Kovos menas, pritaikytas lietuviams

O koks kovos menas arba sistema labiausiai tiktų lietuviams pagal jų charakterį beigi būdą, nebandėt pasvarstyti?

Kas čia, girdžiu, sako – “aštradančiams lietuviams“ geriausiai tinkamas yra beisbolas?

Golfas arba žolės ritulys – ne ką prasčiau, jei apie kuokas kalbėti. Bet įdomiau vis tik pasižiūrėti, ką rinktųsi tūlas lietuvis, jei visi anekdotai ir mitai apie laimę dėl degančios kaimyno daržinės arba šlovingą praeitį valstybės nuo jūros iki jūros būtų pritaikomi kaip pagrindas renkantis laisvalaikiui kovos meno studijas, o ne tiesiog pritaikant pragmatiniams poreikiams sportinį inventorių.

Tokiu atveju, manau, ninjutsu – būtų Nr.1…

* * *

Nustebote? O kodėl gi?

Sprendžiant iš Sauliaus Poškos, “Mėslitos“ direktoriaus, personažo populiarumo ir daugelio abiturientų siekio studijuoti vadybą arba teisę (suprask – taikytis tapti milijonierium, lyg universitetinis išsilavinimas garantuoja tapimą juo), tai kovos menas, kurio strategija yra sukčiauti ar “durstyti priešininką“ – yra pats tas tinkamiausias pasirinkimas “tikram vyrui“, ypač, kai jis praplinka ne tiek dėl genų, kiek dėl palaido gyvenimo būdo ir per savo rajumą įstoja į “centnerinių klubą“. Susirgus “veidrodine liga“ (čia kai myžtuko be veidrodžio nepamatysi) sienomis nepalaipiosi, aišku, bet visada galima susigalvoti kokį nors taktinį sprendimą prie bendros strategijos.

Istorine gi prasme Vytauto Didžiojo atsiboginti karaimai ir totoriai puikiausiai atliko tą patį vaidmenį, ką ir Edo istoriniu periodu Koga ir Iga apylinkių samdiniai imigrantiškomis (kinų) pavardėmis Japonijoje.

Tiesa, nindzių marketologams nederėtų dėti akcento į “klastingų žudikų“ arba “nesugaunamų šnipų“ ninjutsu kilmės istorinius puslapius – tam yra skautų būreliai vaikams ir tarnyba specialiose pajėgose suaugusiems, bet dar nesubrendusiems. Geriau pagalvoti kažką panašaus į “Mėslitos“ dešras – visumoje, bus netgi nuoširdu.

Ninjutsu – tik gėjai rastų svarų pasiteisinimą, kodėl nenori užsirašyti į treniruotes

* * *

Antrasis logiškiausias pasirinkimas, mano galva, būtų vinčiun kung-fu.

Nes nei viena kovos meno mokykla neturi tiek įtikinamų pasakaičių, pradedant apie stiliaus motiną (o ne tėvą!) – moteriškę vienuolę iš vyrų Šaolinio vienuolyno, ir baigiant nenuilstamo išnaudojimo neblėstančios a.a. aktoriaus Bruce Lee šlovės, nepamirštant dar papasakoti apie unikalumą bei logiškumą pačios sistemos ar neatremiamą vertikalų kumštį ar jų seriją malūnėliu “še tau, še!“

O koks lietuvis, augintas chrestomatinių “Dainavos šalies senų žmonių padavimų“ ar kokių eiliuotų lietuviškos lakštutės Salomėjos Nėries pasakų apie trečią brolį Joną, koks jis raitelis (nuo herbo) puikus, arba apie be pėdsakų per sniegą bėgančią raganą (nindzės jau ploja katučių!…), nelinkęs jomis tikėti? Į gerai išpurentą dirvą vinčunio sėkla krenta vaisingai.

O kad vaikinai ir iš tikro pradėjo visą populiarinimo laidų ciklą per BTV, tai šis menas kėsinasi netgi aplenkti mano aukščiau įvardintąjį seksualiai patrauklųjį. Nes kaip pasakė šaunusis čekų kareivis Šveikas: “laikraščiai parašė – tai aš ir tikiu“. TV veikia dar veiksmingiau, nes ir skaityti mokėti nebūtina, o kas šiais laikais skaito, jau nekalbant apie knygas?

* * *

Trečias kovos menas, kurį su džiaugsmu turėtų stverti praktikuoti kiekvienas lietuvis, kuriam iš kišenės vis dar styro arklo (plūgo) rankena, nes niekaip negali iš miesto neišvažiuoti tai į kokį bulviakasį ar bulviasodį, tai kyla prakutus nenugalimas noras įsigyti kokią sodybą kaime, o trimis lampasais papuoštais treningiukais apmautos kojos pačios ima trypti sportbatakojį, išgirdus bumčiko ritmą iš aliukų-baliukų kasečių, perrašytų į cėdė, yra… kendo!

