Komentaras apie kietus ir nelabai

Posted: 2017-08-30 in Kovos menai, Savigyna
Žymos:,

Tai jau kad pasisiūliau parašyti bent po vieną dabar kas savaitę įrašą, tai va atsirado proga, matau, po skaitytojo Gerardo komentaro.

Skaitytojų komentaruose klausimai ir anksčiau išvirsdavo į platesnę mano kaip atsakymo temą, nes tie mano atsakymai paprastai pasimestų prie komentarų, nors juos klausiantis ir perskaitytų – taip bent jau išlieka archyvuose ir lengviau randami paieškoje, kada to vėl prireikia.

O klausimas buvo apie mano nuomonę dėl Tomo Vosyliaus straipsnio jo (?) tinklaraštyje Sporto Namaištai šito “Būk kiečiausias, arba kaip jie tave apgaudinėja“, kuris buvo dar publikuotas ir Delfyje, o aš šiek tiek esu trumpai atsiliepęs ir Facebook, bet irgi komentare, tai pasimetė su visam, todėl kiek platesnį įdėsiu čia, o jūs galėsite rasti ir pagal žymą Komentaras po to daugiau kitų.

Išties autorius Tomas labai ko nors naujo man nepasakė – jau ne pirmas dešimtmetis yra sukakęs mano senam dar 2001 metų straipsniui “Kovos menai = choreografija?“, kuris buvo netgi po 10 metų vėl kaip naujas publikuotas žurnale Verslo Klasė – tema amžina ir nesenstanti. Kam įdomu – tie spaudžia nuorodą. Šiaip abu straipsnius galite perskaityti ir palyginti ne tik, kas ką parašęs anksčiau, bet ir kas temą kabina giliau ir išsamiau.

Bėda su Tomo straipsniu yra bendrai ta pati, kokia yra viso jaunimo, kada imama postringauti nesusidėliojus kriterijų, kaip ir ką pagal juos vertini, nes yra būsena ne tik kad “žinau, kad nežinau“, bet, deja, ir “nežinau, kad nežinau“ – čia va tas atvejis, manau.

Visų pirma, gebėjimas mosikuoti galūnėmis savigynoje yra antraeilis ir dažniausiai tik kraštutinė fizinė konflikto sprendimo priemonė. Na, įsivaizduokite – kažko susiginčijote, bet taip gerai mokėtės taekwondo, todėl argumentą pateikiate neatremiamą mawashi-geri oponentui į galvą (šiaip jei TKD, tai dolyo-chagi, tačiau ne esmė). Pagal šį kriterijų – TKD būtų puiki sistema, jei tik patys negautumėt anksčiau kokio tiesaus į nosį kumščiu, tiesa?

Tad savigynoje net jei keturias konflikto fazes (pagal mane, nors krav maga jos irgi keturios, bet ten kitaip skirsto, ir aš pasakyčiau, kodėl mano geresnis skirstymas, tačiau ne ta tema dabar) suskirstytumėt vienodai pagal apimtį, tai pačiai fizinei konflikto fazei tebūtų juk vos ketvirtis (viena dalis iš keturių, kas nesimokė matematikos, arba 25% tiksliukams). Bet jei didumą konfliktų galima išvengti netgi ne fizinėmis priemonėmis, tai santykis “kovos meno“ savigynoje yra dar mažesnis, negu lyginti su būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo įstatymų išmanymu, psichologija, mokėjimu vesti neagresyvų dialogą bei neverbalinę komunikacija ir t.t.

Išties pagal šitą vertinimą, tai kaip sportas už kikboksą yra vertingiau tuomet dartai arba šachmatai, anot Marijono hito apie Tris Milijonus, nors pastebėsiu, kad šachmatai netgi geriau už dartus, nes aš tiek neišgeriu.

Dėl sparingo yra dar paprasčiau – jis tėra tik treniruočių metodas, o ne tikslas.

Ir taip, sportinė dvikova irgi tėra sparingo rūšis, ir netgi visas UFC stiliaus ažiotažas ir išvestiniai iš to kovų formatai bei jiems pritaikyti MMA (mixed martial arts) irgi tėra tik sparingo rūšis, ir kaip Conor MacGregor gavo į kepalą bokso ringe, taip ir Floyd Mayweather gali gauti už ringo ribų, jei nebus pasirengęs apsiginti prie situacijos, kada chebra žino, kas jis toks, ir kaip jam pasirengę pakrauti tą žinodami.

