Uechi-ryu: viena foto – daug pasako (3)

Posted: 2013-04-19 in Karate
Žymos:

Jei tiko ir šie mano trumpučiai pasakojimai apie kokį nors stilių ar mokyklą patiko, tai šiandien dar duosiu kelias foto, nes vienos pasirodė maža.

Vėlgi, tas pats Uechi-ryu stiliaus standartizatorius ir plėtotojas Uechi Kanei, savo tėvo Uechi Kambun mokymą Pangai-no’on padaręs pilnaverte šiuolaikinės karate mokykla, ne šiaip šeimynine muštynių sistema.

Truputį grįžtu prie spyrių:

uechi10

Uechi Kanei

Jau spalvotoje foto, Uechi Kanei stovi ant vienos kojos ir, mano galva, čia kata atlieka spyrį keliu (hiza-geri). Patinka, kaip sakoma snukiaknygėje.

Nes keliu – tai artima kova, o tai, ko gero, vienas stipriausių spyrių. Maža to, kad man, kaip iš Goju-ryu, patinka ir ši distancija, kurioje hiza-geri yra parankiausias spyris, bet tai dar ir padėtis, kuri suteikia daugiau galimybių – tarkime, atlikti metimą per save, įrėmus kelį (vienas mano mėgstamiausių iš sambo, kurio nelabai mėgsta japonai savo dziudo, o be reikalo).

Antra, aišku, vėl – rankų padėtis. Matote, ką daro kairioji? Taip, prilaiko menamą priešininką (už plaukų arba, tikėtina, prispausdama nugarą žemyn). O dešinioji?

Vienas variantų – hikite (pačiupau plaukus ir tempiu atgal ir žemyn, pakeliui pasitikdamas veidą savo dešiniu keliu – hiza-geri). Kitas, jei gerai įžiūriu – tai pasirengimas smogti tipiniu Uechi-ryu ginklu – nakadaka-ken (antrojo piršto sąnariu) į pažeidžiamą tašką.

Argi ne puikumėlis?

* * *

O va dar viena įdomi foto:

uechi11

Uechi Kanei

Ši padėtis vadinasi katuko, nors kas nors sakys, kad yra tigras. Nekoashi-dachi – vis tik verčiama kaip katino pėdos stovėsena arba padėtis, kuomet priekinė pėda vos liečia žemę, o svoris yra ant galinės kojos, tarsi katinui, pasiruošusiam šastelėti pirmyn.

Šią padėtį netgi kaip kovinę (kamae) stovėseną mėgo išvestinės iš Goju-ryu į japoniškąją Goju-kai kūrėjas Yamaguchi Gogen, turėjęs dėl to pravardę Neko (katukas). Esu ir aš ją labai sėkmingai nekart bandęs ne kaip tarpinę padėtį (kuo iš tiesų ji ir yra!), o kaip kovinę, kai, tarkime, toks vienas piktūnas sparinge lindo tarsi savižudis ant kulkosvaidžio ambrazūros, o iš šitos padėties gavau progą atsimušinėti (ypač priekiniais spyriais), šiam taip ir nesupratus, kas čia per fignia (būdas yra, labai paprastas, bet nesiplėsiu).

Rankų padėtis yra irgi katiniška. Nors va čia veikiau gal akivaizdžiai pasireiškia kitas Uechi-ryu sudarantis vienas iš trijų quanfa stilius – tigro. Kairė ranka pasiruošusi tiek smogti priekin (shotei – delno pagrindu) ir čiupti “nagais“, tiek ir pasisukti pakeliui ir smogti “drakono briauna“ (kurią minėjau pirmoje dalyje). Antroji, mano galva, pasirengusi veikiau gintis ir čiupti (nors jei už giesmės pačiups, tai tokia “gynyba“ greičiau puolimu pasirodys).

Man vis tik įdomiausia čia ne tai, ką ir Goju-ryu rastum, o būtent kūno padėtis. Matote, tokia specifinė Uechi-ryu laikysena, tarsi gungterėjęs (su g, berods, o kas nesupranta lietuviškai – sulinkęs, susikūprinęs)? Bobas, tiesa, šypsosi, nes, sako, kai Uechi-ryu karateka pasipraktikuoja su Goju-ryu, tai išsitiesia ir jie jau.

Vis tik tokia padėtis neatsitiktinė ir nėra šiaip sau “neteisinga laikysena“. Boksininkai neretai irgi mėgsta taip, kaip jie sako, “susigrupuoti“. O ir krūtinės ląsta nusileidžia žemiau, pridengdama spindulinį rezginį ir pilvo preso raumenims suteikdama daugiau “mėsos“, nes tie neišsitempia (kai išsitiesi į “taisyklingą laikyseną“, tai šie raumenys pailgėja ir paplonėja prie tos pačios masės). Todėl atlaiko geriau smūgius į liemenį ir, aišku, į pilvą.

Manau, kad “neteisinga laikysena“ čia iš tiesų reiškia Uechi-ryu mėgstamą kontaktą. Maždaug, pagal logiką: “trankyk tu man į pilvuką, visi tave matys kaip chuliganuką (o aš tau smogsiu vieną nokautuojantį nakadaka-ken – ir tiek žinių)“.

Nors ir būdama “neteisinga“ Goju-ryu (kaip ir bet kurioje klasikinėje ar tradicinėje karate), tokia laikysena sunkiai atsikratoma (išpažįstu…), kai kada nors išbandai instinktyviai kontakte ir supranti, kiek tame yra privalumų, nei trūkumų. Aišku, pasakysite – tai treniruok pilvo presą, ir bus tau laimė bei gėris, nereiks kūprintis!

Irgi tiesa. Bet klinče su kibiu ir boksuotis trumpais smūgiais mėgstančiu priešininku patys nejučiomis gungterėsite. O gal netgi tą ir darote, tik neatkreipėt dėmesį.

Man ši dabar gal jau ir “pasenusi“ padėtis (nes ir Uechi-ryu prisitaiko prie bendrų japoniškos karate madų, o čia nepamainomas tiek Shotokan savo “akademiškumu“, tiek Kyokushinkai tajų spyriais į šlaunis, džk “lou-mavašiais“, kuriuos mėgsta ir Uechi-ryu, ir kurie paprastai vadinasi sune-geri) vis tik yra požymis to gatvės muštynių realizmo, kuris įtakojo Uechi-ryu atsiradimą dar tuomet, kai ji buvo Pangai-no’on, o Uechi Kambun buvo gatvės homeopatu (kas pasakė “homo“???) apsimetančio bandito iš Triadų Shu Shiwa padėjėju ir mokiniu.

Linksmi laikai tuomet Kinijoje buvo, sakyčiau!

* * *

Pradžia

Uechi-ryu: banditiška karate

Isshin-ryu (bus daugiau)

Komentarai
  1. Augustas sako:

    Puikumėlis. Tik vienintelė blogybė yra ta, kad šias tris dalis reikia skaityti kaip vieną (ilgą) straipsnį. O tai jau yra truputį sudėtinga, kai trečia dalis yra pagal išdėstymą blog’e pirmoji.🙂 Bet, matyt, tokie jau Interneto ir internetinio rašymo ypatumai.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s