Bunkai vs oyo

Esu nekart jau čia aiškinęs skirtumą tarp bunkai (suskaldymas, analizė) ir oyo (pritaikymas), ir kad tokių kalbinių nesusipratimų, kaip kihon-bunkai (suprask, “bazinis kata veiksmų pritaikymas“) ir oyo-bunkai (suprask, “kata veiksmų pritaikymo interpretavimo variacijos“) neturėtų būti. Net kitų nuorodų neduosiu – pasirauskite, prašau, patys archyvuose.

Bet anądien diskusijoje kilo toks teiginys, kad, suprask, bunkai yra “žemiau“ už oyo – na, tiesiog bazinis kata judesių interpretavimas kokiais nors veiksmais, kai va oyo – tai jau veiksmingas ir efektyvus veiksmas pagal kata judesius. Iš esmės, tai čia kartojama ta pati kihon-bunkai vs. oyo-bunkai logika, nors pirmasis variantas įvardinamas tik bunkai, kada antrasis – tik oyo.

Ne, aš taip nemanau. Paaiškinu, kodėl.

Bunkai iš tiesų yra judesių suskaidymas, juos analizuojant. Taip kata, kuri yra skirta iki pasąmonės lygio įgrūsti į “raumenų atmintį“ (raumenys neturi smegenų, tai ir atminties neturi, bet sąvokos prasmę, tikiuosi, suprantate?) tam tikrus judesius, kad jie kovinėje (t.y. stresinėje situacijoje, kada adrenalinas atjungia sąmoningus procesus ir kūnas veikia automatišku režimu – va tam tos kata ir bendrai veiksmai turi būti atkalti iki automatizmo!) situacijoje suveiktų, gauna tų judesių žodinį įvardinimą, tarkime, gedan-barai (žemutinis blokas).

Taip iš esmės veikia kata (irgi rašiau apie skirtingą kata užrašymą – yra archyvuose) japoniškoje karate, tačiau ne okinavietiškoje (nors pastaroji po karo tiek apjaponizuota, kad reikia kaskart žiūrėti, ar dar “originalas“, einantis iš kinų kung-fu tradicijos, o ne japoniškas samuraizuotas Do variantas) – būtent japoniškoje visi judesiai yra gavę konkrečius įvardinimus, ką jie reiškia (blokas, smūgis, spyris ir t.p.). Tą netgi tarpukaryje naudojo karate (pervadintoje iš tuiti) propaguotojai savo vadovėliuose, nes… kaip kitaip japonui išaiškinsi, ką jis daro?

Mes, kaip pragmatiškieji vakariečiai, tam tikra prasme esame dar blogesni už japonus – mums iš tiesų reikia konkretumo. Kada aš mokiausi kata pas Bobą, aš irgi klausiau, ką tas ar kitas judesys reiškia. Klausiau jo pavadinimo, kas iš esmės ir buvo bunkai, o net ne oyo – tiesiog reikėjo išmokti judesį. O jį išmoksti geriau, kada žinai tą “lego kaladėlės“ pavadinimą, iš kurio susideda: va čia blokas toks ir toks, o ten eis smūgis, ir pan. Paspartina mokymosi procesą, nes pradžioje kata turi kaip formą nukopijuoti nuo savo mokytojo.

Po to tie judesiai iš tiesų atšlifuojami ir labiau įsisavinami, tame tarpe ir per bunkai porinį atidirbimą. Kad pasąmonė geriau fiksuotų judesį ir jį įsimintų, pati kombinacija parenkama tokia, kad būtų paprasta ir atitiktų tuos žodžius, kuriais kata besimokant jie buvo įvardinti. Kad toks bunkai paprastai yra itin sąlyginis ir neveikia, tai galop atveda prie nusivylimo. Tada ieškoma, kaip pritempti praktiškai tuos judesius, taip ieškant praktinio (ir realaus) pritaikymo, įvardinant tai oyo.

Tam tikra prasme, logika, kada eini tokiu mokymosi keliu, yra suprantama – bunkai iš tiesų pasilieka tik judesio suskaidymas į sąvokas, kai oyo – praktinis pritaikymas.

Bunkai from Kururunfa kata

Taira Masaji, Goju-ryu Jundokan, rodo bunkai iš kururumfa-gata (foto iš shinseidokandojo.blogspot.com)

Tačiau bunkai neturėtų tuo ir čia baigtis. Puiku, kad atrandate kata judesiams pritaikymą – oyo. Tačiau bunkai yra daugiau, nei judesio įvardinimas, tarkime, tuo pačiu žemutiniu nušluojančiu bloku gedan-barai – bunkai yra ir perlipimas per oyo, praktinį pritaikymą, kada judesiui suteiki pavadinimą rankos užlaužimas ir išlaikymas ude-osae.

Bunkai – tai kata analizavimas kuo giliau ir kuo platesniais aspektais: kaip ir kodėl turėtų tie judesiai veikti, kokius veiksmus jie reiškia. Taip pat bunkai yra ir atsakymų ieškojimas į klausimus, o kodėl parinkti tokie veiksmai (jei žiūrėti per taktinę ar mokyklos bei stiliaus strateginę prizmę) ar netgi – ką dar jie treniruoja “gimnastikos būdu“.

