Goju-ryu kihon: 3+1 – Fuku-waza (12/12)

Posted: 2013-06-18 in Karate
Žymos:,

Žinau, kaip skamba fuku-waza 副技 pavadinimas iš šalies, jei moki anglų kalbą…

Ir nors šios technikos grupė yra iš tiesų pagal savo pobūdį dažnai tokia, kaip skamba asocijatyviniame suvokime, tačiau fuku iš tiesų reiškia pagalbinę, tad ir technika čia ne pagrindinė, o veikiau pridėtinė ir padedanti geriau veikti anksčiau aprašytąjai. Daugelyje mokyklų jos iš viso nenagrinėja, apsimesdami moraliais estetais. Kitiems gi yra pasisukę smegenys dėl kanonų, o jei kanonizuoti neišeina, tai ir ne “technika“ iš viso.

Aš vis tik sugrupuosiu šiuos pagalbinius veiksmus į tris grupes, pridedamas po to dar vieną:

  • 1. Hikite 引手 – “besiginčijanti ranka“, o iš tiesų, tai yra rankos traukimas atgal.

Paprastai šis judesys yra pažįstamas iš tsuki-waza – kuomet kumštis seiken juda pirmyn smogdamas, tuo pat metu kitos rankos kumštis juda atgal. Šį nesmūgiančios ir priešingu vektoriumi (iš čia ir – hiki) judančios rankos judesį ir vadina hikite.

Geriausiu atveju dauguma karateka hikite suvokia tik kaip pagalbinį ir pastiprinantį judesį tsuki reversui. Labiau save pažengusiais laikantys dar taip mįslingai šnibžda: “oho, žinok, čia gali būti empi-uchi (hiji-ate)!“

Aha, labai “didelė“ paslaptis. Ypač kai žinai, jog mušeika Motobu Choki apsieidavęs be šito “reverso“. Manote, kad jis nenaudodavęs hikite? Klystate – jo gal kas antras smūgis būdavo pastiprinamas hikite! Tad kaip čia gaunasi: nenaudoja hikite, bet naudoja hikite?

Todėl, kad hikite yra ne šiaip sinchroniškas nesmūginės rankos priešpriešinis atitraukimas! Hikite yra kumštis, o jei tai kumštis, tai kata reiškia, kad jis gali ką nors ir laikyti. O jei gali, tai kodėl nelaiko?… Tai va ir laiko!

Hikite – tai sučiupimas ir traukimas į save! Netgi visiškai paprasčiausioje fukyu-gata jau rasite šį hikite išnaudojamą – kaip tik ten, kur atliekamas kiai. Rasi jį ir sanchin-gata, ir saifa-gata, ir… man visas kata išvardinti? O ir sanchin-gata jis nuosekliai ir metodiškai atidirbinėjamas ištisai (sudėkite aptinkamus tris skirtingus hikite sanchin-gata, fukyu-gata ir gekisai-gata – gausite tris kihon principus, kaip šis judesys atliekamas ir kaip atidirbamas).

Fudokan meistras dr. Ilja Jorga seminare apie tsuki taip ir mokina: jei prilaikai priešininko kūną, tai tsuki yra bemaž triskart stipresnis, o jei dar ir trauki į save, kuomet smogi – tai ir penkiskart. Gal dėl skaičių perdėjo, bet jei stipriau bent jau dvigubai, tai kodėl manot, kad senieji okinavietiškos karate meistrai to neišnaudojo?

Tai tik nevėkšloms japonams hikite yra “paprasčiausias reversas“. Okinaviečiui hikite neturi prasmės, jei nėra prieš tai sugriebimo. Kaip ir tsuki jam neturi prasmės, jei nėra hikite. Ne kad “tas reversas taip techniškai stipriau“ ar kad “taip kanonuose nurodyta“ – ne, tiesiog ne apie kumite pelnomus taškus kalba eina kata, o kaip realiai traumuoti arba nokautuoti priešininką.

