną, kad nesusižalotų pats kumščio.

Bėda buvo vis tik jiems su mūsų (ne vien lietuvių, bet ir airė medsesuo, pvz.) merginomis, kurios parodė toooookį agresijos ir įniršio lygį, kovodamos be stabdžių ir net parsiversdamos vargšus “blogiukus“ ir, kaip dabar matau, kad ir užsisėdusi ant krūtinės talžanti kumščiais tam į galvą, kol kiti du jo kolegos bando nelabai sėkmingai nutempinėti nuo to vargšelio, rėkiančio “stop stop STOOOP!!!“ (nebuvo aptartas iš anksto joks kitas safe word pagal BDSM praktikas, deja).

Po seminaro jie į jokią svarsčių salę jau eiti nenorėjo.

Jie net į barą jėgų nueiti nebeturėjo. Ir man pripažino, kad jiems prieš kelias dienas Minske combat hand-to-hand fighting su JAV jūrų pėstininkais buvo mažiau vargo, energijos ir jėgų pareikalavęs darbas, nei čia su mūsų (!) ofisinėmis merginomis.

* * *

Tai šiame kontekste svarbios dvi išvados:

  1. Jie nedarė jokio (!) skirtumo tarp to, kas yra “moterų“ ar kas yra “vyrų“ savigyna – buvo ji bendra visiems.
  2. Moterų savigyną verta atskirti gal tik vien tam, kad nuo klienčių gausi neprognozuotai skaudžiau (sako, kales į šunų pjautynes irgi todėl neleidžia pačių šunų labui, o ne kalių – atsiprašant merginų dabar už palyginimą).

Taip, yra specifiniai su baziniu instinktu bei lyčių ypatumais ir lyčių skirtumais (bet taip pat juk ir – socialiniais, amžiaus, sveikatos būklės ir t.t.!) susiję scenarijai. Bet tai daugiau yra papildomų situacijų nagrinėjimas.

O visos savigynos tikslas turėtų būti bendras visiems – nepakliūti netinkamu laiku netinkamoje vietoje į netinkamas situacijas.

Kiek tame reikia gebėjimo spirti koja į galvą? Ar vis tik svarbiau panaudoti galvą, kad į ją neįspirtų koja (tame tarpe ir kai guli, o kažkas prisiminė, kad futbolas yra sportas Nr.1 pasaulyje)?

Todėl ir programos kriterijai turėtų būti ne tai, kaip adaptuoti visokius “mavašius“ moterims, perdėliojant “tikrų vyrų“ savigyną į light ar diet variantą. Kriterijai turėtų būti bendri, kad tiktų ir vyrams – galite vadinti mane boba, bet jei aš susiplanuosiu maršrutą naktį taip, kad niekas priėjęs neprašytų negrąžinamo greitojo kredito grynais ir neatsitraukiant nuo kasos, kurią atstoja mano piniginė, tai bus geriau, nei reanimacijoje prabudus klausti, koks mano vardas.

Mano buvęs kolega (dar laisvalaikiu Vilniaus Universitete ir istoriją dėstė – profesorius, žodžiu) taip po algos gavimo aplaistymo su garsiuoju visoje Lietuvoje dekanu prie alaus eidamas vienas sau jau namolio patingėjo į kalniuką bekulniuodamas daryti kampą apšviestu šaligatviu ir todėl pasitrumpino keliuką per nedidelį skveriuką, nes namukų jau ir langiukai matosi – ir iš krūmo prietemoje iššoko beisbolo entuziastai, kuriems labai norėjosi jo algos likučius išleisti jau savo individualioms pramogoms po to, kai stuktelėjo šiam savo sportiniu inventoriumi nesportiškai per pavargusias kojeles, kurias jis galėjo ilsinti po to dvi savaites drybsodamas lovoje “ant biuletenio“.

Ar pasakysite, kad šiuo atveju derėjo muaythai arba Kyokushinkai užsiimti, stiprinant blauzdikalius?

