Goju-ryu kata, skirtos kumite (2/2)

Posted: 2013-11-05 in Karate
Žymos:, ,

(pradžia – čia)

* * *

Pirmoje dalyje jau aptariau, kokia yra bendra Goju-ryu stiliaus kovos strategija, ir kaip pradinės Goju-ryu kata tą bendrąją strategiją savo konkrečiomis strateginėmis idėjomis įkūnija, pasiūlydamos rinkinį tam pasiekti įrankių – savo taktikas.

Bet visos tos kata – tai tik įžanga į Goju-ryu, tačiau dar ne pati Goju-ryu. Nes Goju-ryu iš esmės sudaro taip vadinamos ko-ryu kata (“senoviškos kata“, nors nelabai jos ten ir senovinės, tarp kitko), na, o šios savo ruožtu prasideda nuo kata, be kurios net nebūtų iš viso šio stiliaus:

  • Sanchin-gata

“Trys kovos, trys įtempimai, trys apjungimai“ ir pan. – be viso šito, tai yra pirmoji kata, kuri yra atliekama ne normaliu koviniu tempu (kaishu-gata), bet su įtempimu ir lėtai (heishu-gata), praktikuojant visų pirmą teisingą kūno struktūrą, iš kurios ir turi gimti judesys (dinamika).

Šios kata irgi yra dvi (viskas šitame Goju-ryu yra porom ir porom…): pirmoji yra bazinė ir tiesiog vadinama sanchin-gata, o antroji yra vadinama “Nr.2“ – sanchin-dai-ni. Vieną priskiria, neva, Higaonna-sensei, kitą Miyagi-sensei, bet skirstytojai patys painiojasi, kuriam kuris tinkamas, nors aš statyčiau už tai, kad antroji yra senobiškesnė, o pirmąją tiesiog kaip parengiamąjį pratimą pripjaustė pradedantiesiems Goju-ryu.

Iš tiesų, viskas yra daug paprasčiau: sanchin-gata nors ir “kanoninėje“ formoje turi tris žingsnius pirmyn, ten “pasismaukymą“ vietoje rankutėmis, ir po to du žingsnius atgal su tora-guchi (“tigro nasrai“ – tipinis Baltosios Gervės apskritiminis dvigubas blokas, Kyokushinkai vadinamas tiesiog mae-mawashi-uke – “priekiniu besisukančių [rankų] bloku“) ir vieną kojos pristatymą, tačiau pati kata gali būti praktikuojama taip žingsniuoti skersai ar išilgai dojo (treniruočių salės). Tą savarankiškai pats praktikavau, o bandantiems lyg ir piktintis tokia saviveikla mano mokytojas Bobas taip ir pasakė, kad čia tame mintis ir yra – kiek turi erdvės žingsniuoti, tiek ir varai iki atsiremi nosim į sieną.

Tad sanchin-gata yra daugiau pratimas, nei kad kata kovine prasme, nors ir turi savyje tuos pačius kovinius veiksmus iš originaliosios sanchin-gata (dai-ni).

Labiau žinoma yra sanchin-dai-ni kata, kuri kituose stiliuose (tame tarpe ir Kyokushinkai) yra tiesiog vadinama sanchin-gata. Čia jau yra apsisukimas atgal, o po to – ir dar vienas (pareiti namolio tai juk reikia). Technika iš esmės panaši: tas pats, neva, chudan-uchi-uke blokas (dilbiu į išorę iš vidaus), tas pats, neva, tsuki (iš esmės, galine ranka gyaku-zuki, nors yra ir priekine: oi-zuki).

Kad apsisukimai yra imtynių (metimų) technika, turiu sakyti, ne? Ir kad koks hikite gali būti dalis veiksmo (pvz., smūgio galva)? Kad blokai yra ne blokai, o išsilaisvinimai, laužimai ir dar velniažinkas? Ir kad smūgis yra…

Ai, trumpiau tariant: tai yra visavertė ir pilnateisė kumite sistema, mokanti kovoti artimoje ir glaudžioje distancijoje – nosim į nosį. Nebe eiti į tą susidūrimą, kaip ankstesnės, o kovoti būtent šioje (kone klinče!), jei jau atsiduri (liftų anuomet gal ir nebuvo, bet lūšnynuose irgi ne prospektais visi basakojai driskiai lakstė, o viešnamiai ir barai tiek tuomet, tiek dabar nebūtinai yra tik stilingų hipsterių diskotekos savo išmanųjį pademonstruoti ir kokią “lėlę“ pakirkinti).