Todėl tsuki japonui (nebūtinai karate – gali būti ir aiki-jujutsu, tarkime) yra atemi (šokiruojanti bei parengiamoji technika), kai okinaviečiui – tsuki iš esmės yra pribaigiančioji technika. Tad gana ironiška, kad hikite yra fuku-waza, tačiau taip gaunasi, kad tsuki yra ne seme-waza, o tik fuku-waza?…

  • 2. Fumikomi 踏込 – antspauduojanti pėda (fumikomi-ashi) arba spyris (fumikomi-geri).

Technika, kuri laikoma kiauliška ir varžybose draudžiama (o kas čia kalba apie sportą?). Jei su dama šokate poroje ir jai mindžiojate kojeles, tai sekso po šokių sunku bus irgi tikėtis.

Tačiau Goju-ryu yra kiek kitaip – čia kiekvieną žingsnį (o Bobas kitaip ir “nemoka“) link priešininko į artimą kovą (pagal Goju-ryu strategiją) dera atlikti su fumikomi – užminant jam ant pėdos, kad tas, rupūžė, niekur nepasitrauktų! Tad tokiu būdu savo pėda priantspauduojat jo pėdą prie pagrindo, ribodami jo manevrą.

Goju-ryu paprastai pakanka fumikomi-ashi, tačiau yra ir variantas fumikomi-geri, kuomet stipriai spiriama pėda (kulnu) iš viršaus į priešininko pėdą (pirštus dažniau, nei jo pėdos viršų) arba… pribaigiamas gulintis priešininkas (praktiškiausias ir ne toks antiįstatymiškas variantas yra į pažastį, laikant jo sučiuptą ranką).

Fumikomi aiškiai matosi gekisai-gata ir saifa-gata, bet ir žingsnis į zenkutsu-dachi turėtų būti kaip fumikomi-ashi (ne keri).

  • 3. Atama 頭 – galva.

“Žinai, kaip naudoti savo galvą kovoje“ – pasakė man komplimentą taekwondo mokytojas ir buvęs JAV reindžeris Vietname Paul H. Johnson, kuomet klinče užblokavo mano rankas, o koją po spyrio buvo pasigavęs iki tol. Komplimentą užsidirbau, nes šioje situacijoje tuomet aš nedelsdamas smogiau jam galva – šitą iki šiol mena mano kreiva nosies pertvara, kurią galvos smūgiu geležinkelio stotyje paauglystėje sukreivino vienas kapeikų kaulintojas Gaidys (pavardė tokia, pasirodo).

Geriau mokykitės ant svetimų klaidų.

O smūgis galva – nors ir trumpos amplitudės, bet dėl savo didelės šitos “galūnės“ masės ir kietumo (viršutinė kaktos dalis prie plaukų linijos) yra stipresnis ir už smūgį alkūne (hiji-ate). Šiaurės Korėjos taekwondo (ITF) komanda, suformuota ne šiaip iš profesionalių sportininkų, bet kariškių, pasirodymuose anksčiau jei kurios lentos ar čerpės nesulaužydavę koja arba ranka, tai užbaigdavę darbą galva. Jie irgi žinojo, kaip savo galvą panaudoti.

Nors galvą geriausia naudoti mąstymui. Bent jau tam, kad nepakliūtų nuotykių ieškanti nuosava subinė į smurtinę situaciją. Nes kai vyksta muštynės, galvojimo procesas galvoje ir taip pasiima proto išeiginę, o tuomet veikia ne pilkoji medžiaga (smegenys), kaip sakydavo detektyvas Hercule Poirot, bet įsijungia “driežo smegenys“ – smegenėlės (jų prižiūrimi iki automatizmo atidirbti veiksmai, tačiau garbė už tai kažkodėl atitenka neegzistuojančiai “raumenų atminčiai“).

Atama kaip atemi yra kata neakcentuojama (gal išimtis yra kururumfa-gata, kur smūgis galva yra nukreiptas atgal – į už nugaros prigludusį priešininką), todėl patys pabandykite surasti šį smūgi sanchin-gata (šnibždu: su dviem hikite, jei kas vištakumu sergat).

Zinedine-Zidanes-headbutt-002

Žinomiausias smūgis galva – futbolininkas Zinedine Zidane (iš guardian.co.uk)

Kadangi smūgis galva iš tiesų efektyvus ne tik futbole, tai bokse jį uždraudė – ir gali gauti įspėjimą už pavojingus veiksmus galva, kuomet jau nebe lankstaisi nuo smūgiu, o tarsi netyčia sieki savo makaule nokautuoti priešininkui.

