Saifa-bunkai (2/2)

Posted: 2013-09-24 in Karate
Žymos:, , ,

Pirmoje dalyje jau daug ir išsamiai paaiškinau kontekstą, kaip čia su ta pačia saifa-gata gaunasi, nes be konteksto mažai gal ir suprasite, kodėl yra būtent toks šitos pasirinktos iš kata kombinacijos bunkai (ar tiksliau – oyo, jei apie pritaikymą kalbam).

Mano nuomone, saifa-gata nėra šiaip trumputė ir paprastutė kata, jei taip nuosekliai mokytis Goju-ryu sistemos veiksmų ir kombinacijų. Šitą mokymosi tvarką iš savo patirties su Miyagi sudėliojo Miyazato Ei’ichi, Goju-ryu karate Jundokan kūrėjas, nes pats Miyagi mokinęs dažniausiai stilium “sanchin-gata plius belenkokia kita ko-ryu kata, o vaikučius mokinsim gekisai-gata, t.y. dar iki sanchin-gata“. Taip ir dabar seka sudėliota, bet panašiai daugmaž yra ir kituose Goju-ryu stiliuose.

Vis tik manau, kad saifa-gata nėra tarpinė grandis nuo paprasto iki sudėtingo, neva, taip sujungianti sanchin-gata su likusiomis ko-ryu (senojo) stiliaus kata, visų pirma seiyunchin-gata (kuri ironiškai yra dėl to kone pati ilgiausia, kas per abi pagal trukmę padaro vidutiniškai dvi normalias kata?). Mano nuomone, tai saifa yra ne sutrumpintas kururumfa variantas pagal dai/sho kata skirstymą, o tiesiog alternatyvinių kombinacijų, kurios neįėjo į motininę ir pagrindinę kata (dai), rinkinys (sho).

Kitaip tariant, išmoksti kururumfa, o variantai B (kaip muzikoje albume būdavę B-side) – štai jums saifa-gata.

Jie veiksmingi? Taip. Jie praktiški? Taip. Jie tinka bendram išsilavinimui ir karate išprusimui? O, taip! Bet ar be jų galima apsieiti, jei gerai atkali dai variantą (kururumfa-gata)? Irgi taip.

Ir taip saifa-gata yra absoliučiai visose kombinacijose, ir kai supranti, ką ir kaip ten darai, ir ką tas ar kitas judesys reiškia, tada supranti, kad akurat – kaip priedas prie pagrindinių kombinacijų savigynai iš kururumfa-gata, tai šitos kombinacijos gražiai papildo. Vien ant jų savo kovos strategiją statyti?…

Hm, abejoju. Ne tik šių veiksmų yra per mažai (iš tiesų, tai gali pakakti ir vienos, jei ją sugebi bet kurioje situacijoje panaudoti arba bet kurią situaciją parengti ir privesti prie to, kad panaudotum tą vienintelę “koronkę“), bet jie yra papildiniai. Na, kaip maisto papildai negali atstoti maisto.

Tai dabar siūlau susipažinti su pačia kata, atliekama Miyagi mokinio mokinio Higaona Morio (nors jis ir turi dabar pažymą, kad matė gyvą Leniną, tai prisirašo save tiesiogiai prie mokinių). O nagrindėsim bunkai va šitos dalies, kurią rodo maždaug 1954-aisiais (metai po Miyagi mirties) Miyazato Ei’ichi, nors ir nėra pasukęs spirdamas galvos į šoną, ir tuoj paaiškinsiu, kame problema (foto iš ogkk.eu):

miyazato08

Miyazato Ei’ichi – spyris iš saifa-gata

Ir va dėl to žvilgsnio: kata atliekant užsispyrusiai žiūrima į šalį, o ne spyrio kryptimi. Kai bunkai aiškina, kad dera žiūrėti tiesiai – štai tas pats Higaonna Morio rodo saifa-gata judesius kaip konkrečius veiksmus bunkai (nuo 0:11 iki 0:39).

Šiaip dėl bunkai, tai mano mokytojas Bob Honiball kiek šypsosi: jis paaiškino, iš kur IOGKF kojos dygsta, ir tos kojos iš to paties… Jundokan. Tad ir jūsų neturi stebinti, kad tiek nuotraukoje Miyazato, tiek ir klipe Higaonna demonstruoja bunkai žiūrėdami pirmyn spyrio kryptimi, kai tuo tarpu abu kata mokino ir mokina, kad spiriant dera kaip ir nusisukti (matyt, jautri humanisto ir pacifisto širdis negali pakelti sumaitojamo spyriu priešo?).

