SIA Close Protection 2017 metų kursų Ispanijoje dienoraštis

Posted: 2017-02-11 in Sauga
Žymos:, ,
  • Vietoje preambulės:

Per metus nuo tada, kai įsigijau SIA Door Supervisor licenciją, rinka smuko daugiau, nei svaras po Brexit referendumo.

Galite įsivaizduoti, kad užmokesčiai apsaugoje JK sumažėjo kone perpus – ne tik padidėjusi besisiūlančių savo paslaugas (imgrantai prakeikti, aha), bet ir corporate security rinka tapo per daug prieinama, ir Level 2 turintys Door Supervisor kvalifikaciją įėjimus į klubus ir barus kontroliuoja, kaip jų licencija numato, tik geriausiu atveju jau laisvalaikiu nuo pagrindinio darbo, besidžiaugdami pastoviu darbu mokyklose, kur vyriausybė valandinį minimalų atlygį nustatė Londone £9.15/h, kai tokios chaltūrkos prie įėjimų kaina yra nusmukusi iki £10/h.

Truputį geriau gauna muziejų ir meno galerijų apsauga – jie £10/h, tad normali darbo čia savaitė yra 48 valandos – ir tai tikrai nėra tie pinigai, dėl kurių jūs norėtumėt į čia imigruoti, ar ne? Blogiausia dirbti yra ligoninėse – ten, kur išties reikia fizinės apsaugos, klientai yra nepakaltinami pacientai, ir jei sutramdysi, dėl ko ir samdo tave ten, tai būtinai kas nors jautriaširdis tavimi pasiskųs, kaip ir paciento artimieji gali pateikti skundą dėl fizinės jėgos panaudojimo pertekliaus, ir gali netekti licencijos.

Aišku, yra ir ramių skyrių, bet į ligonines tikrai netraukia. Kaip ir kiurksoti visą dieną ant kojų prekybos centre, muziejuje ar banke. Apie darbą kalėjimuose ar su kitomis licencijomis (CCTV bei inkasacijos) irgi nesiplėsiu. Oro uoste apsaugai dar 2015 metais siūlė po £15-18/h, tik ten reikia turėti bent 3 metų nenutrūkstamą gyvenimo stažą JK (reikalavimas galioja ir JK piliečiams), o per metus ir ten uždarbiai ėmė smukti iki tokių, kuriuos uždirbi… mokyklose.

Ir mano kirpėjas anglas irgi turi Door Supervisor licenciją. Pas jį kerpuosi už £10, jis savaitgaliais vakarais dirba bare prie įėjimo už tiek per valandą (nebent kas pasiūlo laikiną didesnį uždarbį kitur, kur tikrai rizika gauti į fizionomiją bus gerokai didesnė). Tad duonai išties užsidirba tik kaip kirpėjas, nei kad apsaugininkas – pajamų reikšmės profesine prasme susikeitė, nors anksčiau užtekdavę keletą dienų padirbti, kad turėtum tą patį pragyvenimo lygį savaitę (tiesiog ir pragyvenimas pabrango – Londonas 2015 metais tapo trečiu brangiausiu pasaulyje miestu; nežiūrint į tai, pas mus maistas pigesnis – sau gali pasigaminti pats už £1, yra net kulinarijos knygos tokios reklamuojamos, o visokia vištiena su bulvytėmis ar dienos pietūs svyruoja £2.50-4.50 ribose).

Bendrai paėmus, nors sunkiai dirbau, kad dirbčiau lengvai (galėčiau su savo vairuotojo pažymėjimu dirbti dar delivery driver, kas irgi yra apie £8-12/h, tik kad ten vairuoti ir krauti reikia), bet jums dėl pinigų geriau pasiūlyčiau eiti į statybas – išsilaikius darbo su mechanizmais ir keltuvais licencijas gali užsidirbti ir dvigubai daugiau, jei tik toks darbas tinka ir patinka. Stalius ar elektrikas – irgi geros profesijos. Tik kad statybos yra epizodiniai darbai, trūksta pastovumo, o ir aplinka ne baltais marškiniais į darbą eiti, kur sėdėtum kojas ant stalo užsimetęs.

Todėl iškart nujaučiu, ką pasakysite: tai štai kodėl pernai sugalvojai eiti į kursus, kad gautum SIA Close Protection licenciją!

Tik nuvilsiu – dėl pinigų eiti į close protection (asmens apsaugą) tikrai neverta. Statybose moka daugiau, darbų daugiau, dirbti paprasčiau. Kai įvyko 2008 metų krizė, tai statybose darbų tragiškai sumažėjo, ir žinau, kas iš statybininkų tapo apsauginiais – tuo metu paklausa apsaugai kaip tik išaugo. Dabar viskas yra atvirkščiai, ir jau irgi žinau, kas metė apsaugos darbus ir persikvalifikavo į statybininkus. Net aš išsilaikiau saugos darbų egzaminus (buvo darbo pasiūlymas saugoti nepriduotą po statybų objektą), nors ir nepasiėmiau kortelės.

Išties close protection rinka JK yra, nors ir keista, išties gana nedidelė ir labai konkurencinga. Po to, kai jau iki 2015 metų užsibaigė maritime security, susidorojus su Somalio piratais, čia netgi chebra jau laukia, kada irakėzai išmes amerikonus lauk dėl POTUS Donald Trump priešiškų šalių įvažiavimo į JAV apribojimo, ir tuomet atsivers visa rinka europiečiams, australams ir kyviams šiame high threat environment.