Žodžiu, sanchin-gata nors ir moko kaip pratimas reikiamos struktūros ir dinamikos, kuri reikalinga būtent pagal Goju-ryu stiliaus supratimą, tačiau kaip kata – ji taip pat priverčia iškalti ir vieną esminę kovinę (kumite) strategiją, būdingą būtent Goju-ryu karate (bokse šia maniera kovojantys vadinami sluggers).

  • Saifa-gata

Tai dar viena iš tų kata, kurias sukūrė Miyagi-sensei, bet kurios sukūrimo garbė atiduodama jo mokytojui Higaonna-sensei, o kadangi šis nemokė, tai kata padefaultu iškart siaurapročių supratimu ir tampa “labai sena“ (koryu) bei pasimeta istorijos ūkuose beigi karate bulšitinimo miglose (mane nenustoja stebinti ši nepagarba savo mokyklos kūrėjui Miyagi Chojun, nuvertinant to gebėjimus kurti).

Pavadinimas reiškia “traiškyk/ištaškyk ir plėšk/lupk“. Iš esmės, ta idėja ir atitinka kata veiksmus, kurie va tokie ir yra: pačiupo, lupo, plėšė, drėskė ir taškė, traiškė, kumščiu tarsi kūju vožė.

Tačiau pati kata savo esme yra tokia Ju (moteriška ir švelni), kad po ankstesnių kata tiesiog pasimeti, kai pradedi ją studijuoti. O koks nors Bobas tuomet kartoja savo mantrą: relax, relax, relax and be whipy (ne whimpy!).

Kata mokina antrosios Goju-ryu pusės – minkštosios (ju). Visi veiksmai čia iš esmės, kaip boksininkai sako, yra “darbas antru numeriu“. Ir nors kata yra visai trumputė, tačiau ją labai naudinga praktikuoti ne vien technikos prasme, bet ir psichologine – ši ramuma ir “nesiparinimas“ reikalingi yra ir kumite.

  • Seiyunchin-gata

Kaip ir saifa, šioji irgi yra “ne Miyagi“, o “labai senoviška“ (koryu), tik nelabai kur rastum ją praktikuojant, išskyrus Miyagi kolegas, kurie su juo turėję reikalų.

Kata idėja pavadinime irgi išreikšta, kam ji skirta: kontroliuoti ir traukti. Turbūt, nereikia priminti, kuri čia sudedamoji Goju-ryu strategijos dalis?

Kata yra viena ilgiausių sistemoje (už ją ilgesnė yra tik “aukščiausioji“ – suparimpei-gata), ir tai nestebina, nes ji yra skirta imtynėms, todėl reikėjo sudėti nemažai veiksmų. Taip, šioji yra artimos kovos, o jau studijavote metodus, kaip užeiti į artimą kovą per kata fukyu ir gekisai, ir metodą sanchin-gata, kaip per jėgą ir kietumą, t.y. go, kovoti artimoje kovoje, ir per saifa-gata jau susipažinote, kaip gintis švelniai ir kontratakuoti grubiai, t.y. ju metodu.

Tad dabar gaunate visą sisteminį arsenalą taktinių veiksmų, ką veikti ne šiaip smūgiuojant, o dar ir imtyniaujant – išsilaisvinant nuo sučiupimų, atliekant užlaužimus, išbalansavimus, svorio centro pervedimus, pargriovimus ir t.t.

  • Shisochin-gata

Kata, kurią į gyvenimo galą, sako, mėgo pats Miyagi-sensei. Ir ko jam nemėgti, kai ją irgi (sic!) pats sukūrė?…

Be abejo, tokio pavadinimo panašių kata yra buvę: tarkime, yra išlikę rašytinių šaltinių, kur teigiama, kad Miyagi mokytojo Higaonna mokytojas Arakagi atliko pasirodymuose kata shisochin. Ar Miyagi per savo mokytoją ją vėl atkurdinėjo – sunku pasakyti, nebent hipotezės pagrindu būtų vien lingvistika (pavadinimas), daugiau nieko praktinio pagrindimui ir nebeturint.

