Privatumo gerbimas viešumoje

Posted: 2013-04-12 in Savigyna
Žymos:, ,

Pastarosiomis dienomis buvau gerokai atitrūkęs nuo naujienų srauto – versle laikas yra pinigai, o tai, kad čia, atrodytų, daug prirašiau, yra nedidelė (išduosiu) gudrybė sumesti juodraščius į priekį, o paskui užbaigtus – jau nustatyti publikavimui nustatytu laiku ateityje. Kitąkart turėkite omeny, kai sėsite prie teliko ar delfio komentavimo, kaip čia aš randu laiką. Nes ten nesėdžiu (už tai čia, bet dar klausimas, kas geriau).

Tad FB prasisuko klipas iš nesenų įvykių Seime, kur, kaip supratau, Neršai už akių (nežinau, kaip toks ligotas žmogus gali dirbti teisėja arba eiti įstatymų leidėjo ir tautos atstovo pareigas) atėmus imunitetą, jos gerbėjai Seimo balkone pamišo. Na ir, aišku, įdomesnių tipažų ir epizodų nepamiršta patiražuoti internete.

Žvilgterėjau į vieną (ne, aš jums nuorodos neduosiu, ir toliau suprasite kodėl): moteris gana isteriškai rėkė, kad dabar visiems ateis paskutinioji (čia ne laisva citata, čia yra bendra jos žinutė). Labai nesigilinau – trūktelėjau sau pečiais, tiesiog komentare pastebėjęs (nes šiomis dienomis per radiją kiek papyko reklama apie skiepus nuo erkių – bent jau paskatino į mišką užsukti ir pažiūrėti, ar jau yra žibučių; yra, pavasaris prasidėjo!), kad, matyt, mūsų erkės iš tiesų platina ne vien Laimo ligą ir encefalitą, o nuo šito (suprask, kas nufilmuota) skiepų nėra.

Aš iškart gailiuosi, kad šios moters, nors turėjau omeny visą kedofilinę armiją, atžvilgiu buvau komentare nekorektiškas. Atsiprašau dėl jos (ne dėl kedofilų), ir darau tą netgi čia, viešai.

Nes ji iš tiesų yra psichiškai neįgali. Aš to nežinojau. Turiu pasiteisinimą aukščiau, bet čia joks ne pasiteisinimas.

Apie tai, kad moteris neįgali ir gal nederėtų iš jos šaipytis (ir čia visiškai jam pritariu!) man ir kitiems pastebėjo legendinis mustažmenas Mykolas Kleckas (žr. “Buržujaus rašinėlius“ ir “Penktadienio internetus“ – gūglas jums padės, amen). Šiuo atveju mudviejų požiūris sutampa.

snieckaus-minejimas-kleckas

Mustažmenas atnašauja Sniečkaus vėlei (iš kleckas.lt) – beje, mano prosenelis su velioniu šprotus kirsdavę, armėnišku konjaku užsigerdami (bet proanūkis pas Landsbergį nuėjo, hm?…)

Nesutampa jis kiek kitu požiūriu: Mykolas teigia, kad galima šaipytis iš viešųjų asmenų, o iš privačių – šiukštu. Tuoj paaiškinsiu, kodėl nesutinku, bet truputį grįžkim prie vaizdo.

* * *

Kada žmogus elgiasi neadekvačiai, matyt, daugelis pasako sau mintyse – durnius.

Aš labai didelio skirtumo nematau tarp blėnis artikuliuojančios energoūkio ministrės, nuolat neapsisprendžiančio premjero maskatuoklio, Lioleko ir Boleko trečiojo brolio ar kokio briedžių priešo, užsimojusio priskaldyti bambukų prakuroms. Didelio skirtumo nematau tarp kokio lunachodo račliavų, žiurkėnų pezalų, bibliotekininkių priešo katuko, supermamkino deputato ar kokios socialinių tinklų bedavotojos apie akropoliuose grobiamus vaikus.

advice-journaliste

Mustažmenai mėgsta memus, bet šie tenka ne vien atvėsaitėms, bet ir varškėtėms (iš lolz.lt)

Koks skirtumas tarp jų? Pirmi yra viešieji asmenys (politikai), o kiti – privatūs, tačiau viešai internete besireiškiantys veikėjai, kai kurie netgi menamo privatumo labui pasirašantys pseudonimais (visų pavardės, matyt, ne tik man žinomos?). Ar internetas yra vieša vieta? Taip. Ar šaipytis iš jų (kaip ir garantuoju – jiems iš manęs) galima? Taip. Ir tai vyksta. Ar kuris nors jų kėlė bylas?…

Na, taip: lunachodas su prietaisu (vienas privatus, kitas – viešas) – abu privatiems asmenims, išdrįsusiems įvertinti jų intelektinius gabumus nesuvokti intelektinių gabumo įvertinimo, bet šiais žingsniais įvertinimus tik patvirtino.