O tai merginoms kaip – vis tik jos dar ir sijonus mėgsta dėvėti (o mes mėgstame, kada jos sijonus dėvi).

Nors įspirti tai jos irgi gali, patikėkite – vienoje Vilniuje vykusioje sporto mugėje būtent Kyokushinkai Europos čempionė įvyniojo į taekwondo entuziastų atsineštą smūgio matavimo skydą savo mawashi-geri kone su dvigubai daugiau jėgos, nei aš (ji – pusę tonos).

Tik va jei būtų gavusi tokia kuoka per gražius keliukus, tai ne tik jokio “mavašio“ ten jai nebūtų pavykę, bet ir operacijos būtų prireikę ne prastesnės, nei jos treneriui Pauliui Klapatauskui po meniskų akumuliuotų traumų per šio sportinę karjerą, ir toje pakrūmėje būtų gal atidavusi ne tik savo pinigus, bet ir, ko gero, skaistumo dovaną, saugomą mylimam vyrui po santuokos sakramento, jei jau taip apie moteriškos savigynos ypatumus konkrečioje situacijoje ir tą jos 500 kg spyrį, kurio jums būtų daugiau negu gana, jei pakliūtumėte jūs pirmiau po jos “karšta koja“.

* * *

Ir ši situacija – dar vienas kriterijus dėl savigynos kursų moterims. Jos gali ištreniruoti spyrį, nenusileidžiantį vyrams (maniškį gi pralenkė, bet aš lygiai tokia proporcija pralenkiau ir savo juodą diržą turinčią sempai), bet ar joms būtina tam skirti tiek laiko ir energijos, jei atėjote juk ne į sportą, bet savigynos išmokti?

Antra, kovos menų arsenalas yra tikrai milžiniškas, ir žmonija per šimtmečius jį papildė, tobulino, atidirbinėjo pagal specializacijas, adaptavo pagal psichines ir fizines praktikuojančių savybes ir gebėjimus, sistematizavo pagal metodikas ir principus, ir t.t. Ir nors kovos menai savo prigimtine prasme gimė kaip savigynos metodai, tačiau tam jie ir tapo menais, kad savo tikslais nutolo nuo pirminės bazinės ir gana primityvios paskirties (taip nutinka, kada žmogus, besivystant visuomenei, jau turi daug dyko laiko ir mažai natūralių priešų).

Taip, tame kovos menų arsenale apstu tinkamų savigynai technikų. Bet ne jos gi lemia – o lemia metodika, kur ir kada ką pritaikyti, ir kodėl būtent dera atsirinkti šiuos veiksmus ne tik efektyvumo pagal poveikį, bet ir išmokimo laiko taupymo kriterijų bei atitikimą įstatymų (!), pasikartosiu, apibrėžiančių būtinąją gintį, reikalavimus. Juk suirutės metu ta pati karate bus visai kitokia, nei ta karate, kurią taikai savigynai įprastiniu taikos metu, esant įstatymams ir teisėsaugai, plius, dar kitaip tenka peržiūrėti viską, kada išvystyta civilinių ieškinių pramonė.

Tad ir fiziniam ir praktiniam aspektui savigynos kursuose skiriama dėmesys kaip įrankiams, o ne visa ko alfai ir omegai, o jau kada ir naudoti – tai tegul pats adeptas, suprask, ir atsirenka, nes instruktorius nematė reikalo domėtis įstatymais, kadangi jis čia tuoj tuoj parodys toooookią efektyvią ir mirtiną kovinę techniką, kad ir moteris apsigins prieš centnerinį berserką.

Nors kam jai gintis, jei jos toje vietoje net nebūtų, tarkime?

Ir kas tuomet iš tavo tos mirtinos superinės technikos, kurią gali ji atidirbti tik per dešimtį metų tavo klube už metinio abonento mokestį? Ai, tiesa, tai tuo pačiu jai nereikės aerobikos lankyti ir numes lašinukų, aha.

