Bunkai vs Oyo, arba Gekisai pirmoji kombinacija kitaip

Posted: 2012-01-30 in Karate
Žymos:,

Jau nekart šiame tinklaraštyje minėjau, kad sąvoka bunkai yra vartojama dažniausiai neteisinga jos reikšme. Bunkai nėra “pritaikymas“. Bunkai reiškia “skaidyti, analizuoti“. “Pritaikymą“ gi žymi žodelis oyo.

Ir va čia kyla visas nesusipratimas. Kada imama kata ir prašoma mokytojo parodyti bunkai – jis ir parodo bunkai, o ne oyo. Iki to dabar priėjo, kad iš Okinavos ar Japonijos grįžę mokytojai savo mokiniams rodo bunkai ir teigia, kad čia yra “pritaikymas“. Netgi pati sąvoka todėl ir įsitvirtino kaip “pritaikymas“, o ne kaip “skaidymas“. Antrasis bunkai apibūdinimas “analizė“ tik dar labiau suklaidina, nes, atrodytų, gi viskas tvarkoje: išskaidai kata judesius ir juos išanalizavęs randi jiems pritaikymą.

Taip, bet ne visai taip. Kaip ir kata atveju, kada kata nebūtinai yra kata, taip ir bunkai atveju yra pritaikymui skirtas kaip tik kitas žodis – oyo, ir ačiūdiev, kad yra kitas, o ne tas pats, kaip kata atveju, nes painiavos būtų dar daugiau. Netgi mano tinklaraštyje rasite ne vieną vietą, kuomet rašau bunkai, nors omeny turiu oyo – kai kur nusprūsta iš įpročio, kitur – tam, kad suprastumėte, apie ką kalba. Dėl pastarosios priežasties dabar jau Vakaruose įsitvirtino sąvokos kihon-bunkai (suprask, “bazinis bunkai“) ir oyo-bunkai (neva, tai yra “variacinis bunkai“, prisitaikymas pagal savo poreikius).

Kas dėl pirmojo žodžio, tai kihon iš viso reiškia ne “bazinį“, o tiesiog pažodžiui “oro stumdymą“ – tai treniruočių metodas, skirtas išmokti atlikti techniką arba ją išmokti kombinuoti serijomis (dar vadinama renzoku arba renraku). O variacinė technika, arba veiksmų variantai, iš tikro vadinami henka-waza. Tad tokių žodžių kratinių kaip kihon-bunkai arba oyo-bunkai karate gimtinėje ir nebuvo, nors vakariečiams jau ir ten, sako, mokytojai prisitaiko ir duoda tai, ko nori klientas – ir ką tas klientas pajėgus suprasti.

Ar gali bunkai ir oyo sutapti? Kartais gali, bet manau, kad tai yra veikiau išimtis, nei taisyklė.

Aš iš viso kuo toliau, tuo labiau manau, kad kata kūrėjai nesivargino įdėdami tam pačiam judesiui ar jų kombinacijai daug reikšmių – ką įrodo kata pasikartojantys veiksmai į vieną arba kitą pusę, nes kam kartotis, jei tos pačios kombinacijos ir taip turi po keletą skirtingų interpretacijų? Mat logika tokia, kad ten, kur judesiai sutampa su skirtingais veiksmais – ten yra jie paprasčiausiai pakartojami, kad mintyse oyo galėtum kaskart atkurti kitokį. Tad tikrai – tai ne pasikartojantis vienas ir tas veiksmas į vieną ar kitą pusę, o tai yra skirtingi veiksmai. Net nebūtinai henka-waza! Daug plačiau: tas pats judesys vienu atveju reikš bloką, kitu smūgį, dar trečiu – užlaužimą (atkreipiu dėmesį, kad judesys ir veiksmas – nėra sinonimai!).

O va bunkai kiekvieno judesio tikrai gali būti skirtingi ir jų gali būti daug. Kaip lego kaladėlės, iš kurių gali sudėlioti įvairius mažesnius elementus, nors jei pirkai garvežį (oyo), tai visumoje sudėsi garvežį, o ne lėktuvą. Bet mašinyčių ar karučių (bunkai) pridaryti – galima, nors lego detalių tuomet, aišku, ir atliks.

* * *

Tai gal dabar ir iliustruoju bunkai ir oyo skirtumus.