Bobas ne veltui akcentuoja, kad jo mokytojas Miyazato būtent tokią seka parinko kata mokymui (Goju-ryu kūrėjui Miyagi kata mokymo seka buvo kaskart kitokia ir parenkama pagal jo paties suprantamus ir labai neaiškinamus kriterijus): kodėl po sanchin-gata (go!) mokiniesi saifa-gata (ju!), po šios – seiyunchin-gata (shiko-dachi!), po to – shisochin-gata (dubens sukimas zenkutsu-dachi!), po to – sanseru (go virš ju!), ir t.t.

Tad bunkai, mano manymu, nėra kažkas prasčiau, paprasčiau ar žemiau už oyo. Tai yra daugiau ir plačiau, nei oyo, nors pačioje pradžioje, kada reikia kata mokymuisi įvardinti judesį, jis ir labai susiaurina kata praktinio pritaikymo suvokimą (kai kurios kombinacijos, atidirbamos per treniruotes mokantis kata ir vadinamos kihon-bunkai, yra visiški blėnys pritaikymo ir efektyvumo prasme).

Tiesiog tokia ta jų japoniška kalba, kada vienas žodis turi keletą platesnių prasmių, ir suprasti gali tik nuo konteksto. Jei tai tik gedan-barai – tai yra bunkai; jei tai yra ude-osae, o ne gedan-barai – tai yra oyo; jei tai yra ir nėra tuo pačiu metu tik gedan-barai arba ude-osae – tai jau irgi bunkai, tik platesne prasme. Jei pats analizuoji, ką ir kodėl čia kata darai.

Netgi jei ne analizuoji, o tiesiog darai kata – analizuosi vėliau, dabar įrašyk į savo “raumenų CD“, kad tas šablonas (jap. kata) veiktų. Pritaikysi vėliau. Automatiškai. Ir po to galėsi analizuoti, t.y. – bunkai…

Osu!

6 mintys apie “Bunkai vs oyo

  1. Kalbant apie katos kurį tai veiksmą sakoma štai čia darome age uke o štai čia – gedan barai, tačiau kadangi kartais blokas – nėra blokas, vietoje to galima sakyti: štai čia darome štai tokią formą (nes juk kata – formų kompleksas!), na o toji forma kaip ir kur bus pritaikoma – prilauso nuo poreikio ar situacijos. Tačiau visus veiksmus suniveliavus į “formas“ gali atsirasti painiava, nes antai tie patys gedan barai, age uke, mae geri – visi bus forma (arba veiksmai), tad mokiniams aiškinant reikia konkretumo, pvz.: į apačią leidžiantis rankos judesys lanku į šoną, bet tai juk bus per daug ane (toks ilgas vieno trumpo veiksmo aiškinimas, kai nenori ilgai tuščiažodžiauti)? Ypač kai reikia greito, trumpo konkretaus paaiškinimo, pvz rodant mokinams kata ir balsu tariant visus sekančius veiksmus. Tad mokant kata, tiesiog reikia aiškinti jog tas pats veiksmas gali būti pritaikomas keliais būdais, nors ir pagal komanda jis bus tiesiog gedan barai 🙂

  2. Man, ne tokie jau ir skirtingi tie dalykai. Daryti (treniruotis) ne galvojant – kvaila, o mokymas kaip tik tas dalykas kuris nukreipa kuria linkme mastyti. Žinios – labai svarbu, bet kaip Jūs mėgstat sakyti – teorija sausa šaka arne? 🙂
    Mes (aš ir Jūs) tik skirtingus žinių šaltinius įvardijam. Jūs skleidžiat informaciją štai šiuo savo tinklapiu (“…įrašyk į savo “raumenų CD“), na o aš sakau jog tai pirmiausia turi daryti sensei, na o kam yra laiko ir noro gali (turi) daugiau semtis žinių iš papildomų šaltinių, kad ir tokių kaip jūsų šie rašiniai.
    Beja, manau jog informacija turi atitikti supratimo lygį, tad gal nereiktų vaikučiams ar kiek vyresniams visko aiškinti, kuomet net elementariausio gedan barai dar nepadaro. Tad tokiems ta katos forma: į apačią leidžiantis rankos judesys lanku į šoną, geriau būna tiesiog “gedan barai“?

    1. Tai aš ir kalbu, kad išmokimui tinka geriau gedan-barai. Taip bukiems japonams okinaviečiai ir ruošė vadovėlius. Tik tie paskui iš savo pasikėlimo suprato, kad čia ir yra gedan-barai, ir taip gimė japoniška karate, kuri tas pačias kata interpretuoja smūgis-blokas principais (iš esmės, fechtavimas be kardų), o ne kaip imtynes, tarkime (nes jie turi dziudo).

      Išmokti ir atidirbti – du skirtingi procesai, kaip ir atidirbti ir pritaikyti.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s