Naihanchi-dachi Goju-ryu sistemoje

Posted: 2011-07-18 in Karate
Žymos:, , , , ,

Motobu Choki yra pasakęs:

“Pėdų ir kojų padėtis naifuanchin-no kata (jap. naihanchi-gata) yra karate pagrindas. Pasisukdami į kairę arba dešinę naifuanchin stovėsenoje užimsite poziciją, naudojamą realiame susidūrime. Persukant mąstymą apie naifuanchin [kata] kairę arba dešinę, kata kiekvieno judesio įvairios prasmės irgi taps aiškesnės.“

Naihanchi-gata nėra praktikuojama Goju-ryu. O ir pats Motobu stilius daugiau buvo artimas Tomarite krypčiai bei kažkiek ir Shurite, kurie sudaro Shorin-ryu pagrindą (Nahate stiliai yra Goju-ryu šaltinis). Tačiau nereikia manyti, kad nėra sąsajų ir su Goju-ryu…

Motobu Choki atlieka naifuanchin kata

Štai paėmus saifa-gata, pvz., kuri yra ganėtinai “keista“ (tiek keista, kad ją priskiria Miyagi mokytojui Higashionna_i, tačiau aš nerandu patvirtinimo, kad saifa ir kururumfa įėjo į jo “penkių kata“ mokymo programą, o ir To’on-ryu stiliuje šių nerastum – Miyagi jas išmoko iš kitur), randam ir tai, apie ką čia kaip tik kalba Motobu.

Būtent ši pėdų padėtis ir dubens pasukimas šioje stovėsenoje yra atkartojamas keliskart į kairę ir į dešinę: šioje stovėsenoje, vadinamoje heiko-dachi, atliekamas kabinimas (arba pakirtimas) pėda ir mostas kumščiu-kūju (tettsui) iš viršaus bei rankos pritraukimas (hikite, suformuotoje kaip shuto-uke ir “nagai“) ir smūgis galinės rankos apverstu kumščiu (ura-zuki).

Atrodytų, kam taip pereiti į flanginę kūno padėtį, kuomet yra labiau frontali ir įprasta sanchin-dachi? Bet jei ir vėl įsiklausysime į Motobu žodžius aukščiau apie judesių prasmę, tai ir vėl imsime atrasti, kad šitaip stovėti – nėra atsitiktinė kata kūrėjų užgaida.

Ši stovėsena randama ir modernesnėje formoje – gekisai. Ir čia yra judesys pėda, tik šįkart kūnas išnaudojamas ne mostui vertikalioje plokštumoje ir tiesiai atakai horizontalioje, išsukant kūną aplink vertikalią ašį, bet iškart kūnas įsukamas aplink ašį.

Aišku, heiko-dachi ir jos variacijos (naihanchi-dachi) yra daug dažniau sutinkamos Shorin-ryu stiliuose (įskaitant Shotokan) – ir tai visai suprantama, nes ir kata šis stilius turi daugiau, ir jo strategija yra kiek kitokia, nei Goju-ryu, kur heiko-dachi, kaip pastebėjau, mažai tevertinama, sugrįžtant ar ją kuo greičiau keičiant į sanchin-dachi. Galop, ir klasikinis Shorin-ryu prasidėdavo nuo haishugata naifuanchin (naihanchi), o ne sanchin, kaip Goju-ryu.

Bet nuvertinti šios “tik tarpinės“ pėdų padėties tikrai neverta, mano manymu. Ji tiek pat svarbi, kaip ir bet kuri kita pozicija kovos veiksmuose. Ir kad jau atsirado Goju-ryu tos kata, kuriose ji yra praktikuojama, tai ir didesnį dėmesį jai taip pat gal derėtų skirti?

Beje, kas žaidęs tenisą arba važinėjęs kalnų slidėmis, šią stovėseną kuo puikiausiai užimta ir be didesnių mokymų. Nes ji yra natūrali (jap. shizen-tai), o apie tai – jau kita muzika iš kito grojaraščio.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s