O tam reiks dar įsigyti dvejas licencijas prie šios jau greitu laiku gautinos – medical ir firearms, kas visumoje sudaro Level4 reikalavimus.

Ir, turėkite omeny, baigus kursus egzaminų centras atskirai nuo mokymo centro ar mokyklos suteikia diplomą, ir tik su šiuo diplomu kreipiesi į SIA, kad tie suteiktų licenciją. Tad kursus baigiau, bet teksto rašymo momentu licencijai prašymas dar tik buvo pateiktas (ir susimokėta £110 žyminis mokestis SIA, be kurio tie net nepradeda krutintis, o kai jau viską susiunti, tai penketą savaičių nurodo jiems galvos nekvaršinti, kol priims sprendimą).

O čia žemiau – kaip buvo kursuose, kada apie juos šį bei tą rašiau į FB:

* * *

  • 2017m. sausio 19 d., 07:31

Ironija tame, kad kaip tik šiandien be dantų apsaugos dar reiks pirkti ir sportines kelnes.

Nuotraukoje dvi kapos: capo gitarai ir capo dantų apsaugai – bus kravmaga, tad reikalingas daiktas.

kapa

Šiaip dar ir tarpkojų “kriauklė“ reikalinga, bet negi šalia jos dėsiu kokią santechnikos kriauklę ar saują kriauklikių iš Brighton Beach?

  • 2016 m. sausio 19 d. · London ·

Šita karalystė turi vieną esminę problemą, ir tai yra kelnių ilgis. Kada Long yra tik 33″, kada reikia 36″, tai belieka tik kokioje nors vokiečių federacijos respublikoje apsipirkti.

Ne, Amazon irgi ilgų neturi, rupūžės.

  • 2017 m. sausio 21 d., 11:37 · London · iš North Terminal – Gatwick Airport į Barselona.

Kai bilietai per Vueling oro linijas, tai pakeliui terminale girdi Yangtze upės čiurlenimą.

Ir tai dar viena priežastis, kad ta Kvanka iš 10-to, nes skyrė Heathrow užuot Gatwick, kas kainuos daugiau, vėluos laiku priduoti, o keleiviai neturės malonumo klausytis upės čiurlenimo eskalatoriuose.

Apsauga bandė kalbėti su manimi ispaniškai.

Sėdžiu vardiniame krėsle 11E tarp kino ir ispano, kas logiška – skrendu kinų oro linijomis į Barseloną gi.

Į traukinį Barselonoje kone kaip į vidaus reisus lėktuvuose, o šiaip pralaukiau keletą valandų kavinėje vis užkandžiaudamas. Mergos gražios. Wifi nėra. Čiabuviai kalba ispaniškai (kas galėjo pagalvoti?).

Greitasis traukinys veža iki Girona – ten su angliška maniera įrengtu vairu Toyota aprūdijusiu visureigiu pasitiks instruktorius Michael, kuris kartu ir Brandon, ir kurį nesunkiai identifikuoju kaip tokį iš angliškos kariškos kamufliažinės striukės. Jis nuveža mane ir Andrew, atvykusį kartu su manimi tuo pačiu traukiniu (aš tiesiog miegojau bemaž visą kelią) į į Llanča.

Anksti ryte šalia Port De Llançà mums išnuomotame bute nėra kuo uždegti dujinės viryklės – traukiu į degalinę žiebtuvėlio (degtukų neturi), pakelui nufotografuota:

01-22

  • 2017 m. sausio 22 d., 18:29 · Llansá, Catalonia, Spain ·

La Coma – rašo telefonas, rodydamas, kad +9. Nors čia vos už kampo Porto de Llanca, ir jūroje bus kokie 6 balai. Lyja visą parą. To net airiui instruktoriui per daug.

Tad dėl lietaus nukėlė pėsčiųjų pratimus, tai turėjome daug etiketo. Kursuose visi marozai, anot docentės Nidos, išskyrus anglą aukštaūgį jaunuolį, vardu Andrew.

Ryt numirsiu per krosą ryte, tai atsisveikinu su jumis, neminėkite bloguoju. Aš bent jūrą vėl pamačiau, kaip sakė viename lietuvių filme. O gal tai buvo vokiečių filmas pagal Nobelio laureato dainą.

01-22b

  • 2017 m. sausio 23 d., 18:40 ·

Kursai intensyvėja, pramogoms laiko nėra, oras mažai pagerėjo – nors popiet nelyja. Bet tramontana, kas yra meltemi Egėjuje, tai trampampam vėjelis.

Per krosą nemiriau (tiesą sakant, maniau, kad bus blogiau, o variau išvis lyderiuose), presas išvis super (dajoš six-pack!), atsispaudimų man į galą jau kiek per daug (ypač po kroso lietuje), kai per sparingą susimušiau vidurinį pirštą, vos akies už mane vyresniam italui Lukai neišmušęs, tai dabar galiu rodyti fuck įspūdingiau.

Gal praeis. Tikiuosi, iki savaitgalio, nes ten bus daug kravmaga. Olandas Nick iš jūros pėstininkų smūgiuoja be palauk – sako, kad aš jam primenu Rovaną Atkisoną, kai šypsausi, o ir ko nesišypsoti, prisiminus jaunas dieneles. Muša juk per ego, o gero sparingo jau buvau pasiilgęs.

