Kodėl karate nėra ginklų?

Posted: 2013-05-30 in Karate, Kovos menai
Žymos:, ,

Jei jau karate yra tokia kompleksinė ir civilių savigynos sistema, tai klausimas, o kodėl karate nėra ginklų?

Suprantama, jei būtų tai iš tiesų kovinė sistema, tai visų pirma tektų mokytis, kaip teisingai ir greitai užsitaisyti kuo galingesnį šaunamąjį ginklą, ir kaip paskui iššauti reikiama kryptimi ir efektyviai (nebūtinai efektingai) nupilti neprietelių. Maža to, jei tai būtų iš tiesų karinė sistema, tai derėtų mokytis ir taktinių veiksmų, veikiant grupėje.

Karate gi vis tik yra skirta civiliokams, bet ir tai – kažkaip logika šnabžda, kad ką nors į ranką paėmus ir gerai vožtelėjus efekto bus daugiau, nei tą darant vien pliku kumščiu (kas ironiška, nes nuo praeito šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio “kinų metodas“ yra japonų nacionalistiniais tikslais pervadintas į “tuščią ranką“ – kara+te). Todėl jei karate vis tik yra savigynos sistema, tai visų pirma civiliokui derėtų pasidairyti įstatymų įteisintų ginklų savigynai, nei kad mokytis “mavašių“.

Ir vis tik, karate ginklų nėra, nors karate yra ir savigynos sistema (akcentuoju žodelį ir, nes ne tik). Čia “ginklais“ yra paties karateka rankos ir kojos (o taip pat alkūnės, keliai, galva, pečiai ir netgi pasturgalis!). Ir okinaviečiai parankiniams ginklams turi atskirą sistemą – kobudo.

* * *

Karate ir kobudo dabar yra atskiros sistemos, tačiau nereiškia, kad jos buvo dėstomos tik atskirai. Net ir dabar Matsubayashi-ryu dojo dėstomi abu dalykai. Ir ne tik Shorin-ryu kryptyje. Mano Goju-ryu mokytojas Bobas, beje, irgi gali pamokyti ir bo, ir tonfa, ir sai – tik niekam čia to labai nereikia… Visi šie ginklai kabo pas mus dojo ant sienos (įskaitant nunchaku, tekki bei netgi shinai – kendo “kardą“).

Kuomet kinų sappushi (kariniai atašė) mokė uchina (okinaviečius iš tuometinės Ryukyu karalystės) tuidi (jap. tode, dab. karate), tai mokė jie ir naudotis papildomais įnagiais kaip ginklais, kadangi pagal status quo ir susitarimą su Satsuma klano samurajais po 1603m. čiabuviai negalėjo turėti kariuomenės ir negalėjo todėl būti ginkluoti kaip kariai (jap. bushi – pas mus vartojamas netikslus samurai).

Tačiau policinėms ir apsaugos funkcijoms vykdyti (o pagal susitarimą, šiuos parinkdavo iš vietinių, o ne importavo savo pajėgas iš Kinijos ar Japonijos, kas pažeistų status quo tarp Padangių imperijos ir Chrizantemos sosto) reikėjo ne tik “plikarankių“ peštukų (rus. “višybalų“) – reikėjo ir policajų su “bananais“.

Tad dabar sakyti, kad “kodėl mūsų mentai nesimoko apkasų kasti ar granatsvaidžiu šaudyti“ – tas pats, kaip sakyti “o kodėl karate nėra ginklų“.

kobudo1

Formalizuota kobudo dvikova (iš halte.bplaced.net)

Plačiąja prasme žiūrint, kuomet kobudo (ko – mažasis, bu – karo/kovos, do – kelias, metodas, menas) yra pridėtinė karate sistema, tai ir ginklai yra, bet… ne mirtino poveikio, o trauminiai.

Užmušti, aišku, galima, bet jau labai reikia pasistengti, o kad to neįvyktų netyčia, tai dabar visose teisėsaugos institucijose sudaromos aiškiai apibrėžiančios ginklų ir spec.priemonių panaudojimą taisyklės, kai tuomet sappushi irgi, manau, mokindavę, ką ir kaip užduoti, kad būtų tik skauda, kada jau skauda-skauda, kada jau brynkt!, ir kada būtų jau kapiec.

