Būtinoji gintis ir prievolė pasitraukti

Posted: 2017-10-04 in Savigyna
Žymos:, ,

Vienas komentaras seka iš kito, kada skaitytojai ne tik skaito, bet ir reiškia nuomones, kas, savo ruožtu, sukuria pagrindą naujai temai, nes į atsakymo po komentaru formatą ne visada telpa. Ir aš dėl to labai džiaugiuosi, prisipažinsiu, ir ne todėl, kad man neduok pavalgyti, bet tik duok apie “karate“ (plačiąja prasme) papliurpti.

Taip ir šįkart vienoje apjungiu senbuvio Augusto ir naujoko Skalvio pastabas prie teksto apie savigyną peiliu.

* * *

Tik iškart pastebėsiu, kad esu jau rašęs – man nepatinka sąvoka “savigyna“.

Ji išties yra buitinė, šnekamoji ir dėl to taip nuvalkiota, kad kai tik paklausi kurio, kas šį žodį volioja ant liežuvio galo, ką jis konkrečiai turi omeny, taip labai dažnai gausi visą krūvą atsakymų variantų “nu tai… šitą… nu tą visi žino gi, nu, ane?“

Va čia ir bėda su tuo “visi žino“ – nes tai reiškia, kad kiekvienas turi savo įsivaizdavimą, nebūtinai sutampantį su įstatymo apibrėžtu, ir todėl aš labai stengiuosi žodžio “savigyna“ nevartoti kaip sinonimo baudžiamąjame kodekse esančioms teisinėms sąvokoms “būtinoji gintis“ bei “būtinasis reikalingumas“ (kurios yra ir civilinėje teisėje, nors šioje dar ir sąvoką “savigyna“, ko gero, per įstatymo leidėjų glušumą, legalizavę – rasite žemiau).

Nes pirmuoju atveju gal jums būtinoji gintis ir reiškia teisę į savigyną, bet tik aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis, o antroji – teisę apginti kitus, vartojant smurtinius veiksmus irgi aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis, arba tokių veiksmų fizinėmis priemonėmis sustabdymas jau jų eigoje (kas paprastai vadinama “kovinės savigynos veiksmais“ – dar viena nieko nereiškianti gremėzdiška ir klaidinanti sąvoka).

Išties nesupraskite manęs neteisingai – aš esu visokeriopai už žmogaus teisę gintis (t.y. teisę į savigyną), kaip ir jo teisę ginti savo ir artimųjų ar skriaudžiamųjų gyvybę, sveikatą ar turtą. Bet – tik įstatymų numatytuose rėmuose, o juos ir apibrėžia būtinosios ginties bei būtinojo reikalingumo sąlygos. Joks kilnus tikslas nepateisinamas neadekvačiomis priemonėmis, net jei morališkai jūs viduje ir sakysite, kad taip tiems, niekšams, ir reikėjo, kad tarsi Vytis nuo lietuviško herbo tas Riteris Žvilgančiais Šarvais™ atjojo į mūšį ant Balto Žirgo™ ir visus blogiečius™ ištaškė.

Nes vieną dieną gausite daugiau nei guminiu bananu per kuprą nuo “riterių“ su vyčiais ant uniforminių rankovių, kurie vykdys įsakymą likviduoti jus kaip “visuomenės priešą“ (buvo tokie sovietmečiu “liaudies priešai“), ir valdančiųjų netgi ideologiškai tai bus pagrįsta kaip “visuomenės teisė į savigyną nuo visokių banditiškų elementų“ – aš jau pakankamai gyvenu šiame pasaulyje, ir gyvenau lūžio metu, pereinant iš vienos visuomenės į kitą, ir netgi prisidėjau prie to lūžio į dabartį, kai buvau senosios visuomenės laikomas kaip “nelegalios ginkluotos formuotės“ narys (niekuo nerizikavo, kaip dabar istorija parodė, tik antrą kadenciją bebaigianti Jos Ekselencija, ar ne?) – taip, čia aš ir apie savo tarnybą SKAT, ir jei sovietai būtų laimėję, tai BK man neišvengti, ir jei būtų netgi įvesta karinė padėtis Lietuvoje, tai būčiau teisiamas karinio tribunolo, o ne “humaniškiausio sovietinio teismo pasaulyje“.

* * *

Bet grįžtu prie Augusto pastabų:

Nors šiaip pagal Lietuvos ir tos pačios Ukrainos (jei tikėsime A.Farbo(s) advokatais) įstatymą, vis-iškai nesvarbu, ar buvo galimybė pasitraukti (ta galimybė pasitraukti Lietuvos įstatyme įvardyta kaip “galimybė išvengti kėsinimosi”), ar nebuvo.

Ano piliečio advokatai gali pliurpti kas jiems tik į galvą šaus – toks jų darbas.

