Kodėl mano kungfu yra geriau už tavo kungfu?

Posted: 2013-10-22 in Kovos menai
Žymos:

Esu rašęs apie nesusipratimą dėl kata prasmės, kuomet kata nebūtinai yra kata. Praeitame įraše apie mano dašuto satori, taip pat sakiau, kad kungfu mes ne visai vadinam tai, kas yra iš tiesų kungfu.

Tad pasiaiškinkim sąvokas.

Kinų kovos meną, o dažniausiai snukdaužį, mes vadinam kung-fu. Taip jau pripratom, ir aš čia visur taip rašiau, kad jums rašiba maulės nekvaršinčiau, tačiau net ir patį Bruce Lee, kuris ženkliai pridėjo ranką (o taip pat ir koją, koją į galvą, koją į šoną ir šuolyje su koviniu riksmu) prie šitos sąvokos išpopuliarinimo, kad nustotų vadinti karate (nors vakariečiai ir puse amžiaus anksčiau susipažino su kinų muštynių metodais, kuriuos vadino kinų boksu), irgi erzino toks užrašymas, nes jis pats savo stilių iki Jeet-kune-do sukūrimo Jun Fan gung-fu ar netgi gong-fu.

Iš tiesų, oficialiai 功夫 užrašoma ne kung-fu, o gōngfu. Ir tai visai nereiškia “kinietiškojo snukdaužio“ ar kinų “kovos meno“.

Gongfu reiškia iš tiesų pastangas, triūsą, kur 功 (gong) – jėga, atitarnavimas, pasiekimas, siekio rezultatas (maždaug, aišku), o 夫 (fu) – tai, juoksitės, bet vyras (sutuoktinio prasme). Aišku, kinų kalboje žodyje antras rašmuo gali būti fonetinis dėmuo, bet kartais šita kombinacija yra juokinga, kaip čia “besistengiantis vyras“ (matyt, lovos reikaluose?) arba “moteris-arklys“ yra ne kumelė (kinų kalboje, kaip ir japonų ar estų, nėra gramatinių lyčių), bet mama.

Iš čia ir anekdotas apie tai, kaip šitas žodis pasimetė vertime pagal prasmę, tapdamas ne tuo, kuo yra:

Jojo Kinijoje keliu kažkoks markizas Karabasas ir žiūri, kaip vietiniai kaimiečiai keistai gimnastikuoja. Jis ir klausia savo kino palydovo, kas čia? Į ką tas atsako, kad, ai, jūsų kilnybe – gong-fu. Kadangi markizas Karabasas girdėjęs apie didį kinų mąstytoją Konfucijų, tai jam ir nusiklausė kaip kung-fu (panašiai San Franciske kinų konsulate pristatytas “pomidorų padažas“ titčia netyčia tapo kečupu).

Tad vertėjas, turėjęs omeny, kad tie vyrai, suprask, praktikuojasi, iš tiesų buvo suprastas, kad toji jų veikla yra ne pastangos, bet gimnastika, o kaip vėliau paaiškėjo, šita gimnastika dar ir boksuotis galima, tai jau ir muštynių menu ar, kai tie boksininkai pasiėmė kuolus, virtuvines kapokles, dalgius, spragilus, šakes ir kitokį žalojantį inventorių iš savųjų Viduramžių, tai ir kovos menas plačiąja prasme.

Beje, beginklė kova (kumštynės arba tiesiog – boksas) irgi turi savo sąvoką: quánfǎ (jap. kempo) – kur 拳 (quan arba pietietiškai kuen) reiškia kumštį, o 法 (fa arba pietietiškai faat) – taisyklė, metodas, mokymas. Iki tarpukario pati karate vadinosi dar kempo-karate (kumštynių sistema kinietišku metodu – jokios čia tuščios rankos arba beginklio kumščio), kur akcentas buvo dedamas ant karate kaip meno (pvz., Funakoshi Gichin) arba kempo kaip praktinio muštynių metodo (pvz., Motobu Choki), o mes paprastai dabar kinų quanfa dažniausiai vadinam kungfu (čia ta ušu, kur be sportinės gimnastikos ir be ginklų, suprask).

Gi karo menas, kurį mes verčiam kaip kovos meną (skirtingai nuo pragmatikų anglų, lietuvių kalba, nepatikėsite, bet netgi buhalterijoje turi dažniausiai daug tikslesnes sąvokas), yra vadinamas wǔshù – 武術 (jap. visiškai tas pats: bu-jutsu).

Ir bent jau čia lyg ir neturėtų kilti nesusipratimų, nes kinų rašmenimis užrašoma tai, kas ir turima omeny, tik, deja, pas mus ušu yra “komunistinių kinų sportinė gimnastika, imituojant kungfu, bet muštynėms praktiškai netinkama“ (taip teigiant, kad netikęs muštynėms metodas, netgi rasite cituojamus tiek “ušu-istą“ Jet Li iš socialistinės Kinijos Liaudies Respublikos, tiek ir “kungfu-istą“ Jackie Chan iš kapitalistinio Honkongo Ypatingojo Administracinio Regiono).