Kaip matote, aš gal esu žmogus, pagadintas “pempių kanfū™“ (tradiciškai “moteriškais“ laikomi iš Baltosios Gervės, arba Bai He Quan, išsivystę Wing Tsun kung-fu bei Goju-ryu, Ryuei-ryu ir Uechi-ryu karate mokyklos, ir visa eilė išvestinių iš jų, tik kad tuomet ta mokyklos kūrėja Yun Fan turėjo nesunkiai ūkyje centnerinius maišus iš rūsio į palėpę tampyti ant savo gležnų mergaitiškų pečių tapsėdama subintuotomis kinės pėdutėmis), bet man tas do not get hit kriterijus yra tiek taktiniu požiūriu kovoje nepakliūti po ataka, tiek strateginiu irgi nepakliūti po ataka (toje vietoje ir tuo laiku) – tad koks tuomet išvis man skirtumas, turiu aš čia galimybių pabarstyti dantis kaip vyras, ar galiu ir pareiti namo marcipanų geriau jais pagraužti kaip moteris?

Ar moteriška savigyna, tai kai namo pareini, o jei esi tikras vyras™ – tai būtinai randi nuotykių ant savo subinės ir pareini didvyriu nugalėtoju? Jei pareini, aišku. Bet gal geriau pareiti pas savo moterį, nes jai reikalingas esi gyvas ir sveikas įkalti vynį ar įsriegti ką nors linksmesnio, o ne jos slaugomas herojus, “prikaltas“ su langetais po lašine prie lovos?

Ir jei nėra to nuosavo asmens sargybinio, tai gal moteris neims dabar “vairuoti traktorių“ vietoje jo, ir vis tik ji pati supranta, kad ji tai tikrai apsieis be karo deivės pareigos ginti šventas feminizmo idėjas savo švelniais kumštukais, susigadindama manikiūrą?

Tad gal ir nereikėtų jos mokyti tokių nesąmonių tuose “moteriškos savigynos“ kursuose, indoktrinuojant apie jos menamas galimybes sugeneruoti prieš piktuosius užpuolikus dar didesnį įniršį reikiamoje vietoje reikiamu laiku, išvirsiantį į žudančius veiksmus, kas gal ir gali gautis vyrui (taip duota gamtos?), jei jis nėra smuikininkas?

* * *

Kaip ir nereikėtų eiti į kursus, kurių idėjos yra paremtos mišraine tarp savarankiškos bei visagalinčios feministės su prigimtinėmis teisėmis į kvailystes (“turiu teisę nors ir nuoga ateiti pas baikerius ir nepatirti seksualinio priekabiavimo“, aha) ir trapios bejėgės namų fėjos, reikalingos vyro peties ne tik išsiverkimui – čia taip sakau tiems, kurie iškart puola į kraštutinumą, manydami, kad būtent tokiais neįgalių fiziškai damų su jorkšyriukais™ kursais aš siūlau pakeisti kritikuojamus aukščiau testosteroninius kursus dėl papildomo euro paadaptuotus ir moterims.

Kursai gali turėti, kaip sakiau, daugiau akcento į moterims aktualius scenarijus (vis tik vyrus žagina tik labai specifinėse vietose ir visiškai kitais tikslais), bet be šito įtarimo, kad dabar tai jau tikrai esu potencialus prievartautojas bei maniakas ir todėl atėjau į juos pasimokyti ir aš, ką daryčiau prieš, jei jos sugalvotų pasipriešinti taip, kaip išmoko, bet kursai vis tik turi tikti abiem (ar visoms, jei politkorektiškai) lytim(s), čia jau tik atsižvelgiant ne tiek į lyčių fiziologinius skirtumus, kiek realiau į besimokančių amžių fizinio pasirengimo būklę.