Todėl čiabuviai ir buvo mokinami tvarką palaikyti, ir jei ką nors dera nuraminti ar paauklėti laikytis viešosios tvarkos – prašom jums ir kobudo:

  • bo (okin. kun) – ilgo užgriebimo ginklas (čia taip vadinsiu teisėsaugininkų spec. priemones), ypač tinkamas prieš artimo kontakto mirtinus ginklus (pvz., peilį).

kobudo2

Funakoshi Gichin ([Shorin-ryu] Shotokan karate) su bo/kun

Ryukyu karalystėje jo mokymasis yra išlikęs kaip pėstininkų karinio parengimo rudimentas – bo/kun yra gi ta pati ietis, tik kad be “peilio“ antgalio, todėl mokymasis kovoti bo buvo ko ne privaloma visų vietinių bajorų (kuriuos japonai labai nepelnytai įvardino “mužikais“) pareiga, ir, ko gero, nerastum old skool karate meistro, kuris bent jau bazinių bo įgūdžių neturėtų (o taip, aš irgi su lazda esu makalavęsis, nors nei aš kobudo formaliai studijavęs, nei esu iš uchina šlėktelių). Sako, kad Taira Masaji (Goju-ryu Jundokan So Hombu), kuomet dirbo policininku, į patruliavimą irgi eidavęs su bo vietoje “banano“.

  • sai – skirti nuginkluoti kokį girtuoklį, besišvaistantį katana (samurai, osss!). Japonijos salose tam reikalui Tokugavų valdymo metu buvo sukurtas jitte;

kobudo3

Shimabukuro Tatsuo (Isshin-ryu karate) demonstruoja sai kata (iš bohans-family.com)

Pagal kilmę klaidingai priskiriamas žeberklui. Manau, kad išsivystė gana pragmatiškai pritaisant dar vieną atsišakojimą (po to du dėl simetrijos ir patogumo) prie metalinės armatūros (sai nėra kaip kinžalas tiek nusmailinti ar, juolab, išaštrinti!), kuriuo patogu gaudyti ne tik patį priešininko ginklą, bet ir galūnę – tuo skiriasi nuo japoniškojo jitte, kur prie metalinio strypo pritaisyta tik vienas atsišakojimas.

Teigiama, kad iš Shurite į Shorin-ryu atėjusi jitte-gata pradžioje buvo skirta ne tuščioms rankoms. Vis tik okinaviečiai liko labiau prie savo išradimo (sai), nei prie japoniškojo jitte, tad pradinė kata paskirtis nusimetė.

Be abejo, tas pats bo tinka prieš katana, ir netgi tonfa, ir netgi sai ne vien skirtas prieš katana – savaime šis ginklas yra tinkamas kaip patobulintas armatūros gabalas, tinkantis “atjungti“ priešininko galūnes ar net sulaužyti kaulus. Jo atitikmuo šiandien, ko gero, yra teleskopinė metalinė lazda, tikrai ne koks nors kinžalas!

  • tonfa (okin. tuifa) – puikiai tinka prieš bo ir pan. ilguosius ginklus (netgi katana), nes iš esmės atkartoja natūraliai karate naudojamą uke-waza (blokus), ir kažkuo primena sai, tik yra ne metalinis, o medinis ginklas.

kobudo4

Horizontalus mostas tonfa (iš tonfa.org)

Įdomu, kad dabar JAV policija naudoja, tai nebūtų keista, kaip savo pareigūnų standartinę (!) spec.priemonę, vadindami tonfa “bananu su rankena“ – side-handle baton PR-24. Skirtumas tik toks, kad okinaviečiai kobudo paprastai tonfa laiko poriniu ginklu (kaip ir sai), o amerikiečiams nešiotis dvi pasirodė švaistūniškas nesusipratimas.

Kaip bebūtų, tonfa yra ne tik patobulinta lazda (tanto – tas minėtasis “bananas“), bet ir iš esmės gera karate dinamikos treniruočių priemonė – tie patys judesiai dubeniu ir mostai, tos pačios judesių ir blokų amplitudės. Kilo, manoma, iš girnapusės rankenos, bent jau taip vadinama.

