Apie asmens apsaugą Lietuvoje

Čia ne faktas, kad jau šeštadienį išskrendu dviem savaitėms į close protection kursus Ispanijoje. Tą organizacinį darbą teko dirbti dar dirbant DSS amerikiečiams dar Lietuvoje “praeitame gyvenime“ (iki nuėjau į verslą) – antraip, iš kur ta draugiška foto su George W. Bush?

Tiesiog ta mano atostogų proga kilo asmeninė diskusija apie asmens apsaugą Lietuvoje, ir pastebėjau šiokį tokį nesupratimą, kas tai ir kam tai, kad gal pagridinius akcentus sukelsiu į skaitomą vieno įrašo formatą ir jums, jei irgi bus įdomu.

Pirma, tai asmens apsauga yra ne tai, kas šaudo ir snukius daužo. Jei to prireikia, tai čia ne apsauga, o torpedos. Netgi iš lenciūginio cūciko daugiau naudos apsaugos požiūriu. Dėl ko žmonės paprastai ir prisisega prie būdų vilkšunius, o ne vilkduobes kieme kasinėja.

Viena iš pagrindinių (!) apsaugos funkcijų yra logistinė: pergabenti VIP subinę iš taško A į tašką B saugiai. Būtent tokia prioritetų tvarka: pergabenti, saugiai.

Kitos funkcijos, pradedant saugojimu nuo galimos žalos ir kėslų, nepatogumų ir pan. (from harm and harassment, nors USSS sako antru ir embarrassment), ir nebaigiant tokiais banaliais dalykais kaip prestižas ir reprezentacija (jei to nereikėtų, verslas važinėtų golfukais, valgytų makdonaldsuose arba sumuštinius iš degalinių ir vietoje roleksų dėvėtų kinietiškus elektroninius laikrodžius, kaip ir vilkėtų treningiukais vietoje armanių, ir t.t.) – čia ir yra kitos bei antraeilės. Nors kaip tik dažnai į jas publika paprastai ir atkreipia dėmesį.

“Jūs visi saugūs!“ – pakol…

Ar Lietuvoje supranta išvis asmens apsaugos paskirtį?

* * *

Sakau, kad ne. Norite pavyzdžių?

Tarkime, Viktor Uspaskich, kuomet dar tik iš rusų stiliaus verslininko tapo viešu asmeniu, ėmusiu kištis į politiką (iki savo partijos jis rėmė A. Paulauską su jo Naująja Sąjunga – socialliberalais). Iškart pasirodė pagal visą Rusijos stilių su atitinkamu anturažu: šarvuotas 500-tasis mersas ir apsauginiai.

Tiesa, apsauginiams truputį pagailėjo gerai įrangai pinigų, nes jų ausinės buvo ne kaip profesionalų naudojamos, bet paprastos, kokias ir dabar prie savo telefonų jungiate. Tad gal tik man krito į akis, bet tai rodė ir požiūrį paties kliento – anturažas ir įvaizdis, nei realus poreikis pagal grėsmes ir gyvenimo poreikius (palengvina judėjimą, bet mūsų verslininkai gi patys savo limuzinus pasivairuoja, glušiai – ką stebėjau, kaip Trakai-Prienai kelyje veikė Barštys, besikeisdamas už savo bentlio vairo su Barštiene).

Po to viso to atsikratė – kas irgi logiška, dėl ko sakiau, kad tai buvo tik įvaizdžio dalis. Nes šis anturažas nesiderino su politiko Lietuvoje įvaizdžiu, kurio tikimasi. Gi pamenate, kiek isterijos yra dėl VAD apsauginio, skiriamo atkurtos valstybės vadovui prof. Vytautui Landsbergiui, ar kokie taupymo ir dėl to prieinantys nesusipratimai kyla dėl Seimo ar Vyriausybės vadovų (ne)saugojimo (dinginėjantis Seimo pirmininkės, kuri buvo antras valstybės asmuo, vaikas – vienas tokių absurdiškų pavyzdžių).

Ką derėjo pasiūlyti Viktorui tokiu atveju?

Profesionalią apsaugą – nebe šarvuotą (arba lengvai šarvuotą) automobilį su vairuotoju ir maždaug du sargybinius: vieną diskretiškai lydintį (kuris panašėtų į sekretorių ir perimtų dalį protokolinių funkcijų) ir vieną išankstinės žvalgybos (kuris atvyktų iš anksto į numatytas vietas ir padėtų išvengti galimų ten kilsiančių nesusipratimų, kad ir su žurnaliūgomis, arba sklandžiai padėtų logistiniu požiūriu perkelti VIP į vidų, kam paprastai jie ir atvyksta iš anksto pasirūpinti).

Na, o namus saugotų tiek signalizacija, tiek jei namuose išties dažnai rengiami ir priėmimai, o kitu metu norisi privatumo – sargybinis (arba du – nelygu poreikis), atsakingas už perimetrą.

Toks modelis yra kone standartinis visų privačių asmenų apsaugoje, kurie supranta asmens apsaugos funkcijas, turi tam poreikį (apie grėsmės lygių nustatymus ir adekvačių priemonių parinkimą šįkart nekalbu) ir pinigų susimokėti už šį malonumą bei prabangą. Netikėkite tais, kurie pliurpia, kad asmens apsauga jiems trukdo gyvenimą – arba prieš jus pašnekovas maivosi, arba yra glušpetris ir atitinkamus glušius susisamdė.

* * *

Būna ir blogesnių pavyzdžių – žinoma Mažeikių Naftos nenuprivatizuotojo direktoriaus Kiesiaus ir trąšų gamyklos Azoto, virtusio Achema, nuprivatizuotojo Lubio.

