Aš jus šįkart nusprendžiau palinksminti muzikiniais klipais.
Iš tiesų, kam čia šimtąkart rašyti, kai nuo skaitymo tūlam karatystui galvą įsiskausta tarsi boksininkui po nuolatinių pasikartojančių nokautų? Vis kažkoks paklydęs amsius čia retkarčiais užsuka, teksto įveikti neįgalus, tai paprašo “daugiau praktikos, tipo“. Na, tai štai šiandien jums bus vien praktika – kliento norai kaip ir įsakymas dabar, tai skubu pildyti pageidavimus.
Štai jums pirmasis klipas – čia Yamaguchi Goshi, “Katinėlio“ Yamaguchi Gogen sūnus, perėmęs Goju-kai (japoniško Goju-ryu) organizacijos vadovavimą, atlieka bunkai, apjungdamas juos tarsi į vieną porinę kata:
Pažiūrėjot? Aha, man irgi patiko. Graži scenografija, sakyčiau. Muziką irgi įkvepiančią parinko.
O dabar mano mieloji Okinavos Goju-ryu Jundokan stiliaus organizacija – šįkart Taira Masaji rodo vienos kata bunkai, irgi apjungęs į vieną porinę kata (vaizdo kokybė nekokia, nes nuo National Geografic ar History Channel laikų įrašą užpylavojo iki klaikumo):
Pažiūrėjot? Aha, mane irgi sužavėjo.
Taira-sensei taip gali atlikti ne vieną kata – iš esmės, jis yra So Honbu organizacijos vaikščiojanti kata bunkai ir visokių interpretacijų enciklopedija. Ir, pažymėsiu, jo šito nemokino joks Miyazato Ei’ichi, įkūręs Jundokan, ir šitaip nėra savo mokinių mokinęs ir pats Goju-ryu kūrėjas Miyagi Chojun (ar turite kitų duomenų?), tad atiduokite duoklę meistro Taira kūrybiniam polėkiui, minčiai ir talentams, kurių vaisiais galime pasidžiaugti ir Lietuvoje, tarp kitko – jei kreipsitės į Goju-ryu klubą Klaipėdoje pas Aivarą ir Saulių.
Na, štai – jiedu va atšiauriame pajūrio klimate rodo irgi bunkai:
Aivaras ir Saulius atlieka porinį bunkai
Čeliabinsko vyrukai iš Naša Raša gal ir labai atšiaurūs, bet prie aukšto lydymo krosnių vis tiek nors šilta, nepalyginsi su mūsų Goju-ryu meistrų atšiaurumu ir Klaipėdos pajūrio rūstumu žiemą. Čia net ir muzikos nereikia. Čia, kas supranta (tik aš dundukėlis nieko neraukiu, aišku), yra muzika savaime ne ausims, o akims. Eikit pasitreniruoti (geriau ne su manim, o pas juodu), idant toli jums iki tikro supračiaus apie Goju-ryu, bunkai ir kata, skaitau.
Kas gi man kliūna visuose šituose klipuose?
(kažkodėl norėjau įrašyti šou, nors Aivaras su Saulium bent jau nuoširdžiai daro ne šou, o tikrai atlieka porinį pratimą, šlifuodami judesius iš kata kaip, neva, bunkai; kita vertus, jie ir šlifuoja bunkai kaipo tokį, jei pažiūrėtumėte archyvus, kur skirtumą aiškinu, o ne oyo – t.y., nieko praktiško snukiatrankiško ir nešlifuoja, išskyrus judesių interpretavimą, kakie ir reakciją, bet čia ne ta tema, kad plėsčiausi)
Jei jau skaitėte mano dviejų dalių nebaigtą temą apie Goju-ryu kata paskirtį kumite (kovoje), tai atkreipėt dėmesį, kaip aš skirtingai aprašau visas kata iki juodojo diržo (I dan) imtinai. Nes jos ir yra skirtingos ne savo veiksmais, kurie sudaro jų judesius (veikiau va ta technika tai jos kaip tik panašios), bet savo esme – nes kata paskirtis gi skiriasi.