Paimkime paprasčiausią bendrastilinę okinavietiškos karate kata gekisai, apie kurią jau irgi esu rašęs. Štai pati pirmoji kombinacija:

Šiame paveiksliuke iš tikro jau rodomas veidrodinis pasikartojimas į kitą pusę, bet pradžioje judesiai tie patys, tik atliekami priešingomis rankomis:

1. Iš musubi-dachi (stovėsenos suglaustais kulnais) žengiate pirmyn dešine koja žingsnelį, sukatės ant pėdų kairėn (prieš laikrodžio rodyklę) į sanchin-dachi (artimos kovos pagrindinę stovėseną, dar vadinamą “smėlio laikrodžio“), viršutinis blokas kaire ranka jodan-uke.

2. Žengiate pirmyn į dešininę sanchin-dachi, smūgis kumščiu į galvą jodan-oi-zuki.

3. Žengiate atgal dešine koja į shiko-dachi (sumo stovėseną), apatinis blokas kaire ranka gedan-barai.

4. Tai, ką matote paveiksliuke: pritraukus kairę koją ir pasisukus 180 laipsnių dešinėn pagal laikrodžio rodyklę atliekamas dešine ranka jodan-uke, ir t.t. – judesiai 5 bei 6 (paveiksliuke čia yra 4-5-6).

Bunkai, neneigsiu, toks ir yra, kokį čia dabar užrašiau: viršutinis blokas jodan-uke, smūgis kumščiu į galvą jodan-oi-zuki, apatinis blokas gedan-barai. Visumoje, tai šių trijų elementų (suprask, lego kaladėlių) – pilnai pakanka tam, kad galėtum muštis ir ką nors nelabai patyrusį primuštum, jei tik juos atidirbsi (kihon) iki automatizmo ir galėsi po to kombinuoti (renzoku) laisva valia: tikėtina, kad smūgis, nuo kurio teks gintis, pirmas ir eina į galvą dešine ranka, tai ar jis tiesus, ar kabliu, ar iš viršaus – tam geriausiai tinka kairys jodan-uke. Po to kali į knyslę automatiškai dešiniu kumščiu atgal.

Maža to, žingsnelis ir posūkis prieš bloką jodan-uke puikiai mokina esminių gynybos įgūdžių – t.y. nueiti nuo atakos linijos. O Goju-ryu strategijos vienas iš trijų principų yra “agresyviai mažink distanciją ir spausk“ – todėl ir žingsnelis yra ne atgal, o pirmyn. Kaip ir smūgio atveju: galima kalti automatiškai iš vietos, o jei priešininkas atsitraukia po nesėkmingos atakos – pasiveji ir tuomet jau muši.

Trečiasis elementas skirtas nuo klastūnų, kurie muša arba spiria žemiau juostos (jau rašiau, kad, išskyrus spindulinį rezginį, į kurį dar reikia pataikyti, nėra ką ten vidurinėje dalyje iš esmės ginti – treniruokite verčiau presą ir pumpuokite krūtinės raumenis!). Jei tas atsitraukė ir jam mažai buvo kumščio į pažiaunę, nes sumanė spirti, tai gedan-barai gerai mokina nušluoti ir tokią ataką. Maža to, šis veiksmas mokina nesivelti į artimą mūšį su sunkiąja artilerija (kojomis), todėl toks spyris priimamas minkštu būdu (ju), atsitraukiant.

Šiuo požiūriu, aš neturiu jokių priekaištų šiam bunkai. Tokį jį mokina iš esmės ir porinis kata atlikimas – tsuzuki-te: tori (puolantysis) atakuoja jodan-oi-zuki, uke (besiginantis, priimanti techniką pusė) atlieka jodan-uke, po ko kontratakuoja jodan-oi-zuki, ką tori blokuoja traukdamasis (viskas kaip kata, tik vienoje linijoje!) jodan-uke, po ko tori kontratakuoja žengdamas pirmyn (visos atakos yra žingsnis pirmyn, o gynyba – žingsnis atgal, išskyrus kelias smulkmenas) ir atakuodamas gedan-oi-zuki, o uke atlieka traukdamasis gedan-barai (abu stojasi į pusiau pasuktas shiko-dachi).

Lygiosios. Įsivyravo visuotinė taika ir visatos harmonija. Kumbaya, baby.

