Isshin-ryu: chuliganiška karate (1/5)

Posted: 2013-05-07 in Karate
Žymos:,

Shimabukuro Tatsuo, pagal oficialius metrikus Shimabuku (japonai patrumpino okinaviečių pavardes iki dviejų hieroglifų; šiuo atveju shima+buku) Shinkichi, vaikystėje vadintas Kana, gimė 1908 metų rugsėjo 19 dieną Okinavos saloje – dabartiniame Gushikawa mieste, į kurį dabar jau įeina jo gimtasis japoniškai Kyan (arba okinavietiškai Chan) kaimas, kartu su apjungtu Nakamine sudarantis dabartinį Kinaka rajoną minėtame mieste.

Laikmetis tuomet jau buvo toks, kad Okinava seniai tapusi Japonijos Imperijos dalimi, o pati Japonija įsitvirtino kaip didžioji valstybė, nes visai neseniai 1905 metais buvo įveikusi kare Rusiją – iki tol jokiai ne baltųjų rasės valstybei įveikti vakariečius (tai čia mums rusai yra “azijatai“ ir mažai ką turintys bendro su Vakarų civilizacija ir jos vertybėmis, bet ne to meto pasauliui ir konkrečiai japonams) nebuvo pavykę.

Imperijoje vyko sparti japonizacija (vieningos nacijos formavimas iš etninių grupių, tame tarpe ir uchina verčiant okinaviečiais) ir tęsėsi lygiagrečiai toliau visuomenės modernizavimas (vakarėjimas, pasireiškiantis kitąkart europietiškumo mėgdžiojimu iki absurdo).

Okinava dar buvo gūdi imperijos provincija, bet tendencijos ir juos lietė, tad Shimabukuro vaikystėje visuomenės permainos turėję vykti tiesiog akyse, o jau niekas feodalizmais ir “tradicinėmis vertybėmis“ (pasakaitėmis apie vaidilutes ir pagoniškus laužus romuvose) politinėje ir visuomenės savivokos erdvėje vykstančių europėjimo pokyčių nebestabdė (ir apie degantį vandenį iš čiaupo nekliedėjo). Gal todėl jau vaikystėje formavosi ir vėlesnės Shimabukuro nuostatos, menkai tesusiję su kokiais nors “iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Pokytis čia buvo tradicija.

Štai pažiūrėkime į jau subrendusio, bet dar jauno ir savo jėgų pakilime Shimabukuro Tatsuo oficialią ir kažkiek “paradinę“ nuotrauką:

isshin11 tatsuo kimono

Shimabukuro Tatsuo – Isshin-ryu sukūrėjas

Tautinis japonų (!) kostiumas – kimono. Paprastai gyvenime po karo jis rengėsi vakarietiškai, nors dažniausiai, ne tik per treniruotes, net nesivargindavęs karategi dėvėti, tad viršutinę dalį, kad netrukdytų treniruotis karštame ir drėgname ore, nusimesdavęs. Taip ir vaikščiodavęs kaip “mužikas“, pokaryje dažnai mūvėdamas chaki spalvos karinio sukirpimo kelnes.

Kodėl oficialioje foto vilki būtent taip? Kad pabrėžtų savo “japoniškumą“ (jei tai iki karo daryta nuotrauka) ar kad esąs “kietos nacijos“ dalis, nebojanti žiauraus pralaimėjimo Antrąjame pasauliniame kare?

Taip japonizuotai, o ne europietiškai, tarpukaryje rengtis mėgdavę dar Miyagi Chojun ir Kyan Chotoku – abu buvę ir Shimabukuro Tatsuo mokytojais, kas savotiškai turėjo rodyti juos įeinant į naująjį establišmentą. O iki maždaug septintojo dešimtmečio, kuomet Okinavą JAV grąžino Japonijai, okinaviečiuose netgi buvo prabudęs toks savotiškas japoniškas patriotizmas, tarsi pasyvaus disidento poza (sovokinis inteligentas užsiėmė protestu prieš valdžią virtuvėlėse gukšnodamas arbatą arba degtinėlę, pramaišiui Ezopo kalba pasakodamas antisovietinius anekdotus).

isshin13

Shimabukuro po karo rengdavęsis kaip ir jo mokiniai amerikiečiai – jokių kimono, kaip Miyagi Chojun

Primerktos akys, įdėmiai ir tarsi tyrinėjančiai įsmeigtas žvilgsnis. Į gyvenimo galą regėjimas natūraliai nusilpęs (sūnus prisimena, kad tėvas mėgdavęs “medituoti“ gulomis ant šono, skaitydamas kokią knygą, tad regėjimui tai gal irgi įtakos turėję), vėliau jau užsidėdavęs ir akinius, kaip ir jo mokytojas Kyan, pramintas Chan Migwa (Akiniuotu Kyan’u, nes Chan yra okinavietiškas pavardės tarimas, arba “žlibiu Čanu“?), pagal kurį iš pradžių stilių ir vadino: Chan Migwa Te.