Aš dalyvavau byloje, kur ketinamo deportuoti už kriminalinius nusikaltimus pagal JAV ir Lietuvos tarpusavio teisinės pagalbos sutartį atsakovo advokatas pan Litwinoff (taip, šitas ir R. Paksą per prezidentinį atstatydinimą gynė) nusikliedėjo teisme iki žmogaus teisių pažeidimo, jei nusikaltėlis pagaunamas nusikaltimo vietoje nusikaltimo metu, ir ten jo kalboje jau betrūko tik peticijos į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl imperialistų savivalės LR piliečio atžvilgiu bei NATO grąsinimo Lietuvėlės™ okupacija, jei nepaklusime, nuo kurios net “geras rusas“ nebeapgins. Neperdedu.

Pagal būtinosios ginties koncepciją įstatymuose kaip tik yra teisingumui ir, visų pirma iki teismo – teisėsaugai, svarbu išsiaiškinti, kas padaryta, kad būtų išvengta smurto, ir kodėl nepasitraukta iki jo taip banaliai to išvengiant.

Deja, visa bėda kyla BK 28 straipsnio skaitytojams, kurie toliau pirmo sakinio nepereina link paskesnių, nes, ko gero, čia visos mileniumų kartos bėda tas tl;dr. Tai pažiūrėsime kartu kiek žemiau, o dabar darkart Augustas nesutikdamas su manimi:

[…] nusprendžia pasipriešinti plėšikui ar kitam neteisėtam užpuolikui, tai pagal Lietuvos įstatymus policininkai ar prokurorai neturi teisės klausinėti, kodėl nebėgai, nors ir buvo reali galimybė pabėgti.

Apie tą “neturi teisės“ juk turėtų kažkur BK ir BPK rašyti, ar ne? Tai visada man smalsu, kuriame konkrečiai kurio kodekso straipsnyje? Nes aš savo ruožtu vis tik tuos straipsnius čia cituoju (žemiau).

Nes jus to, kaip rašiau praeitą kartą, vis tik būtinai paklaus jau pats pirmasis policijos pareigūnas, kuris pildys protokolą. Ir aš paklausčiau.

Ne vien smalsumo vedinas – tiesiog jam dera vos atvykus iškart nustatyti, kaip toliau elgtis ir kokius procesinius veiksmus reikia priimti čia pat, vietoje ir iškart, net jei to savo klausimo į protokolą jį pildantis po to net ir neįrašys. O jei įrašys, tai įrašys tik kaip liudininko (kurį galima perkvalifikuoti į įtariamąjį) paaiškinimą – tai dar viena priežastis, kodėl privalote turėti labai aiškų ir įtikinamą paaiškinimą savo veiksmams, ir jei tokio neturite, tuomet sakau: UŽČIAUPKITE SAVO ŽABTUS!

Galite pasakyti, kad esate labai susijaudinęs, paprašyti vandens, padrebinti rankeles ir bandyti alpti – gal jusyse slypi aktoriaus talentas, kuris atidės klausinėjimą, kaip viskas įvyko, kol atvyks (jau į nuovadą) jūsų advokatas.

O jūs, beje, turite nuosavą advokatą, ponai betmenai?

Dar Augustas:

Tai, aišku, kad paklausti gali bet kokio dalyko. Tik tiek, kad kai kurie klausimai, o taip ir šis klausimas bylos esmės neliečia, ir atsakymas į tokį klausimą jokios naudingos informacijos, padedančios ištirti bylą, neduoda. Ir iš tikrųjų, juk jei Lietuvos įstatymas vienareikšmiškai neįpareigoja piliečio (esant realiai galimybei) bėgti, tai koks policininkui ar prokurorui skirtumas, ar pilietis pasinaudojo ta realia galimybe pabėgti, ar ne? Ar aš klystu taip galvodamas, ir kurioje vietoje klystu?

Išties jūsų atsakymas dar ir kaip keičia bylos nagrinėjimo esmę, todėl JAV pareigūnai privalo išdėstyti taip vadinamą Miranda Warning (“turite teisę tylėti, nes viskas, kas bus pasakyta, gali ir bus būtinai panaudota prieš jus teisme…“ ir t.t.), bet LR, deja, tokios prievolės pareigūnui įsakymine tvarka su pasekmėmis, kad byla teisme bus atmesta net nenagrinėjus, o jis dėl to patirs rimtą drausminę nuobaudą, nėra.

Todėl BK nors ir draudžia privesti prie procesinių veiksmų verčiančių kaltinti save, bet nedraudžia gi pareigūnui gauti liudininko parodymus ir paaiškinimus byloje, kurie vėliau liudininką ir pavers įtariamuoju. Kaip ir dar nuo sovietmečio besitęsianti tradicija, kad visi parodymai, išgauti ikiteisminio tyrimo metu, yra laikomi įrodymais teismo metu – todėl lietuvių pareigūnas skrupulingai pildo visus protokolus (sovietinis – nevengdavo patrankyti per galvą telefonų knyga, o iki tol buvo ir kitų “poveikio priemonių“ tam išgaunamam “nuoširdžiam prisipažinimui“), kai JAV pareigūnas greičiausiai tik pasižymės savo bloknote, kuriuo naudosis teisme duodamas parodymus fiziškai. Tad dar antras patarimas jums Lietuvoje prie žiūrėjimo, ką pliurpiate – žiūrėjimas, po ko pasirašote.

Dura lex set lex, rupke.

