Ernestas Kuckailis: Trispalvio Erelio skrydis

Posted: 2012-10-05 in Kovos menai
Žymos:

Parskrenda į olą šikšnosparnių vadas kruvinu snukiu. Šikšnosparniai pamato ir sako: vau, kur čia taip?! Ir mes norim!

Na, tas sako, tai skrendam. Išskrenda visi, o jis rodo:

– Matote tą medį?

– O taip, taip! – choru jam džiugiai atsako šikšnosparniai.

– Tai va. Aš nepamačiau.

* * *

Valerijus Šerelis sako, kad būtent medis išgelbėjo Ernestą Kuckailį 69-tojo šuolio metu – stropų kaip tik pakako tiek, kad padais atsitrenktų į žemę. Tik padais.

Todėl jo poezijos knygoje “Mūzoms ir jų kareiviams“ 69-tuoju numeriu yra kaip tik eilėraštis, tinkantis Ernestui. O va Ernestas, dabar palaikysiu ir Valerijų, įdėjęs šio 70-tąjį eilėraštį į savo knygą ”Trispalvio erelio skrydis“, šaltinį nurodyti tai pamiršo!.. Nors šuolių buvo ir 70-tas, ir daugiau.

Būtent Ernesto vadas ir eskadrono “Erelis 02“ krikštatėvis Valerijus Šerelis ir pradėjo susitikimą su autoriumi – savo dainomis. Pirmoji buvo skirta Lietuvos miško broliams, nes be jų – nebūtų ir mūsų: “Kas pasibels“ –
Kas pasibels (miško broliams). V. Šerelis.wmv

kuckailis

Valerijus ir Ernestas knygos pristatyme (Neda už kadro dainuoja – foto iš lrytas.lt)

Sako, jo gitara turėtų dar iki šiol Afganistane bazėje būti – tiesa, ji tapo netinkama jau gana greitai dar tuomet, nes klimatas tiesiog suėdė gitaros deką, kuri atsilapojo, todėl buvo apmatota izoliacine juosta. Saugoma kaip relikvija – nuo pirmųjų, kurie tuomet atvyko į misiją atlikti NATO sąjungininkams giluminės žvalgybos.

Nustebtumėt, bet JAV 82-oji oro desantinė divizija, kurios sudėtyje veikė šis specialių operacijų eskadronas, neturėjo nei tokios reikiamos technikos (mūsiškiai pasitiuningavo angliškus Landrover visureigius), nei tokių žmonių šiam darbui, kuriam eskadronas buvo kaip tik parengtas. Beje, knygoje dabar aprašyta vos 4 patruliai, tačiau… realiai pertraukas tarp išėjimų į žygius jie teturėdavo po 48, geriausiu atveju – 72 valandas. T.y., grįžta iš žygio – o jau įsakymas ruoštis kitam laukia. Ir viskas skubiai. Ir taip – pusmetį. “Batų“ karui JAV turi – sumanių galvų ir akylų akių kartais pritrūksta, tai, pasakysiu, kad lietuviai karyboje – kaip žydai finansuose.

Tad pasakojimus lydėjo dainos ir… vienu metu iš Valerijaus dainavimą perėmė Neda Malūnavičiūtė (įvertinkim damos batus – puikūs kareiviški desert boots!) su Olegu Ditkovskiu. Beje, pastarojo senaja gitara (nes jo, kaip minėjau, liko “tarnauti misijoje“) ir groja Valerijus.

Dar pridursiu: besikeičiančios skaidrės iš knygos už nugaros scenoje – puiki mintis! Kartais vaizdas puikiai sutapdavo su teksto eilute (tarkime, dainuoja Valerijus apie sprogmenis… ir už jo nugaros kaip tik konfiskuoti iš talibų sprogmenys – brrr!). Ir jei garsas buvo švarus ir puikus, ko niekas nepastebi, nes kai gerai, tai ir taip gerai, tai, žinokite, ir vėl Neda pasistengė, prikalbindama vieną geriausių įgarsintojų (pamiršau vardą, bet darbo rezultatas akivaizdus).

Neda su šita chebra pažįstama jau virš 10 metų, beje, todėl jei man tai buvo netikėtumas, tai šiuo atveju – “blatas“ vietoje ir labai papildė patį “literatūrinį vakarą“. Tad ėjau į knygos pristatymą, kurios pirminis tiražas jau bemaž ir išparduotas, tad ruošiamas antrasis, o pakliuvau dar ir į koncertą.

