Pradėtas temas dera pabaigti, ir ne vien, tikiuosi, skaitytojo Augusto džiaugsmui, aš sugalvojau, kad užuot išmėtęs po vieną, aš įdėsiu jas vienoje vietoje ir vienu ypu.
Iškart sakau, kad taisyklės yra trys, bet viena yra bonus, tai kaip ir gaunasi 3 NE + 1 TAIP.
Šias taisykles suformulavau ne aš – autorystė priklauso tokiam Peyton Quinn.
Būdamas JAV nusipirkau jo nedidelę knygą apie adrenalino pagrindu ruošiamą praktinę savigyną. Jis ir jo partneris Bill Kipp (abu dabar yra ir facebook) buvo pirmeiviai realistinio parengimo realioms savigynos situacijoms, ir darė tai, kas dabar rimtuose paruošimuose savigynai tampa norma.
Aš pats ne tik praėjau, bet ir padėjau tokius mokymus organizuoti – trys instruktoriai iš JAV Diplomatinio Saugumo Biuro ir buvę jūrų pėstininkais gerokai privargo su mūsų aštradančiais, bet nuo to laiko labai kritiškai žiūriu į bet kurią programą, jei joje nėra elementų, susietų su Peyton’o ir Bill’o keliamais klausimais. Beje, labai verta į Peyton rančą, kur jis iš IT uždirbęs pinigus investavo, nuvykti mokymams – geriau, nei bet koks Šaolinis: RMCAT – Rocky Mountains Combat Application Training (yra ne tik beginklės savigynos, bet ir šaudymo ir parankinių ginklų moduliai).
Ir per Peyton’ą aš kone prieš 20 metų įsivėliau į dar vieną uždarą profesinę korespondenciją su kitu tipu, kuris irgi yra dabar facebook, ir kurio gatvės gaujose pagal reputaciją pravardė buvo Animal, dar vadinamas kaip Uncle Animal, o šiaip žinomas kaip Marc MacYoung.
Tai Peiton suformulavo tris NE, o Marc papildė vienu TAIP, kuris iš esmės išplaukia iš tų principų. Ir taisyklės skamba taip:
1. Neneikite realybės (do not ignore) – neneikite, kad tai vyksta, ir kad tai vyksta su jumis.
Zen rytietiškuose kovos menuose yra svarbus ne todėl, kad budistams išties dzin, bet kad pabudome ir kelkimės (arba teks kautis miegant ir būti nukirstam į “miegelį“, ko gero). Aš apie šią taisyklę ir rašiau.
Nes jei agresorius labai aiškiai suvokia, kad juda link smurto su jumis arba gavimo ko jam reikia grasinimu (net ir neverbaliai išreikštu) panaudoti smurtą, tai nereikia bandyti save įtikinti, kad praeis savaime. Nepraeis. Deja, ne deja.
2. Nemeskite iššūkio (do not challenge) – lengviausias būdas eskaluoti konfliktą tikrai iki smurtinės fazės.
Pasitraukite velniop, tegul jis “laimi“, kad jam taip norisi. Kovoti niekada muštynėse neverta, išskyrus tuos atvejus, kada tenka. Bet tai atvejai, kada tikrai neturite kaip pasitraukti (silpnesnis su jumis, pasitraukimo kelias užtvertas ir pan.). Bandymas matuotis linksmakočiais baigiasi kam reanimacijoje, kam morge. Jums to reikia, net jei laimėsite?
3. Neįžeidinėkite (do not insult) – laimėti žodžiais didelio proto nereikia.
Paskatinti smurtą įvertinant priešininko protinius gebėjimus arba girtis, kad turėjai lytinių santykių su jo motina, išties prie gero nepriveda. Galantiškame amžiuje visi mandagūs buvo ne todėl, kad vilkėjo vyrai pantalonais su raukinukais ir šilkinėmis pėdkelnėmis, bet kad nemandagus elgesys paprastai galėjo reikšti persmeigtą kūną gero plieno iešmu su rankena.
+4. Duokite garbingą būdą pasitraukti/“laimėti“ (give a face-saving exit) – jei kažkam iki ego patenkinimo reikia prieš jus tiesiog laimėti žodžiais, nes turi rimtesnių priežasčių fiziškai su jumis pasmurtauti, leiskite išsispręsti konfliktui mandagiai ir be pikčio™.