* * *

O dėl “paklydimo savigynos koncepcijose“, tai jau metas ir pažiūrėti į BK 28 straipsnį, kaip siūliau aukščiau:

28 straipsnis. Būtinoji gintis

1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Čia, kaip matote, formaliai Augustas teisus, nors aš tikrai nesiūlau pareigūnui cituoti BK, kad kodeksus mintinai už jį žinote geriau, ir kokias ten jame teises turite – galite gauti gumine lazda į paslėpsnius ir papildomą straipsnį už pasipriešinimą pareigūnui, nes “grasinote atleisti iš darbo“ bei “atsisakėte paklusti teisėtiems reikalavimams“ (tiesa, aš esu policininkui, prikibusiam dėl įvažiavimo pro neleistiną, juo nuomone, kelio ženklą, pasakęs, kur tavo kepurė, bet čia kita istorija, su tema nesusijusi).

Ir jokia nekaltumo prezumpcija nuo šitų dviejų kaltinimų neapsaugos, kadangi jie pateikiami pagal administracinę teiseną, o ne baudžiamąją, o joje yra viskas atvirkščiai – kaltumo prezumpcija, t.y. esi kaltas dėl to, dėl ko tau pateiktas administracinis sprendimas (dėl įspėjimo, baudos, arešto ar viešųjų darbų), kol neįrodei kitaip.

Formaliai Augustas teisus, nes toliau BK 28 straipsnis jau pateikia išlygas (mano paryškinta):

2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

3-čiojo antroji dalis ir 4-tas čia sušvelninimas jūsų labai jau nebepaguos, jei pirminį protokolą pildantis pareigūnas manys, jog ribas vis tik peržengėte.

O jis taip padefaultu manys, nes: a) kam jam tą atsakomybę prisiimti dėl sprendimo, peržengė ar ne – tegul valdžia sprendžia; b) įtikinamai ir aiškiai neišdėstėte jam aplinkybių, kuriomis buvote priverstas panaudoti fizinį smurtą, ir nenutraukėte jo tuomet, kada tiesioginė galima grėsmė dingo (pvz.: šaudymas į nubėgantį, gulinčio spardymas ir pan.)

Kitaip tariant, jei išties pavojus jums dingsta pasitraukus, tai – žr. BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalį, ką ten rašo apie “pavojingumo atitikimą“?

O taip, tikrai tikrai nerašo BK, kad privalote pasitraukti. Bet ar tikrai tikrai nesako, kad būtinoji gintis privalo atitikti pavojingumą?

Ir jei pavojaus galima išvengti, tai kodėl drąsiai eini į kovą? Negi kiekvienas centnerinis plikis su šūdo priėdusia marmūze jūsų kelyje gali būti nušautas, nes jūs turite teisę į ginklą savigynai ir tiesiog jaučiate epochos momento svarbą būtinąjai ginčiai einamuoju momentu, užuot paprasčiausiai perėję į kitą gatvės pusę?

Net jei ginklo neturite, sąlygos, kada ji yra pateisinama, būtinąjai ginčiai nuo to gi nepasikeičia – tiesiog jei kyla abejonė, ar gali vožti į snukį ar ne, tai paklausk savęs, ar galėtum nušauti ir būtum dėl to išteisintas? Ne – “lyg ir žada durnių šaudymą legalizuoti“, bet – “jei nužudyčiau tą bjaurybę, ar gaučiau už tai medalį?“

Tai, suprantu, čia aš su savo SIA close protection licencija ir klientu pašonėje, kuris mane pasamdė jį saugoti – ir tai JK įstatymų leidėjai nusprendė mūsų cechą nuginkluoti Ūkanotame Albione, kad netyčia per aplinkybes, apibrėžiamas ir LR BK 28 straipsnio 3 dalyje, tos būtinosios ginties ribos nebūtų peržengtos iki GBH (grievous bodily harm – sunkus kūno sužalojimas) ar letalios baigties.

O jums tai pats ponas Dievas instaliavo į subinę refleksą tą savo nuotykių beieškančią subinę pajudinti mikliai mikliai nuo kylančio pavojaus, kada nėra jokio būtino reikalo, o ne link jo, tiesa?

* * *

Pamenu, dar kada forumai buvo gyvi, tai vienas Didis Meistras™ pasigyrė, kaip jis apsigynė nuo užpuolimo peiliu prieš du. Jo versijoje, tai Didis Meistas™ “ne nuotaikoje“ (!) spūdino pro Kalvarijų turgų, o jam priešais žirgliojo siauru šaligatviu plačiai jį užimdami du “pacukai“ (mane “žavi“ toks untermenšenų apibūdinimas, kas savaime rodo žmogaus nuostatas kitų atžvilgiu).

