Svarbu smūgis (3): trečioji diena prieš šabą

Atėjęs į darbą randu įtartiną automobilį mūsų saugomos įstaigos privačioje aikštelėje – kaip tik ten, kur už valandos ims tėvai vežti vaikus, ir kur yra visiškas choke point (mūsų sąvokomis – pratinkitės).

Palaukiu atvykstant mūsų Švarcnegerio – mokyklos administratoriaus, apvalaino žmogiuko atsikišusiu pilvu (apsauga visiems ir visada dalina pravardes, nes dar viena profesinių taisyklių aprašant asmenis yra “pin a moniker“). Jis nežino, kieno šis automobilis, bet tikrai ne iš jo tėvų, personalo, ir abejoja, ar kaimynų. 

Kitaip tariant, aišku, kad neaišku. Apžiūriu darkart.

Maža to, kad pažeidžia privačią nuosavybę (o čia “trespasser“ yra “big deal“), tai dar ir neramina tuo, kad yra netinkamoje vietoje netinkamu laiku, daužtas buferis ir vairuotojo veidrodėlis, prišiukšlinta ant kilimėlių (jeigu ketinimas yra padaryti ka-boom, tai vargu bau ar rūpinsitės eksterjeru ir interjeru), kažkokie laidai prijungti iš “prikūrkės“ (lietuviškai “rūkalų prisidegimo elektriniu būdu įstaisas“) ir eina kažkur po sėdyne, o dar blogiau, kad ši Audi A6 turi erdvią bagažinę (tad jums nebereikia mikroautobuso sprogmenims, o apie juodą Audi A6, kaip bomb-car, turbūt pagalvosite paskutinėje vietoje, ar ne? Tai va tuo mes ir skiriamės – mano moka pinigus už tai, kad galvočiau) ir, jei gerai pamenu, sujugiama su keleivių salonu, o langai gale tiek užtemdyti, kad nesimato, ar išvis kas nors yra gale.

Greičiausiai, kaimynas paliko, bet, anot mūsų mielo Gubernatoriaus Arnoldėlio, kaimynai paprastai tikrai nepalieka čia savo automobilių. Niekad.

Na, galvoju, dar gali būti, kad anie trenkti iš vietinės žydų mafijos (apie CST aš kada plačiau papasakosiu – jie yra mūsų užsakovai, o mokykla yra tik galutinis klientas, bet dienos gale vis tiek klientas yra CST), kurie vėl tikrina, kaip dirbam, kaip reaguosim, ką vakar darė su provokacijomis rinkti informaciją iš apsaugos ir kaip kontroliuojame patekimą į teritoriją.

Ar reikia sakyti, kas čia šitame objekte yra team leader, einantis site security officer pareigas, iš kurio visada paklaus pirmiausia?

Skambinu Trejoms Devynerioms (Jungtinėje Karalystėje pagalbos telefonas yra 999, nors veikia ir “tarptautinis“ [nine] eleven-too, t.y. 112). Prašau sujungti su policija. Laikas be dešimt aštuonios ryto, o vaikus pradeda vežti po aštuntos.

Policijos operatorė mato reikalą su manimi kalbėti 7 minutes ir 7 sekundes, paskirdama bylai numerį (visada reikia paklausti, koks numeris, tai po to atsirinksite, kas buvo su skambučiu). Tris ar keturis kartus primenu, kad skambinu ne šiaip iš mokyklos – taip daryti yra būtina.

Dašunta. Imsis veiksmų, perduos pareigūnams. Thank you very much indeed, smėlio laikrodžiai tiksi.

Skambinu CST (mafijai, gi sakiau, nors jie kartais yra kaip šerifai savo bendruomenėje). Trumpai informuoju apie situaciją ir ką padarėm, ir koks bylos numeris. Praneša, kad jie savo ruožtu paspardys užpakalius bobikams. Pokalbis trumpa tik 3 minutes ir 39 sekundes.

Tada skambinu savo viršininkui (nes ne prioritetas jis, ar ne?). Su juo išvis trumpa šneka kaip su profesionalu, tad netrunka ir minutės.

Toliau panikos kelti nėra ko, evakuoti ar invakuoti (priešingas veiksmas evakuacijai) nenoriu, gražiai ir ramiai srautus nukreipsime ir minimizuosime blogiausiam scenarijui. Kartais geriau, kada saugomi subjektai mažiau žino apie grėsmes sau, tai mažiau trukdo juos apsaugoti.

08:34 perskambina 010 tarnyba, kuri informuoja, kad nutemps automobilį (o taip, genijai, tuo metu aš būsi su chebra tikrai priedangoje, kada tampysis), o dar už ketverto minučių atėjo ir pats savininkas: vyras, IC4 (pakistaniečiai, indai ir turkai savo išvaizda čia yra vadinami azijiečiais), maždaug 185 cm, 28 metų, 80 kg, slim sudėjimas, juoda pilna trumpa barzda, juodi plaukai, tamsios akys, matomų skiriamų požymių nerasta (megztinis dryžuotas kaip Sing-singo kalinių).