Bet čia gi ne new age stiliaus aikido!!! Karate čia.

O karate viskas yra paprasčiau ir pragmatiškiau: tave atakuoja – kerti atgal. Kaip ten sakė dėdulė Pušiukas Svyruonėlis Funakoshi Gichin? “Karate-ni sente nashi“ (“nu, tipo, mes karatistai, tai pirmi nemušam“), ir visi pamiršta (kaip ir pamiršo išgraviruoti aš šiojo kapo, įdėję patarlės pirmąją dalį amžinam atilsiui) antrąją dalį: “karate-wa sente nari“ – t.y. “karate pataiko (nukala) pirmi“.

Todėl ir kata visi oyo yra sudaryti tokiu principu, kad numatoma geriausia gynyba nuo tipinės atakos (arba atakų, kaip ir šiuo atveju: į galvą gali būti ataka tiesi, lenkta ar iš viršaus, bet gynyba tiks bendra – jodan-uke), po to eina parengiamoji ataka (atemi), o po to pribaigimas. Visai kaip tinklinyje: kamuolys priimamas, tada atliekamas perdavimas ir paruošimas kontrsmūgiavimui, o po to jau geriausiai tam tinkamas žaidėjas kala kamuolį į kitą pusę, smaksančią anapus tinklo. O muštynėse daugiau niekam ir nėra laiko, nes tikėtina, kad nedorėlis atėjo ne vienas, bet su nedraugiška kompanija tokių pačių negerų žmogėnų, ir visiems jiems nepatikote, tikėtina, ir dar labai nepatikote, todėl gal ne tik muš, bet skaudžiai, ir dar kojomis gal spardys.

Taip, gali būti, kad kontrataka bus iš esmės vienas veiksmas, kuris aplenkia ataką (todėl nereikia formaliai ir gynybos, iš čia ir tas ciniškasis “geriausia gynyba – puolimas“), o dėl tos priežastys ataką aplenkianti ir pasitinkanti kontrataka, jei tik bus tiksli, taps ir galutine.

Šitas principas naudojamas ken-jutsu (japonų fechtavime pusmetriniais skustuvais), ir net japoniška karate jį priėmė kaip savą: ikken-hisatsu (“vienu smūgiu nukirsdinti“). Muštynėse gi tenka kartais paprakaituoti, todėl man labiau patinka ken-jutsu kaip idealas ar siekiamybė, bet tinklinio principas “viens-du-trys“ – realiau.

* * *

Na, o jei šitą bunkai mes dar labiau bunkai, t.y. paanalizuosim ir paskaidysim?

Štai pirmas jodan-uke blokas – gi viena ranka jame laisva, ar ne? Kas, jei blokas ne šis, o iš tikro – nukreipimas delnu te-nagashi-uke, yra ir atliekamas tąja laisvąja prieš pat bloką dilbiu kita ranka?

Nukreipėt smūgį (dar geriau: prisiminkime karate patarlės antrąją dalį ir pulkite pirmiau tą nedorėlį, kuris atkišęs kumščius jais suka nedidelius ratukus ore fintuodamas, nelabai dorų minčių jus apmulkinti ir prilupti apsėstas – delnu prilimpate prie jo priekinės atkištos rankos ir nukreipiat ją žemyn, pravalydami sau kelią atakai ir jį atidengdami) ir… kadangi distancija iki priešininko yra labai artima, tai smogiate į pasmakrę arba miego arteriją savo priekinės rankos dilbio briauna (jei kiek toliau ar atsilošia – kumščio pagrindu) – faktiškai, tai tas pats “blokas“ jodan-uke, tik jau ne blokas, o kirtis. Nelabai konvencinis, bet, ei, o kas čia apie “stiliuką“ muštynėse kalba?!

Lygiai tokiu pačiu būdu žemutinis nušluojantis blokas gedan-barai gali pasitarnauti kaip smūgis į tarpkojį iš apačios kumščio pagrindu (tettsui – “kumštis kaip kūjis“).

Tik šis judesys bus antroje, veidrodinėje, kombinacijoje. Nes smogti yra patogiau dešine, nei kaire, kai ir kata darytos dešniarankiams. Kaip mokytojas, tai leisčiau kairiarankiams kata daryti veidrodiniu būdu, tačiau bėda tame, kad dešniarankiai uzurpavę visus mokymus ir neleidžia pažeisti kanono – jei jau mokytojas darė taip, tai ir mums reikia taip teisingai. Beje, maniškis skatina atlikti kata į priešingą pusę – sąmonės praplėtimui, gilesniam kata suvokimui ir technikos patobulinimui.