O dabar darkart gal peržiūrėkite visus klipus aukščiau ir pasakykite man, kuo tie popuri skiriasi vienas nuo kito, net jei aš pasakysiu, kad juos sudaro skirtingų kata veiksmai (bunkai) arba galite pasakyti ir patys, kad va tas veiksmas iš tos, o anas iš kitos kata?
Žinote, čia kaip ant jonikų per vestuves pylavoti “du gaideliai, ant kalno mūrai, išgerk stiklelį, pabučiuok mergelį, palangos jūroj nuskendo mano kelnės bei šoka basos raganaitės“ – viską viena tonacija. Bet juk linksma, a’ne? Nes kai gerai įpili ugninio vandens į organizmą, o dar ir groja tokia klaikmuzikė, tai liūdna būti negali.
Bėda čia tik man – aš tiek neišgeriu.
Jaunimas gal nepamena, bet buvo tokios Pūko įrašų studijos ir vėliau radijo laikais Kauno popsūchos populiarumo laikais audiokasetės – Balius 1,2,3… bbž kelintas numerys, vadinosi. Iš pradžių darė ponų Zakarausko, Klarko ir Lauros trijulė, vėliau Kauno rajono tarybos narys kažko su kaubojumi nepasidalinęs, tas pasiėmė sukalbamesnį (Gedą ar Giedrių, net ne esmė), o štai jums dar vienas žadėtasis muzikinis (!) klipas iliustracijai, kur baliuškinis duetas atlieka bunkai popuri – kad įsivaizduotumėt, ką turiu omeny (principe, tai kaip ir susirepavo čia man):
Patiko?
Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad dėl dantų skausmo jums neužteko kantrybės žiūrėti klipo viso, pradėjote prasukinėti, o paskui išjungėt, pasiųsdami mano adresu diarėjos spindulį už nehumanišką trololo. Beje, originalus trololo nėra tiek ir blogas, o veikiau – meistriškai atliktas vokalo pratimas (bunkai, tam tikra prasme).
Na, o jei įsižeidėte, tai atsiprašau – vadinasi, kiek ne tas lygis, kad galėtume diskutuoti (mano, be abejo, žemiau plintuso, aha). Idant pasakyta: nemokyk Minedo ir kiaulių dainuoti – pirma, gaišti laiką su talentu; antra, aišku, kankini gyvulius.
Pabaigai, kas yra ironiška, kaip sako Andrius Užkalnis, aš jums duodu tikrai muzikinį klipą:
Bunkai!
Seiikan © 誠意館 
Jau vien iš linksmo ir smagaus teksto, t.y. net nežiūrėjus tų klipukų (kuriuos peržiūrėsiu vėliau, nes dabar laiko mažai turiu), man darosi aišku, jog Tamsta tuos klipukus kritikuojate. Ir smagi čia ta Jūsų kritika… 😀 Turite rašytojo talentą. Tad nekantraudamas laukiu to metu, kai galėsiu pažiūrėti klipukus, kad galėčiau pats savo akimis pamatyti Jūsų smagios ir linksmos kritikos objektą. 🙂 😉
Kritikuoti aišku galima, tas lengviausia kogero, bet kokie to pliusai, o tai žaidimas į vienus vartus gaunasi? Nematytų chebra tame prasmės, vargiai ar imtūsi to, manyčiau. Net ir tie visi baliai nr.1,2,3… savo laiku turėjo stiprų palaikymą. Štai kone visas populiarusis (honkongiškasis) vinčūnis ant tokios melodijos irgi pakibęs, gal dėl to nuo jo daug kam ir bloga?! Bet irgi va mato tame kažką. Sakot apie kakie dabar patylėsit, bet va be reikalo, o juk būtent ties tuo dauk kas ir išlystų. Štai kur šuva (?) pakastas.