Pamenate tą istoriją iš Linksmųjų Devyniasdešimtųjų Vilniuje su brigadiniais Tomilinu-Zelionyj ir Polonskiu-Vesnūška?

Pirmasis artimoje kovoje be ginklų turėjo pelnytą psicho ir nenugalimo kovotojo reputaciją, todėl chebra atėjo su AK-74 į bokso salę per jo treniruotę ir paleido seriją 5.45mm kalibro kulkų (dėl ko pastarasis gavo rikošetą į koją ir taip buvo po to per ligoninę pričiuptas, nes, skirtingai nuo Medininkuose 1991 metais panaudotų AK-47, kurio kulka 7.62mm sminga į betoną, o ne rikošetuoja, šioji iš AK-74 vis tik linkusi atšokti ir netgi turi miesto legendos statusą esanti “išcentrinė“ dum-dum kulka).

Tai va, ar jūs būsite kiečiausiu kikboksininku Sporto Namuose, ar stoviausiu imtynininku kokiame nors BJJ džyme – o sparingai patys iš savęs čia mažai padės. Rungtis su oponentais pagal aptartas taisykles – taip, be abejo! Gatvėje užpultam apsiginti iki pagal 4 iš 5 (arba iki 8 ar net 9 iš 10) lygį, net jei nesitreniravote konkrečioms situacijoms (pvz. grasina pistoletu, duria peiliu, smogia lazda ir pan.) – galbūt netgi irgi, nes padidina išgyvenimo šansus (įgūdžiai reakcijos ir smūgiavimo ar metimo gi nedingsta niekur, nors prie adrenalino ir gerokai suprastėja).

Bet supriešinti su savo savigynos metodais ir įsivaizdavimu (vadinamu skambiai “sistema“) tradicinio ar netgi sportinio kovos meno kaip fizinio laisvalaikio praleidimo būdo, kuris, skirtingai nuo fitneso ir netgi plačiau paimtos kūno kultūros, dar turi ir kažkokį moralinį bei filosofinį pagrindą, tikrai nereikėtų. Kovos menai turi puikią vietą kasdieniniame netgi šiuolaikinio žmogaus gyvenime, ir anaiptol ne savo fizine veikla, ką aš vis labiau suprantu (iki senatvės gal ir nušvitimą kokį patirsiu?), nors anksčiau man irgi taip buvo: nėra sparingo – nėra realybės, nes kovos menas yra fizinė veikla, o ne arbatos ceremonija.

Jei kurioje mokykloje nesparinguoja “pilnu kontaktu“ pagal jūsų (!) supratimą, tai dar nereiškia, kad jie yra beprasmiai, nes su laiku supranti, kad kuo smūgiai darosi pavojingesni, tuo mažiau šansų nesutraumuoti partnerio, jei neimsi savęs riboti ir jo saugoti. Todėl visokiems karštakošiams “marozams“ paprastai tradiciniuose dojo prastai ir baigiasi – juos neapsikentę arba be traumos treniruotėmis patyliukais metodiškai išguja, arba labai įkyrius koks sensei ar sempai tiesiog pamokančiu auklėjamuoju skausmingu pažeminimo būdu pritvatina (čia net apie tai mano mokytojo Bobo mokytojas Gary Spiers pas jo kitą mokytoją Morio Higaonna pamena gavęs, kada pastarasis pašokęs keliu maoriui sulaužė skruostikaulį ir nunešė nosį).

Bet šiaip rimtose mokyklose ne per varžybas patikrina mokinių pasirengimą kovoti, o kasdien treniruotėse per kitus metodus, kurių visuma sudaro tų kriterijų kokybinę visumą (juodas diržas – čia irgi kaip įrodymas apima tik mažą dalį kriterijų), ir sparingai (kumite), kaip sakiau, irgi tėra tik treniruočių metodai, kaip ir kata – nei daugiau, nei mažiau.

Tad nelabai sužavėjo Tomo tas bravūriškas straipsnis – toks greičiau konfliktiškai provokacinis išsišokant prieš kitus ir save parduodant, nei kad paaiškinantis, kuo man tu, brangusis, būtum naudingesnis, ir ar būtum išvis. Nes jei žmogus nori mokytis šokių, tai į gimnastiką jam ko eiti?

Osu!