Aišku, kad prasilenkti be kontakto pečiais civilinio santykio viešoje vietoje dalyviams niekaip nepavyko, nors, čia dabar pastebėsiu, kad mane bent keletą dienų rimtai purto sugrįžus po Londono į Lietuvą vis dar gajus post-sovietinis chamizmas – Didžiąjame Dūme (Big Smoke yra Londono sena pravardė, kaip Niujorko – Big Apple) tiesiog paskubėtų atsiprašyti ir išsiskirtų visi savo keliais, nesiginčydami kaip homo sovieticus ir visokie ruskiai su litofcais, kas čia dėl to kaltas, o kas teisus, ir kieno motiną lytiškai pamylėjo – pabandykite spėriu žingsniu su savo “teisumu“ nuo traukinių platformų piko valandą per Victoria stotį pereiti iki Underground įėjimo.

Jei tuomet Didis Meistras™ būtų atsiprašęs netyčia, tai istorijos toliau nebūtų ko pasakoti.

Bet Didis Meistras™ visada turi dar didesnį savo ego, nors pasakotojas tą įvardino gebėjimu panaudoti “kovinį šotokaną“.

Kada vienas iš dviejų “pacukų“ jau drybsojo prie bordiūro mažai rodydamas tonusą, reikalingą ne tik tolimesniems koviniams sparingams pilnu kontaktu, bet ir bendrai potencialią galimybę pakviesti merginą kavos, jei tokia prakulniuotų pro šalį, tai antrasis atšoko atgal, kol dar pats irgi negavo mavašiaus, ir išsitraukė peilį.

Didis Meistras™ padarė išvadą, kad jo įžvalgumas dėl dviejų užpuolikų means rea pasitvirtino, todėl jis turi, turėjo ir turės dabar jau tikrai tolimesnę teisę į savigyną ar netgi būtinąją gintį, nes čia jam jau ir peiliu grasina, nu!

Mano gi jam pastaba buvo, kad jei kas ir turi teisę į savigyną, tai antrasis su peiliu prieš šį Didį Meistrą™, kuomet pats vos nebuvo pasiųstas į nokdauną, o jo draugas jau jame ir voliojasi.

Paaiškinu: peilis šiuo atveju yra paranki gynybos priemonė išlaikyti distanciją nuo įsisiautėjusio praeivio, kurio jiedu su draugu gal net ir nepastebėjo ateinant priešais beaptarinėdami savo paaugliškus neįmantrius dalykinius reikalus (ir ką mielai policininkui būtent taip paaiškintų – skirtingai nuo Didžio Meistro™ savos “piktybiškų užpuolikų su nusikalstamais ketinimais“ versijos). Nes jei būtų norėję jie tą peilį panaudoti apiplėšimui, tai jau būtų išsitraukę ir pagrasinę juo iki paties kontakto, o jei norėję peiliu sužaloti – tai įdūrę paties artimo kontakto momentu.

Didis Meistas™ ir jo draugai, įskaitant forumo administratorių, labai įsižeidė, kodėl aš tyčiojuosi iš jų Draugo™ ir ginu visokius pacukus, nes juk visi žino (sic!), kokie šie gatvėje išties yra blogi ir neteisūs (“o juk dar peilis, peilis!“ – šaukė man grupė Didžio Meistro™ draugų), o ir Didis Meistras™ ne vienus metus studijuoja kilnų Shotokan karate stilių ir yra padorus visuomenės narys, nes tikras kovos meno meistras nu taigi padefaultu yra pritvinkęs dvasingumo.

Tik va “padorūs visuomenės nariai“ nespardo nepilnamečių gatvėse prie turgaus, jei anie neparodo deramos pagarbos Didžiam Meistrui™, užleisdami šaligatvį pagal to “savaime suprantamą“ statusą ir hierarchiją kovos menuose, sporte bei forumuose.

Vat kaip galvojate, jei policija būtų atvykusi į įvykio vietą (važiuotų patrulis pro šalį, kažkas iš praeivių iškviestų ir pan.) ir gautų vienos ir kitos pusės parodymus, kurie akivaizdžiai nesutampa, tai užduotų klausimą Didžiam Meistrui™, kodėl tas neperėjo į kitą kelio pusę arba kodėl pasirinko eskaluoti konfliktą iki smurto, užuot atsiprašęs ir nuėjęs savo keliais?

Nes iš tų “dėdule, nemuškit“ po to rėkusių (bent jau pagal protokolą tą pasakys) – tai ką bepaimsi, kai jiems sperma smegenis užspaudusi?

O juk išties – viskas čia “legalu“ pagal BK 28 straipsnį: ir peilis, ir du prieš vieną, ir nėra prievolės pasitraukti – ar ne?…

Tikrai tikrai, ar vis tik jau kirba kažkokia abejonė?

* * *

Bet dabar paimkite šią situaciją, kuomet aniedu jaunikaičiai išties elgėsi akiplėšiškai ir yra Auksinio Jaunimėlio™ atstovai – ir va griūdamas vienas susiplėšė brangias savo drapanėles arba jūs netikėtai savo kanfū veiksmais dar ir pasiuntėte jį į traumatologinį skyrių ir bent jau po to sekantį ambulatorinį gydymą.

