Kas svarbiau: ego ar tavo laikas?

Posted: 2013-07-09 in Savigyna
Žymos:, ,

Matau pagal lankomumo statistiką, kad absoliuti dauguma lankytojų yra tik skaitytojai, o ne rašytojai komentatoriai. Netgi gudrųjį kung-fu guru Lapiną velniai nunešė į Padangių Liaudies Respubliką (kur jis gatvėse gražias merginas ant špagatų sodina – mačiau facebook).

Tad turiu šiuo metu aktyvaus skaitytojo Augusto pageidavimą – skirti daugiau dėmesio savigynos temai.

Iš tiesų, pripažinsiu, kad daugiau pastaruoju metu skiriu karate ir konkrečiai Goju-ryu. Kažkaip savigynos tema nėra man asmeniškai tiek aktuali, bet suprantu, kad plėtoti toliau irgi reiktų, todėl nenoriu, kad tai būtų tik duoklės atidavimas – noriu, kad tema sukeltų pamąstymus ir gal polemiką. Net jei ji nebus tokia standartiškai tipiška, kaip norėtųsi: “jei tau trenkia dešiniu kumščiu į kairį žandą, tai, užuot atsukęs krikščioniškai dešinį – verčiau pritūpki ir kalk į pažiaunę iš apačios, paskui keliu į tarpkojį, o paskui labai greitai bėk“.

O ar sukels mintis čia, ar kitur, viešai ar tik galvoje – net nesvarbu.

Bet gana įžangų. Arčiau temos.

* * *

Kartais galvoju, kiek žmonės sau leidžia nepaisyti nuosavo saugumo vien tuo, kaip jei neatsakingai elgiasi. Ne veltui pasakyta, kad kai kurie pyzdukai yra gyvi tik todėl, kad niekas nepaskelbė jų medžioklės sezono. Kitaip tariant, nelegalu kol kas tokius žudyti ar auklėti smurtaujant (naudojant nebe žodines, o fizines auklėjimo priemones – ir kai kurie, deja, supranta tik pastarąsias).

Kai kurie jų netgi kuo puikiausiai žino, kad prašosi sušeriami savais dantimis. Bet vis tiek nelaiko liežuvio už nuosavų pieninių, kol dar jie nepakeisti kramtomaisiais protezais. Kodėl? Nes žino – na, nieko jiems už tai nebus. O jei kažkas bus, tai visada gi po to galima nubėgti pasiskųsti į policiją ar pas kitą šio “darželio auklėtutę“.

Kartais faktas, kad į juos numojama ranka, priimamas kaip silpnumo požymis. Suprask, čia aš toks “kietas“, galiu pyzdelinti ką noriu, o manęs už tai neatpyzdys (atsiprašau, skaitytojau, ar aš čia pakankamai aiškiai mintis dėstau?). Netgi padaromos išvados, kad čia jau jį gal ir muštų (ir gal net kojomis spardytų), bet bijo teisėsaugos. O juk civilizuotas ir inteligentiškas žmogus žino: jis teisus, nes teisėsauga jo pusėje bus. Argi ne puiku?

Atene

(Atėnė): – Sakyk, Tino!
(Apuokas): – Užsimiršai – aš ne papūga, o išminties paukštis (iliustr. iš gutenberg.org)

Bet didesnis plėšrūnas (nors kiaulės ar karvės patinas, žinia, didesnis už vilko ar tigro, todėl ne veltui sakoma suvalkiečių, kad jei nuo dydžio pareitų, tai karvė zuikį pralenktų) gal tuomet sotus. O gal, nepagalvojot, jis turi tikrai svarbesnių reikalų, kad jūs jam galėtumėt gadinti nervus, bet jis neturi laiko su jumis terliotis? Net ir terliojimasis bus nykiai nuobodus: jus muš paprastai, primityviai ir neprakaituojant.

Ir kur čia kaifas, azartas ir adrenalinas? Tada – nafig.

Man čia anądien sako: tu tą nuopisą jau gali “austi“. O aš kitądien susitinku su žmonėmis, kurie turi padėti spręsti problemą, kuri į rytus nuo mūsų kaimynų sprendžiama paprastai užsakomosiomis žmogžudystėmis (bet mes tai juk ne Raška kokiatais, ane?). Tai, žinote, vienas reikalas, kai pasakai: nu, tipo, chebra, užsakau tą, padėkite į pavėsį.

Ir ką tuomet? Eisiu aš, matai, viską atidėjęs, kažkokio nevispročio dabar dubasinti?