Popietė visa buvo vaikščiojimas su VIP formuotėse – prisimarširavom. O dabar sėdžiu ir darau grėsmių analizę asmeniui, kuris mėgo pamėtyti bombikes kiliminiu bombardavimu ant nelabai lojalių tautiečių Afrikoje – klientų Londone visokių gi būna.

Vasarą čia Llancia, kuris kaip Palanga, visai gražu turėtų būti, ir instruktorius ispanas Franco (kaip iš filmų apie ietininkus su rapyromis – šiaip Irakas ir Afganistanas high profile hostile environment apsauga ištisai nuo 2003 metų) sako, kad čia pat po klasės langais paplūdimyje topless guli mergos, tai tikrai nėra ko į kursus žiemomis važinėti.

Bet vasarą į Londoną suvažiuoja arabai nuo karščio besislėpdami, o tai galimybė uždarbiui, tad teks susikaupti studijoms. Dar yra krūva namų darbų, tai aš jus myliu ir atsijungiu dabar ilgam, ko gero.

Nuotraukoje marškinėliai treniruotėms pagal nuotaikas:

t-shirts

  • 2017 m. sausio 24 d., 14:56 · Llansá, Catalonia, Spain ·

Kursai jau davė naudos – šįryt italas Luka išmokė teisingai daryti kavą. Dabar būsiu snobas ir maivysiuosi (aš išmokiau tą kavą daryti anglą).

Ketvirtadienį dienai į Gironą, o kitą ir penktadienį – į Barseloną. Praktika: reccies, advances ir praktinis egzaminas su VIPu.

Teorinis jau šį penktadienį, o sekmadienį – kravmaga. Šįryt buvom užimti intell praktika (einu save pagūglinsiu).
Saulė šviečia, vėjas nurimo. Va dabar jau Ispanija pagaliau. Skauda visus raumenis, smegenys sutinę – #smagu.

Bučkis, mučačios! :*

tumblr_ol15rcxjcj1uproulo1_500

  • 2017 m. sausio 25 d., 14:07 · Llansá, Catalonia, Spain ·

Pasiimkite šortus, – rašė man.

Bliamba, kaip šalta! – rašau aš jums.

Kad taip, tada nafig! – sakė Vienas Iš Trijų.

Nes sustirau kaip cūckis. Kur ta Ispanija čia? Net vietiniai skundžiasi. Katukams nepatinka.

Va jums dekoracija iš apartamentų:

01-25

  • 2017 m. sausio 27 d., 14:12, Girona, Spain. ·

Vakar kaip praktinį uždavinį gavau site recon (amerikiečiai vardoja recon nuo reconnaissance, kas man įprasčiau, o anglai mėgsta sakyti reccies) Girona miesto istorijos muziejų. Žinant, koks esu istorijos mėgėjas, sakytum, kad kaip likimo dovana suderinti pomėgį su reikalais.

Ir tai buvo pirmas kartas, kai istorija ir jos muziejus išties buvo dzin. Ir ne dėl užduoties paskyrimo, kad dėmesio neblaškyčiau. Absoliučiai tas nuostabus Girona senamiesties šalia katedros, istoriškai žydų kvartalas, su kavinėmis ir suvenyrais buvo irgi dzin.

Kai tik vienas džiaugiesi ir nėra su kuo tuo dalintis, visa tai neturi absoliučiai jokios prasmės. Taip, “kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos…“ – būtent.

Tad labai ramiai tiesiog atlikau užduotį. Beje, ant kampo muziejus turi defibliatorių. Ir evakuacijos prasme tai yra akmeninis akligatvis – įėjimas ir išėjimas yra tas pats kelias, o vienintelės atsarginės durys viršutiniame aukšte už Pilietinio karo ekspozicijos – išeina kažkur ant stogų.

Beje, oras buvo puikus, nors upė žiemą nusekusi – štai jums vaizdas į senamiestį iš už anapus upės:

01-27

  • 2017 m. sausio 28 d., 23:16 Girona, Spain.·

Nieko tie vaikai apie gyvenimą nesupranta – kaip nusprendėme mudu su italu Luka, kuris yra virš 50 metų, gurkšnodami raudoną ispanišką vyną, kurį po praktinio važinėjimo su VIPu (beje, pažiūrėkite, kaip atrodo Empuriobrava, ir suprasite, kodėl aš džiūgavau dėl to kaimuko ir ką ten mačiau, nors ir vėl lijo) atkimšau prie pietų ir, kaip nutiko dėl šių verygiukų, tai ir vakarienei liko.

Vakarienę, beje, vyr. instruktoriaus žmona airė darė – lėtai kepta kiauliena, labai viskas kosher ir skaniai. Man visada patiko airės, sakiau? O va anglui jos netinka – dėl akcento, sako. Nors smagiausiais akcentas čia bulgaro Nikolay, praminto Bratko, kuris šiaip yra JK pilietis. Kitų blevyzgų nekartosiu (apie lietuvius irgi).

Ir panašu, kad savo popierines formalias užduotis irgi jau padariau, jei ryt instruktorius nepasakys, kad nepadariau, nes trūksta to ir ano, ir dar va šito, bei kito: Threat Assessment, Route Planning, Site Reconnaissance, Operational Planning. Pastarasis nusipelnė trupučio keiksmų anglų eismo adresu – gi ten VIP sėdi ne gale dešinėje, o kairėje, tai ir viskas veidrodine tvarka. Atsilygindamas sudėjau į tekstą už tai tokių amerikietiškų išsireiškimų kaip drug store for ‘Mericans, riding shotgun, wheels-up ir pan.