Jūs tikrai norite lažintis, kad lygiagrečiai BK bylai šiojo tėvelio advokatas nenorės jūsų paturėti iškreiptu sodomitiniu būdu pagal Civilinį Kodeksą, kad atlygintumėte patirtus materialinius nuostolius ir moralinę žalą, apmokant drabužių valymo ar atpirkimo, taip pat gydymo išlaidas ir advokato paslaugų sąskaitas, o visas lietuviškas teisingumas bus mūru jūsų pusėje, nes jūs gi, esate įsitikinęs, kad nepažeidėte būtinosios ginties sąlygų, o teismas, et, taigi jau tebus tik greitas ir nekainuojantis nieko formalumas, ir jums jokiu būdu nereikia samdytis jokio advokato, kuris irgi ne už ačiū, bet iš kilnios teisingumo idėjos ateis jūsų interesų ginti civiline tvarka, nes gi – sako tą jums čia ir CK 6.253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės (išlygos straipsnyje ir vėl paryškintos mano):

1. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

5. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

6. Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo.

7. Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

8. Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.

Ieškovai, kaip suprantu, pagal CK šio straipsnio 5 dalį bus “sutikę“ būti pavolioti trauminiu būdu po gimtąją Lietuvos žemelę? O ir 6 bei 7 jau turi galutinį teismo patvirtinimą baudžiamojoje byloje? Ir 8 sako, kad niekaip šio konflikto nebuvo galima išvengti, ar ne?

Tikrai tikrai?

* * *

Man išties nuostabu, kad tokių situacijų niekaip nenagrinėja savigynos instruktoriai su savo studentais. Nes kaukuolės prakaitas nemaišo prakaitavimui su bokso maišu, o ir apsaugo nuo greitųjų kreditų būtinybės netikėtai iškilusioms skoloms apmokėti arba leisti darbo savaitės pabaigą pataisos įstaigos duše su tatuiruotais vyrukais.

Ir todėl antrai daliai mano šio įrašo tebūnie Skalvio pastaba, kuris neatsakė man į klausimą, kam ji taikyta (man ar Augustui?), ir jei man, tai kur ir ką konkrečiai rašiau, kad taip suprasta keistai (prašymas pateikti mano citatą):

Toks klausimas “dėl to bėgimo”. Visada gali bandyti pabėgti, bet tai gi dar nereiškia, kad užpuolikas(ai) nepuls vytis. Tai ar tokioje situacijoje galima atsakyti “nebėgau, nes nesu bėgikas (sveriu nemažai ir man ne 18), o užpuolikas(ai) atrodo fiziškai stipresni ir greitesni.” Bandydamas pabėgti gi užpuolikams atsuki nugarą ir taip rizikuoji, kad būsi greit suvystytas.

Šiaip aš kalbu apie pasitraukimą, o ne šiaip pabėgimą – pabėgama iš įvykio vietos, kada vengiama teisingumo tarnų ir pasekmių einamuoju momentu.

O jei ir bėgi, tai: a) bėgti dera ne iš vienodų starto pozicijų, kad rungtyniautum, kas kurį aplenksite distancijoje, bet gerokai anksčiau (t.y. ne kada dera jau “atsukti nugarą“ – vėlu, tėvai, lakti Borjomi, kai jau inkstai neveikia); b) bėgti ne nuo, o bėgti link arba į – į saugią vietą.

Nes “nuo“ bėgama tarsi akis išdegus, o “į“ bei “link saugios vietos arba priebėgos“ – kad: a) padidintum distanciją nuo pavojaus šaltinio arba grėsmės iki jau nebepavojingo (žr. aukščiau apie pavojingumo aplinkybes); b) ir tuo pačiu perkeltum save į saugią vietą, kur pavojus nebekyla.

Asmens apsaugoje dirbant visada mokoma planuoti maršrutus, numatant alternatyvinius maršrutus bei saugias priebėgas (degalines, policijos nuovadas, ligonines ir t.t.). Šis įgūdis praverčia ir gyvenime, nors kitąkart planuojiesi sau tik neformaliai (formaliai – tai imlus laikui darbas) ir sprendi situaciją jau ant kojų, nes esi visą laiką budrus aplinkai: pamatei įtartinus tipus kelyje – pasukai į šoną ir apėjai saugiu lankstu; matai, kad ima sekti – judi link saugios vietos ir, jei to reikia, paspartini tempą; ir t.t.

O pastaba apie “fiziškai stipresni, todėl nebėgsiu“ yra blėnys iš tos srities, kuomet ieškai sau alibi, kodėl išties nepasitraukei, bet sugalvojai veltis į konfliktą.

Jei turi šaunamąjį ginklą, tai tokių klausimų kilti neturėtų – ten jau per egzaminus nuo pagundų pyškinti atkrato, kad gautum visų pirma leidimą dar tą ginklą įsigyti. O jei jo neturi, bet esi Didis Meistras™ arba “nindzė“ su parankinėmis kobudo priemonėmis bei visokiais savadarbiais shuriken, yawara ir kasteto substitutais kišenėje, tai pasitraukti tau neleidžia tik tavo ego.

Tai susiplanuok tuomet maršrutą taip, kad nereikėtų tam tavo ego pypsėti savo įžeistu balseliu makaulėje, kad tu esi teisus, nes turi teisę į “savigyną“.

