Uechi-ryu: banditiška karate (5/5)

Posted: 2013-04-26 in Karate
Žymos:

Pradžia čia

* * *

Po Pirmojo pasaulinio karo keitėsi ne tik politinė padėtis pasaulyje, bet ir ekonomika pasidarė labilesnė, privedusi prie perprodukcijos ir Didžiosios depresijos.

Tad ir jau trečiąjame 20a. dešimtmetyje daug okinaviečių emigravo į Japoniją, ieškodami uždarbių (tame tarpe ir Shotokan kūrėjas Funakoshi Gichin, kuris juk Okinavoje literatūros mokytoju dirbęs, bet gaunama valstybinė pensija, matomai, nebuvusi tokia didelė, o ir su žmona į gyvenimo galą nelabai sutarė, tad išvažiavo uždarbiauti į augantį Tokiją, kur ir Kano Jigoro kvietė seminarus iš atemi-waza rengti Kodokan-judo; kai po smūgių parodė dar ir karate metimus, tai dziudo kūrėjas išdūmė į Okinavą pas Miyagį pasimokyti, nes buvo karate metimai kažkaip net “kiečiau“ už “minkštąjį kelią“ – dziudo).

Okinava ir dabar yra palyginus su Japonija ekonomiškai atsilikusi, o 1924 metais ir Uechi Kambun iš savo kaimo patraukia uždarbių metropolijoje ieškoti, apsistodamas Wakayama. Įsidarbina verpimo fabrike, gyvena darbininkų bendrabučiuose su okinaviečiais emigrantais, kurie kaip ir Kinijoje anuomet, čia turi subūrę savo organizaciją Okinawa Kenjinkai (okinavos piliečių asocijacija). Okinaviečiai japonų laikomi antrarūšiais, išnaudojami, o vietiniai banditėliai iš Wabodan gaujų reketuoja, dažnai kyla muštynės. Na, tipinis imigrantų getas su visu tipiniu tokiais atvejais nusikalstamumu, skurdu ir neviltimi.

Kaimynas čia – Tomoyose Ryuyu iš Iejima salos, esančios netoli Motobu pusiasalio, tad kaip ir beveik Uechi žemietis. Šis dvidešimtketurmetis pats noriai bendrauja su beveik jau pusamžį pragyvenusiu Uechi, pasakodamas, kaip su vietiniais japonais mušęsis.

Uechi, matyt, kažkuriuo momentu atkunta – neišlaiko poeto širdis! Tad parodo, kaip derėtų tokiose situacijose gintis, kokia derėtų būti kojų padėtis, kaip veikti rankomis… Ups, gandai apie kietuolį Uechi pasitvirtino! Tomoyose įsiprašo į mokinius, motyvuodamas, kad taip Uechi žinios pražus veltui. Uechi dar pasilaužo, bet šįkart sutinka – matyt, fabriko darbininko gyvenimas pramogomis irgi netryško. Tik prigrasina, kad niekam nesigirtų, nes tuo mokslai ir baigsis.

Neužilgo Nakamura Bungoro, okinavietis, kuris prasimušė į japonų visuomenę, nes baigė Waseda universitetą Tokijuje, imasi visuomeninio (ar bendruomenės politiko) darbo, nusprendęs susitvarkyti su Wabodan gaujų problema. 1926 metais jis ir dar pora okinaviečių kreipėsi į Uechi Kambun, kurio reputacija jau išaugusi (matyt, Tomoyose gerai japonams subines atspardęs, o jo draugeliai stebuklingu nušvitimu netikėję, tad aišku, kas čia kiečiausias kvartale), ir į Motobu Chomo – aukščiau minėtojo peštuko Motobu Choki vyresnėlį sūnų. Prisidėjo dar pora okinaviečių karateka – ir Wabodan chuliganams gerai iškarštas kailis, okinaviečių terorizavimas baigėsi.

Tomoyose, Nakamura ir dar keletas okinaviečių pradėjo prašyti Kambun’ą, kad tas imtų atvirai jau mokyti – bendruomenės labui. Mokinių atranka užsiėmė pats Tomoyose Ryuyu (kaip sempai – vyriausiasis mokinys): mokinių skaičių Uechi nusprendė apriboti griežtai, tad reikėjo gauti bent vieno iš penkių pirmųjų mokinių rekomendaciją (matyt, persekiojo kaltė dėl ano mokinio incidento Kinijoje 1909 metais?), o mokiniams buvo uždrausta dalyvauti viešose karate pasirodymuose. Ir 1926 metų balandį jau Pangai-no’on mokymas prasidėjo verpimo gamyklos bendrabučiuose – atidarytas Uechi Kambun pirmasis Japonijoje Shataku dojo (treniruočių salė, mokykla) už Kinijos (ir Okinavos) ribų.

uechi5

Wakayama įsikūręs dojo

Dar po šešerių metų, 1932 metų balandį, Uechi Kambun leido sau atidaryti Tebira-Cho, Kiyo-dori adresu pirmąją oficialią karate mokyklą: Pangai-no’on-ryu Karate-jutsu Kenkyu-jo (“studijų salė“ vietoje dojo) – nes mokiniai per šešerius metus pramoko tiek, kad gėdos mokytojui nebepadarytų.