Aišku, ši technika karate atliekama ne įsibėgėjus ir atstačius ragus tarsi ožiui – tai yra glaudžios kovos priemonė, kuomet ir alkūnei jau per ankšta.

  • +1. Tai (karada) 体 arba do (o ilgoji)  胴 – kūnas arba liemuo, “rėmas“.

Ko gero, tai labiausiai nesuprasta kūno (kas ir yra kūnas…) dalis, ir mažiausiai, atrodytų, pritaikoma kovos technikoje, į ją žiūrint paprastai kaip į stuomenį (stuobrio, kuris karate praktikuoja, pagrindą), prie kurio prikabintos galūnės, kuriomis, neva, visa technika karate ir atliekama.

Iš tiesų, tai yra visa grupė šio kūno dalių (bent jau trys pagrindinės, kai storapilviai pūzrai ras ir ketvirtą aplinką bambą), kurios vienaip ar kitaip yra panaudojamos kaip pagalbinės technikos, pradedant nuo paprasto peštukiško stūmimo krūtine (“ką yr, gajdy?!“), ir pereinant prie jau mano minėto anksčiau judesio dubeniu, kuris būdingas keičiant nekoashi-dachi su slydimu atgal (“smūgis pasturgaliu“, nors tokį patį galite atlikti į paslėpsnis mosteldami dubeniu į šoną), ir tikrai neapsiribojant stūmimu pečiu (šiuo smūgiu kai kas duris išlaužia, tad jums pats dievas ir Goju-ryu suteikia šansą ką nors nustumti, didinant distanciją, ar nugriauti, jei suderinsit su fumikomi-ashi).

Ši technika būdinga ne tik Goju-ryu – rasite ją netgi tokiuose švelniuose kovos menuose kaip taichi, bagua ar aikido. Įdėta aiškiausiai smogimai dubeniu į gekisai-dai-ni-gata, o seiyunchin-gata tai tiesiog taip keturiskart ir šmėžuoja prieš akis.

Na, jei nemoki veikti dubeniu (kas pasakė subine???), tai nelabai supranti ir karate dinamiką…

Ir nepykite labai, kad neįdėjau atskirai karate technikos, skirtos smaugimams ar sučiupimams už gerklės – neturėjau kur priderinti, tačiau tokių veiksmų apstu Goju-ryu kata, o atskiro skyriaus jiems pradėti nebenorėjau.

* * *

Šia dalimi baigiu Goju-ryu bazinės technikos apžvalgą pagal principą 3+1.

Kaip ją atidirbti (paprastai taip tik suvokiamas kihon 基本 – grupė+pagrindai), yra tiek tradiciniai (“kanoniniai“) būdai, tiek ir jūsų mokytojas gali būti prigalvojęs įdomesnių kihon pratimų (Bobas turi “trikampį“, padedantį atidirbti nuėjimus nuo atakos linijos, taikant blokų ir smūgių bei spyrių techniką), tiek ir patys galite susigalvoti, ką jums verta atidirbti savaip varijuojant ir kombinuojat mano išvardintas technikas.

Nors man, ko gero, geriausias kihon – tai veiksmų ištraukos iš kata, kuomet atidirbate gabaliuką, o ne einate per visą kata (ir visas kata), koncentruodamiesi konkrečiai judesių serijai, taip nagrinėdami ir bunkai.

O jei turėsite omeny, kad kaip treniruojiesi, taip ir kovoji, tai kito būdo apjungti kihon, kata ir kumite aš nematau. Nebent šiaip mėgstate pasportuoti (yra gal ir geresnių kardio pratimų?) arba kuriate “savo karate“ (o tai kata pasiliksite kaip duoklę tradicijai?… Bet kad neverta, Tarptautinis Olimpinis komitetas WKF karate įtrauks tik kumite, be kata).