Vis tik aš manau, kad čia yra tiesiog iš prieinamesnės medžiagos (sai atveju, metalas buvo gana deficitinė medžiaga gamybai) pagamintas ta pačia logika besiremiantis ginklas – lazda su šonine rankena.

Pagalys (tanto), kaip bežiūrėsi, vis tik yra pats prieinamiausias ir parankiausias įnagis kam nors gerai užvožti – todėl ir mentai mėgsta bananus. Kodėl manote, kad anų laikų karate meistrui pirmiausiai negalėjo šauti į galvą mintis tiesiog pasiimti kokį pagalį motyvuoti triukšmadarį skausmingu būdu pliaukštelėjant per palaidas rankeles, neramias kojeles, nuotykių beieškančią subinę ar kvailą galvą?…

  • nunchaku – spragilai, kuriuos ypač išpopuliarino per filmus Bruce Lee, studijavęs ne karate, o kung-fu.

kobudo5

Bruce Lee filme su nunchaku (iš blondesearch.ru)

Na, prisipažinkit, kurie studijavot nors kiek karate – juk turit (bent jau turėjot – žinodami, kad šis ginklas “draudžiamas“) šiuos “karate spragilus“, ar ne?.. Ir pasukiojat laisvalaikiu.

Net neaišku, kur jie iš tiesų populiaresni: Okinavoje ar Kinijoje – nors populiarino juos, kaip minėjau, visai ne okinaviečiai, o kung-fu meistras, dažniausiai naudojęs poroje (kobudo nunchaku paprastai yra vienas ginklas, ne du, sukami poroje). Bet pagal įvaizdį nunchaku tapo būtent karate neatskiriama dalimi, ir retas kuris žinot kinietišką jų pavadinimą. Kinai ir naudoja, tarp kitko, dažniausiai dviejų nevienodo ilgio dalių spragilą, artimą mūsiškiam spragilui, kurį vadina chang xiao ban. Okinavietiški nunchaku paprastai irgi yra ne vien apvalainos pagalių formos, o gali būti netgi figūriniai. Ir sujungti ne grandine (deficitas!), o surišti virvele.

Nunchaku yra nelabai ne tik mėgstamas teisėsaugos ir netgi daug kur draudžiamas, bet ir nelabai naudojamas. Iš tiesų, nunchaku yra labiau agresyvus, nei gynybinis (palyginkite su tonfa) ginklas, labiau skirtas šokiruoti, nei areštuoti. Todėl populiaresnis kitoje įstatymo pusėje – visokių chuliganų ir pan.

  • tinbe-rochin – vėžlio kiauto skydas (tradiciškai iš jo daromas skydas, nors tai daugiau duoklė “klasikai“) su su pusmetrine “nulaužta“ ietimi (pastaroji yra ir tradiciniu ginklu prancūzų savate – baton); kartais vietoje rochin (ietukės) imamas sai.

shinken-taira

Taira Shinken su tinbe-rochin – Shito-ryu karate ir vienas žinomiausių šiuolaikinių kobudo (po kojos traumos, patirtos kasyklose, jam kobudo tapo pagrindine sistema) meistrų

Šis komplektas – visiška okinaviečių prarastos kariuomenės nostalgija… O ir pats komplektas yra ne paprasto pėstininko su ietimi, bet aukštesnės kategorijos – kaip ir pėsčiojo riterio (kar. jefreiterio) ginkluotė. Mano nuomone, tai daugiau yra feodalinė atgyvena, praktikuojama romantikų, nei kad itin praktinis šiuolaikinis ir dar karate ginklas.

  • tekko – iš balnakilpių padaryti kastetai.

kobudo6

Akamine Hiroshi (Goju-ryu?) su tekko (iš shinseidokandojo.blogspot.com)

Visiškai karate (nieko tsuki-waza ir tettsui technikoje keisti nereikia) ir visiškai ne teisėsauginis ginklas! Kai per mažai nuosavo kumščio, tai kastetas labai padeda padidinti smūgio efektą.