Taip, nieko keisto: prisilupus svaiginančių gėrimų, kontrabandinių arba savadarbių, bet dažniausiai iš plastmasinio bambalio, vietos kaimo šokiuose ir užvirus kraujui nuo “ką yr, gaidį!“, ranka savaime ieško kokio štankieto iš tvoros išsilupti ir ne mažiau pribembusiam oponentui per makaulę liuobti. Tai čia tik susireikšminę miesčionys dabar beisbolo kuokas savo gezomobiliuose vežiojasi – tikras vyras lietuvybės versmėje gimtinės gūdumoje fechtavimuisi įrankį suras visuomet po ranka, net jei anas ir bus gerai prikaltas vinimis.

Kendo, aišku, tik bambukiniu pagaliu mosikuojamasi (ko norėti iš nugeibusių tik ryžiais mintančių “čiūrkų“, a-nea?), bet mokėjimas gerai vožti per galvą yra labai suprantamas ir vertinamas kaip praktinis ir naudingas įgūdis.

Ir tegul plačios kelnės, primenančios prie gyvulių einančių apsiliuobti kaimo moterėlių sijonus, jūsų neklaidina – jei jums apmautų tokius drabužius ir kažkas pabandytų pasišaipyti, tai dar ne tokia samurajaus ar šlėktos dvasia bei pyktis neprieteliui prabustų, rankoje gniaužiant shinai.

Juk ne veltui sakoma, kad senovėje būdavo paprotys, užėmus tvirtovę ar miestą, išžudyti visus vyrus ir išprievartauti visas moteris, todėl nuo to laiko laisvę mylintys narsuoliai škotai dėvi sijonus, o jau drąsos stoka tai jų neapkaltinsi!…

* * *

Manau, kad šio trejetuko pilnai šiamkart pakaks. Kiti kovos menai turi didesnius ar mažesnius trūkumus, ir apie juos aš pasvarstysiu kitąkart.

Tamkart tikiuosi, kad mano patarimai apsispręsti ir pasirinkti padėjo, o jei ne – tai šypsokitės, nes visos piktybės šiame pasaulyje daromos rimtu veidu.

6 mintys apie “Kovos menas, pritaikytas lietuviams

  1. jei boksą priskirtumėm kovos menui, tai taip pat būtų trejetuke 🙂 juk te tik 3 smūgiai, nekrypstant į jų variacijas, o juk net garsaus lietuvių banditėlio šaikoje būta tokių kurių tarpe skaičiuot iki 3 gebėdavo, o daugiau nė nereikia. Tiesiog “į dūdą“ tokia konkretika, daugeliui tautiečių paranki.
    Beje specialiai ar ne Jūs apžvelgėt tuos kovos menus kurie ir gyvuoja tėvynėje, na o kitų, tinkančių tautiečiams nebėra, ar čia būtent tie ir yra patys pačiausi?

    1. Ne, boksas netinkamas – manau, kad prie progos paaiškinsiu kodėl. 🙂

      Rašiau apie tuos, kuriuos čia bent jau girdėję yra ir supranta kažkiek kontekstą. Rašyti apie egzotiką didelio poreikio nėra.

  2. gerai 🙂 tada vistiek nesiliauju ir klausiu kaip dėl sumo? Juk taip pat tinka variantas su “centnerinių klubu“ir pasistumdyt išlenkus kibirėlį alaus tikrai daug kas mėgsta. Beja ir žinomas daug kam, o žiū ir federacija yra įkūrę. Ogi ir galingiausias Lietuvos ir pasaulio žmogus Žydrūnas visai kažkurion kategorijoj panorėjęs galėtų taikytis 🙂

  3. Su tokiais stringais – tegul tik gėjai stumdosi! 🙂 O šie nemėgstami Lietuvoje ne vien Garliavos apylinkėse…

  4. Necro posting 🙂
    Boksas netinkamas, manau, dėl to jog autorius, čia rašo ne apie banditėlius, tarp kurių boksas yra populiarus net tik Lietuvoje.
    Čia gal labiau apeliacija į tokį litofcą , kuris vidurinio amžiaus su pūzu, savaitgaliais geria belenkiek švyturio alaus serga už kašį , jei jį rodo dirba UAB “Bybestos“ vadybininku, taikydamas susęnusius niekam tikusius metodus ir galvoja ,kad su savo uzbekišku-suvalkietišku gudrumu visus apipis.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s