Seiyunchin-gata: išsižerkim… artimai kovai? (3/3)

Posted: 2011-01-13 in Karate
Žymos:, , , , ,

Kaip esu ne kartą minėjęs anksčiau, kata – tai stilius arba realizuojama strateginė idėja (kas pasakė “formalus technikos kompleksas, vaizduojantis standartizuotą kovą su menamais keliais priešininkais“ – 10 atsispaudimų!).

Iš esmės kata (ar jų grupė, jei šioji yra išskaidyta) – atskira ir savistovė kovinė sistema ta prasme, kad ji ne tik siūlo visą eilę veiksmų prieš tipines atakas. Ji dažniausiai įkūnija kokią nors konkrečią strateginę idėją, kuri ir įvardinama kaip “stilius“. Gebėjimas pritaikyti karate techniką (o visos kata gi iš esmės sudarytos iš tos pačios technikos) skirtingais stiliais (kata) – ir yra meistriškumo vienas iš požymių.

Todėl jei laikysime, kad sanchin-gata labiausiai išreikštas pirmasis strateginis principas, o shisochin – trečiasis, tuomet, matyt, seiyunchin derėtų priskirti antrąjį?

Taip, nes apie tai aš čia jau kuris laikas ir bandau kalbėti. Bet joje, kuo nereikia stebėtis, yra ir kiti du, ir siūlau kol kas neskubėti, bet gerai įsižiūrėti ir pasiaiškinti, kodėl seiyunchin-gata būtent susieta su antruoju labiausiai.

* * *

Pirma, kas krenta į akis, tai, ir čia gaunasi kalambūras, nebuvimas – spyrių! Tikrai juk – kata ganėtinai ilga, ir viena iš ilgiausių Goju-ryu sistemoje (prilygsta paskutinėm dviem – kururumfa ir suparimpei, o už seiyunchin “aukštesnė“ shisochin yra ir trumpesnė), tačiau spyrių čia vis tik nepamatysite.

Ar jie yra? Na, kaip pažiūrėsi… Aš sakau, kad yra. Didesni už mane žinovai, tvirčiau susiverždami grūmojančiai apdriskusį juodą šniūrėką po bamba – spyrių čia nemato ir neranda (kaip ir malonės bei laiko tuomet paaiškinti, kodėl veiksmas nutrūksta be logikos viduryje jo atlikimo). Bet gal nors sutarsime, kad kojų technika kažkokia bent jau turi būti, nes negi čia veltui tiek stovima išsižergus shiko-dachi, kad vien tik viršutine kūno dalimi ir rankelėmis mistiškai pasimosikuoti, prisiprašant už tai iš oponento gero spyrio į tarpkojį?

Ir, kad jau apie išsižergimą, tai, antra – ką dar sako mums shiko-dachi stovėsena? Kad arba rankose laikome kažką ilgo ir smailaus, kuriuo norime ne šiaip priešininkui išdurti akį ar pakutenti bambą pakibindami “utiutiu, pupuliuk“, o persmeigti jį tarsi šašlyką suvisam, todėl tam reikalingas stabilumas, arba… kad tai yra artima kova.

Netikite? Kad įspirtų kas iš tolėliau – žergtis nedera, nes taip ir pelnytai nutiks, sutinku. Čia net žalios arbatos apsirūkusiam kung-fu mėgėjui akivaizdu.

Seiyunchin-gata bunkai iš seno dziudo savigynos vadovėlio

O va jei stovėsena, kaip sakiau ir pakartosiu, tėra tik epizodinė pozicija kovos eigoje, tai ji nutinka kaip tik artimai čiupinėjantis (tiksliau – tąsantis nedraugiškai, bet artimai ne mažiau) su priešininku, kuomet tenka pažeminti savo kūno masės centrą ir neprarasti stabilumo. Tuomet ta padėtis yra logiška ir visai suprantama.

Ir dėl to galvos nesuka ne vien dziudokos, kad atrodo kažkaip kvailai (jiems taip neatrodo, net jei ir spyriai į tarpkojį neuždrausti – bijau, kad tąsantis gali prireikti daugiau kojų, nei turimos dvi, tad ką jau ten kitąkart kalbėti apie vienos jų, kad ir trumpalaikį, atkėlimą nuo žemės…)

Ir va šioje kata šių stovėsenų gausa, greta dar sanchin-dachi, tokią mintį apie artimos kovos strategiją tikrai sukelia…

Negana to, ir tai yra trečia – kata tiesiog pripildyta “neaiškių“ ir visai “bereikalingų“ judesių rankomis: tai riešas kažkaip delnais persisuko, tai, žiūrėk, visa ranka peties sąnaryje suktelėjama, tai delnais sugniaužiant, atgniaužiant ar kažkur jais kažką tarsi tąsant ar nuklystant neaiškiai buriama, tai ranka viena kitą prilaiko… O ir kiek čia matote įprastų smūgių kumščiu?