Iš tiesų, iš šitų 12 dalių, kaip matau, gavosi vos ne vadovėlis. Gal ir derėtų jį išleisti tokiu formatu, paredagavus, pridėjus karate dinamikos ir struktūros principų paaiškinimą (gal dar įžangai trumpai apie Goju-ryu: istoriją, meistrus, mokyklas, ir su kuo šis stilius valgomas, ne, tai Goju-ryu valgo kitus!), įdėjus visų minimų čia technikų iliustracijas ir metodinius paaiškinimus, o gal dar ir hojo-undo (parengiamuosius pratimus) pridėjus?…

Bet tai kas aš toks, kad vadovėlius leisčiau, ar ne?

Pradžia

(c) 誠意

Komentarai
  1. Augustas sako:

    Cit.: “Bet tai kas aš toks, kad vadovėlius leisčiau, ar ne?”

    Nereikia savęs nuvertinti, gerbiamasis. Štai Rolandas Greblikas nepatingėjo ir parašė knygą apie karatė.

    http://www.knyguskelbimai.lt/knyga/rolandas-greblikas-karat%C4%97

    Tai štai, toje R.Grebliko knygutėje nėra nė dešimtosios dalies to, ką Tamsta, gerb. Sei-I, parašė šiame blog’e. Jei tingisi (šiuo metu), tai taip ir reiktų sakyti: “Atseit, mane, gerbiamąjį Sei-I, šiuo metu apėmęs tinginys, ir todėl ašen knygos nerašysiu. O knygą rašysiu tada, kai būsiu darbingos nuotaikos.”🙂😉

    • seiikan sako:

      Na, ponas Greblikas yra meistas. Jis gali sau leisti knygas leisti, ir jo knygas pirks, nes jis meistras. O aš kas toks?🙂

      Leisti knygą vien dėl ego patenkinimo? O kam, jei ir taip čia turiu tinklaraštį ir galiu rašyti. Man nieko nekainuoja rašyti (tik laiko), jums nieko nekainuoja skaityti (tik laiko).😉 Ir čia aš matau pagal statistiką realiai, kiek skaitytojų mano rašymą “pirko“. Tikrai per mažai, kad vertėtų dėti į popierių.

      Jei atsirastų mecenatas – mano tingulys gal ir praeitų. Nes iš potencialios knygos yra tik realūs galimi nuostoliai ir jokio finansinio intereso (matyt, nepakankamai įdomiai rašau). O rašyti formalią knygą dėl garbės man neaktualu – užtenka ir to, kiek čia tos “garbės“ turiu (ir ką parodo skaitytojų skaičius). Juk rašau gana specifine tema ir ganėtinai kartais per giliai nulendu, kad galima būtų suprasti “iš bendro išsilavinimo“. Tad ne – knygai reiktų rašyti visiškai kitaip, matyt.

      • Augustas sako:

        Aš vis tiek Tamstai čia paprieštarausiu.

        Cit.: “Na, ponas Greblikas yra meistas. Jis gali sau leisti knygas leisti, ir jo knygas pirks, nes jis meistras. O aš kas toks?”

        O kas buvo A.Tarasas, kai jis pradėjo rašyti savo knygas? Viso labo buvęs milicininkas ir pedagogikos mokslų kandidatas (dabar Lietuvoje sakytume “edukologijos mokslų daktaras”). Ir tai be jokio PR jo knygas perka labai gausiai. Kodėl? Todėl, kad ten yra labai naudinga info + puikiai susisteminta, įdomiai pateikta

        • Augustas sako:

          Ir čia man kyla klausimas, o Tamsta neturite visuomenei naudingos informacijos. Be jokios abejonės, turite. Ar Tamsta neturite sisteminimo įgūdžių? Be jokios abejonės, kad turite. O įdomaus pateikimo įgūdžius galima išsiugdyti labai nesunkiai.

          P.S. Dar vienas sėkmės pavyzdys (kuris, mano nuomone, turėtų Jus įkvėpti) galėtų būti Timo Genaro knyga “Stipriau už neapykantą”. Pirmasis tiražas buvo išpirktas per keletą savaičių. Kodėl? Juk tas autorius iki šiol nebuvo žinomas Lietuvos skaitytojui. Ir tos knygos (bent jau pirmojo tiražo) beveik niekas nepiarino. Tiesiog knygoje pateikta info tuo metu buvo aktuali daugumai knygos pirkėjų.Ir to pakako., kad knyga būtų sėkmingai parduota..