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Cit. iš straipsnio ““Kovos menai = choreografija?“: “Jei treniruočių baziniams savigynos įgūdžiams laikas skaičiuojamas mėnesiais ar net metais (o ne valandomis ar dienomis), tai iškart ieškokite kitos vietos: kaip sakiau, laikas – pinigai, o čia Jūs prarasite ir viena, ir kita, taip ir negavę, kaip klientas, ko atėję.“

    Na, aš sutikčiau su straipsnio “Kovos menai = choreografija?“ mintimis, išskyrus tai, kad mokymasis su savigynos instruktoriumi trunka ar turėtų trukti dienomis ar valandomis. Mano kuklia nuomone, bazinių savigynos įgūdžių mokymasis turėtų užtrukti net porą trejetą mėnesių, kad susiformuotų įprotis ar įgūdis, kilus muštynėms (kai jau nebeveikia jokia konflikto deeskalavimo technika), veikti visiškai automatiškai, be jokio sąmoningo apgalvojimo. Bet gal aš kažkaip ne taip supratau Tavo mintį tuo klausimu?

    • seiikan parašė:

      Va dar viena tema Komentaro rubrikai, juolab, kad rugsėjis – mokslai prasidėjo, tai kaip ir apie mokymą būtų! 😀

      Jei trumpai, ne, čia klaidos nėra – išmokti išties daug laiko nereikia, ir, priklausomai nuo ankstesnių įgūdžių, ten tikrai skaičiuotina tik dienomis ar valandomis (kartais ir minutėmis, jei mokaisi kokios kravmaga, o esi boksininkas, pvz.). Atitirbinėti ir treniruotis – tai jau visą gyvenimą (nors įgūdžiai išmokti nedingsta, jei užtvirtinti, bet prastėja nieko nedarant). O tie trys mėnesiai – tai išmokimas ir atidirbimas iki kažkokio adekvatesnio lygio, kurį dera laikyti va tų išmoktų įgūdžių įtvirtinimo periodu. Nors mes vis žinome patarlę, kad meistru tampama tik po 10000 valandų, tiesa? 😉

  2. Gerardas parašė:

    Aciu uz tema. Kaip suprantu bet kuris kovos menas yra gerai, jei jis patinka ir tam zmogui tinka (nes bet kokiu atveju kunas lavinamas, bei ismokstama/isimenama nauju judesiu bei veiksmu). Pvz Goju Ryu sparingu buvo mazai, o BJJ kuri lankiau sparingu buvo daug. Nors Goju Ryu traktuojamas kaip kovinis kovos menas, o BJJ daugiau sportas 🙂
    Bet kiekvienas kovos menas suteikia papildomu galimybiu zmogui.

    • seiikan parašė:

      Šiaip kuo daugiau sporto – tuo daugiau sparingų. Nes sporte jie tik tevertinami. Bet jei viena kombinacija iškart traumuodama atima gebėjimą judėti, kitu judesio sužaloji, o trečiu pribaigi, tai koks dar sparingas? Žmogus nokaute, o tu prašai jį stotis dar kovoti? Taigi jam jau dzin sparingas… 🙂 Aišku, nokautas būna ne tik boksininkų, kur sąmonės netenkama po smūgio – bet bendrai ir išjungimas iš kovos (dziudo, tarkime, smaugimas ar laužimas, nors pastarasis gal būtų arčiau nokdauno kategorijos). Ir kuo daugiau taisyklių ir apribojimų ir mažiau traumuota kova – tuo tų sparingų galima (ir paprastai reikia) daugiau ir daugiau.

      Goju-ryu, mano galva, dabar serga ta pačia liga kaip visa meinstryminė karate – ten tiek tapo laisvalaikio būdu čainykams, kad treneriai tiesiog buvo priversti apsidrausti sumažindami kontakto skaičių ir lygį. O po to jie pagimdo naujus juodus diržus, kurie kitaip treniruočių nebeįsivaizduoja… Ir tai, mano galva, ne Goju-ryu karate, o kardio treniruotė Goju-ryu gimnastikos pagrindu. Čia labai plati tema.

      Tarp kitko, aikido technika išvis, galima sakyti, kad tik sparinge ir apmokoma: iš pradžių sąlyginiame (nurodoma uke ataka, o nage ginasi atidirbdamas veiksmą), o po to laisvame (nebenurodoma ataka, todėl nage atlieka veiksmą reaguodamas į uke ataką). Bet muaythai bičas atėjęs į aikido pasakys, kad sparingų ten išvis nėra. 🙂

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s