Gi “nekomunistinė ušu“, kuri kaip ir kungfu, tik kiek plačiau, suprask, yra iš Gomindano laikų (čia tas buržuazinės Kinijos laikotarpis tarp imperatoriaus nuvertimo ir komunistų atėjimo į valdžią – tik dabar visas Gomindanas kiūto Taivanyje, vadina save Kinijos Respublika be jokios ten komunistuojančios priesagos “leudiz“), tą patį kovos meną vadina valstibiškai liaudies (arba tautos, jei tiksliai lietuviškai) menu –  guóshù (ir vėl tarimas iškrypęs į kuoshu), kur 國 (guo) – šalis, valstybė, tauta, o 術 (shu) – menas, metodas, įgūdis.

Todėl dažnai taip ir bus, kad ušu praktikuojantis sakys, kad jis praktikuoja ušu, ir visa tai yra susieta iš tiesų su žemynine Kinija, o jei su Taivaniu ir nemėgsta komunistų, tai bus kuošu, o kai čia, kaip filmuose ir individualiai pavaro, tai, be abejo, jau ir, suprask, kungfu.

wushu

Praktikuoja wushu, nors ne komunistas, bet jam čia ne kuoshu, o mums tai vis tiek – kungfu.

Ir kiekviename pokšte yra gera dozė tiesos, nes kai kas nors sako, kad “mano kungfu yra geresnė už tavo kungfu“, iš tiesų tą ir reiškia: aš įdėjau daugiau pastangų, aš geriau atidirbau ir geriau esu treniruotas, mano metodas išspardyti pasturgalius yra pranašesnis bei geriau veikia praktiškai, ir pan. Tai visai nereiškia, kad mano wushu yra geresnė už tavo wushu, ar kad galima teikti pranašumą kuoshu prieš wushu, ar atvirkščiai –  tai ne stilius, o meistras daro vieną ar kitą stilių pranašesniu, o meistrą gi padaro kungfu (pastangos).

O kodėl tų kungfu stilių yra tokia begalė, tai gal būtų kita tema apie… laisvos rinkos ir konkurencijos suteiktas galimybes bei sąlygas, ir kad nuo tarpukario ta karate stengiasi iš esmės užsitikrinti savo prasisiekėliams (kurių kungfu yra geresnė už bendraklubių kungfu) rentąir į kokią “tuščią (sic!) ranką“ 空手 ji ir išvirto, nors iš pradžių buvusi tokia pačia kungfu, vadinta tuiti (jap. to-de 唐手 – Tang dinastijos kiniški metodai/ranka; beje, panašiai evoliuciją atkartojo ir korėjiečių taekwondo, kur ir dabar yra Tang-soo-do 唐手道 – būtent Chuck Norris studijuotas stilius, o ne jokia ten karate ar taekwondo).

Ir čia yra pirkėjo reikalas, kuri rinka jį labiau tenkina: ar visuotinė (tobula – tokia ekonomistų sąvoka, arba “turginė“) konkurencija kaip yra kungfu (individualios firmelės) ar kuoshu (uab-ai) atveju, ar gal monopolinė konkurencija (konkurencija tarp brand), kaip yra karate atveju, ar gal valstybinis kapitalizmas, visiškai atitinkantis Kinijos idėją apie dvi sistemas viename, kuo iš esmės tapo wushu (bet anaiptol jie nebuvo pirmi, nes planinę ekonomiką į kinų kovos menus pradėjo pirmiau diegti Gomindanas, pradėjęs sistematizuoti ir licencijuoti per kuoshu).

Paradoksalu, kad Vakarų laisvos rinkos ir konkurencijos modelis labiausiai prigijo Rytų kovos menų pasaulyje – už tai ir yra jų tokia gausa bei didžiulė pasiūla. Gi patys Vakarai savo kovinių metodų vystymąsi nužudė iš esmės čia įdiegta planine ekonomika, kalbant apie boksą ar imtynes, ir tokie “rinkos spekuliantai“ šioje planinėje ekonomikoje, kokie yra, tarkime, prancūzų savate ar brazilų džiudžitsu, tik patvirtina bendrą taisyklę.

Komentarai
  1. Lapinas sako:

    \;0) na tas nuotraukoje tai uzsiima tuo kas cia nepamineta – wugong:)

    • seiikan sako:

      Kovine gimnastika?🙂

      • Augustas sako:

        Man tai žodelis “gong” su chi-gong asociavosi, bet niekaip su gong-fu ar, juolab, wu-gong. Taigi Tamstai, gerb.Lapine, teks papildomą komentarą rašyti ir tame komentare truputį plačiau viską mums, nemokšoms, paaiškinti.🙂

  2. Lapinas sako:

    🙂 Wu gong – yra darinys is Wu (shu) ir Gong (fu). Artimiasias vertimas LT. butu “kovine praktika”. T.y. tai kuo uzsiima vienuolynuose. t.y. budizmo arba daosiszmo praktika per kovos menus (Wu Shu). T.y. buidzmo arba daosiszmo filosofijos integravimas i gyvenima per kovos menus. Nezinau ar pavyko:) Zodziu jeigu kalbama apie Wudango, Emeishano, Shaolino ar kt. vienuoliska Wushu, tai tikslaiusias terminas butu ‘Wu gong”.