Ir va čia prieiname prie oyo. Nes antroje kombinacijoje taip viskas ir vyksta: nukreipiat, smogiat į pažiaunę jodan-uke būdu, kertat atemi į knyslę jodan-oi-zuki, pribaigiat įteikdami tą smūgių puokštę, smogdami į tarpkojį gedan-barai judesiu (iš tikro, tai: gedan-tettsui-yoko-uchi).

Šis oyo gali būti vadinamas bunkai? Visumoje, gali, nors būtinai kas nors pridės, kad čia ne šiaip bunkai, o jau yra oyo-bunkai (kad nereikia pridėti – rašiau aukščiau).

Nors man bunkai – tai naudingų elementų paieška iš tų judesių, o jų tikrai variatyvinei technikai (rašiau irgi aukščiau, kad nedera henka-waza vadinti bunkai variantais, ir kad oyo variantais jų vadinti irgi nėra labai tikslu) čia galima priskaidyti ir prisintetinti apsčiai. Svarbu, kad būtų ūpo ir nebūtų bijoma užsidaryti “kanonuose“.

* * *

Bet tai dar ne viskas, nes pamiršome gi tą pačią kombinaciją, kuri prasideda į kairę pusę, kai jau priėjome prie antrosios, visumoje iš bunkai padarę gilesnį bunkai pagal variaciją (henka-waza), iš ko bendroje kombinacijoje gimė visai toks neblogas oyo – nors ir ne vienu smūgiu į dausas (ikken-hisatsu), bet pagal tinklinio principus gerai užšėrėmė smūgių kiekviename etape, tiesa?

Va tokia karate dabar ir yra – smūginė, su blokais, kurie virsta smūgiais, ir su smūgiais, kurie tinka kaip blokai, nes smogia į atakuojančią priešininko galūnę. Būtent tokią išmoko japonai (kam jiems metimai ir užlaužimai, kai jie turėjo nuosavą jujutsu ir judo?), o vėliau ši supaprastinta (kaip ten sakė Larry Bird apie juodaodžius, kurie įmeta kamuolį į krepšį su visokiais išsidirbinėjimais: “du taškai kaip bepelnyti, bet ir yra tik du taškai“) karate su tokia strategija “užtalžyk serijomis“ ėmė išstumdinėti netgi originalią okinavietišką, nes ir Okinavoje dojo dabar tik tokį dėstymą bene visur surasite.

Iškart sakau, kad tai nėra blogai – “du taškai ir yra tik du taškai“, kad ir kaip jie pelnyti. Galop, visas (!) vakarietiškas boksas tik šia strategija paremtas, ir nors siekiama nokautuojančio smūgio (ikken-hisatsu), tačiau talžoma, kol pritalžoma. Ir ką – blogai (į šį retorinį klausimą atsakantis teigiamai ir patvirtinantis teiginys boksininkui – kenkia jūsų sveikatai)? Peštynėse tas visiškai ir pasiteisina, nebent abu nukrenta į parterį, bet ir ten, dažniausiai, baigiasi pritalžymu gulinčiojo, sėdint jam ant krūtinės (va ir visas jums BJJ – brazilian jiu-jitsu).

Vis tik man karate (ir čia gal derėtų sakyti tuiti arba tode) – turi daug didesnį potencialą, nei matome antroje gekisai kombinacijoje į kitą pusę. Gal todėl ji ir tėra Miyagi įdėta kaip antra, o ne pirma, nors tapo vyraujanti. Karate gi kovą galima baigti ir priešininko kontrole (užlaužimu ir pan.) – manote, ko ten Kano Jigoro, judo kūrėjas, vyko pas Miyagi į Okinavą, ir ko kinų karinės misijos pasiuntiniai sappushi dar Ryukyu karalystės laikais mokino senųjų uchina (okinaviečių)? Primušti “karate“ veiksmais – visada spėsite, tam daug proto nereikia: kihon, makiwara, kumite – ir voila, kaip sako prancūzai.

