Pramogos be nuovokos, arba Šiek tiek apie vagystę iš aktorės

Posted: 2011-01-31 in Sauga
Žymos:, ,

Štai Delfi paskelbta istorija – “Apvogta N. Narmontaitė: vagystę stebėjusi kaimynė ilgapirščių įduoti policijai neišdrįso“.

Nuostolis tikrai nemažas, juolab, kad daiktai yra vertingi būtent jai ir jos kolegei, tačiau patys iš savęs didesnės materialinės vertės neturi. Natos, butaforija ar kitos “šmutkės“ iš rekvizito – tikrai nėra pačios tos einamiausios prekės vogtų daiktų perpardavimo juodojoje rinkoje. Tiesą sakant, jos ir nevogtos turguose ar parduotuvėse lentynų nelaužo ir nėra itin graibstomos.

Aš vis tik nesuprantu vieno: o tai kur buvo sveika nuovoka pačių nukentėjusiųjų, jei vertingų daiktų prikrautą mikroautobusą palieka nakčiai stovėjimo aikštelėje? Negi gaila litukų jį statyti mokamoje ir saugomoje, jei jau tingisi tampyti kaskar į namus ir atgal? Ar tikrai pačios nukentėjusios taip ir vertino savo “turtą“ kaip tik mažavertį ir nevertą dėmesio?

Nes pasitikėti Lietuvos vagimis (ar juos nuvertinti), žinant kriminogeninę padėtį, labai ir neišeina. Juk būtent vagystės čia vyrauja (ačiūdiev, dar, kad ne nužudymai ar ginkluoti plėšimai!), o vagystės iš automobilių rungiasi su vagystėmis iš butų. Lyg ir supranama, kad palikti vertingų daiktų, rankinių, krepšių ir netgi švarko nederėtų. Tai dabar gerai, kad dauguma automagnetolų daromos įmontuotos gamykliškai, ir jau nudėvėtų automobilių pirkėjai įperka ir tuos, kur ši mada tais metais buvo prasidėjusi, o dabar jau tapo ir standartu.

Nes užkodavimas nepadėdavo – pilni gariūnai ir kalvarkės buvo “atkoduotų magų ir radijų“, o išsitraukti su “stalčiuku“ neretai kuris pamiršdavo arba patingėdavo, nes “aš tik trumpam“. Gi nuimamas “antsnukis“, beje, visai nesunkiai tuose pačiuose Gariūnuose būdavo parenkamas turimai magnetolai, kurios originalus būdavo jau nukniauktas… Todėl mano du automobiliai jokios garso aparatūros iš viso neturėjo. Netgi (ar – juolab) visureigis.

Bet anądien einu pro kaimynų kiemą ir matau mikroautobusą tamsintais langais. Saulė šviečia jam į šoną ir atrodo, kad atspindys vieną itin nutamsina – matyt, galvoju, tokiu kampu spinduliai krenta. Kaip suprantate, priėjęs arčiau matau, kad “atspindintis tamsesnis“ iš tikro reiškia… jo nebuvimą, todėl kiaurymė sukuria dėl kitų langų būtent tokį įspūdį. Mikroautobusas buvo paliktas nakčiai, o, matyt, savininkas manė, kad užtamsintais stiklais jis pakankamai apsaugojo ilgapirščius nuo smalsumo, o ką jis dar ten vertingo paliko atvirai salone, užuot parsitįsęs namo.

Ilgapirščiai manė kitaip. Netgi tai, kad mikroautobusas buvo paliktas po daugiabučio langais, nuo lango išbarškinimo (ir, spėju, vagystės iš salono) neapsaugojo.

Nemanykite, kad teisinu vagis! Bet pateisinti nerūpestingumą ir abejingumą dėl savo ar savo turto saugumo – irgi negaliu.

* * *

Antroji žinutės dalis buvo dėl kaimynės, kuri matė, bet neskambino ir nepranešė policijai. Keista, kad ją kažkaip “atkasė“. Netgi apklausiant galimus liudininkus, šioji galėjo pasakyti, kad nieko nematė ir nežino. Tą dažnas ir pasako, jei įvyksta kaimynystėje vagystė ir policijos tyrėjas nepatingi pereiti per kaimynus. Dabar, kiek suprantu, jai galima pritaikyti ir BK straipsnį už bendrininkavimą. Tiesa, niekas nesiterlios – per daug vargo ir per mažas rezultatas.

Kaip ir jos priežastis, manau, buvo panaši: liudininkui iš tikro prisieina daug tampytis ir terliotis iš pradžių su tyrėjais, ir ne kartą, o po to liudyti teisme. Jei kiek nagrinėjote įdėmiau BPK, tai atkreipėte dėmesį, kad įtariamieji turi sąlyginai daugiau teisių arba jos yra labiau apibrėžtos, skirtingai nuo liudininko. Liudininkas privalo duoti parodymus, o va įtariamasis turi teisę tylėti, ir jo kaltę dar reikia įrodyti. Liudininko parodymais gi a priori abejojama, o juos privalomai ginčina įtariamojo advokatas. O kiek nusimato teismo posėdžių? O apeliacija? O?…

Žodžiu, galima smerkti ir apeliuoti į pilietinį sąmoningumą ar bėdavotis dėl pastarojo nebuvimo ar paprasčiausios drąsos stokos, tačiau dažnas ir mano kaimynas nesivargins skambinti 112, jei matys vagystę, vandalizmo aktą (grafiti!), chuliganizmą ar pan. Galiu lažintis, su nedidelėmis išimtimis  – jūsų kaimynai ne ką geresni už N. Narmontaitės. O kad bent per langą riktelėtų, taip išgąsdindamas ir gal netgi nutraukdamas actus reus jo eigoje – dar sukiau įtikėtina!

