Karate: strateginio tikslo suvokimas – per imtynes (2/2)

Posted: 2013-05-28 in Karate, Savigyna
Žymos:, ,

Pirmoje dalyje buvo apie tai, kaip strateginis tikslas pasiekiamas įprastinėmis karate suvokiamomis priemonėmis – smūgiais ir spyriais.

Bet karate – tai ne vien smūgiai tarsi bokse. Sovietmečiu vartydamas LTE (Lietuvišką Tarybinę Enciklopediją) aš pykdavau, kad įrašyta “karate imtynės“. Na, kokios jos ten imtynės? – siusdavau. Ten greičiau jau “karate boksas“!

Manau, kad daugelis iki šiol taip manot, kad karate – tai smūgiai. Taip mano ir japonai, kuriems karate yra svetima (importuota iš Ryukyu karalystės, kuri tapo Okinavos provincija), nors jau dabar ir adaptuota bei nacionalizuota. Kuomet jie nagrinėja kata, tai irgi nesupranta, kokių čia tie pietiniai nukinėję kaimiečiai sumąstę blokų, ir kam taip egzotiškai reikia blokuoti?

Net išmėtyti galima pusę nereikalingų tarpinių judesių tarp smūgių ir blokų (kas, deja, dabar taip ir daroma) – beprasmiški čia kažkokie smūginių kombinacijų formos (jap. irgi kata) priedai. Kam to išvis reikia?

Karate turi būti blokas (age-uke, gedan-barai, soto-uke ir uchi-uke, na, gal dar koks teisho-osae ar shuto-uke), smūgis tsuki bei kirtis delno briauna shuto, ir spyriai į visas keturias puses tiesiai (mae-, yoko-, ushiro-geri) bei lenktai (mikazuki-, mawashi-geri) ar gal dar apsisukime (ura-mawashi-geri) arba pašokus (tobi-geri). Dvigubi “blokai“ (sic!) kaip juji-uke ar morote-uke ar dvigubi smūgiai kaip morote-zuki yra visiškas atavizmas, o visą šitą arsenalą užkrovus ant stovėsenų (kiba-dachi, zenkutsu-dachi, kokutsu-dachi) – ir, žiū, jau kaip ir turi tą visą (hm…) karate, kurios pakanka per akis netgi “tradicinės karate“ meistrams.

imtynes1

Antikos imtynininkai – atkreipkite dėmesį į sučiupimus, kontroliuojant ranką (užlaužiant?) ar netgi siekiant smaugti

Tik va Itosu Anko, tą karate Okinavoje padariusio masinės fizinės kultūros reiškiniu visų pirma per bendrojo lavinimo mokyklas, mokinys Kentsu Yabu iš Shorin-ryu, ne vienintelis sakė japonams, kad šių jujutsu tesudaro vos 15 nuošimčių visos karate. Karate iš tiesų yra imtynės. Arba, jei taip norite – ir imtynės.

Ir dar neaišku, kai imi nagrindėti koryu (senąsias) stiliaus kata, ko ten daugiau – bokso ar imtynių…

* * *

Tad dabar prie praktikos, ir kaip gi imtynėse pasiekiama pergalė, ir kas laikoma bendrai imtynėse pergale? Galite palyginti su boksu:

  1. Pranašumas. Daugiausia, ką galite padaryti priešininkui, tai priversti jį klupinėti, bet ir jis nieko negali padaryti, liekate stovėti ant kojų. Naudingas rezultatas – išsilaisvinot iš jo sučiupimo jį nutraukdami, bet ne daugiau.
  2. Pargriovimas. Tai nebūtinai metimas grynai technine prasme, bet tai veiksmai, kuriais priešininkas pargriaunamas arba parverčiamas ant žemės. Kaip ir bokse KD atveju, čia priešininkas gali atsistoti ir tęsti kovą, nes jo po kritimo nekontroliuojate.
  3. Pasipriešinimo nuslopinimas per negalėjimą tęsti kovos. Jei lygintumėt su bokso TKO, tai čia galima ir švelnesni variantai: sulaikymas po metimo arba į vertikalią plokštumą (užspaudimas kūnu) ar užlaužimas ir pasipriešinimo nuslopinimas (kūno kontrolė per skausmingą poveikį galūnei). Realus variantas gali būti ne toks švelnus – nulaužiama ranka, metimas atliekamas bloškiant traumai neatsparia vieta, į traumuojantį objektą ir pan. Nelaimėlis sąmonę išlaiko, tik arba pradeda klykti, arba nustoja rėkaloti, jei tą darė prieš tai.
  4. Išjungimas – taip, ko gero, geriausia įvardinti imtynių veiksmus, po kurių ne šiaip priešininko valia palaužiama, kaip 3-ame punkte, bet iš tiesų jo sąmonė ir vėl išeina į astralą žibučių rinkti. Paprastai kalbant, žmogus prismaugiamas, Sturm und Drang ist kaput.

Sportinėse imtynėse šis skirstymas gali skirtis, priklausomai nuo požiūrio. Tarkime, judo prispaudimas pusei minutės ant nugaros yra laikomas pergale, kai Brazilian jiu-jitsu (BJJ) ši padėtis yra pagrindinė kovinė šioje sistemoje, leidžianti sėkmingai kovoti. Maža to, BJJ pergalė pasiekiama dažniausiai esant “pralaimėjusiojo“ (Vakarų imtynių ir dziudo požiūriu) padėtyje.