          • Augustas sako:

            P.P.S. Dar vienas pavyzdys galėtų būti Rokiškio Rabinovičiaus blog’as. Ten yra tiek naudingos info įvairiausio lygio vadybininkams, kad vargšas Rokiškis Rabinovičius priverstas baninti visokius trolius, kurie užklysta pas jį į svečius.
            Kita vertus, knyga – tai juk nebūtinai popierinis variantas.🙂 Galima parašyti elektroninį tekstą, paprašyti draugų įvertinti, kiek aktuali ta info, kuri yra tame tekste, jiems patiems. Jei info nelabai aktuali, tai galima draugų draugiškai paklausti, o kokia info jiems būtų aktualesnė. Ir tada pateikti būtent tą aktualesnę info.

            • seiikan sako:

              Man prašome to žiurkėno pavyzdžiu daugiau nesiūlyti, nes jis yra neadekvatus debilas.😀

              Jei kam įdomi yra kokia tema, tai visada gali palikti komentare – draugas ar ne draugas, bet galėsiu prie progos ir ta tema parašyti. Buvo pageidavimas rašyti trumpesne apimtimi, tai dabar rašau serijas atskiromis dalimis vienai temai. Dar galiu daugiau paveiksliukų įdėti, jei irgi yra toks pageidavimas.😉

          • seiikan sako:

            Taigi rašau tinklaraštyje. Kas nori – skaito ramiai. Jei taip norisi popieriaus, tai galima nusikopijuoti, susimaketuoti ir išsileisti popieriniu formatu veršio odos viršeliais. Aš netgi autografą duočiau.🙂

        • seiikan sako:

          Ponas Tarasas begėdiškai vogė visą medžiagą (visa laimė, kad medžiaga kokybiška buvo) iš kitų ir ne tik neatsiskaitė, bet ir nenurodė autorių. Dar vieną veikėją (tiksliau – kelis, bet skirtingose srityse) panašų žinau Lietuvoje. Irgi “šustrai“ varo.

          Aš rašau pats, kartais įkvepia mintimis kiti, be abejo. Stengiuosi dėti nuorodas. Ir jei kam įdomu, šis tinklaraštis nėra uždaras, galima skaityti kiek telpa.🙂

          • Augustas sako:

            Cit.: “Ponas Tarasas begėdiškai vogė visą medžiagą (visa laimė, kad medžiaga kokybiška buvo) iš kitų ir ne tik neatsiskaitė, bet ir nenurodė autorių.”

            Atrinkti kokybišką medžiagą ir ją susisteminti – tokį uždavinį sau kėlė A.Tarasas. Ir įgyvendino puikiai. O Tamsta ką? Įsivaizduojate turįs blogesnius sisteminimo įgūdžius nei A.Tarasas?🙂 Tik Tamsta rašykite su nuorodom į kiekvieno pasiskolinto teiginio šaltinį, kad būtų sąžiningiau nei pas A.Tarasą. Ir viskas.

            P.S. Tarp kitko, noriu sužinoti, ką konkrečiai jis pavogė iš kitų autorių.

            • seiikan sako:

              Lengviau būtų pasakyti, ko ne.🙂

              Ir jei aš kurį autorių cituoju, tai cituoju tinklaraštyje su nuoroda. Tam nereikia, bent jau kol kas, leidimo. Publikavimui – taip. Citavimui – ne. Sisteminti medžiagą, kurią parašė kiti? O kam?😉

              • Augustas sako:

                Cit.: “Sisteminti medžiagą, kurią parašė kiti? O kam?😉 ”

                Na, kaip tai kam? Tam, kad sutaupytume laiko kitiems skaitytojams. Va, įsivaizduokit, kažkam labai prireikė Kihon teorinio pagrindimo. Ir ką tokiam dabar daryti? Naršyti po visą Jūsų tinklaraštį, ieškant “Kihon 3+1” visų dalių? O kai viskas bus vienoje knygoje, taip daug paprasčiau bus rasti reikalingą informaciją.🙂 Laikas yra brangus ne tik man ir Jums.

                P.S. Cit.: “Lengviau būtų pasakyti, ko ne.”