Užsimušdami loginio paaiškinimo tam nerasit!

Neradau ir aš, kol atsitiktinai nežiūrėjau, ką vienas belgų taiči meistras rodo kitam amerikiečiui dziudo meistrui “dėl bendro išsilavinimo“. Tuomet šio veiksmo iš saifa-gata oyo (arba bunkai, jei netiksliai) buvo toooooks akivaizdus, kad iškart jam ir sakau: iš kur ir kodėl, ir ar žinai, kad čia saifa-gata iš Goju-ryu???

Tas net nenumanė. O ir prieš daugelį metų viename čempionate jam kinas parodė – kiek pamena, tai jau kungfu stiliaus nepamena, bet tikrai ne apie karate kalba ėjo. Net suabejojo, o čia tikrai karate?… Nesistebiu, kad mano treniruočių partneris Vytas apie saifa yra pasakęs, kad “užpypina mane šita kungfu, visai čia ne karate“.

Gaila, kad dabar turėsiu aprašyti oyo, užuot tiesiog parodęs ir paaiškinęs tarpinius judesius ir momentus, kurie kata užrašant ar demonstruojant nėra akcentuojami. Dėl įvadinio judesio, tai ir Simonai Honiball dėkingas, kad besimokant būtent taip parodė įžangą į kombinaciją. Ir paskui per seminarus ir praktiką gal jai pačiai “pasimetė“, ar kažkas nukoregavo, kad reikia trumpiau ir, suprask, efektyviau, bet aš jai, jei skaito (kartais paskaito, bet Nauji metai dažniau), tikrai sakau, kad esu už tai dėkingas – antraip nesusiprotėčiau, kodėl daroma taip.

* * *

Pradinė pozicija kata, prieš atliekant šią kombinaciją, yra tokia: jūs shiko-dachi (raitelio) žemoje stovėsenoje – štai taip, kaip ir rodo Miyazato Ei’ichi (iš ogkk-argentina.blogspot.com):

miyazato saifa

Pradinė pozicija prieš oyo

Aišku, kovoje taip nestovėsite – čia pradinė pozicija aiškinantis, bet galutinė ji yra likusi po prieš tai buvusios kombinacijos!

Svarbu tai, kad esate “pozoje“, kad pasisukę šonu į priešą (jūsų žvigsnis ir galva ir yra nukreipta į jį – čia viena iš bunkai taisyklių!), dešine ne šiaip dengiatės, o esate į jį įsikibę (už pakarpos, savo dešine alkūne į krūtinę jį kontroliuojate, dengiatės nuo atakos iš kairės dešine ranka ir pečiu), pėdos šioje pozicijoje rodo esant glaudžią distanciją (shiko-dachi yra imtynių stovėsena, ne vien sumo naudojama).

O kairė ranka lyg ir liko laisva, kaip kata. Bet vis tik, jei jau galite, tai atviro delno pagrindu smokite į smakrą shotei-uchi, ir tuo savigyna kaip ir apsiribos, ir nesuksim dėl bunkai galvos!

Bet čia juk variantas kitoks? Tad iš tiesų atvira ranka yra prilipusi prie dešinės priešininko rankos alkūnės sąnario srityje ir kontroliuoja šios judesius, taip užblokuojant galimybę šia ranka atakuoti. O toliau pagal kata ką darot?

Teisingai: žengiate kaire koja pirmyn ir įstrižai kairiau (šiaurės vakarų kryptimi pagal kompasą, jei priešas šiaurėje). Kairė ranka gi dengiasi prilipusi nuo priešininko galimos atakos dešiniu kumščiu – iš tiesų, ranką kontroliuojate žengdami, o ne laukdami smūgio, pataikys ar ne – gi sakiau, kad čia yra glaudi imtynių distancija, rupke! Ir va tai kontrolei jums ir dera praleisti ne vieną valandą kakie – kad iš tiesų ranka taptų “lipni“.

Tada blokas iš tiesų atliekamas iš priešo dešinės rankos prie alkūnės vidaus per viršų užgriebiant šiam po alkūne ir apeinant iš išorės – štai va tas kata delnas aukštyn ir rodo, kad pasikišote priešo ranką po savo kaire pažastimi, o alkūnę užblokavote (gi čia uke-waza, ar ne?). Priešo kontrolė tapo dar labiau kontroliuotina, tskant.