Dar grįžtu prie vaizdo.

Nežinau kaip jūs, o man praeitame gyvenime tekę gyvai su įvariais panašiais tipažais bendrauti (ir kai kuriuos jų apsaugoti nuo pačių savęs – toks darbas buvo, o apsauga ne visada prisiima atsakomybę netipiškose situacijose; tada ateina Harvey Keitel vadinamas herojus iš Pulp Fiction…).

harvey

Čia ne aš, o kažkoks Mustažmenas (iš etsey.com)

Aš bendravau su psichiškai neįgaliais, kurie nekėlė jokio pavojaus aplinkai, bet kurie praskaidrindavę nuotaiką (vienas palangiškis: “važiavau pro vyriausybę, mačiau juodą karmos debesį virš rūmų“ – po trijų dienų atsistatydino, beje, Vagnoriaus vadovauta vyriausybė, nors tuo metu nebuvo jokių to požymių, tad imsi mistika tikėti). Kai kurie dovanodavę akmenis už 10000 dolerių, rašę eilėraščius, siuntę faksus į kosmosą (siūliau rinktis Centrinį paštą – atsiprašau darbuotojų, jei joms teko telegrafuoti palydovams).

Kai kuriems reikėdavę periodiškai pagalbos. Va jums bus dabar juokinga, kad, tarkime, vienas kaunietis matematikas, kuris iš tiesų išprotėjo, vis skundėsi, kad jam “saugumas“ iš kaimyninio buto smegenis švitina – padėjo, nepatikėsit, pasiūlymas tuomet užsidėti puodą ant galvos, geriau ne emaliuotą (jis klausė, kuris geriau ekranuoja radijo bangas).

Kas nors taip tyčiojosi? Ne. Tiesiog nedera apeliuoti į sveiką nuovoką ir logiką nesveikam psichiškai žmogui, tačiau jei gali padėti, kas iš tiesų turės efektą pagal ligonio logiką, tai kodėl ir ne, jei tai išsprendžia problemas viešoje erdvėje? Tiesa, gydymu aš, tarkime, neužsiėmiau – sprendžiau netipines iškylančias saugos ir saugumo problemas.

Bet buvo ir žmonių, kurie pamišdavo, nors iš tiesų teisiškai pakaltinami ir šiaip gyvenime, manau, visai adekvatūs.

Grasinusių susideginti. Išvestų net policijos ir bandę susižaloti patys, vos nurimdavę ir nuimdavo jiems antrankius (gerai, kad policija viską filmuoja – paskui jiems įrodinėti vis tiek reikėjo, kad ne jie taip sumušė). Neadekvačiai besielgiančių, grasinančių ir keršinti bandančių taip savo artimiesiems (vienam pacitavau mano tėvų a.a. draugo karaimo Simono anekdotą, mėgdžiojant J. Baltušį – buvo toks sovietinis rašytojas; po pauzės “pacientas“ susivokė situacijoje ir pradėjo juoktis, nors prieš tai grasinosi akmens ant akmens nepalikti).

Visokių linksmų (hm…) tipų teko sutikti. Ir į darbo pareigas įėjo bendravimas su jais.

Vienas rėkė panašiai kaip šita nesveika klipe, pamačiau, kaip aplink mane nebeliko “liudininkų“, o aš labai rimtai jau svarsčiau įvynioti mavašį į galvą, jei toliau eskaluos situaciją (bet kažką surado mano akyse – tą kažką vis “seniai“ sovietinėje armijoje rasdavę ir palikdavę kaip psichą ramybėje). Jei įdomu, tai jam priklausė Mažeikių futbolo klubas, o ramus ir adekvatus jis buvo jau po 10 minučių. Ne, mavašio neprireikė.

roundhouse_kick

Mustažmenas vynioja mavašį (iš motyvac.sopka.com)

Tad, kaip suprantate, tai, kas paprastam žmogui (bet taip ranką prie širdies pridėjus: ar klipas žiūrėtas, Mykolai, prieš tai jau žinant, kad ši moteris yra psichiškai nesveika?) yra išskirtinė ir ypatinga situacija, man (profesinė liga?…) – tiesiog matyta ir patirta situacija, niekaip iš shit-o-metro skalės neprasimušanti.