Atsiprašinėjo nesvietiškai. Pranešėm, kad perduota policijai. Pažadėjo daugiau čia nestatyti, ir aš kažkaip tuo jo pažadu tikiu, nes baimės pilnos jo kelnės.

Ramiau atsidūstu ir informuoju CST, šefą ir Trejes Devyneres – būtent tokia tvarka, nes jei pastarieji neskuba, tai ko man skubėti?

Policijos patrulių mikroautobusas atvyko į mūsų gatvę lygiai po dvylikos valandų su puse – pareigūnai paslampinėjo penketą minučių po apylinkes ir išvyko sau.

Džiaugiuosi, kad nieko rimto neįvyko.

Kita vertus, prasukome dry test, kaip būtų tuo atveju, jei išties būtų. Vakare pildysiu incidento raportą, bet žinau ir tai, kad CYA case (cover your ass) turiu gelžbetoninį su nuotraukomis, ir dabar to administruojančio švanco pretenzijos mūsų atžvilgiu yra iškart muštos rimtesne korta.

* * *

Ketvirtadienį netenku savo honvedo, kurį pakeičia dviejų durų spinta be antresolių (nes mano ūgio, tik jo bicepsai kaip mano šlaunys).

Ryte jis atvažiuoja VW Passat prie vartų ir sako, kad nori įvažiuoti. Paaiškinu, kad to padaryti negali:

a) čia išties nėra viduje vietos darbuotojų automobiliams;

b) jo automobilis nėra kosher.

Valujevo pusbrolis nustemba. Sakau, gi fiurerio auto, o tu čia nori ant šventos ortodoksų žemės pastatyti – statyk į išorinę aikštelę (akurat ten, kur vakar buvo įtartina tautos vežėčių giminaitė).

Paaiškėja vėliau, kad jis irgi lenkas. Ir dar paaiškėja, kad mūsų Švarcenigeris, pamatęs Spintą, sutęžta visiškai ir pretenzijų daugiau visą dieną nebeturi nei dėl nieko.

Nuostabi diena: oras pasitaisė, truputį įdegėme saulėje, viskas ramu, dirbti mums niekas netrukdo, o vaikai yra vaikai – kai dūksta kieme, tai skamba visos apylinkės, nors NT vystytojai čia reklamose gal rašo, kad rami aplinka (beje, tvenkinys šalia, kuriame anądien vyko irkluojamų “drakonų“ regata).

O jaunesnės mergaitės vis išlenda iš už kampo ir klausia, “koks tavo vardas?“, o gavę atsakymą, neria atgal. Ir po to vėl išlenda: “koks tavo vardas, chi-chi-chi?“.

Visą vargą atperka dienos pabaigoje va iš šitų vaikų girdima padėka – ačiū, kad mus saugote.

Ir tada vienas pyzdukas su raktų ryšulėliu ir pretenzijomis pasimiršta.

* * *

security

Apsauga, tipo (iš scvservices.com)

Penktadienį dirbame trumpiau, kadangi šabas prasideda nuo saulės laidos iki šeštadienio saulės laidos, tai visi nori grįžti namo anksčiau, kad spėtų pasiruošti. Puiki praktika, manau, o juk ir mes mėgstame laisvesnius penktadienio vakarus, tiesa?

Vartus remontuoja dviejų lenkų brigada, palydinti savo darbą nekošeriniais epitetais, kurie irgi iš K raidės.

Ir per pietus sėdi lenkas ant parapeto, kramsnoja sumuštinį su bekonu, mataruoja kojomis sau į garsiai paleistos muzikos taktą – ir nusišvilpti jam ant žydų ortodoksų, nes jei jį praspirs, tai jis paliks vartus neveikiančius, ir pasiuskite su savo tradicijomis ir jų gerbimu. Do dupy!

Panašiai padarau ir su savo abiem lenkais darbo gale – lieka 45 minutės, o mes dar neišnaudojome 30 minučių pertraukos. Tai, sakau, irgi do dupy, sėdame va čia ir ilsimės.

O kas saugos? O nėra ko saugoti – vartai atlapi, aniedu užrakinti, visi išėjo namo, tik lenkai aniedu dirba. Jei kas užeis, tai matysime po fakto, bet negi dabar turime persidirbti? Vadas pasakė – ir gipsas, lenkai prisėda irgi.