Brazilai sako kaip meras Zuokas “ir ką?“, o aš va tada ir klausiu jiems antrindamas – tai kas tuomet pergalė? Matyt, ir ne tas aikido praktikuojamas atlekiančių pasisveikinti priešininkų švaistymas į kairę ir į dešinę. Gi pareigūnai visose teisėtvarkos struktūrose vieningai sutars, kad ranką užlaužei (po to antrankius uždėjai, kad nesimostaguotų) – ir va tikslas pasiektas. Todėl mano skirstymas remiasi šia pragmatiška, o ne koka/yuko/waza-ari/ippon ar “4 taškai yra daugiau už 1“ logika.

imtynes2

Praktinis imtynių pritaikymas (iš www.amightywind.com)

Ar ir šiuo atveju karate yra svarbu tik 3-4 punktai, o 1-2 yra veikiau parodomųjų, žaidybinių ar kitokių sportinių pramogų sritis?

Iš esmės, taip, nes 1-2 tipo veiksmai karate tėra tik pagalbiniai. Tiesa, jie anaiptol nereiškia, kad bus iškart einama prie čia išvardintų imtynių 3-4 tipo veiksmų. Čia juk karate – čia gali būti ir 3-4 bokso anksčiau minėti variantai. Ir atvirkščiai: 1-2 iš bokso kategorijos bus parengiamieji atemi, po ko atliekama imtynių veiksmai iš serijos 3-4.

Tad jei nagrinėjate (bunkai) kokią karate kata, tai turėkite omeny, kad jei tai ne kažkoks smūgis, o veiksmas ties tuo ir neapsiriboja, tai bus ne koks nors “blokas“ (uke), bet va gal kaip tik kažkas iš imtynių serijos?

Ne visai toks gražus kaip dziudo, nes karate žiūrima labai pragmatiškai: jei oponentas griaunant jį brutaliai vožėsi ar išsitėškė, tai toks “metimas“ irgi yra gerai. Nors vakariečiai klasikoje (graikų-romėnų imtynėse) netgi baisisi kojos kišimu – sako, nesportiška, šiukštu! Kojos kišimas (rus. padnoškė) gi yra labai tipinis ne metimas (nors tokiu vadinamas), o iš esmės pargriovimas. Beje, sambo, kuri kilo iš dziudo ir buvo proletariškai pritaikyta pagal “nesamurajišką supračių“, kai kurie kojų veiksmai, verčiantys priešininką ant žemės, taip ir vadinami – parbloškimu, apvijimu, tuo pačiu kišimu, pamušimu ir pan.

Galop, kojos pakirtimais tai mažne visos kata prikaišiotos, o atraminės priešininko struktūros griovimas arba imobilizavimas yra kožne kiekviename judėjime į kokią nors stovėseną. Tą rasite netgi ne koryu, o šiuolaikinėje gekisai-gata: tiek pakirtimus, tiek pakišimus, tiek ir pamušimus verčiant. Rankoms irgi sočiai valios duodama, jau nekalbant apie koryu-gata.

Bendrai paėmus, pergalė karate požiūriu pasiekiama, jei įdėmiau pradėjus kata nagrinėti, anaiptol ne nokautuojančiu smūgiu, ir praeitoje dalyje rašiau, kodėl okinaviečiai taip mano, būdami ne tokiais dideliais optimistais kaip japonai, kurie į karate perkėlė rankos-kardo idėjas. Smūgis karate labai dažnai iš esmės yra arba paruošiantis, arba jau pribaigiantis – na, paimkite kad ir shisochin-gata, kurioje nerasite nei vieno tipiško “karatistiško“ tsuki! Tai gal ne badymais pirščiukais ta pergalė pagal šią kata pasiekiama, ką?

O apie seiyunchin-gata tai ir nešneku, nes ten yra imtynių, pagal karate požiūrį (t.y. palydimą smūgių), kata, nieko bendro neturinti ne tik su kikboksu (nesimato nei vieno spyrio), bet ir boksas ten yra visiškai antraeilis (taip, yra aperkotai, beje, bet pažiūrėkite, kokiame oyo, praktinio pritaikymo, kontekste jie taikomi!). Gal netgi pasakyčiau, kad, mano supratimu, būtent seiyunchin-gata yra labiausiai karate esmę atspindinti kata, nors kinai ten ras savo qinna arba hsing-i.

imtynes3

Bunkai – ir imtynės, ir mirtinas vienas krustelėjimas (foto iš cnreviews.com)

Ir kaip ir bokso atveju, Planas A yra 3-čiasis punktas, o Planas B (alternatyvinis) – bus 4-tasis. Na, prismaugti, suprantama, yra smagu, bet iki to dar reikia šiek tiek padirbėti, tad 1-3 ar bokso, ar 1-3 imtynių – turės padėti tam pasirengti.

Kaip bebūtų, karate yra kompleksinė sistema, apimanti tiek imtynių, tiek ir bokso elementus, todėl labai nuo paties karate praktikuojančiojo priklauso, kuri strategija bus pasirinkta, siekiant tikslo (pergalės kovoje).

Komentarai
  1. […] prie to pridėsite mano įrašą, kaip karate pasiekiami strateginiai tikslai, žiūrint iš imtynių pozicijų, tai atrasite ir šiems veiksmams vietą bendroje karate […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s