Pirmas klipukas, kaip pavyzdys, gal bereikalo pridėtas. Įsižiūrėjus matosi montažo karpymai ir tik dėl vienos tokios pateiktos scenografijos su muzikiniu fonu toks vaizdas susidaro. Na o toliau tai tik ant Taira sensei stūmimas 🙂 Gerai, gal čia tokia maestro fantazija, o tas gerai ar blogai, tai tas pats kaip paaugliui profesoriaus nuomonė juoką keltų. Gal maestro apėmė tokio stilistikos muzikinis polėkis. Profesorius – aišku ne rodiklis, visokių balvanų irgi gali būti, o ir Jūsų su paaugliu netapatinu. Aš skaitau – tiesiog skirtingas požiūris ir kodėl jų negali būti kiek kitokių? Paėmė renzoku idėją ir išplėtė iki tiek kiek yra. Manau kas moka sujungt, tas moka ir skaidyti. Galiausiai koks skirtumas kaip galvon gausi – malūną ar du, tris kuolus? Dar geriau mokėt tą ir aną?
Kur kas liūdniau atrodo kai visa sistema susiniveliuoja vien į tai. Pvz. WT (L.Ting sistema), ten tik pradžioje bazę pasimokai, formų kompleksai – 3 (ir tie vienodu tuku tuku – plaktuku stiliumi), o po to “du gaideliai“ ir tų gaidelių visos 7-8 sekcijos, o po jų išrinktiesiams (atkakliausiems, kuriems dar nepabodo tie “du gaideliai“) dar pribumbasina kelis. Žodžiu nieko nedarai, tik eilę metų “du gaideliai“ ir tai skaitosi tiesų tiesa, realybė be išlygų ir jokių kitų variacijų. Jei taip – tada jo – visi baliai, tame tarpe ir bbž kelintas balius vienodai smirdi.
Norisi tikėti jog pas Taira Masaji nėra taip, o tai tik kaip fakultatyvas ir kadangi pastaruoju metu yotubej tik tokio pobūdžio dainuškos, į paiešką įvedus jo vardą, aptinkamos, tai gal todėl toks bendras vaizdas ir susidaro. Žodžiu mano atveju geriau patylėti, nes kalbėti nežinant apie tai kaip ten ištikro yra, tik kaip atrodo, mažų mažiausia negražu ir neprotinga.
Jei kalbant apie porinius kata, tai spėju visur jie daug maž bus panašaus ritmo (du gaideliai), nes jie jau tokie yra – sudėlioti į aiškią, konkrečią seką. O porinių kompleksų visur yra: minėtame vinčune (nors ten ir nesivadina poriniais kompleksais), tačiau visos či-sao (sekcijos) būtent tai ir yra, goju ryu minėtas renzoku, jei Lapinas pasirodytų paporintų apie dui lian, netgi dziudo yra kata (irgi viskas vienodu tempu, ritmu atrodo), nors tai ir mažiausiai panašu būtų į mums “įprastą“ kata.
Norėtūsi platesnės tamstos nuomonės, ne vien tai: ai viskas nuobodžiai vienoda. Aplamai kovos menai gana nuobodūs – kartoji daugybę kartų tą patį per tą patį. Kita vertus “Du gaideliai“ turi savo auditoriją – vaikams pats tas (jiems juk ir skirta), na o visi “baliai 1,2,3…“ – tam tikro lygio baliuškoms. Sutinku, kata – turi savo strategiją, bet apie tai ir norėčiau išgirsti šiame kontekste iš Jūsų.
Štai kitas pvz. http://youtu.be/jhGDa9OV8yU – man čia visai neatrodo, kad būtų labai jau viskas vienodai. Taip, tam tikras bendrumas judesiuose jaučiasi, bet aš sakyčiau čia toks meistro braižas (savotiška jėgos generacija, trumpi judesiai, dubens darbas, veiksmų kiekis ir kaita). Tiesiog jis turi savo matymą, gal jo praktika (ne kiekybė), patirtis tai diktuoja. Man pavyzdžiui įdomu matyti tą patį ir kiek kitokį stilių ir tai rodo jo universalumą.
Ačiū už leidimą kritikuoti. Ir kaip aš anksčiau be jo apsiėjau…
Sepai neišmanau – Bobas nemokino. Kad atlikimas ir čia tuo pačiu stiliumi, tai manęs nestebina, o ir kodėl turėtų? Nei tai blogai, nei tai gerai, tiesiog not my cup of tea, ir tiek. Bet kadangi aš nieko ir neišmanau karate bendrai ir Goju-ryu konkrečiai, tad kone prieš tai ėjusi ir nuorodą tekste turinti dviejų dalių tema apie tai, kad kata, kaip ir kuo, skiriasi viena nuo kitos, dėmesio nebuvo verta, todėl, be abejo, reikia prašyti vėl pakartoti tą patį, o ne kritikuoti, tipo? 😉 Augustui, kaip matau komentarą, tekstas kaip tik pasirodė linksmas.