Ir nesakykite, kad nepadėtų – vagys ar smulkieji plėšikai bijo ne mažiau už savo auką, ir dažnai meta savo plano vykdymą, jei auka netikėtai pasipriešina (išskyrus atvejus, kuomet šitai buvo įskaičiuota į planus) arba juos kažkas nelauktai nubaido.

Kartą man užteko naktį riktelėti per langą (nelabai cenzūrine, bet gana garsia kalba tyliame Senamiesčio užkampyje…), kuomet po langais buvo atvirai plėšiama praeivė. Ji, nors ir šoko apimta, tvirtai laikėsi įsikibusi savo rankinuko ir rėkė. Užpuolikas tylomis grūmėsi ir, kai iškišau galvą pasidomėti, kas čia per erzelynė, jau pradėjo vis stipriau trankyti kumščiu aukai į pečius (į galvą dar nevožė, bet tai buvo tik itin trumpo laiko klausimas, manau). Man vos ne virš jų galvų užbaubus savo klausiamąją necenzūrinę tiradą, jis savo neteisėtą veiklą metė ir nuskuodė kaip zuikis. Užpultoji vis dar ištikta šoko ir rypaudama nusvirduliavo jam pavymui, tik nemanau, kad vardą paklaustų – tiesiog sutapo kryptys.

Dar smagiau buvo nutikę mano buvusiam kolegai, kažkada gyvenusiam kaimynystėje. Paskambina jam šlepetėmis avintis “kaimynas“, kuris sako, kad jo durys užsitrenkė, kol tas iki pašto dėžutės lipo, todėl prašo leidimo per šiojo balkoną įlipti į savo balkoną. Kolega sako – prašom! Gera kaimynystė juk yra vertybė!…

Ir vos tas dingo kaimyniniame balkone, iškart paskambino į policiją.

Nes tame name kaimynai vienas kitą pažįsta bent jau iš matymo (vos atsikėlęs į savo laiptinę, bene, trečiuoju pagal eilę, aš tyčia su visais sveikinausi ir kalbinau draugiškai, kol daugmaž taip su visais susipažinome – nenuostabu, kad dabar esu namo bendrijos valdybos pirmininkas, nors pats balsavau prieš savo kandidatūrą…)!

Policija atvyko labai greitai ir įsibrovėlį vagį areštavo. Paaiškėjo, kad jis jau įvykdęs ne vieną tokią vagystę iš buto. Jo ir braižas toks buvo: atvažiuodavo iki nusižiūrėto daugiabučio, persiaudavo šlepetėmis ir drąsiai skambindavo numatyto apvogti buto kaimynui… Sakote, keista, kad “užsirovė“ tik po kiek laiko? O man, žinote, nekeista… Išimtis tai, greičiau, o ne taisyklė. Deja.

Bet gal šiamkart tiek ir pakaks. Šią skiltį, manau, tęsti – kiek gi galima skaityti apie “mavašius“, tiesa?…

Likite saugūs ir kliaukitės dažniau savo sveika nuovoka!

* * *

O “sužavėjo“ mane tai Delfio sprendimas patalpinti informaciją ne nusikaltimų ir nelaimių, o pramogų skyrelyje…

Tik nežinau, kiek čia pramogų būta: nei labai pramogavo nukentėjusioji, suteikusi “pramogą“ kaimynei stebėti ir vagims darbuotis? Kaimynė, sakosi, bijojusi (nebent – prilyginti tai “siaubakų“ žiūrėjimui), o vagims gi tai buvo tiesiog darbas, o ne pramoga. Dėl pramogos neretai šiaip snukiai daužomi. Nors… jei ši vagystė buvo “netyčiukas prie progos“, tai kodėl ir nepapramogauti, tempiant rekvizitą.

Meniškos sielos ilgapirščiai papuolė, sakyčiau…

Komentarai
  1. Brizas sako:

    “Istinu glogolish” kaip rusai sako🙂
    “niekas nesiterlios – per daug vargo ir per mažas rezultatas” – taikli frazė nusakanti “teisinės” valstybės principą, va dėl to taip šūdinai ir yr. Kitu atveju, bent jau kaimynė garsiasnę “bombioškę” užsilikusią nuo Naujų metų nepatingėtų “dėl visa ko” mestelti, bet aišku ar taip būna jog liktų, o dar ir kaimynei ?🙂 O juk garsinis pistoletas – baubas (pvz. kaimynui), šalyje, kur vagystės kasdienybė. Bet ką tie kaimynai, kai patys aplink mašiną vinim apeiną, kai ją pastatai kur kitur nei po savo langais (atrodytų jog tos vietos išpirktos ar sunumeruotos). Arba kas kam rūpi kuomet patamsyje apie svetimą mašiną kažkas neaiškiai trinasi, ko pasekoje po to savininkas aptinka nukirptas kuro šlangeles iš kurių nutekėjusio benzino likučiai balutę sudaro, tada džiaugiesi, kad koks praeivis šalimais nenumetė nuorūkos prie to automobilio, kuris buvo dar ir su dujų įranga…

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s