Pirmu atveju, pamenate, jis buvo pagrobtas kartu su vairuotoju ir sūnumi, kankintas ir nužudytas. Tad vairuotojo turėjimo naudą suvokė, bet grėsmės lygio neįvertino – vairuotojas yra apsauga nuo kišenvagių (kol esi automobilyje), ne daugiau. O prieš jį veikė žudikai ir plėšikai iš organizuoto nusikalstamumo – visai kitas lygis, tiesa?

Ar buvo galima apsisaugoti?

Taip, be abejo – pasirūpinus ir vėl profesionalia apsauga (dirbančia glaudžiai su teisėsauga), kuri, tiesa, kainuotų daugiau, nei paminėta aukščiau Viktoro atveju. Bet tai yra kaina, kurią moki už veiklą naftos versle laukinių 90-ųjų išdavoje, net jei jie pagal kalendorių ir pasibaigė (gi prichvatizavimas jo įmonės vis dar buvo gyvas kaip iš tų laikų, tad tam ir reikalingi profesionalai, kurie tinkamai grėsmes įvertintų, o ne pačiam nuspręsti šiame “3 milijonų krepšinio trenerių“ krašte, kur visi viską patys geriausiai supranta ir moka).

Kas dėl Lubio, tai apsauginis tuo metu, kai jo asmuo patiria priepuolį ar infarktą (o tai juk nebuvo pirmas kartas!) bėgiojimo ar važinėjimo dviračiu metu, būtų išgelbėjęs gyvybę: skambutis greitąjai pagalbai ir neatidėliotina pirmoji pagalba vietoje. Ir nereikėtų artimiesiems kūno atpažindinėti morge.

Daug toks krosų partneris kainuoja?… Taigi.

* * *

Na, o kitas atvejis gal daugiau apie verslininkų mentalitetą ir norą pavairuoti savo limuzinus, užuot bent jau pasirūpinus vairuotoju-apsauginiu (kas iš esmės yra tas pats, kas balerina-štangistė). Kai važiuodamas, neva, į golfą nuo kelio nuslydo ir ranką susilaužė apie viską pagalvojančios™ savininkas, jo žmona pagalvojo balsu, o koks čia golfas tuo metu, ką???

Po to įvyko skyrybos (apie sudaužytas lėkštes ir pakeltus balsus namuose spauda nutyli). Gana gražiai atsidalino turtą – matyt, ji galvojo geriau, nei Kontūzytas, kaip jį medicinos studijų metu vadino bendrakursiai.

Aišku, teko žmogui po to į Londoną emigruoti (čia beveik mano istorija po skyrybų).

Bet, negali pykti, gi šis sugar daddy (čiau jau pun intended – nuprichvatizuotą cukraus pramonę Vagnoriaus pagalba danams prastumė, ir tai buvo jų tas golden moment, kaip kad kompensacija iš British Arways Sir Richard Branson’ui, o ne litas prie lito iš komercijos) jau turi jauną trophy wife, kuri bent jau anglišką diplomą gaus – mama iš LLRI pamokė dukrą, kad net jei tavo tėvas ir yra santechnikas (ar vyras buvęs medicinos studentas, užsidirbęs nutrijų kailių lupimu ir pardavimu, o toliau – jau kaip dievas rinkoje duos), bet geras išsilavinimas mažina proverbinio peroksido kiekį plaukuose ir smegenų vingiuose.

Ar galėjo ši graži meilės istorija neįvykti?

Taip, be abejo, jei… na, jei net ne profesionalią apsaugą, tai bent vairuotoją pasisamdytų.

Ir būtent USSS profesionalai padėjo POTUS Bill Clinton to palakstymų metu su priedanga, paaiškinę, kad jei išties lakstai, o ne “lakstai“, tai suprakaituoji, nes vilki sportinį kostiumą, o ne būni jį nusimovęs, kaip konkrečiu atveju, todėl, ponas prezidente, štai Akvilės natūralaus mineralinio vandens buteliukas, pasišlakstykite bent jau marškinėlių pažastis.

Todėl ir sakau, kad antrą funkcinės frazės dalį USSS, su kuriais ir kuriems irgi teko dirbti, vietoje harassment sako embarrassment.

Apie šiame kontekste ir dabar Lietuvos aktualijose skambantį šykštuolį lizinginį Ramūną Karbauskį aš net nekalbėsiu, nes dukart tiek gausis teksto, o jam per daug garbės šiame tinklaraštyje būtų – nei jis mane samdys, nei jis manęs klausys.

* * *

Gerai, komentuokite, o aš bandysiu ko nors naujo išmokti savo profesijoje. Kurią, panašu, suprantu geriau, nei verslo administravimą, nors ir turiu diplomus ir patirtį, kaip įmones subankrotinti.

Kiekvienas mes veržiamės į savo nekompetencijos lygį, tai gerai kartais apsičiupinėti, ar jau kartais, išėję iš komforto zonos, nepatekome į tą nekompetencijos zoną, nors jaučiamės visažiniai, ir ypač, kai tai liečia jūsų gyvenimus ar net sveikatą bei gyvybes.

Galop, gal ir aš čia postringauju be reikalo, ir jūs man iš 3 milijonų visko profesinalų krašto paaiškinsite geriau?

O kol Lietuvoje supratimas (tai ne tik tautinio viarslo skurdumas, bet ir durnumas, o ne šiaip rami kriminogeninė situacija – skaitykite iš naujo aukščiau!) yra tik va tokio babajiško lygio, tai jums pasilinksminimui ta proga toks va ir atitinkamas muzikinis klipas (perspėju, kad atžiūrėti atgal nepavyks!):