Sochin-gata: perdarom iš Shotokan į Goju-ryu?

Posted: 2013-08-20 in Karate
Žymos:, , , ,

Jau rašiau apie tai, kad Goju-ryu yra serija kata su šaknimi (nors gramatiškai mums tai – veikiau priesaga) –chin: sanchin, seiyunchin ir shisochintetrūksta tik sochin.

Iš Shorin-ryu, o ne Goju-ryu, į Shotokan virtusioje japoniškoje tradicinėje karate yra irgi kata su –chin priesaga, ir, deja, jau kaip ir sutarėm, kad čia ne toji pati sochingata, kurios mokęs Aragaki-sensei, buvęs mokytoju Goju-ryu kūrėjo Miyagi Chojun mokytojui Higashionna Kanryo. Galop, Goju-ryu sochin-gata ir nėra, bet… tokio pavadinimo kata yra Shito-ryu, o pastarosios kūrėjas Mabuni Kenwa irgi mokęsis pas tą patį Higashionna-sensei.

Kaip minėjau ir jau rašiau kodėl, bet sochin-gata iš Shotokan ir sochin-gata iš Shito-ryu yra skirtingos kata, nors keletą bendrų judesių ten ir rastumėt. Jei pastarosios autorius veikiausiai yra Aragaki-sensei, tai Shotokan sochin-gata yra veikiau Funakoshi Yoshitaka (sūnaus, ne tėvo, kuriam atiduoti Shotokan kūrėjo laurai) kūrinys.

Na, kodėl – visai neblogai gavosi!

Galop, priešpat Antrąjį Pasaulinį karą Okinavoje pagal Okinavos Karate Asocijacijos (kurios prezidentu tuomet buvo karinis valdytojas generolas Hayakawa) užsakymą kata irgi kūrė Goju-ryu didmeistris Miyagi Chojun (dabar Goju-ryu ši kata turi dvi versijas: gekisai dai ichi ir gekisai dai ni – gekisai-gata Nr.1 ir Nr.2; Matsubayashi Shorin-ryu mokykloje pirmoji vadinama fukyu dai ni – fukyu-gata Nr.2) bei Shorin-ryu didmeistris Nagamine Shoshin (Goju-ryu ne visos šią kata praktikuoja, ir ji vadinasi fukyu bei turi irgi Goju-ryu Jundokan dvi versijas: fukyu dai ichi ir fukyu dai ni – fukyu-gata Nr.1 ir Nr.2, nors yra dar ir trečiasis variantas Shoreikan, tarkime).

O ir šiaip, tie iš Shotokan, ne tik pavadinimus japonizavo ir romantizavo kata pavadinimus, mat kata pavadinimų kilmė buvusi kiniška, tai net okinaviečiai savo dialektu nelabai gilinosi, ką reiškia – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, svarbu, kad aišku apie ką kalba eina ir ką reikia studijuoti, o pavadinimus užrašė jau gerokai vėliau, kai kuriuos netgi ne pagal skambesį atrinktais kanji, bet katakana rašmenimis (t.y. fonetine abėcėle, skirta užrašyti svetimos kalbos žodžius).

Shotokan visas kata dar ir adaptavo pagal naują stiliaus supratimą – visų pirma, pagal ištęstas žemas stovėsenas, priderinant judesius prie standartizuotos kikboksinės gimnastikos naujo kanono, spyrius pakeliant aukštyn į galvos lygį ir pan.

Okinavoje tokie iškraipymai, dievagojantis išlaikant mokytojo mokymo tradiciją, irgi vyko, bet ne tiek drastiškai ir ženkliai, kaip Japonijoje, kur buvo galima kurti iš viso naują meną, vietiniai meistrai su pretenzijomis ir kritika nelabai teateis. Daug aktyviau okinavietiška karate japonizuota gerokai po karo, kuomet jaunimas, pramokęs karate tėvynėje, vyko į Japoniją uždarbiams ar studijoms, kur jau matė patrauklesnę karate versiją: be metimų, greitą, su šuoliukais ir spyriais į galvą, varžybinę, efektingą (nors nebūtinai efektyvią).

* * *

Taigi, todėl dabar paimsiu Shotokan sochin-gata ir įdomumo dėlei adaptuosiu ją prie Goju-ryu.