Taip, kaip klipe, reaguoja žmogus, patiriantis didelį emocinį stresą, paprastai ir šiaip emociškai labilus, nebūtinai psichiškai nesveikas.

* * *

Psichų, žinote, visokių irgi būna: tiek sertifikuotų (su “baltu bilietu“), tiek ir be. Aš vieną psichą iš medicininės komisijos prieš tarnybą armijoje pasiunčiau pasitikrinti pas psichiatrą, kas visus labai pralinksmino, nes šis ir buvo psichiatras… Ne, deja, teko atitarnauti, pripažino mane psichiškai ir fiziškai tinkamu, velniai griebtų! Bet galėčiau, matyt, pretenduoti į disidento statusą, kaip nukentėjęs už anglų kalbos vartojimą sovietiniame vojenkomate.

Bet jei žmogus psichiškai nesveikas, tai nėra ko ir šaipytis (čia ne apie save ar psichiatrą dabar).

Netgi, sakyčiau, nėra ko šaipytis iš žmogaus, jei jis yra psichiškai sveikas, tačiau patiria didelį stresą ir yra afekto būsenoje, dėl ko negali savo veiksmų suvokti. Nežinau, ar dera, tarkime, vadinti žmogų šiknium, jei į jį šaudo, ir jo fiziologinė reakcija būna tokia, kad organizmas išsituština (beje, čia, sako, yra priežastis, kodėl drąsūs škotai dėvi kiltus mūšyje, o ne todėl, kad avis ne taip nuobodu ganyti būtų…) – nepriklausomai nuo to, viešas jis, ar privatus.

Tačiau kitais atvejais, manau, kad jei privatus žmogus viešumoje elgiasi neadekvačiai, pažeisdamas bendrą nustatytą (ar priimamą pagal nutylėjimą visuomenės sutarimu – tarkime, bibliotekoje gali taisyklės drausti triukšmauti, tačiau kapinėse per laidotuves, matyt, irgi nedaroma banga, nors tai niekur neparašyta?) tvarką, tai viena iš reakcijų gali būti ir pašaipa. Kodėl ir ne? Visai nesvarbu, ar jis privatus, ar viešasis asmuo.

Budulis, marozas, gopnykas, pankas, antifašistas, skustagalvis, hipsteris, kelių gaidelis, krachaboras?… Koks skirtumas, jei savo elgesiu sukelia nepatogumus kitiems – pašaipa gali būti labai sveika reakcija į ne visai sveiką elgseną. Ir jie turi suvokti (o juokas čia padeda kaip niekas kitkas!), kad jie nebegali tikėtis jokios pagarbos jų privatumui, jei pažeidžia kitų privačių žmonių teisę į privatumą šioje bendroje viešoje erdvėje.

budulis

Kam budulis, o tau – Jo Didenybė! (iš pramogos.delfi.lt)

Tai, kad erdvė vieša – dar nereiškia, kad ji yra laisva tik tau, o ne ir kitiems (laisva nuo neadekvačių irgi). Privatumo gali tikėtis tik privačioje erdvėje, kur nėra ko lįsti kitiems. Tam tikra prasme, šia tema jau rašiau neseniai, kuomet privatūs asmenys supainiojo bendras viešąsias erdves su bendromis privačiomis – žr. apie apsaugą Douglas parduotuvėje ir informacijos rinkėjus (nors ta informacija yra viešai internete, tai jų tas duomenų rinkimo būdas man nuoširdžiai nesuprantamas).

Viešieji asmenys irgi nusipelno privatumo ir pagarbos, ypač – kai jie yra valstybės simboliu duotuoju momentu (savaime pareigos jų nedaro apsaugotais nuo pašaipos, todėl VAD bei VSD kartais persistengia, gododami Jos Ekselencijos garbę beigi orumą, bet čia nesiplėsiu).