Shisochin reiškia “kovoti į keturias puses“. Primityviai suprantama, kad, neva, technikos pakartojamos į visas keturias puses (yra to kata, yra…). Tačiau mintis iš tiesų yra kita – interpretuokite šitą pažodinį pavadinimą karybos sąvoka, kaip “gynyba nuo puolimų iš visų pusių“ arba “gynyba apsiaustyje“ (rusai turi tam karinį išsireiškimą “круговая оборона“).

Dar įdomiau, kad tai kata, kur nėra “karatistiškų“ smūgiavimų kumščiais (tsuki). Ir jei seiyunchin-gata yra savo esme jujutsu, tai shisochin-gata yra iš esmės aiki-jujutsu arba aikido, jei taip norite.

Va viso to aikido atrandamo tenkan bei irimi ši kata ir mokina – kaip judėti kumite, kaip apeiti iš išorės ir kaip įeiti į vidų. Techniškai rasite irgi nemažai artimų aikido sistemai veiksmų, tik čia atliekamų paprasčiau, grubiau ir brutaliau (nes čia yra vis tik karate, o ne ritualizuoti dvariškių pasitampymai, šliaužiojant keliais prieš valdovą).

Tai ko dusulio kamuojamam ir po insulto Miyagi-sensei šioji tuomet neturėjo patikti, ką?…

  • Sanseru-gata

Tai kata, kurios Miyagi tiesiogiai iš savo mokytojo Higanonna Kanryo iš tiesų taip ir neišmoko – nes tarnavo tuo metu dvejus metus privalomai imperatoriškoje japonų kariuomenėje. Ją mokėsi grįžęs jau iš Higaonna giminaičio, o gal kažkiek padėjo ir jo sempai Kyoda Juhatsu, kuris va iš judviejų mokytojo sanseru-gata ir yra mokęsis. Ir todėl To’on-ryu sanseru-gata yra pilnesnė bei turi daugiau smulkių detalių, kurios pamestos Goju-ryu.

Nenuostabu, kad šios kata pats Miyagi, sakoma, nelabai mėgęs. Nežinau, kam ją tuomet paliko savo sistemoje. Bet gal vertėjo palikti netgi taip, kaip yra dabar?

Sanseru reiškia “36 veiksmai“. Šiaip žvilgterėjus, tai priskaičiuotum mažiau, net ir pasikartojančių neimant domėn, tačiau, kaip sakau, kata yra visų pirma strateginė idėja, ne vien technikų rinkinys (be taktikos, tai tik kratinys).

Sanseru savo esme labai subalansuoja tai, ką mokėtės jau iki jos – vėl iškeliama go pirmiau ju; apjungiama tiesmukos atakos, kurios keičiamos su pasitraukimais ir atakomis iš šono; vėl čia atidirbama distancijos sumažinimas ir įėjimas į artimą kovą; vėl čia yra to, ko mokėtės kaip imtynių kata, ir t.p.

Sanseru užcementuoja visą techniką ir taktikas, kurias mokėtės tam, kad gautumėt juodąjį diržą (pirmąjį dan atskyrį) ir… pradėtumėt giliau suvokti Goju-ryu sistemą, nes dabar turite tam jau visus reikiamus įgūdžius technine, taktine ir strategine prasme, tad kaip ir pabaigėte antrąjį Goju-ryu sistemos veiksmų mokymosi etapą (pirmąjam priskirčiau tai, ką mokėtės iki sanchin-gata, nes šios studijų pradžia atveria vartus į antrąjį etapą).

