Goju-ryu kihon: 3+1 – Nage-waza (11/12)

Posted: 2013-06-11 in Karate
Žymos:,

Rašydamas šią dalį turėjau apsispręsti: ar sudėti karate 3+1 metimus, kurie yra netipiniai (nes nelabai primena mums visiškai įprastą olimpinę dziudo) ir labiau yra pargriovimai, nei metimai per se, bet yra aprašyti “Bubishi“ arba “Karate-do Kyohan“,  ar vis tik parinkti 3+1 metimus iš Goju-ryu kata, kurie yra lengviau suvokiami šiuolaikiniam žmogui, susipažinusiam su dziudo (arba sambo), tad lengviau klasifikuojami (ačiū Kano Jigoro!).

Juolab, kad ir anie “netipiniai“ karate metimai iš dalies kartojasi ir praeitoje dalyje apie užlaužimus (kansetsu-waza) – pvz., koma-nage (alkūnės laužimo metimas) yra iš esmės ikkyo variacija.

Todėl vis tik pasirinkau antrąjį variantą, nors turėkite omeny: karate metimai nėra tokie “kanoniškai švarūs“, kokie yra dziudo. Karate metimai (griovimai) atliekami dažnai “purvinai“, brutaliai (pridedant smūgių ar spyrių) ir, jei to reikia, tai ir pridėjus anaiptol ne švelnumą, taikantis prie priešininko indercijos ar veiksmų, kaip yra dziudo ar aikido, o naudojant forsuotai jėgą, pvz., kad ir pačiupus už plaukų ir pridėjus kitos rankos delno pagrindu į smakrą arba/ir pirštais į akis (kubiwa, kurį sutiksite seiyunchin-gata). O jei norima “minkštumo“, tai griovimas gali būti labai paprastas: pagavau koją, žengiau į shiho-dachi pirmyn, kartu sukdamasis į pagautos kojos pusę – brynkt!

Galop, situacija, kuriai pritaikyta karate sistema, yra dinamiška, smurtinė ir bekompromisė, todėl cackintis su ju (jap. švelnumas, minkštumas – iš čia judo ir jujutsu, bei, kas yra ironiška, Goju-ryu antrasis skiemuo) karate požiūriu nėra tam nei laiko, nei vietos: jei gali vožtelėti – smūgiuok, jei reikia pargriauti – griauk.

Tad kurie čia tie 3+1 metimai nage-waza 投技 yra ir karate, kuriuos rastum kata ir kurie turi analogus dziudo (bei iš jos kilusioje sambo, su kuria turėjau progos truputį susipažinti)?

  • 1. De-ashi-harai 出足払 arba tiesiog ashi-barai – pakirtimas (iš esmės tai yra visa grupė pakirtimų: šoninis, priekinis, galinis ir netgi tiktų iš vidaus).

Pats populiariausias metimas (ar vis tik pargriovimas?), kurį galima atlikti netgi be priešininko sučiupimo (kaip tai vyksta sportinėse kumite), galima įsikibus (kaip įprasta ir dziudo), galima pačiupus koją po spyrio, galima ir šiaip panaudoti išbalansavimui kaip parengiamąją techniką (kaip rastumėt atliekant saifa-gata ar gekisai-gata prieš nušlavimą atgalia ranka).

Mintis čia paprasta – išmušti pagrindą iš po kojų, sugriaunant priešininko atraminę struktūrą. Arba numušti pačią atramą nuo pagrindo, jei taip norite. Paskirtis, manau, aiški.

Ir net jei nepavyko pakirtimu pargriauti, bet sumažinti atstumą ir pradėti talžyti artimoje kovoje (kas ir yra Goju-ryu strategija) šis veiksmas irgi padeda kaip parengiamasis – platus, sakyčiau, panaudojimas, ribotas tik karateka fantazijos.

  • 2. O-soto-otoshi 大外落 (o – didelis, platus; soto – išorė; otoshi – pargriovimas, žemyn) – kojos pakišimas.

Dabar sunku patikėti, kad kojos pakišimai ilgą laiką imtyniaujant buvo laikomi “negarbinga“ technika – toks draudimas iki šiol išlikęs klasikinėse (graikų-romėnų, nors turėtų būti ne romėnų, o etruskų) imtynėse. Tačiau laisvosiose (prancūziškose – irgi mat, galantiškieji…) ir imtynėse su drabužiais (dziudo ar sambo, kaip šioji vadinta iki Charlampijevo, pasidariusio karjerą ant Oščepkovo darbų) pakišti koją, kad pargriautum, yra priimtina ir “kanoninė“ metimų technika.