    Qi gong (liet. Ci Gong) – yra siuolaikinis terminas, visai didziulai kinu Qi kultivavimo ir psichotreningo sistemu ivairovei.

    • Augustas sako:

      Cit.: “Kalbant apie Shaolino Wu gong:…”

      Na, puikus straipsnis, Lapine.

      P.S. O kada bus patalpintas straipsnis apie taolu?

      • seiikan sako:

        Jei Lapinas parašys apie taolu, galiu ir čia publikuoti, tikrai negaila.

        Šiuo metu parašytos ir suplanuotos skelbti yra mano šios temos:

        Goju-ryu kata, skirtos kumite (1/2) (karate) 2013-10-29
        Goju-ryu kata, skirtos kumite (2/2) (karate) 2013-11-05
        Ponai, chamai ir karatė (savigyna) 2013-11-11
        Tensho-gata kaip sanchin? (karate) 2013-11-19

        • Augustas sako:

          Aš Jumis dėtas, temą “Ponai, chamai ir karatė” perkelčiau į 2013-10-24. Ar taip būtų galima padaryti?🙂 Jei ne, tai kokios kliūtys Jums to padaryti neleistų?

  3. Lapinas sako:

    Pasistengsiu greiciau pakeverzoti, bet labai tingiu:)

  4. Lapinas sako:

    Nu tai va nu:)

  5. Andrius sako:

    Sveiki,

    galvoju dabar, o kaip į visą šią nomenklatūrą įsipaišo taidziciuan? Na, tikriausiai tiktų jį pavadinti kung fu „pastangų“ prasme. Bet ar tai laikytina (ir suprastina) kaip ušu arba guošu? (Beje, kuri transkripcija taisyklingesnė, guošu ar kuošu?)

    Ačiū,
    Andrius

    • seiikan sako:

      Kadangi priprasta rašyti kungfu, tai kuošu. Bet teisingesnė yra guošu, nes Gomindanas.🙂

      Taiči yra ušu. Šiaip viskas yra iš esmės ušu, bet tuoj ateis Lapinas ir pasakys, kad viskas yra kanfū!😀

      • Andrius sako:

        Va, aš dar pagalvojau, kad taidzi atveju gal tiktų Lapino jau minėtas wugong. Nors tai tikriausiai labiausiai priklauso nuo konkretaus praktikuotojo.

        O dėl Gomindano, guošu ir kuošu, tai politika yra politka, o kalbotyra yra kalbotyra😀

        Tai pasakius, žinoma, verta pridurti, kad transkripcijos taisyklės dažnu atveju yra vienos ar kitos kalbinių paslaugų įstaigos sprendimas, tad irgi politika…….. Et.

  6. Lapinas sako:

    Jokiu cia politiku:) Kinu kalboje yra aspiruti ir neaspiruoti priebalsiai. arba G (tvirta K) arba K (Kh). Guo shu atveju zodis valstybe yra Guo.t.y. tvirta K. Todel lietuviu kalboje rasome kaip G. Nes grsas yra tarp K ir G:) Tas pats galioja galunems. Galunes gali buti dvejopos “kietos” ir “minkstos”. Pvz “Shaolin” baigiasi “n” todel tariama minkstai Šaolinj (čia pedėtų rusiskas minkstumo zenklas). O pvz “Taiping” baigiasi “G” (g nukandama) todel lietuviskai mes zymime pabaigoje “G”: pvz. ne taipinai, o taipingai.

    Zodis Wugong kartais vartojams kaip paprasciausias Wushu sinonimas, o kartais norint pabrezti kad tai butent kovine praktika, o ne kovos menas kaip iprasta. Todel Taiji be abejo gali buti vadinamas wugong. Cia priklauso ne nuo paties stiliaus, o nuo praktikos pobudzio.

    Istaigos cia nieko detos. Arba girdi garsa, arba tau meska uzlipo ant ausies:) Tada pradedi filosofuoti apie istaigas, dialektus ir pan. Galim apaimti ir visam laikui issiaiskinti, tada viskas pasirodys gerokai paprasciau, bet iskart atsiras gerokai sudetingesniu dalyku:)

    • seiikan sako:

      Tai ir aš japoniškai gi užrašau panašiai: kata/gata, keri/geri, tsuki/zuki ir pan.🙂

    • Andrius sako:

      Lapine, na žinoma, kad fonetinius dalykus galima išsiaiškinti. Kas su tuo ginčijasi?
      Tačiau taisyklės yra tvirtinamos įstaigose. Ir priežastys ten ne visada kalbotyrinės.

  7. Lapinas sako:

    Kokios taisykles? Gal galima issamiau?

  8. […] bet kuri kita kung-fu rūšis, taiči yra puiki sveikatingumo praktika – tiek fizinė, nežiūrint, atrodytų, tokio […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s