O kodėl negaliu? Fukyu ir gekisai gi puikiausiai atliekamos tiek Shorin-ryu, tiek ir Goju-ryu mokyklose. Jei savo atlikimo maniera go ir ju kaitaliodami atliksite sochin-gata iš Shotokan, tai ji ir atrodys kaip iš Goju-ryu, o ne Shotokan. Tik dera šiek tiek pakoreguoti pozicijas, ne tik judesių atlikimo manierą.

Žiūrim:

Sōchin ( 壯 鎭 ) kata – Shotokan karate variantas (iš martinofromm.de)

Pirmas veiksmas su tuo “dvigubu bloku“ iš tiesų primena seiyunchin-gata iš Goju-ryu – galima teigti, kad ir bunkai bus tas pats, tik Goju-ryu delnai yra atviri, o čia sugniaužta, nes sučiupimas akcentuojamas tvirtas (arba už drabužių, jei jau taip). Juolab, kad šis blokas atliekamas su muchimi (įtempimu ir lėtai). Stovėseną sochin-dachi dera pakeisti į shiho-dachi.

Toliau judesys iš Goju-ryu sanseru-gata bei du tiesūs smūgiai kumščiu. Čia derėtų sochin-dachi stovėseną keisti į sanchin-dachi – tvirtumo ne ką mažiau, bet distancija yra glaudesnė.

Antra eilutė prasideda kokutsu-dachi ir dar vienu “dvigubu bloku“, bet gal stovėseną keisčiau į shiho-dachi. Toliau atakos po firminio pirmojo dvigubo bloko eina pirmyn į zenkutsu-dachi stovėseną, tačiau prasideda jos lėtai su įtempimu (muchimi), tad logiška, kad turėtų būti sanchin-dachi.

Kartojasi trečioje eilutėje antros eilutės veiksmai į kitą pusę.

Ketvirtoje eilutėje tas spyris į šalį yoko-geri yra kvailystė, tai taip ir užrašom: čia eina kansetsu-geri (spyris į kelio sąnarį) kaip Goju-ryu sanseru-gata. Nėra čia ko tos kojos taip aukštai į galvą kiloti, prašantis pačiam spyrio jei ne į kiaušus, tai bent į atraminės kojos kelio sąnarį! O va toliau eina puikiausiai į sanchin-dachi stovėseną ta pati parodyta kombinacija, nes pagal bunkai taip ir vyksta: sugriovėte atraminę ir judėjimo struktūrą savo spyriu koja į kelio sąnarį (t.y. kansetsu-geri), toliau čiupote oponento galvą ir kita ranka pritvojote prisitraukdami jį alkūne mawashi-empi-uchi.

Penkta eilutė atkartoja ketvirtąją, tik į kitą pusę.

Toliau permeta punktyras mus į kokutsu-dachi stovėseną su shuto-uke bloku (delno briauna). Norėtųsi sanchin-dachi su kake-uke kaip yra Goju-ryu gekisai-gata dai-ni, bet verčiau pakeiskime į nekoashi-dachi stovėseną (tik ne Shotokan stiliaus, kur priekinė koja yra pakišta “po subine“, o yra priekyje, tarsi pusinė kokutsu-dachi – čia priekinis blauzdikaulis yra statmenas grindims) su minėtais kake-uke (iš esmės, tai yra shuto-uke, tik blokas kabinantis, nei kad nukertantis į šalį, kaip čia), nes šioji, tik kaip tarpinė padėtis, ir taip čia naudojama.

Žemiau eilutė rodo spyrius pirmyn mae-geri ir dar vieną “dvigubą bloką“, kur dešine ranka gerai vožtelėjama iš šalies į vidų soto-uke arba naudojamas uraken-uchi pirmyn.

Pirma, tai nespirkime taip aukštai – užteks ir žemiau juostos, ir tai visai kaip sanseru-gata iš Goju-ryu. Antra, užbaikime šitą iš tiesų laužantį sučiuptą spardymosi pasekoje ranką arčiau Goju-ryu idėjos shiho-dachi. Tada bunkai toks: spyris, griaunantis struktūrą (kelio girnelė arba tarpkojis), antras spyris – sulenkiantis priešininką, po ko sučiumpama jo kairė ranka laužymui per alkūnę savo dešine alkūne (neva tas soto-uke) arba sučiupimas už plaukų ir tuomet smūgis alkūne į sprandą otoshi-hiji-ate (arba uraken-uchi į gerklę). Na va, dabar juk geriau?