Kartais pakišimas ir pakirtimas yra apjungiami (sambo vadinama pamušimu), kaip yra dziudo, o “Bubishi“ vadinama fumi-kiri. Bet jei pakirtime išmuši atramą, tai pakišime tą atramą savo koja užblokuoji, tuo pat metu prisitaikydamas prie priešininko kūno masės perkėlimo anapus blokuojančios kojos (kuri to padaryti neleidžia) arba padedant jam grubiai judėti ta kryptimi, kuria koja pakišta ir blokuoja.

Pakišimai gali būti kojai iš užpakalio (pakinklio) – tai kone populiariausias variantas (maniškis yra su tuo pačiu metu einančiu smūgiu alkūne, o geriau įsižiūrėję, rastumėt tokių variantų ir kata). Bet taip pat ir iš šono ar priekio (šiuo atveju gali tekti priklaupti ant kitos kojos – Goju-ryu labai nepopuliarus veiksmas), ir netgi vidaus, užėjus tarp stovėsenos kojų (Goju-ryu jau populiarus veiksmas) – šį judesį surasite netgi gekisai-dai-ni-gata, o judėjimas sanchin-gata per sanchin-dachi yra būtent toks.

Naudojamas artimoje kovoje, dažnai padedant sau alkūnėmis ir, jei rankos kontroliuoja priešininko rankas jas sučiupę (karate nėra atskirų technikų kovai dėl rankogalio sučiupimo – gi ne kiekvienas oponentas vilki tvirtą judogi, tad greičiau rankoves, jei jos yra, nuplėštum, nei gerai įsikibęs galėtum atlikti dziudo techniką), dar įdedant ir kūno masę.

  • 3. Koshi-nage 腰投 metimai (nes yra visa eilė variantų) per dubenį, arba dar uki-goshi (uki – slystantis paviršiumi judesys, koshi-/-goshi – dubuo, juosmuo).

Judesys dubeniu labai dažnai sutinkamas kata – netgi kone kiekviena nekoashi-dachi stovėsena, kuomet slystama atgal, yra iš dalies koshi-nage, tik tiek, kad nėra siekiama tuo judesiu būtinai permesti, nes pakanka nugriauti. Ir nederėtų apsiriboti kanoniškai tik metimais, kurie atliekami būtinai per dubenį, nes va jau per nugarą ar petį – tai kaip ir atskiros technikos.

Na, karate nerūpi kanoniškumas, mesti per dubenį, juosmenį, nugarą ar petį (tani-otoshi) – svarbu, kad principas tas pats: gal priešininkas atsidūręs iš nugaros, gal jau pats esi glaudžioje distancijoje, tad pats staigiai pasisuki į jį nugara ir tuomet atlieki tą nekoashi-dachi atidirbamą “smūgį pasturgaliu“ (ką jūs ten kitko veikiate gekisai-dai-ni-gata?) – priešininkas sulinksta ir atsiduria kūnu ant dubens ar net nugaros – mesk įstrižai.

nage1

Antikos graikų imtynininkas atlieka metimą per save, 6-tas amžius iki Kristaus.

Pridėtinei metimų technikai turiu keletą variantų, kurie yra netipiniai dziudo, bet ganėtinai tipiniai karate (nes aprašomi “Bubishi“):

  • ir metimas pačiupus koją (su kojos pakišimu, pakirtimu arba be, tiesiog sukantis; o tai pat ir traukiant ją aukštyn, kuomet priešininkas iš už nugaros – kaip kururumfa-gata arba su papildomu spyriu kaip sanseru-gata) – yoridama bei udewa (čia pasilenkus priešininko koja išraunama – saugokitės kontratakos jo kitu keliu!)
  • ir metimas apglėbus abi kojas (išrovimas, toks būdingas BJJ) – sakutsachi (variantas, kuomet ne apglėbiama, o prakišama rankos tarp kojų, stengiantis įsikibti į diržą nugaros pusėje – rastum seiyunchin-gata).
  • ir jau minėtasis griovimas, įsikibus į plaukus (nors šiais laikais veiksme svarbiau ne sučiupimas, kai vis daugiau plikių, o antros rankos spaudimas delno pagrindu į smakrą, arba nosies pagrindą, ir pirštais į akis, kaip seiyunchin-gata) – kubiwa.
  • ir metimas per petį arba rankos laužimas į savo petį nusisukus (kaip shisochin-gata) – koma-nage.
  • ir “malūnėlis“, arba metimas per abu pečius, užsikėlus priešininką (kas reikalauja nemažai jėgos – sutinkama seiyunchin-gata), pageidautina, kad viena ranka čiuptų už kiaušų, o ir antra gali kabintis į gerklę – kata-wa-guruma.
  • ir smaugimas dilbiu iš nugaros, po kurio ar kurio metu priešininkas griaunamas žemyn (kaip rastumėt saifa-gata) – shime.
  • ir smaugimai dilbiais iš priekio, kurie paprastai kata įvardinami kryžminiu bloku (kaip sanseru-gata) – juji-uke.
  • ir netgi iš kansetsu-waza jau minėtą kote-gaeshi variantą, kuomet metimas atliekamas ne tiek riešo išsukimu (kaip saifa-gata), kiek sukantis į įūpstą shiho-dachi (ieškom sanseru-gata?) – tsuba-ma-gaeshi (kregždutės skrydis).
  • ir netgi parterio techniką, kuomet esate pargriuvę, o priešininkas stovi, ir tuomet spiriate viena koja jam į tarpkojį ar kelį, o kitos kojos pėda esate atraminę koją užkabinę, kad toji nepasitrauktų (variantas, mėgstamas Shorin-ryu stiliuje – unsu-gata) – unshu-geri (žirklės).
  • ir saifa-gata atidirbamą gynybą nuo kojos išrovimo pasilenkus – morote-shotei-uchi į abi ausis, kuomet, paveikus ausų būgnelius, galva sučiumpa, sukama ir priešininkas pargriaunamas (Goju-ryu bunkai variantas yra du tettsui į smilkinius, bet kata yra vienas delnu shotei, o kitas kumščio pagrindu tettsui, nes kai tarpe tarp jų kvailos galvos nėra, tai rankos, judančios viena į kitą, dažniausiai nesusitinka, o dėl tikslumo prarasti jėgos kata nerekomenduojama)
  • ir gal netgi efektingą metimą per save griūnant, įremus koją į paslėpsnis (minėtoje Shorin-ryu kata unsu) – tomoe-nage