Tad dabar tik prezentaciją komandai ta tema pirmadienį, jei išgyvensiu ryt. Nes kam sekmadienis, o kam – kravmaga visą dieną. Manote, dantų apsaugą čia mergoms gasdinti selfiukuose įsigijau tik?

Bet būsiu bent ispaniško vyno išgėręs. Salut!

Jei sekmadienį nesigirdės manęs, tai man jau nuo YDFC bus išties kaput, o ne salut.

O čia šiaip baikeriams-antikvarams mocas iš Gironos istorijos muziejaus. Aš turiu savo istoriją apie tarpukario BMW motociklus, kurie iš praeito gyvenimo, dirbant su DSS, buvo, bet ten siužetas detektyviniam romanui, tai gal kada kitą kartą (Liudvės rankos per trumpos, tai nežinau, kada kitą – khe-khe-khe):

01-28

  • 2017 m. sausio 29 d., 20:19 Llanca, Spain·

Pagaliau!

Pagaliau saulė! Pagaliau Ispanija! Pagaliau nereikia striukės prie jūros!

Nuostabi diena kravmaga. Tik 3.5h iki pietų ant betono – bėgimas, 300 jėgos pratimų, ir lengvas sparingas, darbas su letenomis ir kombinacijomis. Suprantu, kiek Goju-ryu yra puiki sistema, jei palygini. Bet jos per dieną neparduosi.

Popiet šlapius drabužius pakeičiu į sausus (Give Us A Smile į Darth Vader – žr aukščiau foto). Traukėme į paplūdimį ant smėlio, nes daug imtynių – dar 3h. Nors dzūkai dėl tokio dirvožemio vadinimo smėliu įsižeistų.

Olandų jūrų pėstininkas puiku sparingui, o su Bratka dėl jo masės smagu imtyniauti. Jis man per sunkus, tad dažnai krentu žemyn, praradęs pusiausvyrą. Tokius tiesiog išjungčiau, bet čia reikia mokytis.

Tik toks durnius kaip aš ir renkasi sunkiausius kovai partnerius. Suprantu, kad Goju-ryu puiki sistema, jei šitoje kravmagoje galėčiau naudoti tai, prie ko pripratęs, o ne būčiau ribotas.

Puiki diena, sakiau? Netgi instruktorius įspyrė į veidą gulinčiam (netyčia), rankas išsukiojo, peilis ir pistoletas meh, kote-kitae Goju-ryu daug rimčiau, tai dar kitiems dilbius padaužyčiau, o visas glebėsčiavimasis (grappling) yra too gayish. Ypač, kai Bratka nusprendžia naudoti nekonvencinį prijomą įveikti mano pasipriešinimą parteryje – pinch a nipple. Patyriau mėlynę ir moralinę traumą.

Žodžiu, puiki diena prie jūros. Visi gasdinimai, kaip ir maniau, buvo YDFC pasidrąsinimai, kas yra insecure alpha arba wanna-be požymis – ilgi gyvenimo metai duoda patirties į tai pažvelgti iš šalies su ironija. Nors aš anaiptol nesu kietas – mano sūnus irgi ne pagal metus fiziškai stiprus, bet labai gero charakterio, ir net ledo ritulį žaidžia kitų neskriausdamas.

Iki vakarienės nuėjome červezos, por favor. Olandas dar ir krepšininkas, beje, ir jo komandoje du lietuviai – Darius ir Pavelas. Sako, kad aš vairuoju kaip išprotėjęs. O tai kaip būtų, jei važiuočiau išties ne ramiai ir atsargiai, kaip čia?

Jums kažkokios iliustracijos reikia, tai tebūnie Rūpintojėlis iš Girona:

01-29

  • 2017m. sausio 30 d., 21:13 Llaca, Spain ·

Ikipiet pristatinėjome operacijų planus pagal anksčiau gautus VIP ir pagal juos mūsų jau padarytą grėsmių analizę, ir dabar jau jų veiklos tvarkaraštį – čia komandos vado darbas paprastai. Realistinė vadybos užduotis.

Maniškis tipas dabar jau miręs (ketvirtas Sudano prezidentas, jei smalsu), bet instruktorius jį Londone dukart saugojo. Tad tai, ką pristačiau, išties turėjo ir praktinį jau atliktą patikrinimą, kaip buvo išties. Bet kadangi aš dirbęs su (čia taip pasikuklinus išsireiškime) 43-čio JAV prezidento komanda, tai sunkiausia buvo nepersistengti. Bet ačiū USSS specagentui John Koleno, kuris išmokė vadovėliuose nerandamų profesinių niuansų.

Iki pietų baigėme teisės niuansus (karalystė turi savo keistumų). O popiet praleidom atidirbdami VIP evakuacijas pėsčiomis ir reakcijas į grėsmes, grūdant Alberto (policinikas iš vietinių profesine prasme, irgi iš šaudančių padalinių, saugoja vietos merą). Airis gi prisigalvoja tikrai atakų ar provokacijų, kad supranti, kodėl britai juos istoriškai keikia, o psichoanalizei jie irgi nepasiduoda.

– Contact nine!
– Nein! Nein! Schneller!

Užsirašiau ant kairio delno 9, o dešinio 3 – reikia reaguoti, o ne galvoti.