Dojo ėmė klestėti, norinčių netrūko (susirinko iš viso keli šimtai mokinių, 44 tapo sempai, padėdami vesti treniruotes), Uechi Kambun galėjo mesti darbą gamykloje ir atsidėti vien tik karate mokymui, laisvalaikiui atidarydamas visokių smulkmenų parduotuvėlę (jo mokytojas Shu Shiwa irgi prekiavęs gi gatvėje). Nors mokino jis tik dvi kata (šiaip pastebėsiu, iš esmės Miyagi mokinęs irgi tik dvi: sanchin-gata ir vieną parinkdavęs pagal mokinį – galėjai žinoti visas, bet studijuodavai tik tą, kurią paskyrė sensei), parengiamuosius pratimus ir kinų medicinos pagrindus (savigydai?). Dar po metų buvo sukurta formali organizacija – Shubukai (kovos meno treniruočių draugija).

* * *

Kaip ir kitoms karate mokykloms, Antrasis pasaulinis karas buvo itin skausmingas, nes bemaž visi mokiniai buvo pašaukti į kariuomenę ir išsiųsti į karo frontus, iš kurių labai daugelis ir nebegrįžo.

Karo metu, panašu, Kambun dar vyko į Kiniją, tikėdamasis su savo žiniomis ir kalba ten vėl prasimušti (okupuotų teritorijų kolonizavimas vyko tuomet Japonijoje su nemenka agitacija), bet 1946 metais iš ten sugrįžo į gimtąją Okinavą.

Prieš išvykdamas, mokyklą Wakayama paliko pirmąjąm savo mokiniui Tomoyose Ryuyu, kuris šiai ir vadovavo iki savo mirties 1970-aisiais. Uechi Kanei, aukščiau minėtasis vyriausiasis sūnus, atvykęs pas tėvą 16 metų ir pradėjęs karate treniruotes, atidarė vėliau savo dojo Futenma mieste, kuris buvo uždarytas karo metu, tad po karo Kambun atvyko į sūnaus dojo ir jį atidarė vėl.

uechi6

Uechi šeimai priklausantis dojo Futenma

Okinavoje po karo viešumoje Kambun jau karate rodė keliskart (Okinava buvo okupuota JAV – nusišvilpti ir be senaties dėl to vengimo kažkada praeitame amžiuje tarnauti Japonijos kariuomenėje!), tačiau 1948 metais susirgo inkstų uždegimu, kovojo su liga 11 mėnesių, bet 1948 metų lapkričio 25 dieną mirė. Sūnus Uechi Kanei, pritariant Uechi Kambun mokiniams, pervadino mokyklą iš Pangai-no’on į Uechi-ryu.

Ir dar pridėjo 5 kata prie tėvo mokytų 3, kurias pats ir sukūrė: Kanshiwa (nuo Shu Shiwa – šiojo vardai), Kanshu (Shu – nuo Shu Shiwa, tik pavardė), Kanchin (chin – kova, kaip Sanchin, tik kan – šeimos tradicijos garbei: kan+bun, kan+ei, kan+mei), Seichin (reiškia 10, apjungia Sanchin su Seisan, ir nepainioti su Seiyunchin!) ir Seiryu (16 arba drakono kung-fu idėjų plėtra, nes Kambun dar vienos iki galo iš Shu Shiwa neišmoko).

Tokiu būdu mokykla tapo solidi ir atitinkanti po pokario atsigavusios karate mokyklos reikalavimus – jau 8 kata, o nebe 3, sudėliota kompleksinė mokymo sistema, sutvarkyta kvalifikaciniai dan/kyu laipsniai. Nuo 1958 metų Uechi-ryu tampa atvira mokykla, ypač traukianti amerikiečių karius laisvalaikiu, kurie dislokuoti Okinavos JAV karinėse bazėse, tad per juos Uechi-ryu ima plisti po pasaulį.

uechi15

Pokaris: Uechi Kanei stebi sparingą – kairėje Shinjo Seiyu

Pats Kanei pripažinęs: pokaryje valgyti labai norėjosi, o su trimis kata daug pasirodymuose neuždirbsi – teko prigalvoti daugiau, kad būtų ką žiopliams rodyti. Tuo pačiu ir mokiniams mokytis padėjusios, nes užpildė tarsi tarpus tarp skirtingų stilių tarpine technika ir kombinacijomis.