Tačiau renkuosi šitą techniką, kuri yra keliose kata ir kuri netgi atidirbama jumbi-undo, bet niekam nekyla mintis ją išvystyti toliau:

  • +1. hiza-nage 膝投 – metimas įrėmus kelį.

Primena iš principo tomoe-nage 巴投 , nes tai yra sutemi-waza (technika griūnant), tik šiuo atveju įremta ne pėda, bet kelis (dzūk. klupscis, nes ant jo suklumpama), kadangi esate glaudžioje distancijoje, kurioje paaiškėjo, kad tas jūsų priešininkas, rupūžė, yra visai neprastas imtynininkas!

Gali būti, kad jūsų koją pagavo (ir tuomet jūs staigiai prisitraukėte prie jo, įsikibdami į jį, kad negriūtumėt). Gali būti, kad atlikote hiza-geri, tačiau nesėkmingai, nes šokiruojančio efekto nebuvo. Gali būti, kad hiza-geri pavyko kaip atemi, o planuojate jį griauti ant žemės (karate požiūriu, gana kvaila mintis voliotis, kad ir ką tie brazilai sakytų, tačiau jei jums reiks atlikti sulaikymą, tai mintis atrodo visai patraukliai ir netgi logiškai).

Tuomet paprasčiausiai hiza-geri, kojos negrąžinat atgal, o ten, paslėpsniuose, ir paliekat įremtą keliu, sėdate arčiau savo atraminės pėdos, traukiate įsikibę žemyn ir už savęs (galite jo snukį truktelėjimu barkštelėti į petį, jei dar to nepadarėte savo kakta, kaip yra sanchin-gata), ir verčiatės kūlvirsčiu atgal, atsispirdami jau pavymui stipriai atramine koja, o įremtąja padėdami ir tiesdami per kelio sąnarį.

Atlikti paprasčiau, nei aprašyme skamba, ir netgi paprasčiau, nei efektingasis tomoe-nage. Metimo metu, jei tai ne treniruotė, priešininką galite vožti viršugalviu į grindis, bet stenkitės, kai jau gulite, permesti už savęs, išnaudodami inerciją, o ne ant savęs. Po metimo turėtumėt atsidurti viršuje, atlikę kūlvirstį. Kol jis neatsitokėjo – riškite rankas (ar ką ten sodomitiško esate sumąstę).

Akivaizdu, kad vis labiau pereinu prie technikos, kuri nėra tokia švari ir kanoniška (gimnastikinė), kurią įpratę matyti japoniškos karate demonstravime. Tad toliau tęsinys apie fuku-waza arba grįžkite į pradžią

(c) 誠意

Komentarai
  1. Augustas sako:

    O kur paskutinė, 12/12 dalis (apie fuku-waza)?🙂

    P.S. Tikrai labai įdomu, tad nekantraudamas laukiu ir paskutinės šio ciklo dalies.

    • seiikan sako:

      Kaip įprastai – kitą antradienį.😉

      Aš esu sudėjęs įrašus taip iki liepos 2 dienos imtinai. Tad jei neturėsiu laiko, tai skaitytojai be reguliaraus (!) įrašo tikrai neliks. Jei laiko per daug, tai dar ir ketvirtadienį ką nors pridėsiu.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s