Tarkime, mano kolega Vytas kata atlieka daug geriau (nepalyginamai), ir sanseru-gata yra viena jo mėgstamiausių, nes puikiai atitinka jo ne tik sudėjimą, bet ir mentalitetą bei viziją, kokia turėtų būti toji Goju-ryu sistema. Šiaip paėmus vien tik sanseru-gata studijavimui, tai Goju-ryu pilnai nepasimato. Bet jei turi įdirbį visų kata iki šios, tada ir sanseru-gata yra gerai sukalto ir kokybiško bazinio Goju-ryu pavyzdys. Ir vien todėl Miyagi Chojun mums ją davė, patiko ji jam, ar ne, išmokęs buvo “tinkamai“, ar taip, kaip jis pats įsivaizdavo, kaip jo Goju-ryu turi atrodyti.

Kumite (kovojant) sanseru-gata tinka tiek prieš “aikidokas“, tiek ir prieš “taicus“ – va tokia ji universali.

Jundokan_kata_list

Miyazato Ei’ichi užrašyta kata seka jo klube Jundokan (skaityti iš dešinės žemyn):

Kata [vardai, seka?]
-. Ki-hon (bazinė)
San-chin
-. Kai-shu-gata
Geki-sai ichi, ni
Sai-fa
Sei-yun-chin
Shi-so-chin
San-se-ru-(te/shu)
Se-pai-(te/shu)
Ku-ru-rum-fa
Sei-san-(te/shu)
Su-pa-rim-pei-(te/shu)
-. Hei-shu-gata
Ten-sho

O kitų kata (tensho, sepai, kururumfa, seisan ir suparimpei) aš nenagrinėsiu. Nemokino formaliai manęs jų Bobas, tai kam dabar man postringauti, ko formaliai, suprask, ir neišmanau? Šios kata – tai trečiasis Goju-ryu studijų etapas, o aš iki jo gi dar nepriaugau.

Tad tebūnie ši serija šįkart sąmoningai neužbaigta – tik dvi dalys, o ne trys.

* * *

O kas nori išmokti viso to, ką rašau, ateina pas Bob Honiball ir jo mokinius Tomą ir Romaną į klubą Paco 4 Vilniuje.

Komentarai
  1. Gerardas sako:

    Laba diena,
    Visada įdomu skaityti šį blog’ą nes nemažai galima sužinoti. Ačiū už šį straipsnį. Bet mano klausimas būtų apie mokytoją Bob: ar jis Lietuvoje? Ar vėl veda užsiėmimus?
    (remiantis tekstu “O kas nori išmokti viso to, ką rašau, ateina pas Bob Honiball ir jo mokinius Tomą ir Romaną į klubą Paco 4 Vilniuje.”)
    Ačiū už atsakymą.

    • seiikan sako:

      Lyg ir sugrįžta vėl ir turėtų vesti užsiėmimus Paco 4 pas Tomą ir Romaną. Šiuo metu, kiek pamenu su juo kalbėjęs, Bobas pagal pareigas turėtų lankytis Okinavoje – Jundokane vyksta “kongresas“. Lapkričio antroje pusėje, manau, bus aiškiau, kas ir kaip.

  2. Gerardas sako:

    Džiugu kad yra vilties, kad mokytojas Bob vėl bus Lietuvoje.
    Ačiū už informaciją ir lauksiu žinių
    P.s.
    Aš asmeniškai pas mokytoją Bob mokiausi savigynos (pamokos būdavo įspūdingos). Šiuo metu yra noras mokytis Goyu Ryu karate ir džiugu jei tai būtų galima mokytis pas mokytoją Bob’ą.

  3. aBrisas Formanas sako:

    Gal galėtumėte paaiškinti kas gi tie “(te/shu)” ties katų pavadinimais, ką tai reiškia?

    P.s. akmenėlis daržan: kažkaip ponas Bobas savo brandžiame amžiuje kiek nepastovus (gal reiktų sakyti lankstus?!) organizaciniais klausimais iš Jundokan į O.G.K.K ir po to vėl atgal? Iš UK į LTU, atgal į UK ir vėl planai į LTU, na ir pan.🙂

    • seiikan sako:

      te – ranka, plaštaka (kaip kara-te); shu – plaštaka, ranka (kaip shu-to – ranka tarsi kardas). Plačiau imant, dera versti kaip metodas arba veiksmas.