Manau, kad jį pradėjo naudoti anaiptol ne todėl, kad rankelės to meto karate meistrų nebuvo gerai į makivaras atbambintos – tiesiog išlįsdavo ir tuomet, matomai, dvidurės spintos su antresolėmis, o ir koks girtas kvailys iš Satsumos pusiasalio atsibaladodavęs, vilkintis šarvais ar užsimaukšlinęs šalmą – gi tai pas juos Tokugavos uždraudė šarvus vilkėti, bet Ryukyu karalystėje šis draudimas negaliojo. Tai kaip tokiam vožtelėsi? Kastetas – gerai.

  • kama – pjautuvas, primenantis mūsų sumažintą dalgį.

kobudo7

Kama – poriniai mirties pjautuvai (iš hiddenteachings.com)

Paprastai tai yra porinis ginklas, o ir jo paskirtis, kaip suprantate, yra reaguoti jau į mirtinus ginklus (katana arba peilį) turintį priešininką. Na, bet kartais teisėsaugai ir tuomet tekdavo toks “teplus“ darbelis…

Keista, kad dėl panašaus inventoriaus japonai okinaviečius karate meistrus klaidingai laikė esant “valstiečiais“. Juk japonų nindzės šį ginklą irgi naudodavę, bet dėl to japonai savo kobudo meistrų kaimietukais nepraminė. Nors… gerai pagalvojus, tai nindzė juk irgi ne samurajus.

Kaip ir tonfa turi primityvesnę sesutę lazdą tanto, taip ir kama turi dar giminaičių: kusari-gama – prie pjautuvo drūtgalio pritaisoma grandinė (kusari). Arba naudojama vien grandinė kusari, okinavietiškame kobudo vadinama surujin – šią ir nešiotis patogu, ir, apvyniojus kumštį, ji tampa kastetu, ir prieš aštresnį ginklą gali mostelėti kaip nunchaku, ir gali naudoti galūnių kontrolei ar net smaugimui.

Vis tik manau, kad tai labiau japonams (ninja ir Edo teisėsauga besirūpinusiems samurai) būdingas įnagis, nei okinaviečiams – vien dėl metalo brangumo, tokios prabangos tuomet leisti sau ne kiekvienas “teisėsaugininkas“ galėjęs, o ir karves (tik tokių nelabai buvę…) gi ne grandine rišdavę – šniūrėkais visokiais. Tad ir laikyti jį okinaviečių kobudo ginklu, manau, nederėtų – kusari/surujin ir kusari-gama yra labiau japoniški įnagiai.

  • Galop, tradicinis surujin net nėra grandinė – tai yra virvagalis, kurio galuose pririšti akmenukai kaip svareliai. Supančioti ką nors itin tinka, kaip ir atlikti kokį šokiruojantį netikėtą smūgį prieš tai (maoriai vadina tokį ginklą meru, o inkai naudojo medžioklėje ir vadino bolu).

Tad tai ne tiek nunchaku variacija, bet labiau… antrankių. Štai škiperis Olandas savo laivėje “Carpe Diem“ tokius raištelius naudoja burei rifuoti – jie netgi praminti olandiškais rutuliukais (kad ir ką dabar, išdykėliai, pagalvojot).

  • eku – irklas

kobudo8

Hokama Tetsuhiro (Goju-ryu) su irklu eku (iš travel67.wordpress.com)

Šis va jau yra grynai okinavietiškas išmislas. Kuriam iš sappushi ar to meto karate meistrų šovė į galvą idėja irklą padaryti kobudo įrangiu, neaišku. Gal apsičiupo todėl, kad buvo po ranka? Naha buvo svarbus kinams Ryukyu uostas, tad vietinių irkluotojų, manau, netrūkę.

Tai dabar Naha yra Okinavos sostinė, o tuomet sostinė buvo Shuri – štai todėl iš shurite į karate atėjo tokios kata, kuriose akcentas skirtas ginkluotam, ir netgi – katana, priešininkui. Nahate gi, pagalvojau, ne tokia aristokratiška ir labai jau “ambališka karate“ – akurat tinkama uoste su krovikais ir jūreiviais muštis.

Vis tik irklas gal iš tiesų yra parankinė priemonė kokioje Kauno marių mažųjų burvalčių regatoje, kuomet negauni kelio, nors turi pirmumą, tai atleki per laivelių grūdalynę tarsi ledais per ledonešį ir vožteli nesusipratėliui per makaulę (iš Nindzės Storo prisiminimų), tačiau manau, kad čia prasmė slypi vis tik kažkur kitur: kaip bo yra ieties atitikmuo, taip ir eku yra… naginata (jap. alebarda) pakaitalas!