Aš čia jau ne pirmi metai rašau tą patį per tą patį, tik vis kitais žodžiais – jau galima buvo arba priprasti ir nekreipti dėmesio, arba vis tik kada nors perskaityti ir pabandyti suvokti, kad nebekiltų pretenzijų dėl mano, neva, pretenzijų (į ką?). Nors jei rašau blėnis, tuomet ir taip neverta kreipti dėmesio. Ir nepastebėjau, kad man kovos menai būtų nuobodūs, bet čia, matyt, požiūrio kampo klausimas.
Beje, pirmame klipe, kur Goju-kai, karate yra daugiau nei bet kuriame kitame žemiau einančiame.
Na, pažiūrėjau tuos klipukus. Gal ir nevertėjo Tamstai, gerb. Sei-I, vargintis ir dar kartą kartotis, tačiau reikia pasakyti, kad bent jau man tas smagus pakartojimas labai patiko. 😀 Tad aš esu už pakartojimus tokia smagia forma. 🙂
P.S. Neleiskite rūdyti Jūsų talentams, gerb. Sei-I. 😉
Nerašai komentarų – blogai, jei parašai tai gauni “skaityk kas jau parašyta“ 🙂
OK, po šio “not my cup of tea“ kaip ir aišku, tiesiog pasirodė jog nuo to ir reikėjo pradėti. Bet čia jūsų toks stilius, gi nepaaiškinsi. Leidimo kritikuoti jūs nei prašėt nei jums jo reikia.
Beja aš niekur nerašiau jog tamsta nieko neišmano, norėjau pabrėžti jog jų (meistų, tokių kaip Taira) įdirbis, patirtis ir požiūris negali būti tuščiai kritikuojami. Pasigedau argumentų, todėl ir išpyškinau! Na o po to “not my cup of tea“ – peace, kiekvienam savas skonis 😉
Jums leidus paprieštarausiu dar pabaigai: jei čia rašytumėt vien tą patį ir apie tą patį, tik kitais žodžiais, kaži ar čia jus net Augustas tiek liaupsintų 🙂 Tad Jūs rašykite, jums tai tikrai sekasi, gi turit įdomų požiūrį, na o aš pasistengsiu būti kuklesnis su tokiais komentarais 🙂
Niekur nepykstu dėl nerašomų komentarų. Tiesiog irgi nepažadu, kad į kritišką komentarą nepažvelgsiu labai nekritiškai. 😛
Sveiki,
Tai kaip čia, po paraliais, gaunasi? Tai eik žmogus pas Aivarą pasitreniruot, tai jau vėlgi – vos ne blėnis anas sklaido… Ir lieki kaip barbė prie suskilusio porcelianinio puoduko.
Ne, kodėl blėnis? Pirma, tai čia mano SUBJEKTYVUS požiūris į tą bunkai interpretaciją ir kiek Taira-sensei tuo keliu nuėjo bunkai interpretuodamas. Jo bunkai yra geras, išspardyti ne tik pasturgalį gali abu, ir ne tik mano, ir po vieną, ne tik drauge. 🙂
Tiesiog jei man įdomu tai, ką jie daro, tai dar nereiškia, kad mane tas bunkai “veža“. Tikrai nuoširdžiai patariu pasitreniruoti pas jį, o po to spręsti, ar tinka tai, ką jie daro, ar verta sopulingai kamuotis su mano požiūriu.
Porceliano, aišku, gaila. 😦
Visokio bieso prabandžiau. Ką ilgiau, ką trumpiau. Dabar, veik po aštuonerių metų pertraukos vėl nuvėjau į Aikido. Žiūrėsim, kiek ten tos parazitinės smegenys (kur kaukuolėj prikimšta) prigeneruos idėjų. Galgi vėl ant žilo plauko į karate patrauksiu. Pirma meilė, kaip ne kaip. Dėkui labai pačiam už straipsnius. Nuoširdžiai.