Iš tiesų, dabar galite daryti bunkai pagal kata: vožti antausį dešine ranka, po to įspirti į kiaušus keliu ir nuspirti nedorėlį koja pirmyn. Galite, bet primityvu ir ne taip skausminga, o ir neaišku, kam į šoną žiūrėti – ar jo arba tavo mergina mato, kaip tu čia vardan jos grumiesi? Na, gal gi ne…

Tad dešine dabar kaip kata spaudžiate savo delnu jo pakaušį žemyn link savo dešinio dubens, padėdami kaire ranka, kuri, primenu, užblokavusi jo dešinę ranką. Ir pasitinkate jo ten pakliuvusią galvą hiza-geri – keliu į galvą. Galite keliu dar pakartoti. Galite įspirti, kad padėtų susilenkti, nors nemanau, kad daug pastangų reikia veikiant pakaušį jį sulenkti.

FM21-150

Maždaug taip, tik kaire ranka turite kontroliuoti jo dešinę kaip kata, tik derėtų kaire ranka kontroliuoti priešininko palaidą dešinę (iš ejmas.com)

Kai spardysite dešiniu keliu į jo galvą, atkreipkite dėmesį, kad ji kaip tik yra jums iš dešinės, tad nevalingai jūsų žvilgsnis nukreiptas yra nors ir žemyn, bet galva tai juk pasukta dešinėn!

Na, ką aš sakiau? (kabliataškis skliaustukas)

Kai jau pasimėgavote spyriu keliu į galvą, o gal ir vieno užteko, dabar metas ne spirti mae-geri (pirmyn), o permesti savo koją jam per sprandą pakinkliu (tad koja išsitiesia, tik ne spyryje). Ir jau stotis dešine permestąja koja ant žemės, perkeliant ant jos savo svorį. Ir kaip kata padedant viena ir kita ranka.

Kitaip tariant, jūs pritvotą priešininką apverčiate nuo kniubsčiai suriestos pozos ant nugaros ir ant žemės. Kairė ranka iš savo “bloko“ perduoda jo ranką jūsų dešiniam “blokui“. Dešinys delnas gi gali dabar jau prilaikyti apverstą ir apsvaigintą nedorėlį iš viršaus. Kairys kelis, jei tas dar nenukrito ant nugaros, gali smogti šiam į tarpumentį arba pakaušį.

O po to pribaigti spyriu, kuris yra irgi ne mae-geri (pirmyn), o fumikomi (žemyn arba žemyn-atgal). Tiesiog kata šie spyriai taip užslaptintai pavaizduojami tarsi pirmyn, tačiau atidirbdami turėkite omeny kojos mostą ir ką darote, o ne neišvystytos atakos mae-geri spyrį pirmyn. Pastebėsiu, kad ne tik šioje kata, bet daugumoje apstu tokių tsuki (tiesių smūgių kumščiu į liemenį), kurie neturi didesnės prasmės, jei neturėsi omeny, kad rodo parengiamąją arba užbaigiamąją ataką, nukreiptą visiškai ne į liemenį (ko ten smūgiuoti – gi ne Kyokushinkai varžybose stumdotės!).

Tad priešininkas ant žemės, nugara į jus, gerai pritvotas, jo rankos kontroliuojamos, padaryti nieko negali – o ko jo čia dar nepaspardyti, kaip kata ir siūlo? Įstatymas, tiesa, nelabai pritaria tam. Bet tai pagalvokite, kokia kriminogeninė padėtis buvo anuomet, kai kata buvo kuriama, ir kaip ten įstatymo sargų nebūta, ir suprasite, kodėl radikaliems laikams buvo pritaikyti labai radikalūs ir nepolitkorektiški sprendimai.