Tada dabar pažiūrėkime ir paanalizuokime (bunkai), ką turime gedan-barai (jei laikysime pagal tinklinio principą šį užbaigiančia technika) atveju?

Po smūgio dešine ranka (laikykime tai atemi, parengiamuoju smūgiu) jodan-oi-zuki, ką šioji daro ir ką daro kairioji?

Pastarąją gerai prakišti pro apsvaiginto priešininko pažasčia (tai yra parengiamasis gedan-barai mostas kata), tada sučiupti jo šią dešinę rankovę kaire ranka iš už užpakalinės pusės ir arčiau peties, beveik iš viršaus šiam. Dešine ranka gi po smūgio – čiupkite makaulę už plaukų, ausies ar tiesiog delnu už pakaušio.

O dabar viskas kaip kata: žengiate šonu atgal, traukdami priešininką (dešine lenkiate galvą žemyn, o kaire – atliekate užlaužimą kaip blokas gedan-barai). Jo dešinė ranka užsukta jūsų kairiąja, kuri kontroliuoja, kaip jis sulenktas į skausmingą ir nepatogią padėtį, o dar turite laisvą dešinę ranką. Norite – nosį sau krapštykite, norite – ausį pasikasykite, o norite – mostelėkite anam į makaulę dar kokį nekonvencinį smūgį, nes viskas priklauso nuo jūsų šventvagiškų minčių ir pagedimo laipsnio.

Dar geriau – čiupkite ja jam už plaukų ir veskitės taip sulaikytą ten, kur norite (geriausia – greitu žingsniu jo makaule į ką nors kieto ir aštraus: baro ar stalo kampą, sieną, medį, stulpą – apsidairykite, ir net nelaki fantazija ras gerų užuominų aplinkoje).

Šiuo atveju, kaip matote, talžyti daug nereikėjo, o kova baigta. Va toks tas senosios klasikinės okinavietiškos karate oyo, kaip matote. Ir iš tokių oyo – ištisos kata sudarytos. Kaip ir patys oyo – iš įdomių bunkai, kuriuos čia galima nenustojant vardinti ir vardinti…

Bet mano šios rašinio tikslas buvo ne tame, nes juk norėjau paaiškinti, kuo bunkai nuo oyo skiriasi, ir kaip atsirinkti praktiškai, kuris yra kuris. O su savo mokytoju žiūrėkite, ką jis turi omeny, sakydamas bunkai arba oyo – aš gi čia stengsiuosi ateityje naudoti sąvokas taip, kaip jas ir dera vartototi, ir kaip aš jas čia apibrėžiau.

Smagių bunkai ir gerų oyo atradimų!

Komentarai
  1. Lapinas sako:

    Uzmaciau toki, kiniska versija apie Karate (kung shou dao) kilme:

    • seiikan sako:

      Nemoku kiniškai.🙂

      Kad karate ištakos yra kungfu – tai neginčinu. Bet dėl ten esančių teiginių tai nieko negaliu pasakyti.

  2. Lapinas sako:

    Cia ne del gincu:) Toks “apvalus” dokumentinis. Kalbos nereikia, kad zvilgtelt atskirus elementus.

    Kergia viska vel prie “Pietu Shaolino”, bet veliau kai pradeda gilintis visai idomu. Iesko sasaju su tokiais pietietiskais Wushu stiliais kaip Luohan Baihe Quan (Archato ir gerves), Bai He quan (gerves), Nan Tang Lang Quan (pietietisko maldininko), Hou Quan (pietietiskos bezdziones), Wu He Quan (penkiu gerviu) ir Wu Zi Quan (penkiu proteviu) stiliais.

    Pasakoja, kad mainai padidejo suaktyvejus piratams “vako” ir pan. Pasakoja apie tai, kad karate budingi pietietisko wushu principai ir pan.

    Apie tai kaip katana pridare daug vargo generolui Ji Jiguanui, kuris kovojo su wako ir kaip buvo atrastas paprastas sprendimas su jais susidoroti – “Vilko uodega” (ietis, labiau panasi i eglisaki nei i vilko detales:).

    Trumpai taip. Gal padarys ir vertima, nes dali situ dokumentiniu turi jau isverte.