Pabaigai paslėpė kažką automobiliuose, ką reikėjo vėl surasti. Ką italas praleido, aš suradau kažkokią magnetu prilipintą juodą dėžutę, kuri atrodė kaip variklio dalis – kažkas iš elektronikos. Įtarimą sukėlė, kad per švari detalė, lyginant su kitomis, ir su laidais nesusijusi, nors taip atrodė. Išlupau.

Pas save tą rado ir olandas. Airis atvykęs pasakė, kad čia ne jo darbas – sako, kad gal bus nuomos firmos trakeriai. Namie išardys. Ir parodė, kur ką pats suslėpė. Fucking Oirish. Vėl – gyveni ir mokaisi. Jis pats mokėsi šito iš US Navy Seals Team Six ops’o, kuris su R. Marcinko tarnavo.

Sako, buvo pas jį į kursus powerlifters atvykę, tai mašinas kone išdraskė – po to jis daug ką klijuoti turėjo. Kadangi mes dar praktikuosimės su paieška trečiadienį, tai tikrai dabar jam klijuoti reiks, nes neaišku, kaip jos važiuos ketvirtadienį ir penktadienį.

Ryt medicina, incidentai ir dilemos, o po to vairavimo praktika greitkelyje kortedžu. Instruktorius čia Franco, kuris vietinis katalonas ir leido laiką konvojuose Irake bei Afganistane. Jie kaip tik turėjo važiuoti tą kartą, kai iš jų konvojų perėmė Blackwaters, kuriuos jie perspėjo rinktis kitą kelią. Bičus užpuolė, nužudė ir pakorė ant tilto, kai visuomenė pirmąkart sužinojo apie “privačią kariuomenę“ kare.

Šiaip kataloniečiai labai geri ir minkšti žmonės (antraip seniai Nepriklausomybę būtų iškovoję) – sako, sunku šalyje kietesnį už Francisco surasti. Truputį ant manęs užvažiavo po pristatymo (nes nėra čia ko išsišokti, pirmūnas sup*stas!). Kažkodėl supratau, kad mane taip testuoja (gal ateičiai pas save, nes olandas jau yra dirbęs, bet jis ir jūrų konvojus ir Adeno įlankoje saugojęs, o olandų Karibuose narkodylerius areštavęs – randas prie akies nuo butelio rožės), tai sunkiausia buvo nesijuokti ir reaguoti rimtai.

Bet patvirtinsiu: Franco tikrai būtų tarnavęs kartu su Don Kihoto autoriumi (google, kuriuose elitiniuose ietininkų daliniuose Servantes tarnavęs). Aš? Pfff. Aš katukas. Miau.

Trečiadienį vėl foot formations bei car search, ir vakare gauname užduotį egzaminui penktadienį. Ketvirtadienis tad savarankiškai visa komanda Barselonoje ir pasirengimas operacijos penktadieniui joje.

Laikas bėga, tai va jums laikrodukas iš Gironos istorijos muziejaus. Ir oras nuostabiai puikus – tuoj sugalvosiu su šortais vaikščioti.

01-30

  • 2017 m. sausio 31 d., 21:30 Llanca, Spain ·

Pasakojant nuo galo, tai sėdėjau ant akmens pajūryje spoksodamas į bangas ir svarstydamas, kuri banga pasieks batus.

Dar prieš tai buvau ant uolos. Laipiojam kaip ožkos – konstatuoja bulgaras.

– O davaj kroatą [Ivan] nuo skardžio į jūrą nuspiriam! Daug jų pasaulyje? – sako olandas jūrų pėstininkas Ze Dūč.

Pritariu, kad tada koks serbas alaus pastatytų. Bet lietuvių nereikia spirti – mūsų tiek mažai ir taip.

Dar prieš tai važinėjome, besimokydami blokavimo, dengimo ir panašių manevrų. Kaip ir jūs gal kada matėte VAD darant, kuriems esu dėkingas už pamokas – su jankiais paprastai ir taip turėjome pilnus kortedžus, policijos palydą ir blokuotus kelius, tad to nereikėjo.

Tai rytoj, manau, savo eilę užleisiu kolegoms – airiui instruktoriui viskas su manimi aišku, o kolegos sako, kad gal man geriau atskirą mašiną tegul duoda. Crazy, suprask. Nors kai bulgaras Bratko limo vairuoja, o aš iš paskos jį dengiu, tai galima nors mokomąjį filmą čia pat filmuoti, manau.

Ir jei paklausite, kaip mano meilė laikė vairavimo egzaminą, tai pervažiavo visą Vilniaus miestą, ir niekas jos neaplenkė. Kažkoks tuščias miestas pasirodė – visi tą dieną važiavo kažkur ne ten arba tik kukliai už mano Audi 100CC, vardu Brundelhilda. Tiesa, vidury važiavimo policininkas (tada jie egzaminus priiminėjo) iššoko ir prigrąsino, kad manęs iš paskos važiuojančio nematytų, tai praleidau mašiną į tarpą, kad neburnotų. Išlaikė, aišku.

O sūnus sekmadienį kartingų varžybose 2-rą vietą paėmė. Jį aplenkė tik vyresnis klubo senbuvis. Jaučiu, tuoj iš sūnaus aš vairavimo mokysiuosi. Gegužės 1-mą Ryčiui bus 8, jei klausiate.

Ikipiet buvo pirmoji pagalba. Įdomus pastebėjimas, kad žydai savo karius ir piliečius vertina, todėl visą pirmos pagalbos tvarsliavą ir priedus dera jų gamybos įsigyti.