Šukuosena crew-cut – tipiška pokario JAV kariškių šukuosena, kurią labiausiai mėgę JAV jūrų pėstininkai, dėl jos praminti jarheads (ąsočiagalviais). Ši JAV kariškio išvaizda, matyt, įtakota dažno lankymosi JAV karinėse bazėse, kur išvaizda Shimabukuro Tatsuo priprato nesiskirti iš jo mokinių ir aplinkinių būrio. Tad kimono ir šukuosena čia ganėtinai vaizdelyje pjaunasi (dėl ko įtariu, kad foto vis tik daryta pokaryje, tik neaišku, kokia iškilminga proga – kimono, greičiausiai, gal net ir skolintas, kaip ir ne kiekvienas mes turime smokingus, ar ne?).

L_Shimabuku_S4

Kasdieniškai vilkintis Shimabukuro Tatsuo prie savo Agena dojo (apie 1960-uosius)

Nedidelės detalės, kurios padeda pasidaryti išvadas apie kontraversišką Shimabukuro asmenybę ir jo būdą, kas atsiliepė ir Isshin-ryu stiliuje.

Ir dar – ganėtinai tvirtas stotas, būdingas ne šiaip praktikuojančiam karate, o veikiau nuo mažens pratusiam prie fizinio darbo ir fizinio aktyvumo. Sako, kad būdamas septyniolikmečiu nuolat laimėdavęs ieties mėtyme ir šuoliuose į aukštį. Nors ūgio pagal mus buvęs nedidelis – iš akies, mokinių prisiminimu, svėręs apie 52 kg prie maždaug 1,52 m ūgio. Ir buvęs beprotiškai greitas.

isshin24 stulpas

Kai kurie gimnastikos pratimai Isshin-ryu mokykloje buvę, švelniai tariant, netradiciniai… (Shimabukuro 1957m. Agena dojo – tokioje pozicijoje užlipdavęs ir nulipdavęs, o takart fotografuojant rakščių prisivaręs)

Taip, Simabukuro nebuvo iš “samurajų“, ir niekada į kilmingus sluoksnius įsirašyti jokiose pagražintose biografijose nesistengė, o ir vaikščiodavęs dažnai iki pusės pusnuogis, kaip paprastas gryname ore įpratęs dirbti darbininkas.

Buvo pirmas iš dešimties ūkininko vaikų, tad gal būtų ūkį ir paveldėjęs, ir gal ta jo padėtis lėmė, kad vedė savo žmoną Uto gana anksti pagal dabartinius supratimus – 1932 metais, kuomet jam buvo 24 metai.

Gyvenime fiziškai dirbęs nemažai dar ir iki pilnametystės, ir vėliau suaugusiu jau statybose – buvęs stogdengys, sugalvojęs būdą, kaip surišti čerpes be molio, prieš karą vietoje žemdirbystės pradėjęs savo savarankišką verslą ir net laimėjęs užsakymą Kadenos oro uosto statybose, tačiau sąjungininkų bombardavimai sunaikino jo darbą, o karas – ir visą jo tą smulkų versliuką.

Internuotas iš Kyushu salos į Okinavą, kur po karo turėjo pradėti gyvenimą iš naujo.

Kita vertus, mūšių dėl Okinavos metu žuvę trečdalis gyventojų (dėl ko buvo teisiami japonų kariškiai, pakišinėję civilius kaip savo įtvirtinimų skydus, kas prieštarauja tarptautinėms konvencijoms dėl karinių veiksmų), tad jam dar iš tiesų pasisekę – kad ir plikas, kaip tilvikas, bet tai ar pirmiena, kai rankas ir kojas turi, o sveikatos irgi su kaupu?…

Juolab, kad šeimą laiku buvo kartu išsigabenęs, tad nuo karo veiksmų šiuo požiūriu nenukentėjęs (palyginimui: Miyagi Chojun per karą ne tik neteko savo geriausio mokinio ir draugo Shinzato Jin’an, kurio foto kabo visuose Jundokan dojo tarp Miyagi ir Miyazato, bet ir trijų savo vaikų).

* * *

<skaityti daugiau>

Komentarai
  1. Augustas sako:

    O kur antra dalis pasidėjo?😦

    • seiikan sako:

      Šįkart bus antradieniais ir ketvirtadieniais. Pasilieku laisvų savaitės dienų, jei ką sugalvosiu įkišti kita tema.

  2. […] Isshin-ryu: chuliganiška karate (1/5) […]

  3. […] Isshin-ryu: chuliganiška karate (1/5) […]

  4. […] rimtai, tai karate anksčiau net nebuvo praktikuojama apsirengus, o ir aš rašiau serijoje apie Isshin-ryu, kaip Shimabukuro Tatsuo mėgdavęs pats vaikštinėti pusnuogis (to nevengė netgi JAV). Be abejo, […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s