Įdomiausia, kad bet kurioje šios kombinacijos vietoje jums ne tiek ir svarbu, kaip pasisuks ar ką, neva, darys priešininkas, nes kata sako “nepamiršk jo mušti ir mušti pakeliui link žemės, ir nepaleisk to nevidono“. Jei kurioje dalyje prasprūsta – visada galite nuimprovizuoti pagal situaciją, neleisdami priešininkui atsigriebti, o tęsdami savo metodišką smurtavimą.

bunkai-pt3-1

Iain Abernethy (Shorin-ryu/Shotokan) rodo pradinį bunkai sukibimą – tinka saifa-gata atvejui: 1) pradinė padėtis, neva, tas uraken; 2-3) atliekami, neva, blokai – tik ne atmušimai, o tikrai užblokavimai (iš usadojo.com)

Paprastai taip oyo ir atrodo, o ne taip, kad jis pirmiau trenkia dešiniu kumščiu ir būtinai tiesiai, o va po to jau palaukęs, kol blokuosi, spiria kaire koja, kad tą irgi pagautum (žr. klipą aukščiau). O jei pirmiau spirs, ir ne kaire, o dešine? A, sakot, taigi ir į priešingą pusę tam atidirbi, kad galėtum, bet… o tai jei spirs, o ne smūgiuos, klausiu? Taip tas vadinamas kihon-bunkai ir pabyra…

Kata graži, atidirbti įdomi, nors ir trumputė, o ūpas po kiek laiko krenta, nes gi jauti, kad tas variantas, kuris bazinis, neva, ir klipe aukščiau, yra blėnys. Tai kam jį atidirbinėti? Tada imi koreguoti kata vardan kata – kad būtų vaizdžiau ir išraiškingiau, nekreipdamas dėmesio, kad kata prasmė taip šitaip tik tuštėja. Bet už tai mostas koja tampa labai išryškintu ir “efektyviu“ (sic!) spyriu pirmyn mae-geri, aha.

O galima interpretuoti ir taip, kaip aštrandančiai lietuviai iš uostamiesčio – Saulius ir Aivaras, Taira Masaji mokiniai. Gražu, efektinga ir, kas ginčytųsi, efektyvu. Kuo prasta jų interpretacija? Bent jau praktiškiau, nei IOGKF “gyvos legendos“ baziniame (ką tai reiškia?) bunkai. Nors man problema su visais Taira-sensei bunkai yra tokia, kad viskas atliekama viena tonacija tarsi vestuvių muzikantų su jonikais: ar grosi Bachą, ar polkutę, ar “Laiptus į Dangų“ – viskas vis tiek skamba kaip “Du gaideliai“.

Ir kas pasakys, kad aš galiu būti teisesnis dėl šitos saifa-gata dalies interpretacijos (bunkai) už visus tuos aukščiau išvardintus “juodus diržus“?

Niekas. Neturi šniūrėko po pižama – tylėk į nosinaitę kamputyje. Ir mokykis pradžiai “bazinį kihon-bunkai“ – nu čia kai spiria pirmiau, o gal smogia, o gal… žodžiu, makaluoji rankutėmis blokus taip ir šiaip. O kodėl galva pasukta į šalį, tai neklausk, nes paskui ir neberūpės.

Osu, ką jau čia.

Komentarai
  1. Augustas sako:

    Na gi, puikus išaiškinimas. Malonu, kad Jums pavyko rasti netgi video Internete apie Jūsų aptariamą kombinaciją.🙂 Žavingai atrodo. Ir aišku pasidaro. Ačiū.

    P.S. O gal dar oyo iš kokios nors kata panagrinėsite?🙂

    • seiikan sako:

      Šiaip nuorodą į klipą gale svarsčiau ar dėti. Nes man patiktų toks fail, kuomet atlekiama pareikšti, kad “nieko tu nesupranti ir nieko čia nesigaus“, o paskui būna – ane?😀

      Bet paskui galvoju – tiek jau to, džiaukitės. Jei norite, tai dėl bunkai tuomet ne su manim ginčytis.

      O kitų kata irgi galiu. Tiesa, nesu dėl visų kata ištisai tikras, bet didesnę dalį tų, kurios iki juodo diržo imtinai, taip, esu atsirinkęs. Labai smagi yra sanchin-gata iš tiesų, nors į ją žiūrima tik daugiau kaip į gimnastikos pratimą. Ir gekisai abi įdomios, bet ne ta prasme, kuria vaikučius mokino, o mes dabar tsuzuki-te atidirbame porose. Netgi fukyu-gata, kuri iš Shorin-ryu į Goju-ryu atėjo kaip pati pati pirmutinė (kitos mokyklos net neatidirbinėja – čia daugiau yra Jundokan: So Hombu ir Kyokai), ten irgi grožis, ir visai ne “blokas-smūgis, blokas-smūgis, pasisukom, blokas-smūgis“.

      Gal prie progos, ne viskas iš karto. Treniruočiau – tai vietoje ir rodyčiau, ir atidirbtume.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s