Nereikia jokių išlygų, kaip ten jis “laimėjo“, nes ir jūs turite “lygiąsias“ ar “truputį irgi laimėjau“. Pabandykite suvokti, kas yra konflikto priežastis – ir duokite, jei reikia, durniui kelią (tik nesakykite, kad duodate kelią durniui – žr. Nr.3). Net jei galite laimėti ir tikite, kad laimėsite.
Taip, būna, kad žmonės užsirauna patys ant jūsų ir prašosi gero savo pasturgalių išvelėjimo, o gal būt ir poros blizgių į žabtus. Bet doras krikščionis kalba ne apie atsukimą kito žando ar pariteto principą akių lupime – kalba apie meilę artimam savo, kas išties reiškia ketvirtąjį punktą.
Šias taisykles omeny turėkite, ir būsite iš esmės saugūs. Na, yra jų daugiau ir visa savigyna išties nesusiveda tik į jas, bet apie jas žadėjau, tai ir parašiau. Nes iš esmės užtenka juk vos dviejų patarimų: būk budrus ir mandagus.
Peace, broliai hipiai!
Paprasta, kuklu, ir ašku. Tas pats taikytina ir žodiniuose konfliktuose (man labai reikėjo perskaityt tuos patarimus, nes turiu savo aplinkoj “tokią“, su kuria net apie orą kalba išsirutulioja į visišką nesąmonę).
Tai be abejo – smurtas gali būti ne tik fizinis, bet ir verbalinis. Pastarojo yra labai daug, ir paprastai juo naudojasi žmonės, kurie kitu atveju gautų į snukį ir būtų ramūs.
O kaip elgtis, kai pamatai, kad tavo atneštą naminį pyragą visi valgo su apetitu, kai kas net pagiria, o ji paknebinėja ir tau matant išverčia demonstratyviai į šiukšlių kibirą? Aš tokiu atveju mintyse ją smaugiu, nuodiju, kariu ir dar sušaudau dėl tikrumo. Bet prisiklijuoju šypseną ir nereaguoju niekaip. Matau, kad siunta dar labiau 🙂
Čia yra tipiškas vampyras, paprastai vadinamas psichologų dar manipuliatoriumi. Šia tema aš jau knygą, ko gero, parašyčiau.
Kitą kartą tiesiog įdėk jai vieno kąsnio gabaliuką. Ir pasakyk, kad kiti girdėtų, kad duosi daugiau, jei patiks. Nepatiks – kam mėtyti tai, kas kitiems patinka ir daugiau liks. Tegul pasiunta.
San Sanyčius iš “Nebijok, aš su tavimi“ pasakytų, kad tiesiog koją reikia sulaužyti.
Na, va kaip gerai. Jau ir temą naujai knygai turim. Drąsinu imti ir parašyti tą knygą, nes tema labai naudinga. 🙂
Pradėjau. Bet į šalį padėjau, nes pasibaisėjau.
Reikia kitą rašymo raktą pritaikyti, nes tas tiesmukas pačiam per baisus. O akademiškai nerašysiu, nes neturiu tame išsilavinimo. Tad juodraštis pradėtas yra.
Gal tsiųsk man tą tiesmuką teksto variantą į el. paštą, jei nori. Šiaip ar taip, aš turiu šiokios tokios patirties, kaip švelninti savo paties parašytus šiurkščius tekstus. Gal galėčiau ir čia padėti? 🙂
Ten ne šiaip tekstas, ten knyga rašoma. Dar nebaigta, bet nesiųsiu. Pats sugalvosiu ką nors kitaip parašyti. Arba ne. 🙂
Gaila, kad neleidžia palaikinti tie bjaurybės iš WordPress’o. Reikalauja kažkokios registracijos ar dar kokio ten velnio. Bet žinok, kad aš laikinu Tavo sprendimą rašyti knygą toliau. 😉
Ačiū. Prisiregistruok. 🙂
Norėčiau tokio redaktoriaus, kaip filme The Genius. Kaip įdomiai viską pateikt? Dienoraščio, laiško forma? Klausimai retoriniai 🙂
Norėčiau literatūrinio negro (angl. ghostwriter).
Tru, so tru. Man koją per Jonines sulaužė dėl per didelio pasitikėjimo savimi … ir iš to išeinančios kvailos stovėsenos. Kūne pasirodė per daug raumenų, kurie smūgė surijo tiek kad dar atsisukus pakako paklaust tu durnas? Ir po to susmukt, nes pilna pėda stovint du kaulai ties pėda sukimo neatlaikė.