Suprantama, jie turi realią kariuomenę ir realią teroristų veiklą, tad visa pirma pagalba ir inventorius ten atidirbti ne teoriškai. Kaip jums, tarkime, tvarstis, kuris ne tik sterilus, bet ir krešėjimą skatina? Ir užima vietos kaip įklotas, o prisiurbia skysčio (kraujo) daugiau už pampersą?

Ir pridaviau jau savo teorijos portfolio, kurio reikalauja UK Home Office (britų VRM) atskaitinga SIA. Aišku, ta teorija irgi yra praktiniai uždaviniai bei užduotys, tik reikia ir ant popieriaus sudėstyti. Nes džentelmeno garbės žodžio, kad kursą praėjai, šiais laikais ir anglams nepakanka.

Tad ryt ryte dar mirsime fiziškai bei kravmagiškai (čia 50 atspalvių hebrajų kalba), po to dieną dar manevrai vairuojant (darkart, nes ne visi sugeba dengimą į žiedą važiuojant daryti), patalpų ir automobilių (vėl) apieška bei VIPo evakuacija reaguojant į kontaktą. Tada ketvirtadienį ruošiam komandos praktinį uždavinį Barselonoje ir penktadienį jį įvykdome galutiniam atsiskaitymui.

O čia mano vairuotojas iliustracijoje:

01-31

  • 2017 m. vasario 1 d., 20:12 Empuriobrava, Spain ·

Galvoju, kad vis tik kroatą nuspirti nuo skardžio nebuvo jau tokia prasta mintis vakar.

Šįryt po paskutinio fizinio nukankinimo, traukėme pavalgę padeginti kuro magistralėje, mokantis lydėti automobilių poroje ir dengti VIP važiuojant. Kadangi man tai yra kiek nuobodus dalykas, tai užleidau kolegoms daugiau laiko pasitreniruoti.

Gal ir be reikalo čia tokias paslaugas dariau, nes po to paaiškėja, kad kažkam ant kabančių pažemėje linksmakočių užmygi. Ypač, kai nepagalvojau, kad kolegos dar ir yra mažos mergytės, kurios pradės cypauti, kai sėsiu lydėti VIP limuziną aš už vairo dengiančiame.

Vakar su Bratka poroje buvo smagu – jis bulgaras, tai ir važiuoja kaip tikras rytų europietis, kuriam stabdžius sugalvojo bailiai. Mudviejų tempas vienas kitam tiko kaip ranka ir pirštinė. O va kroatas net į kalną važiuodamas juos mygia.

Ir tada mano automobilyje spygauja “mergytės“, kad joms baisu – be abejo, distancija iki limo jiems (!) per trumpa, o aš galiu drąsiai išvažiuoti į žiedą eismą pablokuoti, kad limo ramiai pravažiuotų (ispanai važiuoja žiedu irgi kaip hidalgams susišviečia, tai jų mano manevrai nestebino – stebina tik visokius mandaguolius anglus, arba laivuose ir salose pusę gyvenimo praleidusius olandus ar kiek pasimetusius pagyvenusius italus, dėl ko, aišku, negali pykt).

Čia kaip seniai seniai pasakė mano dukra, mums venduojant (laviruojant į vėją jachta) iš Skaidiškių į Galvę, mano tuomet brangiausiąjai, pirmąkart su manimi išplaukusiai:
– Nu maaam, nustok panikuoti.

Tai ir aš pasakiau: cit, mergos!

Kaip jie eskorte dirbti ketina, aš neįsivaizduoju, jei jie niekada nematė dirbant VAD ar DSS? Maža to, nėra net su jais važiavę? Bent jau Uber taksistais laisvalaikiu padirbtų, ar ką? Vaikučiai patempė lūpas – gali eiti dabar į 15min.lt dirbti antitrumpiniais žurnalistais. Gal netgi ką nors apie Lietuvos Geležinkelius parašys.

Popiet atidirbinėjome daug vaikščiojimų formuotėmis ir laipinimų dvejomis bei trejomis mašinomis. Kaip ir reakcijas į grėsmes. Čia pati ta asmens apsaugos duona. Net atvažiavo vienas smalsuolis su motoroleriu pažiūrėti, ką mes čia darome. Po to atvyko ir policija – bet vieno instruktoriaus tai pažįstami kolegos, tai net jei juos iškvietė motorolerio smalsuolis, tai tie tik pažvengė.

Po to mudu su kroatu krėtėme automobilį. Išlupinėjome visą iki nepadoriai apnuogintų geležų. Ta Škoda Fabia buvo tiek mudviejų išprievartauta, kad niekada jau nebebus tokia, kokią ją čekai paleido į gyvenimą.

Kroatas rado vietą trakerį už vairo kolonėlės. Aš pražiopsojau vieną trakerį bagažinėje (nuoširdžiai, tai patingėjau daugiau lupti). Vieną jau bombikę už variklio patys žioplai praleidome – aš dar nespėjau ten visko darkart po jo išlupinėti, o jis buvo jau kaip ir patikrininęs. Vienas trakeris buvo už pavarų svirties konsolės, kurią išdraskyti tiesiog pagailėjome.

Jei nuoširdžiai, tai kol kas į muitinę netinkami, bet iš kitos pusės – aš verčiau keisčiau automobilius, nei tiek juos paranojiškai draskyčiau. Aišku, VIP limo būtų nuolat priežiūroje ir saugomas, tad ir tikrinimo būtų mažiau. Bet čia tenka praktikuotis. Po to sunkiai visą tepalą ir purvą iš po panagių valyti tenka, jei neturi pirštinių. Radau už tai 5 eurocentus, kita vertus.