Tik va dabar išbraukiau amžių kaip kriterijų – pagalvojau, kad mano netgi asmenišku atveju amžius nelabai yra kliūtimi išspardyti pasturgalius jaunimėliui, kurie ne tik prisitraukti prie skersinio negali, bet ir pakabinti kaip dešrelė pliumptelės sekundinei rodyklei nespėjus apsukti ir pusės rato – kas irgi, beje, visai nereiškia, kad jie negali išmokti realios savigynos, jei moka tik kompiuteriu viena ranka ne tik internete negražių filmukų su gražiomis merginomis susirasti!

Kaip ir pradžioje savigynos principus įsisavinti moterims nereiks dėl to prakaituoti prie planking’o, dead-lifting’o ar spider-man crowling’o ar stumti nuo papų štangą virš 100 kg. Nes iš principo, dėl principų išmokimo ir principinių kelių reikiamų veiksmų įsisavinimo to ir principialiai pakaks, nu.

O toliau, aišku, priklauso nuo scenarijų, kuriuose gali atsidurti, ir dažniausiai gyvenime paskęsta manantys, kad plaukia gerai.

* * *

Jei radote kursus, ir jo instruktoriaus filosofija, su juo pakalbėjus, atitinka tai, ką parašiau aukščiau, tai tikėtina, kad kursai duos jums naudos ir nebus laiko ir lėšų švaistymas – netgi visai neamazoniškoms moterims bei “inteligentiškiems“ vyrams.

O jei tikrai norite įsitikinti, ar bus naudos jums asmeniškai, tai klausinėdami instruktoriaus atsižvelkite į tris dalykus:

  1. Ar strategine prasme visas mokymas susiveda į principą “išvengta kova – laimėta kova“ (kaip ir kovoje do not get hit arba situacijose nebūti netinkamu laiku netinkamoje vietoje), nepainiojant pabėgimo su pasitraukimu?
  2. Ar mokyme vienodai svarbu ir yra išnagrinėjama principai bei elgesys grėsmingose situacijose (ne tik neginkluotose, bet ir naudojant šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus!) iki, per ir po – nors jis gali skirstyti ir metodiškai savaip (čia pagal kravmaga, o aš skirstau į keturias fazes: pre, intro, x, post), bet teorija ir praktika (ir ar pratika suteikia pasitikėjimą, kad technika tikrai veiks) turi būtinai (!) apimti subalansuotai laiko ir dėmesio prasme ką ir kaip daryti iki, ką ir kaip jeigu vis tik nutiko, ką ir kaip daryti po to, ir netgi iš esmės tai, kaip tą po to minimizuoti dar iki to per iki ir per fazes (pvz., išvengiant teistumo už būtinosios ginties ribų višijimą)? Beje, galite netgi paklausti tiesiai, ar instruktorius turi leidimą ginklui – juk išlaikomi egzaminai licencijai gauti parodantys, kad asmuo suvokia būtinosios ginties ribas.
  3. Ar praktiniai savigynos veiksmai remiasi berserkų principu – t.y. ar besiginančio bazinė technika ir kontrveiksmai užpuolikui paremti “viskas leidžiama“ ir “šventas įniršis“ idėjomis?

Jei į 1 ir 2 atsakymai yra taip, o į 3 yra atsakymas ne, tada tokie kursai, tikėtina, bus naudingi ir reikalingi – ir kur čia svarbu dabar, ar moterims ši savigyna, ar bendrai visiems?

Dėl 3-čio aš labai neakcentavau tekste, nes tai išvis būtų atskira tema (tiek apie psichologiją, tiek apie adrenaliną), tačiau jei kursuose mokoma taip, kad budrumas ir planavimas yra pakeisti kovos veiksmais, o šių neefektyvumas (kad ir dėl banaliai per mažai laiko juos įsisavinti ir atidirbti, arba fizinio silpnumo) kompensuojamas tik didesne besiginančio agresija per įniršį priešpastatant tai agresijai, tai bus tikrai kaip Erika parašė pačioje pradžioje, kur uci puci, nes bus kaput antraip.