      Kas dėl Bobo, tai be reikalo jų organizacija kažkada nepadarė aiškaus pranešimo, kad dabar neliktų interpretacijų. Važinėjimas į Angliją ir atgal yra jo asmeninis reikalas. Jis dar ir į Indiją važinėja. Ir į Okinavą. Ir į Maskvą (rusų agentas?). Gyveno Lietuvoje, nes turėjo čia žmoną. Kur dabar gyvens, tai kaip ir jo reikalas, manau.

      Dėl organizacijų lankstumo yra ne visai taip, ir anksčiau rašiau (reikia pažiūrėti archyvuose), kaip ten po Miyagi mirties išsiskirstė, o kaip paskui išsiskirstė po tų meistrų mirties. Miyazato dojo vadinosi Jundokan, o organizacija (sutrumpintai) – Kyokai. Tad Jundokan ten buvo kaip ir centrinis, ir tas stilius, kurį dėstė Miyazato, vadintas Goju-ryu Jundokan, kai visi jį studijavę priklausė Kyokai. Po Miyazato mirties Kyokai vadovu pradžioje tapo Koshin Iha, kuris, beje, 7 dan ir yra suteikęs Bobui. Tačiau Iha dojo nebuvo Jundokan. Prasidėjo trintis dėl įtakos, Iha atsistatydino, nes organizacija skilo: tie, kuriems svarbu buvo federacija, tiek ir liko Kyokai; tie, kuriems svarbu buvo pati Jundokan šeima ir ta chebra, kuri priklausė Jundokan dojo, tie liko prie So Honbu. Bobas su anglais buvo priverstas rinktis, ir jie nelakstė, o liko Jundokan – ant mano pirmojo karategi pas jį buvo būtent šių emblema. Bet So Honbu be Miyazato irgi savų intrigų, manau, po kilimu užteko, kai anglai gi Europoje bendravo su Kyokai meistrais ir čia seminarai vyko – pasiprašė pas šiuos (tada ir mes persisiuvom į Kyokai emblemas). Bet ir čia laimės nerado, nes prasidėjo dusinimai dėl atestavimų, seminarų ir pan. nesąmonės, tad prasmės nebeliko būti “su Europa“, parėjo namo, nes namuose su kai kuriais žmonėmis So Honbu jau atsisveikino.

      Panašios perturbacijos gi ir su Kyokushinkai vyko, kurio pas mus irgi nėra, nors visi sako “ai, čia yr kiokušinas“. Nėra. Čia buvo IKO, po to buvo IKO-2, dabar yra Shin-kyokushin-kaikan. Irgi lakstė?😉

      Man asmeniškai tai visai dzin, kur ten kas kokiai organizacijai priklauso – aš nesu tame didmeistrių lygyje, kur žaislus dalinasi. Svarbu tik mokytojas, pas kurį treniruojiesi. Ar Bobas priklausys So Honbu, ar Kyokai, ar kokiai savo UK Goju-ryu Uber Alles – aš vis tiek studijuosiu Jundokan stiliaus Goju-ryu pas Bobą, ir tiek.🙂

      Juolab, kad dabar aš ir nesitreniruoju nei pas Bobą, nei ne pas Bobą – tas šiuo metu yra Okinavoje Jundokan So Honbu suvažiavime, kur renkasi skyrių vadovai. Jei pasirinks trečiąjį kelią, tai irgi nesistebėsiu. Matyt, nelabai yra meistrų, prilygstančių Miyazato, kad kažkokiose titulų ir įtakos dalybose derėtų dalyvauti. Bobas kažkaip neturi tokio polinkio tame dalyvauti (arba aš to nepastebėjau).

      Tai mes čia galim lakstyti nuo klubo link klubo. Anoje orbitoje yra kiek kitaip. Ir nesu įpareigotas kalbėti už Bobą ar ką kitą, čia tik mano asmeninė nuomonė, ir ji nebūtinai teisinga.

  4. aBrisas Formanas sako:

    Ačiū, kiek aiškiau dėl te/shu, bet vistiek – kodėl jie ties kata pavadinimu? Ar čia panašiai kaip su ušu, kur ties stiliaus pavadinimu, gale kabo – quan (kuen)?
    Dėl sensei Bobo, man juolabiau tas pats kur jis, be reikalo tiek varginotės rašyt, nors kita vertus ir už tai ačiū!

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s