Galop gavome užduotį penktadieniui. Dabar darome preliminarius tyrimus ir pasirengimus, o man reiks padaryti atskirai Sagrada Familia site recon. Bent jau pamatysiu įdėmiau, nei turistai.

Ir taip, vairuoti man kolegos nedavė (tik iš Barselonos į Gironą, jau po visko). Aš jų nekaltinu, kad teks vaikščioti, kas nėra blogai, nes man tai irgi praktika. Galop, manau, čia net ne mano bėda (ko aš čia susireikšminau taip?), o faktas, kad už mane vyresnis ir smulkutis italas, švelniai tariant, ne tas kūnsargis, kurio realiai tokiai užduočiai reikėtų, tad sės prie vairo, kaip ir Bratka (nes šis turi gerą važiavimo poroje jausmą). O su savo ūgiu aš todėl ir gavau point vaidmenį – priešakinis formuotėje, kaip ir ledlaužis, blaškysiu pasimetusius ispanus iš kelio, kad nesipainiotų.

O čia jums katukas pridedamas – vakar pakeliui link skardžio:

02-01

  • 2017 m. vasario 2 d., 21:23 Barcelona, Spain ·

O mergos Barselonoje gražios kaip ir Panevėžyje.

Kuriame yra gražiausios merginos Lietuvoje. Per kurias paklydau. Tiksliau, per pirmas, nors jos antros, Barselonoje (+15C!), o per antras, nors jos pirmos, gyvenime, bet tikrai nesiskundžiu.

Jei ir turėčiau kuo skųstis, tai tuo, kad Povilas “Open Data Kaunas Daro Vilnių“ Poderskis teisus, sakydamas, jog bet kuri darbo grupė sukuriama tam, kad va darbas ir nebūtų atliktas. Ir mano patirtis sako, kad komandose paprastai kitų patirtis niekam nerūpi, nes visi turime savas patirtis.

Kas, galbūt, yra tiesa ir mano turimo skepticizmo jaunimo sprendimų atžvilgiu atveju – kas aš čia toks, kiečiasias, tipo? Tik va jei paprašyčiau pakelti ranką, kurie tokį gautą praktinį VIP vizito organizavimo uždavinį jau gyvenime praktiškai darę, tai taip ir likčiau tik su savo pakelta ranka.

Antrą klausimą teigiamai atsakytų tik italas Luka – jis nors ir ne išsiskyręs, kaip aš, o gyvena jau atskirai, tačiau suprastų mano klausimą, kurį ryte ir uždaviau mašinoje pakeliui. Ir gavau tokią reakciją, kurią galėjau ir taip nuspėti. Tad pasiūliau pakramsnoti mintį, užuot puolus su manimi ginčytis.

Nepajėgė sukramsnoti, bet aš visada vertinau lojalumą, ir jei jau komanda nusprendė rytoj Barselonoje palakstyti kaip višta be galvos, tai ir aš risnosiu bendro tikslo labui kaip sutarta. Tiesa, lojalumas yra kaip šokiai, o aš čia kol kas disco šoku, pastebėjau (kita vertus, jų amžiuje aš irgi tokius diedukus kaip aš palikčiau nuošaliai – kartų skirtumas).

Tiesiog patarimas ir jums: šiaip bet kuris CEO kelionėse ar ekskusijose yra kaip žmona ir vaikai viename – visada keičia nuomonę, bet visada teisus (čia žmonos dalis); zirzia, kad pavargo ir nori į tualetą, po to valgyti ką nors, o po to pramogų, nes nuobodu (čia vaikų dalis). Todėl nereikia vizito organizuoti taip, kad tas privalo viską pamatyti nevalgęs, nes mes, suprask, čia taip galim.

Ne, čia yra užduotis išties apie tris restoranus, dvi kavines ir kažką pro šalį pamatyti atsižymėjimui, kad priimančioji šalis neliktų nusivylusi – gaila, kad ne visi uždavinį sugebėjo tarp eilučių perskaityti. Tik jei kam kada nors iš aukštų svečių vizitą organizuosite, tą bent jūs turėkite omeny.

O aš ryt – tai kaip nors. Galop, net ir jei kažkas netenkina ar nepatinka, dera savo pareigas atlikti – tokia samurajaus dalia. Osu!.

Kas dėl Sagrada Familia – nesupratau reivo dėl vis dar statomos betoninės smėlio krūvos su gvazdikais viršūnėse. O gal, kaip sakiau, jokio džiaugsmo, kai nėra su kuo tuo džiaugsmu iš esmės dalintis. O pati Barselona? Meh, jei Vilnius dar su Viena gal gali konkuruoti (lol), tai šiai bent jau iki Paryžiaus ir Londono tikrai toli.

Kataloniško katuko pagal prašymą neradau, tai tiks šitie du kudliai iš Placa de la Sagrada Familia, tikiuosi:

02-02

  • 2017 m. vasario 4 d., 14:38 · Barcelona, Catalonia, Spain ·

Zabaione – tai desertas, kurį kasryt sau net prieš bėgimą darė italas.

