Naujųjų metų kvailionės

Manau, kad man reikia naujų džinsų.

Ne, šitie dar nesusitrynė, o ir šiaip sutrinti džinsai yra madingi, ypač merginoms su praplyšusiais keliais, kas yra labai seksualu, nes signalizuoja bernams, kad jos daug laiko praleidžia ant kelių čiulpdamos, tik antkelių nenaudoja. Ir tikrai man nereikia keisti, kad praplyšo keliai, juolab, kad į darbą einu su išeiginiu treningiuku kostiuminėmis kelnėmis, o ne džinsais.

Reikia keisti, nes be diržo smunka. Gerai truputį ir apsmukę, nes kai kuriems juodžiams irgi gražu apsmukę kelnės, kas signalizuoja alfa patinams, jog šie yra pasirengę sodominiam aktui – mada parėjo iš kalėjimų, o ten juk vieni kietuoliai sėdi. Ir aš nenoriu apsmukusių džinsų.

Esmė tame, kad džinsai yra 36 colių juosmens apimties, bet dabar reikėtų 34 – va taip suplokštinus pilvą juosmuo susitraukė. Šiaip visada mūvėjau W36/L36 (kas mano karalystėje yra big issue, nes čia long yra 33, o kai 36, tai jau extra long – žemarūriai britai, ir žemarūriai jų kolonijų pavaldiniai, dar prie ilgakojų Rytų europiečių neprisitaikė, juolab, kad pietiečiai irgi ne ilgų kojų). O dabar – smunka.

Aš taip galvoju, ką čia man susigalvoti šiems 2017 metams nuveikti asmeninio tobulinimo srityje, o kadangi šis tinklaraštis yra apie fizinę veiklą (karate ar fitness – ne tiek ir svarbu?), tai kalba eina apie fizinius dalykus. Nušvitimai ten visokie bei finansiniai dalykai – kitų tinklaraščių temos.

Taigi, reikėjo susireguliuoti KMI (kūno masės indeksą) – tą padariau 2013 metais. Tada reikėjo dar išplokštinti pilvą, nes riebalinis sluoksnis vis dar netenkino – tą irgi padariau, nes džinsai juk smunka. Tiesa, dariau keliskart – pirmiau 2014, o po to buvo mano emigraciniai metai 2015, ir iki metų galo rūpintis sielos šventove daug galimybių nebuvo, bet 2016-aisiais po truputį jau sugrįžau į 2014-uosius atgal, nors KMI per tą laiką visada išliko idealus.

Bet sixpack vis dar neišryškėjo, o čia kažkaip užsisriegiau, kad jau gal labai dabar noriu. Va, vasara ateis – prie jūros važiuosiu pasimaivyti. Mėgstu kaip Antanas iš Red Hot Chili Peppers paplūdimyje be marškinėlių vaikščioti.

Tiesa, važinėju aš kiekvieną savaitę į Brighton, o tas kurortinis miestas yra JK gėjų sostine vadinamas, tai irgi nežinau, kaip su tuo išryškintu pilvo presu ir gaunamu dėmesiu bus. Nors karate moku, jei ką. Dar truputį bėgioti pradėjau, kai keliai leidžia (taekwondo nėra pati palankiausia keliams sporto šaka – gerai, kad Goju-ryu karate mažai spardosi), tai turiu ir Planą B (bėgti).

Šiaip išties vien fizinių pratimų tam preso ryškumui pasiekti nepakanka – tas akivaizdu, nes presą turiu, bet neturiu “skalbimo lentos“ bambos srityje. Turiu presą, nes jau atlieku pratimus, kurie be jo nepadaromi paprastai. Nors to irgi maža – noriu didesnio sau cirko, vadinamo gimnastika. Ir noriu sixpack. Nežinau, kodėl noriu, bet aplink tiek sportiškų merginų, ir jos gali turėti sixpack prie savo estrogeno, tai kuo aš prastesnis???