Vietoje iliustracijos pabaigai vėl tebūnie ištrauka iš filmo apie tą balsą makaulėje (gal man išvis, klausykite, pradėti Youtube kanalą, užtuot čia rašinėjus – juk vis tiek tl;dr?):

Reklama
Komentarai
  1. Gerardas parašė:

    Truputi susipainiojau del tos butinosios ginties: gal galima pvz leistinu butinu ginciu ir neleistinu. Kaip gintis, jei reikia ginti vaikus, zmona. Pvz jei kas nors noretu nuskriausti mano seima, deja toks nuolaidus nebuciau.
    P.s. goju ryu kovine karate. Ten gynyba baigtusi traumomis. Kaip suprantu, pagal bk28 tai jau nebutu butinoji gintis?

    • seiikan parašė:

      Būtinoji gintis – kada gini save. Būtinasis reikalinguma – kada gini kitus. Tavo žmona ir vaikai yra prie pastarojo atvejo.

      Būtinosios ginties ribos ne pačiomis traumomis apibrėžiama, o aplinkybėmis (kada ir kodėl teko panaudoti), ir panaudojimo adekvatumu pavojingumui pagal jo dydį (keli užpuolikai – negali netraumavęs pasipriešinti gi) ir galimą žalą (ginkluoti ar ne) ir jo trukmę (nespardai nesipriešinančio gulinčio užpuoliko).

      Goju-ryu kaip vienos iš originalių karate sistemos krypčių visas gerumas ir yra tame, kad sukurta būtent civilių savigynai, o ne adaptuota iš kokios nors karinės sistemos (dar blogiau – sporto) civiliokams. Viskas priklauso tiesiog, kaip ir kodėl kas dėstoma ir panaudojama.

      • Donatas parašė:

        Pagal BK 28.2, tai būtinoji gintis ne tik save ginant taikoma, bet ir kitus asmenis/nuosavybę/būstą. Įskaitant ir visiškai nepažįstamus asmenis. Aišku, dėl svetimų mažai kas norėtų rizikuoti.

        Būtinamojo reikalingumo panaudojimo pavyzdys – kalbėjimas vairuojant telefonu su BPC, tuo pat metu sekant girtą/nusikaltimą padariusį vairuotoją. Arba iš užsnigto miško girtas veži susižeidusį draugą iki pagrindinio kelio, kur jį perims atitinkamos tarnybos (tada būtinasis reikalingumas baigsis ir atgal teks pėdinti).

        Šituos dalykus gerai išaiškina kursuose ginklui savigynai. Ypač tai, kad geriausia vengti situacijų, kada jo galėtų reikėti ir pirmiau išnaudoti kitas priemones.

        • seiikan parašė:

          Tai kažką nelabai aiškiai nuaiškino, nes aš duodu nuorodas ir citatas, kas ir kaip dėl būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo. 😉

          • Donatas parašė:

            28 str. 2. “Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.“

            • seiikan parašė:

              Tai ar prieštarauja kuriam nors mano teiginiui aukščiau?

              • Donatas parašė:

                Aha, prieštarauja 😉

                seiikan parašė:
                2017-10-04 12:54
                > Būtinoji gintis – kada gini save. Būtinasis reikalinguma – kada gini kitus.
                > Tavo žmona ir vaikai yra prie pastarojo atvejo.

                Vaikų ir žmonos gynimas bus būtinoji gintis. Ir kaimyno. Ir šiaip nepažįstamojo gatvėje.

                • seiikan parašė:

                  Iš esmės taip. Mano mintis, kad neturi prievolės (reikalingumo) kitus iš esmės ginti.

                  • Donatas parašė:

                    Šiaip ir save ginti nėra privaloma, bet būtų sveika 🙂 Kaip ir savo šeimos narius. Tačiau, kadangi nesam dėdės policininkai, tai visai nėra būtinybės rizikuoti dėl svetimų. Nei gyvybe, nei sveikata, nei nepriekaištinga reputacija (ir ryšium su tuo policijos paimtais pasaugoti ginklais, kas gali užsitęsti).

                    Kadangi būtinasis reikalingumas yra konkreti teisinė sąvoka ir turi apibrėžtą reikšmę, tai kaip ir nepadoru jo vardą kabinti ant kitų reikalų.

                    • seiikan parašė:

                      Aš dėl to nesiginčiju. Ten buvo konkretus atsakymas į konkretų klausimą komentaruose.

                    • Donatas parašė:

                      Aš būtent dėl to konkretaus atsakymo į komentarą (neteisingo!) ir kabinėjuosi. Pačiame straipsnyje (blogo poste) tos klaidos nėra.

                      Dar galimai ilgesnės temos reikalaujanti dilema – dauguma (ir aš pats) tikriausiai nerizikuotų bandydami ginti svetimą žmogų, tačiau kaip ir norėtume, kad visuomenė būtų „sąmoninga“ ir pastebėjus nusikaltimą mūsų pačių ar mūsų artimųjų atžvilgiu bandytų padėti. Tik vis tiek to visuomenės sąmoningumo nesinori sau taikyti :/

                    • seiikan parašė:

                      Tai va tas kito gynimas yra iš esmės būtinas reikalingumas, nors jei jau įsivelsi, tada taip kaip ir rašiau tinklaraštyje, cituodamas būtinąją gintį. Tas sprendimas ginti ar neginti yra ne visai moralinė dilema. Aš, ko gero, įsivelčiau, bet čia jau aš.