Nei vieno.

Tiesa, yra vos keli… bet ir tie aperkotai, tad ranka alkūnėje sulenkta kampu. O ji sulenkta todėl, kad kitaip arti stovinčiam priešininkui iš apačios į pažiaunę neužvoši. Nėra nei vieno tiesaus tsuki! O kur dar ir alkūnės, skraidančios tai šen, tai ten?… Ką jau čia kalbėti apie tolimą distanciją, kur spyriai valdo – čia ir vidurinioji, kuomet mosikuojama ištiesta ranka ir vožiama kumščiais, nelabai šviečiasi!

Tikrai, kad kažkas “negerai“ su šita kata.

Ir tas “negerai“ persmelkia netgi tuos apatinius nušluojančius blokus gedan-barai shiko-dachi stovėsenose, nes tiek blokuoti ir dar, svarbiausia, ką blokuoti – prasmės ir reikalo nėra jokio.

Ir jei žiūrėti į šią kata pagal tai, kad karate yra tik “blokas+smūgis“, tai čia tikrai tik šokiams be kardų tinkamas kompleksas, nes nieko bendro su ta “karate“ neturi, jau nekalbant ir apie tai, kad nėra ir “čia kai koja į galvą koks mavašis“.

* * *

Lengviau sieloje pasidaro tuomet, kai gedan-barai virsta gerais vožtelėjimais į oponento tarpkojį…

Bet tiek širdyje nenuskaidrėja, jei imti žiūrėti tik kaip į smūginę sistemą, nes akivaizdu, kad veiksmai čia vyrauja nebūtinai, ir ne tiek, smūginiai, kiek imtynių, laužimų ir priešininko išbalansavimo, kontrolės bei griovimų technika. Kas ir yra antrosios Goju-ryu strategijos esmė.

Eiti per visą kata ir nagrinėti bunkai žingsnelis po žingsnelio ir judesėlis po judesėlio – aš neturiu čia tokio tikslo (kas čia taip nuliūdo – imkite flanelinę nosinaitę!).

Galop, bunkai – tai savarankiškas ir, pasakyčiau, labiau “kaukuolės prakaito“, nei kūno “garavimo“ zulinant “viens-du“ kombinacijas reikalaujantis užsiėmimas (kiek netikėta, tiesa, turint omeny, kad karate – fizinė veikla, o ne povandeniniai šachmatai su barjerais?). Ir atrasti bunkai derėtų kiekvienam pačiam – visai smagus užsiėmimas būna, patikėkite!

Vienokias ar kitokias kata iššifravimo taisykles kaisai-no-genri galima rasti ir kitur, galima pasiklausti savo instruktoriaus (juk turi jis žinoti, tiesa?), ir gal net aš esu kažkur kažką jau dėliojęs savo ankstesniuose įrašuose, tik gal nebūtinai suguldęs paragrafais kaip instrukciją šauktiniui kareivukui apie rikiuotės statuto taikymą garnizoninėje ir sargybos tarnyboje.

Na, bent jau esu atkreipęs dėmesį, ir čia priminsiu kaisai-no-genri bendrais bruožais, kad, tarkime:

  • visos karate kata yra asimetrinės, todėl pasikartojantys į kitą pusę veidrodine tvarka judesiai reiškia skirtingą bunkai, kaip ir kiekvienai judesių serijai yra bent po 3 skirtingus praktinius bunkai;
  • ar kad liesdamas save judesyje iš tikro imituoji priešininko lietimą;
  • o pauzės nerodo kovos pabaigos ar laukimo, nes yra arba “išplėšti lapai iš konspekto“ (kata – tai šnibždė, “špera“), arba ten galimos variacijos pagal aplinkybes (pvz., spirti į tarpkojį, į pūslę ar į kelio sąnarį, o gal keliu į paslėpsnius?…);
  • ir kad kova nesibaigia vienu smūgiu, tačiau bunkai turi būti toks, kad priešininkas negalėtų jos tęsti (veiksmo kombinacija neviršija 3 žingsnių kaip tinklinyje: atakos neutralizavimas  ar reakcija, perėmimas ir kontrataka);
  • ar kad bunkai turi tikti prieš nebendradarbiaujantį (ot, nevidonas, ar ne?!) priešininką (kad ir kokia ranka ar koja jis atakuotų).

Tik patarsiu pagal ankstesnę mano nuorodą į seiyunchin-gata atlikimą youtube.com neieškoti, kaip ir kokį bunkai rodo Higaonna Morio, nes… aš verkiau. Kruvinom ašarom. Mano širdis tokios nykumos (ar derėtų sakyti – klaikumos) neatlaikė. Jautrus darausi į senatvę – reiks gal vaistinėje su pensininkų nuolaida kokių valerijono lašų prisipirkti? Daug. Kibirą kitą ar panašiai.