Tiesa situacija buvo tokia kad iš nugaros vejasi piemuo su daužtu buteliu. Galbūt jau geriau būčiau bėgęs.
Nukirto tai sėkmingai, kad net pats išsigando.
Pasisekė Jums dar, kad nepaspardė nugriuvusio.
Čia jam pasisekė, nes galėjau ir sužalot paguldęs,
Gal tema ir nelabai tokia, bet vis tiek norėčiau, kad parašytum savo nuomonę apie šį video, jei Tau nesunku:
Iš esmės teisingai kalba, tik kalbama vis tik apie vieną iš 5 pagrindinių atakos būdų. O koks klausimas išties? 🙂
Aciu uz sita irasa, labai juokingai ir graziai pasakyta, gal tik nuo saves prideciau, kad viskas isesmes tinka tik Monkey Dance™ atveju. Jokiu budu nenoriu sumenkint, statistikos nezinau, ir itariu daugiausiai mustyniu ar suzalojimu butent kyla is eskaluoto Monkey Dance™ .
Taisyklės yra bendrai skirtos muštynių išvengimo ar de-eskalavimo situacijoms, tik beždžionių šokiai labai dažnai jas lydi – tas tiesa. 🙂
O kai pradedama matuotis linksmakočiais, tai labai greitai nuo “mano tėtis tankistas ir suvažinės tavo tėtį policininką“ pereinama prie “į snukį dabar, kol dar tėčiai neatvažiavo“.
Prie to pacio norejau paklaust, jei galima knygos rekomendacija sia tema, siuo metu baigineju
Meditations on Violence by Rory Miller ir in the pipeline Gift of Fear by Gavin Debecker.
Cia mano pirmas susidurimas su tokiom knygom ir prisiekiu baisesnio trilerio nesu skaites.
Mačiau iš profesionalų teigiamus atsiliepimus apie šias knygas, kaip ir esu Rory Miller viename uždarame forume žinutes pasiskaitinėjęs. Pats neskaičiau, tai parduodu už kiek pirkau.
Rekomenduočiau Dave Grossman, JAV atsargos plk.leit., kurį debylka Armoškė bandė kaip leftistė progresyvistė kritikuoti net neskaičiusi (čia tuo metu, kai ji išžiojusi nučiulpimui savo burnytę klūpojo ant kelių priešais policininkų užsegtus praskiepus parkelyje už metrikacijos biuro pastipusio negro recidyvisto garbei). Tada bandžiau kažkaip per FB pasakyti aliokąyratudurna?, bet paskui supratau, kad buka kaip tapkė arba dargužaitė, tai diskusija beprasmė. O va autorių – rekomenduoju, ypač On Combat: https://www.amazon.com/Combat-Psychology-Physiology-Deadly-Conflict/dp/0964920549 kaip ir On Killing https://www.amazon.com/Killing-Psychological-Cost-Learning-Society/dp/0316040932 (pastarąją perskaičiau pirmiau, gal dar kur pas tėvus dėžėse rūsyje voliojasi – neturiu bibliotekos kur saugoti, nes esu “bomžas“). 🙂
Dekui, as kaip tirkas progresivystas viska beveik skaitau per e-skaitykle tai man toks amazon formatas pats idealiausiais 🙂
Del “Armoskes“ man truputi konkteksto truksta…jei cia apie visus psichus kairuolius, kurie mano, jog pakeitus “opresyvia“ sistema visi recidyvistai ir nuskalteliai pataps pukuotais, tai jo dazniausiai su tokiais ar tokiom nera ka ten isvis kalbet.
Ji yra tipinis naglosaksų brukamos leftistinės “progressives“ ideologijos indoktrinacijos produktas – buka, bet užsispyrusiai įsitikinusi savo teisumu akivaizdžiai idiotiškuose teiginiuose. Nepagydoma. Ypatingai aršias izoliuodavę psichūškėse – o šitai davė ministerijai vadovauti.
Aš manau, kad iš visos sorošėkų gaujos tokius egzempliorius atrenka tyčia ir sąmoningai pastato į tokias pozicijas. Apie sorošėkus rašiau čia: https://punkonomics.wordpress.com/2022/06/27/sorosekai/