O jei man reikalas toks, kad žmonėms reiks daug ir argumentuotai kalbėti, derėtis, įtikinėti, pateikti pagrindžiančius faktus – ir tą daryti profesionaliai (skaitykime, mano “praeitas gyvenimas“ priminė apie save, nors maniau, kad tik komercija užsiimsiu)? Ar tikrai manote, kad va taip viską metu ir bėgu dėl savo ego ir kažkieno kvailos galvos pastarąją į savo kelį stuksenti? Man “namų darbus“ ruošti reikia, nes susitikimas laukia daug svarbesnis (beje, praėjo sėkmingai, ačiū, kad klausiate).

Ir kitos dienos vakaras: išsukinėju savo automobiliu iš siauros stovėjimo aikštelės. Kažkoks nevisprotis (arba vairuotoja, kurią nuo paaiškinimo blizgėmis į makijažą saugo ne tik įstatymai, bet ir moralinės nuostatos – moterų gi nemušama jokiomis aplinkybėmis, net jei tos elgiasi kaip kalės), numetė savo mersiuką už manęs, tad tenka ilgokai padirbėti vairu, kol išvinguriuoju atbulas netgi su pupsiku. Labai neskubu – tik ką pavakarieniavau po gero filmo, life’s good despite some imperfections.

Per tą laiką atvažiuoja džigitas su prabangiu limo-sportiniu (nes nei limo, nei sportinis – čia kaip dildo su motoriuku) automobiliu. Džigitas pagal gymį ir, aišku, manieras (jam juk reikia atsidarius langą važinėti, nes šiaip už stiklo toks eksponatas nesimato – galėjo dar savo pasididžiavimą išsitraukti ir juo mataruoti, nors jo automobilis, spėju, ir tėra vienintelis pasididžiavimas, ką jis turi, o aš vairuoju gi tik Citroen C1, nors tas faktas manęs nejaudina, ypač kai tenka išsisukinėti ankštuose parkinguose tarp netvarkingai sumestų automobilių). Jam labai nekantru įsukti į mano atsilaisvinusią vietą (na ir kas, kad netilps, bet va norisi jam, nes jis poros litų gaili susimokėti už parkingą šalia, o šita dalis kaip tik buvo nemokama).

Vat spėkite, jei ne su nepilnamete dukra būčiau, o vienas, tai ar neišlipčiau pabendrauti tinkamų manierų klausimais, kaip kartais padarau?

Juolab, ironiška, kad vilkėjau Bobo padovanotus Jundokan.co.uk polo marškinėlius. Nesakau, kad Busaganashi emblema kažkaip džigitą išgasdintų, bet tądien turėjau puikią treniruotę ir kiek per daug “atliekamo“ tonuso netgi vakarui.

Yra tekę įlenkti kumščiu (kitoje rankoje vis tik buvo beisbolo kuoka) vieno golfuko stogą – ketvirtą ryto po langais nesinorėjo dviejų pusgirčių iš Palangos atlėkusių iki Vilniaus gezų (čia jie man taip garsą užsukę “teisinosi“) leidžiamos muzikos (?) klausytis: “NEMYLĖJAI MANĘS!!!“ (maniau, kad Butkutė prisisapnavo, kai pašokau).

Yra tekę su mačete rankoje prie raudonos šviesos lipti iš visureigio ir eiti pasiteirauti apie kelių eismo taisykles vieno atlėpausio bemsisto, kuris kažkaip nelaukė užsidegant net geltono šviesoforo signalo ir šovė per sankryžą (keistas kažkoks – gal tikrai taip skubėjo, net manęs nepalaukė?…).

machete19

Aleliuja!… (iš filmdr.blogspot.com)

Vienas teikėsi užkišti automobilį stovėjimo vietoje iškart po Bobo senojo dojo langais, nepaisydamas, kad aš įvažinėju atbulas ir praleidžiu moterį su vaikais ir pirkiniais (kažkaip tikrai ne kata buvau tuomet nusiteikęs jam demonstruoti, o jis kumite seansui, panašu, kimono užsivilkti pamiršo).

Vieną atsivijau iki aikštelės, ir ne tiek kameros, kiek jo pusantro metro ūgis (ar, šiuo atveju – trumpis?), spoguotas veidas ir akinukai apsaugojo nuo paskaitos manevravimo gatvėse ir nulūžusių posūkio rankenėlių klausimais, nors postringauti ilgai nebuvau nusiteikęs, kadangi kaip ir važiavau į darbą.