Gali šaipytis, tiražuodamas viešumoje “šlovė Plikiui ir blondinėms“, bet, jopšikmat, gal derėtų ketvirtai valdžiai šiek tiek pagarbos anoms trims kiek parodyti, vietoje kokio familiaraus “premjere!“, šiek tiek kreipiantis pagarbiau? Net jei po to ir pampfletą rašytum. Ir kai ateina aukštieji asmenys į kambarį, tai dera atsistoti – ar tai bus šalies Prezidentė arba ministrė, ar Vyriausybės vadovas, o tu esi labai emancipuota reporterė su feministinėmis idėjomis makaulėje, nesiorientuojančioje erdvėje ir laike, bei kas yra geras tonas (paprastai tokios nesąmoningai dar stengiasi suvėžinti vyrus, einančius per perėję, nes gi ji – “moteris už vairo“; KET yra belytė, čia neįdomu, kokioje padėtyje, stovėdamas ar ne, atlieka vairuotojas gamtinius nedidukus reikaliukus, ir jei “tikras vyras“ šiaip praleidžia “silpnas būtybes“ pro duris, tai nesuteikia jam irgi teisės niekinti “bobas už vairo“ – kažkaip irgi “tikro vyro“ požymis, nepastebėjot?).

Tad visos taisyklės turi savo variantus, išimtis ir niuansus. Derėtų vadovautis sveika nuovoka, o jei kitai pusei dievas protą atėmė, tai jūs dar jį turite, tikiuosi. Apmaudu, kad susimoviau šiuo atveju, pripažįstu, bet jūs būsite išmintingesni, besimokydami iš svetimų klaidų, nes jūs ne tokie, tiesa?

Ir dar toptelėjo: jei su jumis aplinkiniai ėmė elgtis itin pagarbiai ar tarsi su mažu vaiku, tai gal jau susimąstykite, ar jūsų iš tiesų nelaiko nevispročiu…

Bet sutinku, kad tai ne visada lengva padaryti, ypač kai viešojo asmens pozicija reikalauja atsisakyti privatumo teisės viešumoje, ir tas narcistinis ekshibicionizmas pastūmėja į pašaipos vertas situacijas. Tada nepykite, kad šaipokai atkus.

Komentarai
  1. Martynas sako:

    Ė, o ten Čakas ne yoko geri vynioja?🙂

    • seiikan sako:

      Tsss! Niekam nesakyk.😉

      Taip, čia yra yop-chakki (korėjietiškai, nes Chuck Norris yra iš Tang-Soo-Do; jap. būtų yoko-geri).

  2. FlaxLinas sako:

    Toji pirmoji savo pakaltinamumą jau įrodė prieš psiciatrų komisiją ir yra nuteista. Ji labai apsidžiaugtų jeigu jos vieši pasirodymai būtų įrodymas kad yra priešingai. Tuomet gal per apeliaciją pasiseks nepraleisti penketo metelių kur nesinori.

  3. Linas sako:

    “Seimo isterike”

  4. Augustas sako:

    Būtum parašęs panašų straipsnį prieš kokius 1-2 metus, tai būtum sulaukęs tokio komentarų (ir komentatorių) srauto, koks būna tik Bernardinai.lt svetainėje po kedofiliniais straipsniais.🙂 Ale, kad truputį pavėlavai. Aistros jau po truputį rimsta.

      • Augustas sako:

        Išblaivinantis Tamstos straipsnis Punkonomics’e gavosi. Gaila, kad tik dabar perskaičiau.

        • seiikan sako:

          Gaila, kad Neršos rinkėjai neskaitė.🙂

          Nors ne, kai kas iš kedofilų skaitė.

          • Augustas sako:

            Skaitė, tikrai skaitė. Gali tuo neabejoti. Tačiau žinai, kaip būna su įsimylėjėliais. Gali sakyti aniems ką nori, vis tiek padarys savaip. Tai va. Neringos simpatikai irgi panašūs į tuos įsimylėjėlius. Vis tiek būtų balsavę už Neringą, nors pati Neringa tuo metu net kalėjime būtų sėdėjusi. Taip labai ja tikėjo ir pasitikėjo.

            P.S. Tarp kitko. Buvau užklydęs į Punkonomics’ą anksčiau kelis kartus, tačiau net neįtariau, kad tai Tamstos blog’as.🙂

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s