Kad sumažinčiau natūralų riebalinį sluoksnį (neišryškėja, jei yra virš 10 proc.), keičiau ir mitybą – jokio cukraus, atia, mielinės bandelės ir bulvytės fri. Poreikį smaližiavimui pakeičia vaisiai ir uogos, kuriuose ir taip yra saldumo (fruktozės), tik vynuogių privengiu, nes tos yra fruktozinės bombos. Beje, mėlynės sveika ne tik akims – jos turi ir medžiagų, reikalingų testosterono gamybai, kuris “ėda“ riebalus, kuriuos sukaupi pilvo srityje per visokius perteklinius angliavandenius.

Aišku, griebčiausi radikaliai badauti ir kokios brokolių dietos (šie – dar viena naudinga testosterono gamybai daržovė), tai rezultatai būtų staigūs, ir sulysęs būčiau kaip surikatas (tie dar ir turi natūraliai pajuodusius paakius).

Bet aš taip nenoriu, nes mano amžiuje masės praradimas dažniausiai siejasi ir su raumenų masės praradimu, tad virš 40, net jei ir nevaikščiojate į gym, turėtumėte papildomai vartoti baltymų (ar dirbtinai išskirto proteino). Ir ne, riebalai nėra blogis – jie reikalingi hormonų gamybai (testosteronas yra vyriškas hormonas, priminsiu), ypač polisotieji. Riebalai ant pilvo susikaupia ne dėl riebalų maiste, o dėl angliavandenių pertekliaus.

O nuosaikiau taip per metus, manau, rezultatas pilnai pasiekiamas, ar ne?

Tiesa, dar reikia keisti ir darbą, nes naktimis dera miegoti ir gerai išsimiegoti – miegantis organizmas naktį gaunamą maistą siunčia į riebalus, sugalvojęs užkandžiauti jais dieną, o dieną eini gi pats vėl miegoti, ir tas organizmas nesupranta, kada iš riebalų pasiimti energiją, o naktį po to vėl kartojasi viskas iš pradžių. Jei kūnas šnekėtų, tai pasakytų jis daug necenzūrinių žodžių.

Šiaip ir šneka – tik klausytis dera išmokti.

* * *

Dar va testas sako, kad gyvensiu iki 91 metų – galite irgi išsitirti čia.

Šiaip realu būtų iš genetinės pusės – mano močiutė mirė beveik 93 (nors paskutiniai dveji metai buvo ne kažką – senatvinė dementija ir iš esmės jau lovos režimas).

Bėda su mano vyriška genų dalimi: senelis iš tėvo pusės mirė nuo skrandžio vėžio; senelis iš mamos pusės mirė nuo gerklės vėžio; mamos brolis irgi nuo to (išvada – ir nėra ko rūkyti, brangieji!); tėvas nuo prostatos vėžio išsigydė (bet jis sveikata rūpinasi labai, tai todėl spėjo, nes laiku apsižiūrėjo, tik jį užkrėtė hepatitu kraują perpildami per kraujagyslių operaciją) – čia va ne kažką.

Bet, sako, cukrus yra maistas vėžio ląstelėms, tai šio produkto aš jau keletas metų iš eilės net ir neperku. Kaip ir rūpestis Lietuva, tarp kitko, prie geros emocinės būsenos, svarbios organizmo funkcionavimui, neveda.

Taigi, mano galima paskaičiuota gyvenimo trukmė yra 91 (su 75 proc. tikimybe, ir su sąlyga, jei koks prikaušėlis gatvėje nenutrenks). O virš 97 išgyventi yra 25 proc. tikimybė. Kaip matote, mano gyvenimo trukmė yra 5.8 metų ilgiau, nei vidurkis – kas skųstųsi tais papildomais penkeriais metais gyvenimo?

Dar viena gera žinia man, tik ne jums: testas amerikietiškas, be abejo, bet statistika dar negailestinga ir dėl gyvenimo trukmės skirtumų JK ir Lietuvoje – dabar mano naudai jau.

Kaip ir kas įtakoja?