  2. Gerardas parašė:

    Taip gaunasi kiekvienas atvejis individualus. Na as neesu Master, pats nesikabineju, tai manau, tikiuosi neteks prieiti iki butinosios ginties ribos perzengimo. Na o seimos gintis, atskira kalba. Cia didesnis stimulas bei adrenalinas.
    Del goju ryu, tai as labai pasitikiu sensei Bob 😉
    Aciu uz atsakymus

    • seiikan parašė:

      Ne tiek individualus, bet tikrai reikia žiūrėti konkrečias aplinkybes, kurių visuma ir duoda išvadas. Nors įstatymai, aišku, bendri visiems.

      Pasiilgau jau Bobo – jį žiūrėti kaip juda yra geriau už glamūrinę HD pornūškę. 🙂

  3. Augustas parašė:

    Na, va koks geras Tavo straipsnis – visiškai sudėlioja taškus ant “i“. Ačiū Tau.

    Cit.: “(gal man išvis, klausykite, pradėti Youtube kanalą, užtuot čia rašinėjus – juk vis tiek tl;dr?)“

    Ė, ne. mums ne vis tiek. Todėl ir klausinėjam, kad mums ne vis tiek.

    Cit.: “ Kaip gintis, jei reikia ginti vaikus, zmona. Pvz jei kas nors noretu nuskriausti mano seima, deja toks nuolaidus nebuciau.“

    Na, čia jau reiktų suprasti, kad smūgio jėgos neskaičiuosi, kai JAU vyksta mušimas ar kitoks fizinis smurtas. Todėl įstatymas šiuo atveju bus Jūsų pusėje. Nors ir čia yra probleminių niuansų. Pvz., dėl to, kas konfliktą pradėjo pirmas – Jūsų giminaičiai ar anie … (chuliganai, banditai, netikšos, … ir t.t., reikiamą pabraukti).

    P.S.1. Cit.: “Nes iš tų “dėdule, nemuškit“ po to rėkusių (bent jau pagal protokolą tą pasakys) – tai ką bepaimsi, kai jiems sperma smegenis užspaudusi?“

    Man (tiesa, ne kaip konflikto dalyviui, bet kaip liudininkui) yra tekę susidurti su tuo “dėdule, nemuškit“ iš priekabiautojų-chuliganų pusės ne po to, kai jie jau guli, bet iš viso dar prieš prasidedant konfliktui.Vat įsivaizduok, patys spardo užpakalį vyrukui (greičiausiai neblaiviam) ir tuo pat metu patys šaukia “dėdule, nemuškit mūsų, mes nieko blogo nepadarėme“. 😀 O tas “dėdulė“, kuriam užpakalį spardo, stovi apstulbęs ir leidžiasi spardomas, nes, matyt, iš viso jokių žmonių mušti nė neketino.
    Bet čia jau kita situacija ir kita istorija.

    P.S. 2. Cit.: “Tai, suprantu, čia aš su savo SIA close protection licencija ir klientu pašonėje, kuris mane pasamdė jį saugoti…“

    Tai jau sveikinu su pirmuoju klientu. 🙂 Ir linkiu, kad Tau, klientą besaugant, nieko nenutiktų.

  4. Skalvis parašė:

    Ačiū už paaiškinimus.

    • seiikan parašė:

      Nėra už ką, užsuk dažniau. 🙂

    • Gerardas parašė:

      O zmogaus panaudoti kovos menai nera sunkinanti aplinkybe? Tipo panaudoti veiksmai yra labiau zalos padaro ir panasiai?

      • seiikan parašė:

        Sovietmečiu būtų – nes nuo 8 dešimtmečio vidurio karate buvo draudžiama, tai teismas būtų laikęs sunkinančia aplinkybe, nors formaliai įstatyme ji nebuvo tokia įvardinta. Nors tai nėra vien sovietukų bėda – mitas apie būtinumą registruoti pas šerifą karatisto rankas kaip “mirtiną ginklą“ sklando nuo karate atsiradimo JAV, bet tai ir tėra tik urban legend. 🙂

        Formali tavo patirtis kovos menuose ar koviniame sporte būtų panaudota tikrai prieš tave žiniasklaidoje – visi nepamiršdavo pabrėžti, kad koks Donatas Imbras kaip čempionas iš Kyokushinkai yra va toks sportinyks-banditas, o ne šiaip pilietis kontrabandininkas, kuris jei ir užsiiminėjęs karate, tai žvejai kontrabandoje turi daugiau naudingų įgūdžių. Bet Linksmųjų Devyniasdešimtųjų prisiminimai dar gajūs ir žiniasklaidoje, nes tada “sportiški berniukai“ buvo viso reketo torpedos.