O klausimai, kiek ten atsispaudimų reiks padaryti ar kaip bus dėl spardymo į bokso maišą arba kokių kovos menų veiksmus naudoja pagrindu bemokydamas instruktorius (ar kokia jo sportinė kvalifikacija bei pasiekimai: čempionas, “juodas diržas“ ar pan.?) ar kokį kovos meną jis laiko efektyviausiu savigynoje – tai yra visiškai beprasmiški ir nesusiję su jūsų tikslais ir siekiais klausimai, argi ne tiesa?

Čia netgi klausimas, ar ateiti geriau į treniruotes vilkint sijoną ir avint aukštakulnius, nes tai juk yra “moteriška savigyna“, tuomet turės netgi daugiau prasmės už tokius tipinius internetinius klausinėtojų užduodamus.

Beje, o to išties galite paklausti kaip bonus prie tų aukščiau paminėtų trijų.

O vietoje iliustracijos tam klausimui atsakyti aš siūlau pažiūrėti 1947 metų filmuką apie moterišką savigyną:

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Žiaurus straipsnis. Bet teisingas.

    Cit.: “Šįkart komentaras buvo Facebook, kur Erika parašė atsiliepimą prie nuorodos į mano 2017-10-04 dienos įrašą tinklaraštyje “Būtinoji gintis ir prievolė pasitraukti“:

    – Neskaitysiu, nes sakei, kad panoms geriau iš viso nesiginti, nes tik dar labiau supykinsi užpuolėją ir vistiek nieko nepadarysi.“

    O kaip Tu čia tą bjauraus charakterio Eriką pasigavai? 😦 Gal nelakstyk po Facebook’ą, nes dar ant tokių barakudų užsirausi, kad paskui verktiniai, lyginant su Tavimi, atrodys kaip Tikri vyrai™?

    P.S. Aš ne prieš moteris ir vyrus, o prieš jų bjaurų charakterį.

    • seiikan parašė:

      Oi ne, čia ne tas atvejis – viskas su ja gerai. 😀 Tiesiog mano išsireiškimai, kaip matau, ne visada suprantami taip, kaip aš mintį išsakau.

      • Augustas parašė:

        A. O aš iš pradžių nustebau, kaip čia dabar Tave taip neteisingai apkaltino. Na, dabar aišku. 🙂

  2. Augustas parašė:

    Nors prisipažinsiu, kad ši Erikos idėja (žiūr. citatą žemiau) man visai patiko:

    Cit.: “Tuomet, taip – Erika ir jai pritariančios (ir pritariantys) bus teisūs, nes kaip ji ir parašė:

    – Tai ir sakau, kad neverta jokios savigynos merginoms mokytis, waste of time and money, geriau būtų kokie kursai, kaip išsisukti ir apgauti/pabėgti.“

    Nerandu kaip paryškinti ar pabraukti idėją, kurią turiu minty.

    • seiikan parašė:

      Galima pabraukti žvaigždutėmis. 🙂

      • Augustas parašė:

        O.K. Taigi ta idėja yra tokia:

        Cituoju Erikos žodžius: “ Tai ir sakau, kad neverta jokios savigynos merginoms mokytis, waste of time and money, geriau būtų kokie *kursai, kaip išsisukti ir apgauti/pabėgti*.“

        Savigynos moterims ir apskritai savigynos kursų pavadinimas turėtų būti ne “Savigynos kursai“, bet “Kursas “Kaip išsisukti, apgauti ir pasitraukti/pabėgti nuo užpuolikų?““, nes taip iš tiesų yra daug tiksliau. Jei kada nors vesiu pats tokį kursą (ar, pvz., organizuosiu Tavo seminarą Lietuvoje), tai jį būtent taip ir pavadinsiu. 😉 Ką apie tai galvoji?

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s