Bet toliau eina keista (Goju-ryu požiūriu, bet ten jūs tame Shotokan tai visko prisigalvoti galite, aišku) kombinacija: mikazuki-geri (spyris pusmėnuliu) į delną (ša, husarai!) ir atkartojamas pačioje pradžioje sutiktas firminis sochin-gata dvigubas blokas. Gražu, bet nepraktiška.

Todėl daug naudingiau bunkai požiūriu, kolegos, yra ne mikazuki-geri čia vaizduotis, o tiesiog daryti žemai šoninį pakirtimą iš vidaus dešine savo koja į priešininko dešinę koją de-ashi-barai, tuo pat metu kaire ranka įsikibus į atlapą ir traukiant į save (matote, kur kata eina kairė ranka – va ta kryptimi), stojantis į shiho-dachi ir dešiniu kumščiu vožtelėjus tettsui (kumščio pagrindu tarsi kūju) šiam į tarpkojį, kurį puikiai savo de-ashi-barai (o ne kažkokiu mikazuki-geri!) atvėrėte, tuo pačiu kaire ranka išbalansavę jį ir neleidę prieš smūgį atgauti stabilumo. Šis variantas, manau, praktiškesnis, sutiksite?

Po to yra dvi gana paprastos kombinacijos 45 laipsnių kampu: uchi-uke blokas ir oi-zuki smūgis žengiant. Goju-ryu stilium darykite ne sochin-dachi ir zenkutsu-dachi, o tiesiog sanchin-dachi – jums įsikibo į riešą, tai išsukat jo įsikibimą ir, kad jau įsikibęs traukė, tai žengiate paskui pirmyn ir duodate pavymui tsuki (tiesų kumščiu) jam į knyslę. Antras variantas, aišku, gali būti gynyba (nes nueinate nuo esminės atakos linijos 45 laipsniais čia į šalį) ir kontrataka oi-zuki. Kaip bedarysite, o vis tiek bus gerai.

Ir jau paskutinė kombinacija: vienas po kito uchi-uke su muchimi, stovint vietoje (tad antrasis yra gyaku-uke variantas), spyris pirmyn mae-geri, traukimas ir du tsuki: gyaku- (t.y. galine ranka, krosas) bei oi- (priekine, arba džebas, dar vadinamas pedantų ne oi-zuki, bet kizami-zuki).

Be abejo, šitą sochin-dachi reikia pakeisti į sanchin-dachi, nes nėra čia ko taip išsižergus stypsoti. Pradžia blokais – kaip gekisai-gata. Spyris – irgi randamas toje pačioje kombinacijoje ten pat. Du vienas kitą keičiantys tsuki – irgi yra ne vienoje, o traukimas primena apie sanseru. Na, kaip ir nieko naujo. Kadangi sochin-gata primena sanseru-gata, tai gal todėl jos Miyagi-sensei ir nepaliko savo kuriamoje Goju-ryu? Bet čia šiaip spėliojimas.

Tačiau tuo kata ir baigiasi. Ne tokia jau ir ilga, kaip matote. Galvoju, kad tinkama į seriją tarp sanchin-gata ir seiyunchin-gata (sanseru Miyazato dėka yra “aukščiau“ – dar viena būtų priežastis Miyagi atsisakyti sochin vardan sanseru). Aš manau, kad ši kata tiktų serijoje, užpildant tą tarpą nuo sanchin-gata kaip šios serijos bazinių ir gana paprastų veiksmų kaishu-gata stiliaus kata.

Kam to reikia?

Galite imti bunkai ir atidirbinėti poroje su partneriu. Kai kurie kartojasi ir Goju-ryu kata, kuriuos minėjau aukščiau, o kai kurie variantai yra šiaip įdomūs bendram išsilavinimui, tad verti pabandyti atidirbti. Na, o jei pamiršti nenorite, tai visus tuos bunkai gi galite… apjungti štai šitoje kata.

O jei vis tik norisi ne perdirbinėti šią sochin-gata (hakko-gata?) į Goju-ryu pritinkantį stilių, tai yra dar ir Aragaki stiliaus sochin-gata (artimas labai variantas yra Shito-ryu), kuri eina iš Nahate kaip ir pats Goju-ryu stilius. Bet apie ją gal kita proga.

Komentarai
  1. […] Sochin-gata: perdarom iš Shotokan į Goju-ryu? […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s