Aišku, tuo metu ateina mūsų švancas, kuris vyks namo, ir jo vos netrenkia apopleksija nuo bendro vaizdo. Spinta įjungia storos kaukuolės mąstymo režimą, o jaunesnis lenkas tyliai pasiplauna kuo toliau nuo pagundos kažką pritrenkti, nes eis vakare ir taip į barą dirbti, tai negi dabar išliesi savo per savaitę susikaupusias emocijas fiziškai ant šito mažo (arba didelio – nelygu požiūris) trigerio?

Dar antisemitizmu apkaltins (vos vienai porelei jaunikaičių taip nevožė, kurie kieti už tėvų pinigus mašiną nusipirkti, bet parkingui pensų gaili, tai pas mus veržiasi – pasaugojau iš kitos pusės ramiai laukdamas, kol vienas iš šiknių lips lauk ir “netyčia“ įstrigs galva tarp durelių).

O juk čia nieko bendro su tautybe – gal kad mažiau su žydais bendravęs, bet gerokai daugiau tokių nuokrušėlių esu matęs tarp savo tautiečių, ir ne vien jų tarpe.

Na, rakštis subinėje, nors pagal formą greičiau jau extra thick butt-plug, neturinti tautybės (tautpalaikiams darkart: administratoriaus tautybė niekaip nekoreliuoja su jo būdu, juolab, kad jo mama iš Vengrijos, o jis gimęs Belgijoje, ir kalba jidiš, o ne hebrajiškai, kapiš?).

Sėdžiu sau abuojas ant kilnojamos kelio barikados ir stengiuosi mažiau fizionomijoje atspindėti, kiek esu dėjęs skersą ant jo su visomis jo pretenzijomis ir lame arguments. Paaiškinu trumpai situaciją be jokių atsiprašinėjimų, tiesiog konstatuodamas, bet žinau, kad vis tiek nesupras, ir tada galvoju, kad jei jam nepatiks jo laukiantis šabas Peru, tai pirmadienį galės pakrušti mane bėgantį, so to speak, nes jis gal tik nuo kalniuko greičiau ristųsi, nei bėgtų mane besivydamas.

Nes išties nesvarbu, ką kam skųsis. Aš jau savo vadams pasakiau: štai jums realūs mūsų veiksmai su incidentu per suspected bomb-car, kurie jus padarė nesvietiškai laimingais CST akyse (spėju, gavo belenkiek bonus points, todėl ir pakeitė honvedą, o ne mane), ir štai įtariamas hostile surveillance automobilis, į kurį aš atkreipiau dėmesį ir pranešiau, ir aš turiu jo tik numerius, ir labai trumpą ir miglotą vairuotojo aprašymą, ir net modelio nenužiūrėjau.

Kodėl?

Nes buvau užimtas ne bloody security, o fucking customer service, nes jums, mano mieli darbdaviai, reikia kontrakto su šituo šmuku metams, kurį jis vilkina pasirašyti (tai čia CST sugalvojo, kad mus reikia samdyti mokyklai, nes CST yra pelno nesiekianti ir labdaros, LOL, organizacija, jei ir reketą laikyti išmaldos prašymu, aha), štai todėl! O man šiuo metu tiesiog reikia:

a) pinigų stabilizuoti finansus (nes per agentūrą dirbdamas kituose darbuose ne kažin ką ir uždirbsi);

b) sulaukti licencijos dirbant (nes šitoje šalyje viskas vyksta labai ir labai lėtai, o įmonė gali samdyti iki 10 proc. darbuotojų, kurių licencijos dar pakeliui);

c) gauti referencus dėl darbo čia (rekomendacijos, kad dirbai žydams ir dar gerai, yra labai netgi gerai, bet netgi ir be jų CV atrodys geriau).

Bet aš jau manau, kad man užteks jau ir tik B, o A aš užsidirbsiu kitur.

Tai aišku, kad tas švancas pasiskundė nedelsdamas, tai aišku, kad skambino man abu vadai, tai aišku, kad neketinau kelti, kol vykstu sau traukiniu ir ramiai klausausi ausinėse Blake Shelton – Kiss My Country Ass.

Direktorius stebėtinai supratingas. Pirmadienį atvyks į vietą ir sudėliosime taip, kaip man reikia ir kaip aš noriu (aišku, viskas yra kompromisai ir derybos, bet aš dabar turiu jau tvirtesnį pagrindą po pirmos savaitės, CYA bei įdirbio vietoje).

Vakare mėgavomės su savo kaimynais viskiu – iš blended, tai yra geriausias, kuris įmanomas, ir aš neperdedu, nors dėl skonio, aišku, nesiginčijama, ir aš esu Islay dūminių gerbėjas.

Ir galvoju, kad reiktų apie viskį darkart parašyti atskirai, nes tai – vienas iš svarbiausių žmonijos ir civilizacijos pasiekimų. No shit, Sherlock!

2 mintys apie “Svarbu smūgis (3): trečioji diena prieš šabą

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s