Zabaione – taip jaučiausi po vakar paskutinio praktinio egzamino Barselonoje. Tiesa, dabar kiurksau oro uoste labiau zabaione, nei vakar, bet dėl to kaltas klimatas, červeza, kažkokia trauktinė ir keturios valandos miego.

Barselona man niekada nebus tokia, kokia ji yra turistams. Liks išprievartauta su savo Sagrada Familia, senamiesčiu, katedra, la Rambla, kažkur Kolumbu, turgumi, kavine su specefektais šalia kažkokio muziejaus ir marina su Makumaku burgerine. Nors pastarosios padavėja argentinietė pavergė mano širdį, tai nors kažkas gražaus iš Barselonos liks prisiminimuose.

Su užduotimi susitvarkėme labai gerai, nors skylių dengime kartais buvo, bet skubėdavome patys čia pat ir uždengti. Išties, arba turi tą jausmą, arba eik žaisti krepšinio – ypač gynyboje. Šis žaidimas mano akyse reabilitavosi pilnai.

Atgal lėkiau jau su abiem rankom ant vairo. Kada paaiškėjo, kad turime dar pusvalandį, tai jau 120 km/h leistinas maksimalus greitis magistralėje atrodė labai lėtai. Dėkingas, kad instruktorius policininkas gale manęs neareštavo, nors galvą jau kraipė. Gazas-dugnas. Škoda, daugiau netraukia, kaip sako lenkai.

Sertifikatas turėtų ateiti per kelias savaites, SIA licenciją padaro per kelis mėnesius. Per tą laiką gal rasiu ką smagiau, nei rumuną naktį ofisuose. Rinka išties maža ir labai konkurencinga – tikrai neverta rinktis close protection darbo dėl pinigų.

Kodėl aš? Nes esu dirbęs ir man tai išties patinka. Esu toks truputį samurajus širdyje gal.

O ko man nepavyko pasiekti?

Gal tikėjausi darbinių kontaktų daugiau. Gaila, kad su kroatu Ivan ir bulgaru Nicolay praleidau mažai laiko – puikūs žmonės. Nors bulgaro kovos technika parteryje labai nekonvencinė (žr. aukščiau). O veryga bulgariškai yra grandinė (cepūra), tad ministras su savo ribojimais išties yra jo protėvių prakeiksmas.

Tikiuosi, per daug airio instruktoriaus neužknisau – jis sakė, kad yra kantrus. Beje, jo istorijos žinios net gilesnės už mano – čia jau aš savo “radiją“ išjungdavau. Smagus buvo paskutinis vakaras picerijoje su juo, Nicolay, Nick ir Ivan (Andrew ir Luka išskrido jau į Londoną), ir antrąkart pasakota Bratkos istorija, kaip jis saugojo privatų gėjų vakarėlį, vis dar guldė iš juoko po stalu.

Ar rekomenduočiau Michael, kuris Brandon, kursus?

Taip, be abejo (nepaisant to, kad gulinčiam man į veidą įspyrė). Pusė grupės balandį jau yra, liepa visa užpildyta. Galop, laiką leisite Katalonijoje, nors laisvalaikio ir nebus – 3 savaitės sutrauktos į 2, tad prasitęskite atostogas savo sąskaita.

Katalonų katukų daugiau neradau, nors visur apie juos rašo (advocat, supermercat ir t.t.), tai štai jums Barselonos oro uosto arklys ant steroidų:

02-04

Įgula pasiruošusi jau mane gabenti namo į Londoną.

Taip, lėktuvo vadė ta blondinė, pirmasis pilotas yra rudis su barzda (nesimato). Kinų linijos Vueling

0204

Nutupdė lėktuvą taip švelniai, kad supratau riedant taku tik tuomet, kai įjungė stabdymui reversus.

  • Vietoje epilogo: 2017 m. vasario 8 d., 00:33 London, UK·

Under the full moon, celebrating the end of Brandon Clifford provided close protection training, now with Paul Kuku Benedetto, a victory cigar, and a flask of Courvoisier VSOP in Stratford. Both courses survived, take me home, oh steamy one.

02-08

 

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Sakyčiau, žiauru, kad tik Krav Maga teleidžiama. 😀 Bet iš kitos pusės, Karatė treniruotės padėjo Tau nors kiek ar ne?

  2. Augustas parašė:

    Na, o kas ten Londone atsitiko, jei tai nėra paslaptis? 😦 Turiu minty va šį įvykį:

    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-03-23-po-ispuolio-londone-sulaikyti-7-asmenys/157147

    Kaip manai, po to įvykio Londone padidės asmens apsaugos poreikis, ar nepadidės?

  3. […] tai noras į atostogas išvykti kilo man spontaniškai: aš baigiau close protection kursus Ispanijoje, licenciją SIA pagaliau per 3 (!) mėnesius patvirtino, laukiau ateinant kortelės (du laiškai […]

  4. […] metodų ir sistemos nepatentavo) bei pačiam teko gauti batu į snukį Katalūnijos Playa de Llanca paplūdimyje šiemet nuo airio instruktoriaus, tai dėsto netgi ir ne tik po to, bet ir iki […]

  5. […] SIA Close Protection kursų dienoraštis – pagal skaitytojų prašymus, o ir man pačiam smagu prisiminti. […]

  6. […] kuri yra Home Office pavaldume, išduoti man Close Protection licenciją tą akivaizdžiai rodo: baigęs kursus 2017 metų vasarį, sulaukiau savo sertifikatų ir patvirtinimų iš JK per Katalūniją (paprastai trukdavę iki […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s