        Teismas į tavo patirtį atsižvelgtų nagrinėdamas adekvatumą grėsmei kaip vieną iš veiksnių, be abejo. Bet tai nėra įstatymiškai sunkinanti ar lengvinanti kažkaip aplinkybė, o tik veiksnys greta ūgio, svorio, fizinės būklės, afekto būsenos ir pan. Jei esi kikbokso čempionas ir sumušei panašaus svorio vieną oponentą, tai gal truputį turėk sąžinės sakyti, kad anas buvo stipresnis, o tu išsigandai ir buvai afekto būsenos? 🙂 Tik šia prasme, bet ne pačiu faktu, kad jei kur užsiiminėji, tai jau iškart tai yra kaip ginklo turėjimas ir svarbi aplinkybė. Tinklininkas smūgiu iš viršaus į galvą turi daugiau “sunkinančių aplinkybių“ tuomet.

        Puikus klausimas, žinok – galima buvo atskirą įrašą ta tema padaryti netgi.

        • Gerardas parašė:

          Tiesiog tarpusavyje ar tarp kolegu snekedavome sia tema ir kazkaip buvo iskeltas sis teiginys. Ir buvo prieita isvados kad geriausiai yra dujinis balionelis arba nike run metodai gynybai 😉

          • seiikan parašė:

            Nike Defense © is a best self-defense. 😀

            Dėl dujų, tai nėra geriausias – ne ant visų veikia, pvz.: mano buvusios SKAT kuopos vadui nepadarė įspūdžio (nesuprato, ko mes verkiame, kaip nenorime grįžti į kabinetą); draugas dirbo VSD, tai besigindamas tol purškė, kol dujos baigėsi, o tada jį mentai jau ilgai lupo ir kojomis spardė; kolegai po nosies operacijos be įspūdžio, tai išlipo iš pripurkštos jo mašinos ir visus nedorėlius už tai, kad jo draugai apsiverkė, suspardė, nes Eurazijos kikbokso čempionas. Plius, jei vėjas tavo kryptimi, tai veikti gali labiau tave, nei tuos, link kūrių purški. 🙂

            • Skalvis parašė:

              Na jei su sportyniku – banditu kaip ir atsakyta, o kaip jei esi kariškis? Į juos irgi žiūrima kaip į potencialius kovinius mušeikas ar gal būt atvirkščiai, žinantys kas yra disciplina ir, kad bereikalo kumščiais maskuotis negalima.

              • seiikan parašė:

                Jiems tiesiog padefaultu gi tarnybinį patikrinimą pradės dėl to, nepriklausomai nuo to, kad ne tarnybos metu ir kad dar nėra jokio teismo sprendimo – statutinėse organizacijose ten jiems griežčiau, nes antraip visą batalioną galvažudžių su ginklais sukeltų ir varytų keršinti skriaudikams. 😀

                Teismas, kaip ir pirmu atveju rašiau, atsižvelgs tiesiog kaip į vieną veiksnių, galinčių arba negalinčių įtakoti priimto sprendimo adekvatumą, bet tai nebus nei lengvinanti, nei sunkinanti aplinkybė savaime dėl to, kad gynėsi nuo užpuolikų pareigūnas ar kariškis. Jei pripažinta bus, kad viršyta ribos arba nesiimta veiksmų išvengti smurto, tai gali pridėti už tarnybinių įgaliojimų viršijimą, jei tą darė tarnybos metu arba pakeliui į ar iš jos.

  5. Gerardas parašė:

    Dar prisimenu kad vieta kur gyniesi gali itakoti sprendimui del butinosios ginties. Lyg tai ginantis namuose gali naudoti ir peili ir viska po ranka gynybai, bei suzaloti ta kuris isiverze i tavo namus. Tipo mano namai, mano tvirtove 😉

    • seiikan parašė:

      Taip, Lietuvoje teismas iš esmės taikytų castle defensis teisinį principą, nes įsibrovėlis jau daro nusikaltimą įsilauždamas. Čia gal daugiau svarbu būtų, ką darei, kada vis tik gali ir patraukti tave baudžiamojon atsakomybėn: viena, kada giniesi, nes tai jau plėšimas (ir tuomet tikrai giniesi tuo, kas po ranka, ir net jei vagis su atsuktuvu, tai gali ir nušauti, pasakęs, kad su tuo atsuktuvu tave puolė), bet visiškai kita – kada vagis nėra plėšikas ir bėga, o tu jam į nugarą, rupūžei tam, nes nu o ko jis tipo. 🙂 Tad castle defensis nėra toks jau ir absoliutus.

      Bet taip, Lietuvoje gintis leidžiama. O yra šalių ir netgi JAV valstijų, kur įstatymas tave netgi įpareigoja pasitraukti (nes sveikata ir gyvybė, tavo ar nedorėlio, statoma aukščiau turto), ir gali gintis tik tuo atveju, jei pasitraukti nebegali (nešoksi gi pro antro aukšto langą, kada į kambarį užėjo, o kito išėjimo nėra). Štai todėl ir siūlau pasidomėti vietos įstatymais, nes lietuviai mėgsta jau daug keliauti. Esu rašęs, kad mano visiškai nekaltas lenktinis peilis Lietuvoje, deja, JK jau tampa draudžiamu ginklu.

  6. […] Būtinoji gintis ir prievolė pasitraukti […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s