Kelis automobilius esu nutempinėjęs, pamokydamas parkavimo meno – bepigu turint visureigį ir tinkamą įrangą (o koks džipistas jos neturi?). Chamiško rubuilio iš ruskių prichvatizuoto Vilniaus “Žalgirio“ futbolo klubo prišnekinti ateiti ant švenčių taip ir nepavyko (tuo metu labai šypsojausi filmavimo kamerai, o veiksmas vyko, nepatikėsite žmonių kvailumu, vos ne po Lietuvos Policijos Departamento langais!). Vėliau mudviem atsitiktinai susitikus prekybos centre jam staiga prireikė pasitikrinti, ar niekas neatsiuntė SMS apie šiuo metu IKI vykdomus išpardavimus ir, koks sutapimas, kažkaip prireikė staiga žvilgterėti į tik ką praeitą parduotuvę, gal ten lentynose irgi duoda nuolaidas.

Apie “sėkmingas“ istorijas, suprantama, nepasakosiu – na, buvo jos, ir nėra ten kuo didžiuotis. Jei kūno bausmės būtų grąžintos į ATPK, manau, labai didelė dalis tokių auklėjamųjų ir viešumoje elgtųsi adekvačiai, ir neprireiktų jokių “betmenų“. Aišku, įteisinus durnių šaudymą – pasidarytų visi mangagūs ir labai empatiški. Kaip sakoma patarlėje: armed society is a polite society. Nors negaliu neprisiminti ta proga draugo ukrainietiško anekdoto (palikite antisemitizmą nuošalyje, gerai?):

– Mykola, einam žydų mušti!
– O jei jie mums duos?
– O mums tai už ką?!

Kai kuriuos “teisuolius“ jų pačių labui tenka internete tiesiog užblokuoti. Gaila, kad ši funkcija veikia tik internete – blokavimas viešumoje paprastai reiškia kontaktą fizionomijos srityje.

* * *

Tai kokia mano šito postringavimo esmė?

Nebūkite šikniais – ir nereiks pergyventi, kad jums šikną kas išspardys. O jei kažkas prašosi į liūlį, tai pagalvokite, ar tikrai geriau pasijausite jam vožęs?

Na, gerai, tamkart tikrai geriau (išbandyta). Gal netgi prisiminti ir po to bus malonu.

Bet ar tikrai neturite svarbesnių reikalų, kuomet tas šūdo gabalas jums ant kelio pakliuvo ir būtinai reikia į jį įminti? Tikrai? O tikrai čia kalba ne jūsų ego, ir tikrai jūsų laikas tik šūdo vertas?…

Matote, jau kaip ir paprasčiau priimti sprendimą, kai taip pagalvoji. Aš visada pritariu minčiai: nesimuškite, nes tam tikrai nėra reikalo.

cp116

Pugilistai – mušeikos mėgėjai (iš princeton.edu)

Primuškite, jei matote reikalą perduoti žinutę.

Nes jei priėmėte sprendimą, tai nėra ko jo ir kaitalioti ar leistis į polemikas. Tada netgi svarbu ne čia ir dabar, o tik kada.

Bet čia būtų kita tema, o aš dabar kalbėjau apie pasekmės dėsnį, ir ar verta jums pakliūti į jo veikimo lauką. Pagalvokite ne sėdimąja.

Peace, broliai hipiai ir sesės Kristuje!

Komentarai
  1. Lapinas sako:

    Nors Zaratustra neleidzia, bet buna situaciju kai tenka “Alachui pamiegoti”:) Aisku cia Ego, bet cia mano EGO:)

  2. Augustas sako:

    Įdomūs Tamstos “papilosopavimai” gatvinio etiketo tematika. Ir gerokai priverčia pamąstyti apie etiketą ir ne tik jį. Kažkaip beskaitant šį straipsnį, iškilo toks prisiminimas apie vieną gatvinį įvykį, kurio pasekmių liudytoju teko ir man būti. Mano vienas bičiulis, vairuodamas automobilį, važiavo į sutartą sustikimą su manimi ir kažkaip pakliuvo į tokią avarinę situaciją, kad, pasak jo paties, vos vos pavyko išvengti avarijos – įvažiavimo (beje, Tamstos seno pažįstamo) Storo (ar jo giminės kažkokio atstovo) automobilio užpakalį. Savaime suprantama, mano bičiulis supyko bei, būdamas labai piktas, parodė vairuotojui necenzūrinį “paukštelio” ženklą ir nuvažiavo sau ramiai, negalvodamas apie etiketą gatvėje ir net apie tai, kad Storam rodyti tokius necenzūrinius ženklus yra pavojinga. Deja, mano bičiulis nepažinojo pono Storo.😦 Kas toliau buvo, galit nuspėti pats.