Ir nepergyvenkite, jei visos iššifruoti nesigaus iškart – aš jos visos dar irgi sau neatsidėliojau (antai, “pastiprintą bloką antru delnu“ atsirinkau visai neseniai, bet – į abi puses: dešininį – vieną dieną, o kairinį – po dienos ar kelių…).

Tiesa, vos nepamiršau: seiyunchin, kaip ir savo ruožtu sanchin bei, neabejokite, shisochin, mokina ne tik kovinių ar savigynos veiksmų bei jų kombinacijų pagal konkrečią strategiją. Ši kata dar ir gerai padeda išugdyti dubens darbą, sutvirtina kojas (vis tik žemos stovėsenos!), gerina stabilumą ir stovumą, katinišką, jei taip norite, judėjimą slydimu ar priešokiais, kontroliuojant distanciją…

Tad jei tądien nekils minčių apie bunkai – bent neprastai fiziškai pasportuosite, tobulindami tinkamus judėjimo principus. Ko irgi nuoširdžiai linkiu!

* * *

Priminimui: Pradžia ir ankstesnė dalis

Komentarai
  1. Brizas sako:

    Na po tokios ilgos įžangos pagaliau pažėrėte savo minties deimančiukų🙂 buvo įdomų skaityti. Labiausiai nustebino punktas apie šnibždę. Tik iš šios katos man likęs vis dar vienas neaiškus bunkai (grįžus teks bėgti pas sensei su šiuo klausimu). Ta proga peržiūrėjau ir M.Higaona tą seną įrašą su bunkai. Tiesa ten tikrai kaikurie tokie kiek kitokie bunkai nei man žinomi. Gal tada anksčiau nebuvo dar nusistovėjusi tvarka kuriuos bunkai paimti kaip už kanoną arba tiesiog vakariečiams, o dar tokiame demonstraciniame pavidale kaip video, nusprendė “nebarstyti perlų kiaulėms”. Tačiau ir ten neradau trūkstamo bunkai. Kalbu apie ale gedan barai su atsitraukimu į shiko dachi, o tas veiksmas net 4 kartus katoje sutinkamas. Jei ne paslaptis, kokie Jūsų samprotavimai ties šiais veiksmais ar jie kaip ir man vis dar laukia savo atradimo ?

  2. seiikan sako:

    Įžanga buvo reikalinga – kontekstui suvokti. Ir, tiesą sakant, tai, ką vadini įžanga (per dvi dalis iš trijų), gal netgi yra vertingiau už paskutiniąją “esminę“.😉

    Kad kata yra konspektas arba, kitąkart, tiesiog “špera“ – negi pirmąkart sakau? Man tai visada buvo kaip ir “savaime suprantama“, bet žiūriu, kad nebuvau įgarsinęs čia. Dabar esu.

    Kas dėl to bunkai… Matai, turėjau tokį nuogastavimą, kad ne viskas čia taip gerai, ir bijojau, kad Morio tą parsinešė iš Jundokan. Bet paskui mano abejones A. (linkėjimai uostamiesčiui!) paprastai išsklaidė, iš kur tas bunkai iš tikro yra ir pas B., nes Miyazato bunkai nedalindavo (tą ir B. sakė) – duodavo pačiam atrasti.🙂 Dar mintis buvo apie Gary Spiers, kuris irgi pas Morio nemažai laiko praleidęs, bet…

    Neabejoju, kad tavo A., kuris mokėsi irgi pas B., dalį bunkai prisimena iš ten pat.😉 Gali būti, kad jo dabartinis mokytojas irgi su Morio reikalų turėjęs (o kuris – ne, bent jau neakivaizdžiai?), o gal tiesiog pats sugalvojo pagal principą “ką matau – tą dainuoju“, nes visa japoniška karate savo bunkai stato ant to, ir Mikio ten iš Shotokan, tarkime, gerų cirkų duoda.😀

    Geriausias būdas – čiupti už karategi atvartų savo sensėjų. Nes būtent pas jį tau ir atestuotis – mano požiūris gali būti (ir yra), pasakykime taip… nekanoninis.😉

    Gedan-barai gali būti įvairūs: blokas-nukreipimas, smūgis, sučiupimas, užlaužimas, metimas… Labai priklauso nuo to, kurioje vietoje ir kokioje kombinacijoje randi ir taikai – dera žiūrėti visą veiksmą, o ne pavienę techniką. Pateiksi savo versiją – galim padiskutuoti, ką apie ją manau, galim palyginti su maniškiu variantu, kuris jau buvo įgarsintas, tačiau juo apsiriboti vien nederėtų.

    Jei dabar iškart duosiu viską sukramtytą ir ant šaukštuko – užkirsiu tau kelią tobulėjimui.🙂

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s