Kirholm-1605

Kalbiname tų laikų dalyvį:
– Papasakokite, kaip viskas buvo.
– Nugi paskambyja man Jonas…
– Katkevičius?
– Nu. Ir sako: einam švedų mušti!

(iš Ultra Vires radijos stoties kavinės Kopos reklamos)

Taip, šią dieną 1605 metais prie Kirkholmo (dab. Salaspilis) lietuvių kariuomenė sumušė švedus – santykiu 3600 mūsų karių prieš 11000 švedų.

Mūšio baigtį lėmė mūsų husarų ataka (apie 300 sunkiųjų raitelių) – faktiškai per 20 minučių šie bičiuliai ištaškė ir išskerdė virš 5000 švedų kareivių. Lietuviai prarado 100 žmonių nukautais, 200 sužeistais (ir tai nebuvo husarų nuostoliai, o iš esmės praradimai iki šios lemiamos atakos).

Tad sau va dabar galite paskaičiuoti žudymo tempą vienam žmogui patys, kad suprastumėt, kodėl Abiejų Tautų Respublikos husarai buvo nenugalimi 123 metus iš eilės (kada pasikrovė – į purvą suklimpo Ukrainoje, bet tai buvo jau gerokai po šiųjų įvykių). Primenu, kariauta ne su kokiais rusais ar panašiais aborigenais, o su Baltiją savo vidiniu ežeru pavertusiais švedais.

Sparnuotų husarų ataka pagal Stanislaw Kaczor-Batowski (iš newsweek.pl)

Šis mūšis įamžintas vienoje geriausių visų laikų Lietuvos istorijoje PR kampanijų – parašyta lotyniškai (kas tuomet buvo tarptautinė Vakarų kalba) poema “Karlomachija“ (nes mūsų karvedys – Jonas Karolis, o švedų – karalius irgi Karolis). O po ketverių metų jau buvo Salismiundės jūrų (!) mūšis.

Tarpukariu Kirholmo mūšis buvo visuomenės ir kariškių sąmonėje vertinamas aukščiau už sovietmečiu (nes “vokiečių fašistus mušė!“) išpopuliarintą Griunvaldą, nes jau prie Liaudies Seimo 1940 metais karo laivą “Prezidentas Smetona“, tapusį “Prezidentu“, siūlyta tame tarpe pervadinti ir į Kirholmą.

Ką gi, pakelkime vengriško vyno taures į didžiojo etmono, faktiškai ėjusio ir užsienio reikalų ministro pareigas, Jono Karoliaus Katkevičiaus atminimą – vivat!