    P.S. Muštynių, ačiū Dievui, išvengti pavyko.🙂

    P.P.S. Cit.: “Pagalvokite ne sėdimąja.”

    Žinot, Jūs mane beveik įtikinot, kad A.Tarasas yra tikras idėjų vagis.🙂 Nes ir jisai siūlo lygiai tą patį, ką ir Jūs.

  3. Lapinas sako:

    Nu kur matyta – dzichadas uz neteisinga parkavima ir dar ant Marijos Zemeles:))) Siaip, senelis Gautama sako, kad visus tuos parkuotojus ir vairuotojus, mes prisitraukiame patys:)

    • Augustas sako:

      Cit.: “Siaip, senelis Gautama sako, kad visus tuos parkuotojus ir vairuotojus, mes prisitraukiame patys:)”

      O jei patys prisitraukiame, tai gal patys turim ir atstumti?🙂
      Va, gerbiamasis Sei-I net porą atstūmimo receptų parašė.😉 Vienas iš jų, kuris yra ypač veiksmingas, siekia net Mozės laikus.

      • seiikan sako:

        Pats paprasčiausias yra nekreipti dėmesio. Abejingieji, kurie šventeiviškai save laiko tolerantiškais, paprastai ilgiau gyvena.😉

    • seiikan sako:

      Žinai, esi tam tikra prasme teisus – reikia keisti automobilį į labiau vyrui (tikram, nu!) pritinkantį. Kai vairavau visureigį, tai kažkaip tekdavo tik kitus auklėti, o va kai vairuoju pupsiką C1, tai visai niekas nesiskaito (aišku, automobilis tarnybinis, tai neturiu kuo skųstis). Labai prajuokino tas tekste minimas (vos ne po Policijos Departamento langais, kur kamera tiesiai į snukį nukreipta) ruskis, kur rašau, kai rovėsi, bet iki manęs neatsirovė, nors man labai niežėjo savo alkūnę pasikasyti į jo dantis – tai jis irgi sakė, kad nesiskaito, nes mano mašina, jis taip pareiškė, “bobiška“. Kas buvo gana chamiška kita prasme: manęs tuomet nebuvo, kai jis užlindo, tad jei manė, kad lenda prieš moterį, tai irgi daug pasako apie jį patį.

      Ir, aišku, kai kokios kvaišos su leksusu ar mersu (bet tai kaip sugadino markę!), pastačiusios per keturias (!) vietas prie parduotuvės paklausi, po kiek dabar vairuotojo pažymėjimai parduodami, tai irgi, matyt, pats prisiprašau. Gėda man, nu.

      Geriausia vienas su Ferrari (nemeluoju) ant šaligatvio priešais parduotuvę pasistatė. Klausiu išeidamas ir apeidamas, ar vietos nėra aikštelėje, gi va, čia pat. Sako, kad jam dureles apdaužo, gaila… Tai nafig tokį sau per brangų agregatą tuomet perki?😀

      Tad Gautama, kuris Šakjamunis, irgi tuomet ne viską numatė. Jam tokios problemos buvo svetimos.

  4. Lapinas sako:

    he, svetimos:) manai atmarozai su karuciais tada nelakstydavo?

  5. Lapinas sako:

    Na kaip gi drambliais:) Na o kaip tada tysti daikciukus?:) Gali buti, kad Damo ir atnese ne “18 archatu ranku technika”, o “18 pasiutusiu rikshu kumsti” i Shaolina.

    • seiikan sako:

      Va, taip ir maniau, kad Lohan neteisingai išverstas!

      • Augustas sako:

        Dėl Lohan vertimo nesiginčysiu, bet Bodhidharma (t.y. Damo) tikrai rikša nebuvo.🙂 Tad iš kur gi jis galėjo išmokti rikšų kovos meno?😀 Negi “wax on, wax off” metodu (čia iš “Karate kid” filmo 1984 m. versijos) plaudamas rikšų vežimaičius?

        • seiikan sako:

          Paslaugomis, matyt, dažnai naudodavosi, tai kartkarčiais į peštynes pakliūdavęs.

        • Augustas sako:

          Aha, žiūrėdavo, kaip tie konkurentai tarpusavyje mušdavosi, o po to su viską išbandydavo su kitais vienuoliais (visai kaip tas Indijos princas, kuris stebėjo žvėrių kovas ir medžiokles, o paskui pamatytus žvėrių kovos būdus išmėgindavo su nuosavais vergais). Gudrus tas Bodhidharma buvo.🙂

  6. […] Kas svarbiau: ego ar tavo laikas? […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s