Tai to dar negana: pirma, prieš renginį susitikau savo pažįstamą jėgerį Giedrių – kas pamenate kažkada istoriją apie NATO konferenciją ir “du kapitonus“. Tik dabar jau jis majoras ir dėsto Karo akademijoje. Galėtų ir pats knygą parašyti, nes istorijų, ypač linksmų ir juokingų, turi sočiai. Tai aš jo ir klausiu:

– Na, tai dabar prisipažink, kuris ten tu knygoje, juk buvai?…

Išduosiu: vienas iš tų, su kuriais Ernestas sutinka rytą tame pasakojime apie kalnus ir žvalgybą.

kuckailis2

Man džiugu buvo matyti iš tiesų Lietuvos kariuomenės elitą (ne visą dar), nors dauguma jų vilkėjo civiliais drabužiais (bene tik kariūnai iš akademijos atėjo uniformuoti). Salėje telpa apie 200 žmonių – gal buvo ir kiek daugiau atėjusių, ir tikrai ne vien kariškių (šitų kaip tik buvo mažuma), manyčiau.

Užsiėmiau strategiškai gerą vietą. Fotografas, paprastai nusitaikantis į lėktuvus, apsižiūrėjo, kad ne tą optiką užsidėjo, tačiau vieta fotografavimui buvo parinkta gerai. Bet nuotraukos vis tiek geresnės, nei su mano telefonu.

kuckailis3

Kada suskubo visi po renginio autografų, tai jis, nužvelgęs tą didelę eilę prie Ernesto, ir sako man, kad daug čia laukti reiks (pats paėmė dar dvi knygas, aš – tris, nors abu jau turime po savo vardinį egzempliorių, bet ir kitiems mūsų draugams juk reikia), tai gerai būtų burną praskalauti.

Sakau, bijok dievo – čia gi mokytojų namai, faktiškai, šventovė!

O jis atkreipė dėmesį, kad kam tuomet mokytojų kambariai mokyklose reikalingi, jei ten ne baras ar toks neformalus pedagogų klubas?

Žodžiu, du protingus vyrus jų logika gali nusivesti tik į užkulisius pas Nedą, Valerijų ir jo bei Ernesto dailiasias puses (nu tai dabar duskit pavidolei, nes su Neda vyno išgėriau!). Jei kažkada čia po kelionės į Tall Ships Cultural Regatta man Sigita McSimkute  sakė, kad esu radijas, tai ji dar nebuvo susitikusi pulkininko-leitenanto Valerijaus Šerelio… O jis dar ir muziką kaip tikra radija “leidžia“ – nes gitara groja!

Tarkime, jo dainą įsitraukę į repertuarą ir Neda su Olegu. O Valerijaus daina “Skylutė šalme“ – jau seniai klaidžioja po youtubą ne vien jo perdainuota.

Beje, Neda gerai pastebėjo scenoje:

– Susipažinusi su šitais vaikinais nustebau, kad kariuomenėje yra smegenų.

Jėgeriai salėje įvertino ne tik komplimentą, bet ir kalambūrą (žr. knygos 70 psl.).

Sakote dabar, tai kur aš iš tiesų buvau – koncerte su Neda, Valerijaus talk-show, lydimo autorinės dainos, ar vis tik į Ernesto knygos pristatymą nuėjau???

Ėjau į pastarąjį, o pakliuvau į puikią kompaniją ir praleidau nuostabiai tą vakarą! Ačiū visiems! Ernestas kuklinosi, tai leido draugams reikštis. Ir ar buvo dėl to nepatenkintų?…

Tad jei kada atsikimšite “Jagermeister“, pakelkite ir į sveikatą mūsų kariuomenės vyrų – jėgerių ir ne tik. Kaip užrašyta Jėgerių klube “To Success in Hopeless Business!“

Šią dainą irgi atliko, kuria šį padriką pasakojimą ir užbaigsiu: Neda ir Olegas – Yra salis.wmv

Komentarai
  1. […] Ernestas Kuckailis: Trispalvio Erelio skrydis […]

  2. […] 87-ąją oro desanto diviziją, kurios sudėtyje giluminės žvalgybos funkcijas atliko ir mūsų specialiųjų pajėgų eskadronas “Erelis-02“. Nors jei veiksmas vyks šiomis dienomis, tai susikaus gal su […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s