Galop, gerai pažiūrėkite į jų kata – rasite ten ne vien bo judesių (kai bo kata yra apstu smeigimų tarsi ietimi), bet ir kirčių. Kas logiška, aišku, kai žinai, kam ir kodėl tai yra skirta. Gal todėl eku kaip ginklas tiek Okinavos kobudo neišplito, ir ne todėl, kad ne visos meistrų gyvenvietės buvo prie vandens – vis tik tai aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantis įnagis, ir jau įsisavinamas paprastai po bo.

  • Ir, ko gero, paskutinis įdomesnis ginklas yra tambo – kiek daugiau nei pėdos ilgio kietmedžio lazdelė, daugiau skirta taškiniam skausmingam poveikiui.

kobudo9

Kubota Takayuki (Gosoku-ryu karate) su kubotanu – tambo šiuolaikiniu perdirbiniu (iš wikipedia.org)

Dabartinis variantas yra trumpesnis – tai raktų pakabukas, Kubota Takayuki karate meistro pavadintas kubotan.

Vienas mano pažįstamas lietuviškasis nindzius tai nešiojasi tam reikalui alaus čiaupuką – o kas pasakė, kad tai yra nelegalu? O va bakstelėti tokiu galima ne prasčiau, nei kastetu (tame tarpe, ir per galvelę barkšt-barkšt).

Kai kas lygina tambo su teleskopine lazda. Galimas ir toks palyginimas. Tuomet tambo, tonfa ir sai – tos pačios šeimos ginklai, kaip ir nunchaku su surujin, ir kun su eku.

* * *

Kokios išvados po šios kobudo ginklų apžvalgos? Gali jie būti naudojami ir karate kaip pagalbinės (spec.?) priemonės?

Gali. Su bendra karate dinamika nesipjauna. O ir karate paskirtį, kam šioji buvo sukurta, puikiai papildo.

Tad sakyti, kad “karate nėra ginklų“ – siaurąja prasme galima. Jei žiūrėtumėt platesne – jie yra, ir visa sistema vadinasi kobudo (Ryukyu kobu-jutsu). Kaip jujutsu samurajui buvo pagalbine sistema prie ken-jutsu (plačiau – prie viso bu-jutsu, kuomet ko-bu-jutsu buvusi mažoji arba pridėtinė bu-jutsu, sistema su ginklais), taip ir Ryukyu karalystės karate meistrui jo kobu-jutsu (kobudo) buvusi tokia papildoma pridėtine sistema.

Tiesiog bushi Japonijoje ir bushi Ryukyu turėjo adaptuotis prie tam tikrų įstatymiškų draudimų visuomenėje: vieni galėjo turėti katana ir wakizashi (trumpajį porinį kardą prie katana), praktikuodami jujutsu tam reikalui, jei negali naudoti ginklo, o antri – praktikavo beginklią sistemą, uždraustus ginklus pakeisdami kobudo priemonėmis, papildančiomis jų karate (tuščios rankos – sic!) arsenalą.

Bet šiaip – aha, nėra karate ginklų, nėra…

kobudo10

Per japonus išplitusi kvailystė, kaip atrodo “tikra karate prieš kilnų samurajų“ (iš shotojuku.com)

Komentarai
  1. Andrius sako:

    Sveiki,

    labai įdomus įvadas.
    Ar nepakeitėte nuomonės, pažiūrėjęs vaizdų iš Maidano, apie skydą? Gal vis tik pravartesnis dalykas tam tikromis situacijomis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio?

    • seiikan sako:

      Nepamenu apie skydą. Kas ten?

      • Andrius sako:

        Turiu galvoje tai, kad Maidano savigyna labai greitai apsiginklavo savadarbiais skydais ir kuokomis – prieš skydais ir tonfa ar tanto ginkluotus berkutininkus.

        • seiikan sako:

          Tai čia simetrinis atsakas. Paprastai turi būti plius vienas, jei nori įveikti.

          Vis tiek konteksto neįkertu, kame tas mano prieštaravimas ar nuomonės pakeitimas?

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s