    • seiikan sako:

      Archatas, gervė, maldininkas ir beždžionė, bei, aišku penki protėviai, tigras, leopardas, drakonas ir gyvatė – visi jie yra karate šaltinis. Higashionna, pas kurį mokėsi Miyagi iki savo Goju-ryu, tai yra mokęsis kaip tik lohan stiliaus. Maža to, pas Bobą dojo kabo ant vienos sienos mokytojai karate, o ant kitos – kungfu. Ir jis taip ir rodo: šitas iš taiči ir gervės mokino va šitą karate.🙂

  3. Lapinas sako:

    Filme apie tai nieko nesako. Penki proteviai – 5 legendiniai vienuoliai, o su penkiais gyvunais tai sunkaiu viskas. Ne taip ten paprastai, kaip legendose apie shaolina:) Pirminis stilius vadinosi penkiu laiptu, arba penkiu formu. Jokiu gyvuliu ten nebuvo:)

    • seiikan sako:

      Gyvulėnai vis tiek su strategijomis siejasi, o ne mėgdžiojimu. Ten jau per laiką taip viskas persipynė, tai kaip nepaklausi – taip ir nesuprasi, apie ką kalba.

      Vakar užtaikiau per TV kol kramsnojau vakare pažiūrėti apie vieną Šaolinio kungfu besimokantį kanadietį ir reportažą, kaip jis į Kiniją nuvyko pas savo mokytoją. Mokytojas dar gana jaunas – bet veidas ir žvilgsnis toks jaučiasi viduje, kad įvožti gerai gali.😉 Tai jie važinėjo po Šaolinį, apylinkes ir mokyklas. Skaičiai įspūdingi: “pas mus mokykloje Lohan stilių mokosi 7 000 mokinių“ arba “girdėjau, kad tas miestelis vis labiau gražėja, ten mokinių praktikuotis atvyksta apie 50 000“… Taip, kiniškas mastelis.🙂

      O Lohan mokykla – tai tipiška “kazarmė“: visi pirmais-antrais išsiskaičiuoja, žygio rikiuotės, ištisinės rikiuotės pratybos su dainomis… Ukrainos siriškoms katėms – tas ir nesisapnavo.😀

  4. Lapinas sako:

    Maciau. Siaip dokumentinis pritemptas toks. Visus pirma tas kinas nors ir kazkada mokesi Shaoline dabar yra tipinis pietietisko wushu atstovas. Ir viska ka tas kanadientis ten demonstruoja neturi jokio rysio su Shaolinu (isskyrus “Xiao hong quan” kuri demonstruoja neva isventinimo metu:)

    Ten ir yra paprastos kazarmos, tiksliau sporto internatai. Ten toks pashaolinintas siuolaikinis wushu + siuolaikinis kinu kickboxas Sanda.

    Bet pirmojo instituto shefas Shi Yan Lu (buves vyriausias shaolino wushu mokytojas.) ir Luo hanio istituto atstovas Shi Yong Zhi patys yra tradicinio stiliaus atstovai. Tokia realybe. Is tradiciju pinigo neuzdirbsi ir tas intervas Wang Zi Gou kaime prie staliuko labai net taiklus.Jiea bu turi siaura rata mokiniu, kuriems perduoda tradicija, o visa kita pinigas. Teko man pas abu juos pasimokyti. Yong Zhi filme toks geras dede atrodo, bet gyvenime gireztas kaip velnias:)

    O siaip filmas aiskiai yra klubo reklama:) Bando pritempti prie Shaolino, nors kiek matosi is video desto pietietiska technika. Bet sitas dede uzvaziuoti tikrai gali:)

    Tas pagodu miske Shi Yan Ao, vienos seniausios Shaolino pakraipos atstovas ir siaip vienas is labiausiai issilavinusiu Shaolino vienuoliu siandien.

  5. Lapinas sako:

    Is pirmo zvilgsnio lyg ir nemazai zada. Nusprendziau pasidalinti:

    http://rutracker.org/forum/viewtopic.php?t=3533477

  6. Lapinas sako:

    Nebuvau ju skaites, bet apie wushu tai rimtu tonu, bet silpnai. Ne tik, kad nera naujos info, bet ir sena nesuvirskinta, tik pabandyta sukompiliuoti. Bet pakenciamai.

  7. […] (suprask, “kata veiksmų pritaikymo interpretavimo variacijos“) neturėtų būti. Net kitų nuorodų neduosiu – pasirauskite, prašau, patys […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s