Tik man atrodo, kad Kanei kuklinasi: kaip ir Funakoshi Gigo (Yoshitaka) ištobulino tėvo Funakoshi Gichin stilių Shotokan iki tokio, kokiu mes jį dabar pažįstam, taip ir Kanei, manau, sukūrė šiuolaikinę pilnavertę Uechi-ryu karate iš tėvo “banditiškojo“ Pangai-no’on.

* * *

Bobas irgi yra studijavęs Uechi-ryu – mačiau jo jauno nuotraukų, atliekančių Uechi-ryu kata, o ir pats tą pripažinęs, kad pradėjo nuo šios mokyklos.

Po to perėjo prie Goju-kai (Gary Spiers buvo savotiškos reputacijos diegas, pasakykim taip…). Vėliau – į IOGKF (Goju-ryu) pas Higaonna Morio (pastarasis Gariui šuolyje keliu yra skruostikaulį ir nosį sulaužęs, kad dojo tas dvimetrinis bugajus maoris neišsikalinėtų prieš sensei), o iš šio – jau pas Miyazato Ei’ichi į Jundokan Goju-ryu (Higaonna neigia studijavęs pas Miyazato, nors Jundokan lankęs, ir net nukniaukęs svarmenį, kurį naudojęs pats Miyagi; tie neigimai ir pasakos, sako, labai Miyazato prie butelio linksminę, kuris siūlęs ateiti į jo dojo ir va jam į akis tą patį pakartoti). Tad kažkaip sutapo čia mano ir Bobo simpatijos Uech-ryu atžvilgiu.

Lietuvoje Uechi-ryu irgi būta: prieš dešimtmetį “banditiškame“ (sic!) Kaune tokiame paprastus žmogelius gasdinančiame dar juodais “banditiškais“ bemsais ir džipais niauktais langais “Titano“ sporto klube, kur renkasi “banditiškai“ atrodantys trumpai kirpti tatuiruoti peštukai, buvo ir Uechi-ryu karate treniruotės, kurias vedė Andrius Staniulis, 2001 metais gavęs Uechi-ryu 2dan. Šiaip jau, ir pats buvo geras avantiūristas, nukakęs į Okinavą, susiradęs dojo, ir ten ar tik ne metus ištisai mokęsis iki 1dan, po ko grįžęs į Lietuvą mokyti Uechi-ryu karate.

Deja, šiuo metu jis iš okinavietiškos sistemos palinko į kinų cigun, o kur išsilakstė jo mokiniai, ir ką jie veikia, tai aš net nežinau. Man iš tiesų gaila, kad taip užsidarė įdomi karate mokykla. Ir ne todėl, kad galima būtų suburti kokią nors OKIKAL (okinavietiškos karate ir kobudo asocijaciją Lietuvoje, kur galėtų įeiti, aišku, ir Goju-ryu), ir ne todėl, kad pats važiuočiau ten mokytis karate, kai jau Bobas išvažiuoja (man tas Uechi-ryu baksnojimas pirštais iš anksčiau nežavi, kaip ir seiyunchin-gata ir shisochin-gata esantys, neva, nukite).

Kažkaip visoje šitoje Uechi-ryu karate istorijoje yra per daug tokių duobių. O juk tai – puiki ir praktiška karate sistema, nors ir kažkiek “banditiškos“ kilmės, nors ir turinti ganėtinai “banditišką“ strategiją kovoje. Brutalaus Goju-ryu karate giminaitė iš emigracijų.

* * *

Uechi-ryu: viena foto – daug pasako

Komentarai
  1. Augustas sako:

    Istorija kvapą užgniaužė (Sei-I rašytojo talento dėka turbūt).🙂 Tik va apetitas bevalgant (t.y. beskaitant) atsirado, ir kyla klausimas, ar bus dar istorijų apie kitas karate (ir ne tik) mokyklas ir stilius.🙂

  2. […] striukes – netgi karateka tradiciškai iki japonizacijos pusplikiai treniravęsi (pamenate foto iš pasakojimo apie Uechi-ryu?), tad nebuvo reikalo rūpintis tuo, dėl ko nebuvo reikalo rūpintis. O va dziudo, […]

  3. Andrius Staniulis sako:

    Laba diena
    Yra cia keli netikslumai. Jei autoriui bus idomu ir ne tik,tai mano tel.nr +37068696503. Karate treniruotes vyksta.🙂

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s