                Gerai, tai parašykit bent tai, ko A.Tarasas nepavogė. Pradėkite nuo to superbestselerio “Bojevaja mašina” pirmos dalies (nes yra ir “Bojevaja mašina-2”) ir pavardykit, kas ten nevogta.🙂

                • seiikan sako:

                  Gal dar ir sukramtyti už juos?🙂 Jei norima, viskas čia surandama. Jei norisi knygos formato – atsispausdinama. Aš, kaip sakiau, net autografo nepagailėsiu.

                  Taraso knygą bandžiau surasti lentynoje, bet, matomai, nenusipelnė tokios garbės ir kažkurioje dėžėje voliojasi po kraustymosi. Tad nevargsiu. Jo knyga nėra labai gera, bet geriau, nei nieko. Tad – skonio reikalas.

                  • Augustas sako:

                    Cit.: ” Jo knyga nėra labai gera, bet geriau, nei nieko. Tad – skonio reikalas.”

                    Tai va tame ir esmė yra, kad jo knyga nėra labai gera.🙂 O pono Sei-I parašyta knyga būtų daug geresnė už A.Taraso knygą. O tai reiškia, būtų netgi geriau perkama nei A.Taraso knyga, nes būtų geriau parašyta. Todėl jei kas nors iš tikrųjų manytų, kad gali parašyti geresnę knygą nei A.Tarasas, tai sėstų ir parašytų. Tuo tarpu, ką mes matom? Mūsų Sei-I sako, kad A.Taraso knyga parašyta nelabai gerai. Tai reiškia, kad ponas Sei-I galėtų parašyti geresnę knygą nei ta, kurią parašė A.Tarasas. Kadangi Sei-I parašyta knyga būtų geresnė, tai ją geriau pirktų.Tačiau mes matom, kad ponas Sei-I geresnės knygos (t.y. jo parašyta knyga būtų geresnė, nei parašyta A.Taraso, o kartu ir pelningesnė) rašyti nenori.🙂 Kokią išvadą iš viso to mes galim padaryti? Poną Sei-I šiuo metu yra apėmusi sunki tinginystės ligos forma.🙂

                    • seiikan sako:

                      Tai ar mažai čia rašau???😀

                    • Augustas sako:

                      Cit.: “Tai ar mažai čia rašau???😀 ”

                      Hm. Savigynos temom truputį per mažai.😉

                    • seiikan sako:

                      Sutinku. Šitą temą laikau daugiau šalutine ir pridėtine prie Goju-ryu, tai didelio dėmesio neskiriu. Gal derėtų?

                    • Augustas sako:

                      Cit.: “Sutinku. Šitą temą laikau daugiau šalutine ir pridėtine prie Goju-ryu, tai didelio dėmesio neskiriu. Gal derėtų?”

                      Bent aš norėčiau, kad būtų šiek tiek daugiau apie savigyną, o ne tik apie Goju-ryu. Juk Goju-ryu yra vis tik savigynos sistema. Tad, manyčiau, būtų tikslinga daugiau parašyti apie smegenų darbo principus savigynoje, ir tai galėtų puikiai derintis su fizine savigynos puse, kurią ir dėstot Goju-ryu pavidalu.🙂

                    • seiikan sako:

                      Turėsiu omeny. Gal tikrai ateityje daugiau dėmesio skirsiu savigynai, nei Goju-ryu propagandai.😉

  2. aBrisas Formanas sako:

    Tai palaukit su savigyna, goju tik pradėjote🙂 O kur gi įrašai apie hojo undo arba kakie, manau ne vienas karateka ar koks šiaip fanatas (kitokie manau neskaito) nustebs jog yra tai (ir) karate.

    • seiikan sako:

      Dėl kakie tai teisus – tos “lipnios rankos“ savotiškai yra “ne karate“ šitoje Goju-ryu karate.🙂

      Aš manau, kad rašysiu pramaišiui: tiek ir apie karate, tiek ir apie savigyną vieną ar kitą temą įkišiu.

  3. […] apsisukimai yra imtynių (metimų) technika, turiu sakyti, ne? Ir kad koks hikite gali būti dalis veiksmo (pvz., smūgio galva)? Kad blokai yra ne blokai, o išsilaisvinimai, […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s