Savigyna nuo atakų peiliu

Klipas, kurį rasite žemiau, nėra skirtas silpnų nervų žmonėms ir nepilnamečiams. Iškart perspėju. Šiaip nors ir vyksta tikras, ne treniruočių metu nufilmuotas užpuolimas, kuomet užpuolikas ginkluotas peiliu, kraujo daug netykšta.

Turėtų suneraminti pats faktas (klipą aš radau FB, tačiau po to atkapsčiau youtube, kad galėčiau čia dalintis), kuris buvo prieraše prie šaltinio: užpultasis mirė po kelių minučių nuo dūrio širdies plote. Kai klipą žiūrėsite (o tą siūlau daryti keliskart), turėkite tai omeny.

Tiesa, užpuolikas bėgdamas pametė savo tapatybės dokumentą. Tai jei savo, tai kaip ir į kvailiausių banditų nominaciją pretenduoja, o jei ne savo, tai dokumento savininkas apturės nemažai nemalonumo su teisėsauga – nervai, advokatas, alibi ir pan.

Gerai, žiūrim, ką čia turim:

Atkreipėte dėmesį, kad užpultasis neprastai priešinosi visą laiką. Netgi atliko metimą. Dėl ko dabar imtynių šalininkai, visada besiremiantys prieš boksininkus ringo argumentais, kad nieko doro iš tų smūgių, kada gali parversti ant žemės, ir geras imtynininkas “visada“ laimi prieš boksininką “kovose be taisyklių“, dabar turėtų daryti bangą ir šaukti anesakeubl!

Netgi BJJ gerbėjai turėtų džiūgauti – juk kova, kaip ir “būna tikrose muštynėse“ persikėlė į parterį, nieko gero iš tų “karatistų“, kurie nemoka griūti ir kovoti ten, kur BJJ yra nenugalimi!

Betgi nelabai panašu, kad džiūgauti priežasčių yra daug, ar ne? Netgi faktas, kad užpultasis “apsigynė ir laimėjo“, labai trumpoje perspektyvoje reiškė tik tai, kad jis jau miręs, o užpuolikas pabėgo sau (čia perfrazuoju ekonomistą M. Keinsą, kuris sakė, kad ilgoje perspektyvoje tai mes visi mirę).

Dabar būtų labai protinga patylėti visiems riabkiniams sisteminiams ir panašiems ruskyno specnazo gerbėjams, jau nekalbant apie sijonuotų pižaminių šokius aplink barzdotą aikido stabą. Suglausti ausis turėtų netgi FMA (filipiniečių kovos menų) guru, nes kažkaip kova nebuvo nei kiek nepanaši į tą scenarijų, kurį jie atidirbinėja savo treniruotėse.

Nors gal kas nors ir piktinasi, sakydamas, kad aš perdedu. Taigi – “laimėjo“ auka, ar ne? Na, gal trūko kiek pasiruošimo pagal jų mokyklos (įrašyti savo) metodiką, nors visumoje kaip ir 80 proc. veiksmų buvo teisingi: išlaikyta distancija ir sučiupimas (deja, per ištiestą ranką reiškia, kad ir užpuolikas jus pasiekia per tą ištiestą ranką); atliktas atemi ir metimas; priešintasi ir apsiginta. Smulkmena tie likę procentai, nu.

Kada aš kalbu apie savigyną nuo peilio (o grėsmę nuo jo aš priskiriu penktam lygiui iš penkių, nors čia gal linkstu prie minties turėti kiekvieną lygį padalintą į žemesnį ir aukštesnį, tad peilis, kaip potencialiai mirtinas ginklas, surinktų 9 taškus iš 10, šaunamąjam ginklui esant 10 iš 10), paprastai sakau, kad sėkmė sėkmingai apsiginti aplanko tik… 3-4% užpuolimo atvejų.

Manimi netiki. Kai kas priešgyniauja, kad negi taip beviltiška, o jei jau taip, tai kam išvis atidirbinėti tą gynybą nuo peilio ir pan. Kai aš sakau, kad vis tiek verta, nes 4 yra daugiau už 3. Bent jau taip.

Kalbėdamas apie užpuolimus su peiliu, aš turiu bent keturis tokių užpuolimo tipus, kurių vienam priklauso ir aukščiau nagrinėjamas scenarijus. Ir turiu į tai savo sisteminį požiūrį, dėl ko esu prašytas pademonstruoti savo “sistemą“ (tikintis, ko gero, kokio nors stebuklo, ar kad susimausiu, bet kai parodau, lieka mano uke labai nepatenkintas, nes nieko, atrodo, ypatingo, o apsiginti šansų bemaž jokių – aha, šitie patys 3-4 proc.). Bėda tame, kad netgi tą scenarijų aukščiau galima paversti dar efektyvesniu užpuolimo metodu – tad nepadės nei tie 3-4 proc., ar kad “laimėsite“, kaip laimėjo klipe auka.

Netgi jei tie keturi tipai būtų vienodai paplitę, tai 25 proc. tikimybę turėtumėt dalinti perpus (apsiginsiu/neapsiginsiu), po ko liks tik 12,5 proc. – triskart daugiau nei sakiau, bet irgi ne kažin kas, ar ne?

Tad kam aš šitą tiradą varau, dėl kurios vieni pasipūtę sakys, kad tik giriuosi, o kiti įsižeis ir pasakys, kad aš nieko neišmanau, o jų sistema vis tiek veikia? Nes taip jų instruktorius, kurį už uolumą išmetė iš skerdyklos, sakė, o jis girtų muštynėse ne vieną užpuoliką yra pripjovęs, ne nuo vieno tokio ginkluoto apsigynės, bet į kalėjimą jo nepasodino, nes visais atvejais tai buvo savigyna ir teismas jį išteisno (netgi iki teismo nepriėjo, nes ten vat tokia savigyna buvo, kad aplink visi negyvi, tik jis vienas didvyris, aha).

Klipas naudingas apmąstymams, kas būna, kai būna ne pagal scenarijų, kurį atidirbi salėje.

Ir kaip to išvengti. Ir jei nepavyksta – koks tuomet planas B. Ir kad suprastum, ką ir kodėl treniruojiesi. Ir kiek vertas yra loumavašis ar gebėjimas eiti į kontaktą.

Skull sweat, baby.