Tarkime, fiziniai pratimai:

Įdomu pastebėti, nors aš kasdien fizinei veiklai skiriu bent 10-15 minučių, o ir vaikštau gana daug, bet efektas būtų ne prastesnis, jei tiesiog reguliariai 3-4 dienas per savaitę vaikščiočiau į gym. Gal reikėtų apie tai pagalvoti, darbą pakeitus. Ten dar ir merginų su sixpack apstu seilei pavarvinti.

O čia – kaip jau minėtas aukščiau rūkymas paveiktų gyvenimo trukmę:

Bemaž 15 (!) gyvenimo metų papildomai prisideda, nei kad pagal statistiką rūkoriams kaput pareina.

Tiesa, rašytojas Kurt Vonnegut, kurio gimtadienis kaip mano ir Leonardo Di Capprio per Lenkijos Nepriklausomybės dieną, paskutiniame interviu pajuokavo, kad paduos tabako kompanijas į teismą, nes tos rašo, jog Smoking Kills, bet jis vis dar gyvas. Po kelių mėnesių nusivožė savo bute Niujorke nuo laiptų, nusisuko sprandą ir numirė – jam buvo 84. Būtų nerūkęs – būtų iki 99 metų pragyvenęs… o, pala – jei dar ir nebūtų užsimušęs. Čia irgi taip apie tą mano 91 metų trukmę kalbant aukščiau.

Šiaip išties daug priklauso ir nuo sveikatos būklės:

Sveikata dabar tikrai nesiskundžiu. Tai susiję ir su požiūriu į savo sielos drabužį – žmonės, mes esame sielos su kūnu, o ne kūnai su siela. Jei kostiumas netvarkingas, tai apie žmogų irgi nieko gero pasakyti neišeis. Kaip sakoma patarlėje, sutiko pagal drabužėlį – palydėjo irgi blogai.

Bendrai paėmus, kuo anksčiau susirūpinsite savo sveikatos būkle (cholesterolis, cukrus ir t.t.), tuo didesnė tikimybė pragyventi ilgiau ir, svarbiausia, sveikiau. Nuosaiki ir subalansuota mityba (ant žolės auginta jautiena – puikus baltymų ir testosterono gamybos šaltinis!), vitaminai ir maisto papildai, tinkamas dienos režimas, judėjimas ir žalingų įpročių neturėjimas bei giedros mintys (ommmmm…) – receptai banalūs.

Beje, apie žalingus įpročius:

Pasirodo, galiu ir daugiau išgerti, nei leidžiu sau dabar – man taip ir sako, kad kasdien turėčiau išgerti po stiklą vyno arba ekvivalentą kitų gėrimų, tik ne alaus, nes tas yra testosterono priešas – “bobiškas“ gėrimas, ir pagal vikingus Valhaloje jį Aegirdo dukros verda.

Ir jei visai negerčiau, tai gyvenčiau dar trumpiau (man visai negaila, kada verygos susitrumpina sau gyvenimą – mane erzina, kada jie savo zyzimais trumpina jį kitiems, ypač, kai valdžios gauna). Nenuostabu, kad net Valentinas Mazuronis pasakė Ramūnui Karbauskiui, kad priklausomybė nuo blaivybės irgi yra liga.

Na, tai į sveikatą!

Vienintelė bėda ilgam gyvenimui yra tame, ar apsimoka – kaip be pinigų?

Bet aš turiu planą išplaukti pensijoje į jūrą jachta, kur šilta ir stačiapapės polinezietės šypsosi, tai išlaidos pragyvenimui sumažės radikaliai. Ir jei dar turiu vilties gauti jei ne karališką, tai vis kažkokią britišką pensiją, tai nežinau, kaip ten jums seksis, kada jakeliūnai pensijų fondus nukuodins – mano kauptą Lietuvoje irgi, tarp kitko, jei paguos.

Tad kai eisite į darbą, tai galvokite ne tik apie šiandien, bet ir apie investicijas, kurios duos grąžą senatvėje – jei taip jau irgi ilgai gyventi susiruošėte, kaip ir aš.

Na, o jei ne per šiuos metus, tai vis dar turiu laiko iki 91-erių (kas bus 2061-mų gale, o dar vakar buvo tik 2016) tą sixpack išsiryškinti, kaip manote?

Osu!