Goju-ryu kihon: 3+1 – Uke-waza (9/12)

Kaip ir dėl stovėsenų, taip ir dėl Uke-waza 受技 – kalba ir čia kiša mums koją. Iš tikro, nėra nieko kvailiau, kaip kad buvo išversti “uke“ kaip “bloką“, kas įsitvirtino dabar nebeišmušamai kaip formali sąvoka, ką, deja, ir aš toliau būsiu priverstas naudoti, kad būtų aišku, apie ką aš kalbu. Mat iš tikro uke 受 reiškia “priimti, gauti“, ir derėtų teisingiau versti kaip “perimančioji technika“.

Ne veltui ir poriniuose pratimuose partneris, kuris “priima“ techniką, dėl kurios pratimas atliekamas, vadinamas irgi “uke“. Taip karate smūgiuojantysis ar puolantysis vadinsis “tori“, o besiginantis nuo šios atakos ir kontratakuosiantis – “uke“. Aikido, tarkime, “uke“ vadinsis tas, ant kurio demonstruojama metimų technika (jis ją “priima“), nes ją atliekantis arba “metantysis“ vadinasi “nage“. Bendrai paėmus, dėka dziudo ir panašių sistemų, kurios įsitvirtino Vakaruose anksčiau už karate, tas, ant kurio demonstruojama technika, vadinamas “uke“, ir tai ne visada būna susiję su tuo, kad jis ginasi, kaip kad “uke“ irgi kartais išverčiama.

Ta pati bėda, tik dar didesnė, ir dėl “blokų“. Jei uke versti tik kaip bloką, tai labai susiaurinama pačios technikos paskirtis ir pobūdis, nes smūgius galima ne tik blokuoti, bet ir nukreipti, atmušti, perimti, pridengti, nuridenti, nušluoti, sučiupti ir t.p. Maža to, uke-waza irgi atliekama ne viena ranka, o dviem, kuomet antroji iš tikro kitąkart ir atlieka tą “bloką“, o pagrindinė gali atakuoti perimamą galūnę, statyti užtvarą ar netgi smogti priešininko kūnui, jį nukreipti, perorientuoti ar dezorientuoti arba išbalansuoti. Nors pats vienas tas judesys formaliai visais atvejais iš šalies atrodys vienodai.

Kiekvienas “blokas“ – tai atskiras jau savaime menas, o jo pavadinimas kitąkart tik rodo jo atlikimo principą (osae – prispausti, nagashi – nukreipti, ir pan.) ar paskirtį, kurioje jis funkcionuoja (gedan – apatinis lygis, jodan – viršus, ir pan.). Todėl apsiriboti tik tuo, kad “blokas“ padeda kokiu nors atmušimu apsiginti nuo atakuojančios galūnės – tai neišnaudoti daug didesnės dalies pačios technikos potencialo.

Nors kitąkart gerai, kad tas “blokas“ ir tiek nuveikia, ir netenka kumščio blokuoti savo nosimi… Mat karate juokaujama, kad naujokas blokuoja po smūgio, pažengęs – smūgius, o meistras apsieina iš viso be blokų. Perspėju, kad paskutinis teiginys iš tikro yra gilesnis, nei atrodo iš šio pokšto.

Tai kurias technikas aš parinkau kaip būtinas atidirbti kihon pirmiausiai?

1. Jodan-uke 上段受 – viršutinis blokas, arba Age-uke 上げ受け – kylantis blokas, kartais vadinamas apjungtai ir jodan-age-uke.

Iš tikro tai šį gal reiktų rašyti ne pirmu numeriu, o papildomu, iš tos pozicijos perkeliant į šią anąjį. Ir esmė ne tame, kad šio bloko anksčiau Nahate nebuvo, o atsirado jis Goju-ryu tik dėka Miyagi – pažiūrėkite visas kata, ir jodan-uke nerasite nei vienoje koryu (senoje). Iki šiol chudan-uke (vidurinis blokas) atliekamas taip, kad pakeliui dengtų ir galvą – jo kumštis eina akių lygyje.

Šis blokas turi esminį trūkumą, dėl ko ir nebuvo mėgstamas: dilbiui pakilus dengti galvą – atsidengia kūnas nuo pažasties žemyn. Tad buvo laikoma, kad nuo tiesaus smūgio į galvą pakanka tiesiog kiek aukštėliau atlikti chudan-uke. Tora-guchi (mawashi-uke, žr. toliau) – irgi tokiai gynybai tinkamas. Gi dėl atakos iš viršaus rūpintasi mažiau – mat be ginklo atakuojantis taip rizikuoja atsidengdamas ne mažiau, nei jodan-uke atliekantis, todėl permušanti ataka laikyta efektyvesniu pasirinkimu.

Tačiau Miyagi, domėdamasis tode kitais stiliais, atkreipė dėmesį ir į Shorin-ryu plačiai naudojamą jodan-uke. Po ko šis blokas atsirado ir jo sukurtoje kata – Gekisai. Vadinasi, Miyagi nuomone, šio bloko potencialas yra didesnis už jo trūkumus, ir Nahate jis ignoruojamas veltui buvo?

Ir iš tikro: galima pastebėti, kad pati populiariausia ataka yra kumščiu į galvą. Šis blokas gerai nuo jos gina, dilbiu priimdamas atakuojančią ranką ir ją “nuridendamas“, nepriklausomai nuo to, ar ataka yra tiesi, ar kabliu, ar iš viršaus – su sąlyga, jei blokuojančios rankos struktūra teisingai išdėstyta. Galop, traukiantis nuo atakos linijos, šis blokas, reikalui esant, kiek pasmenga ir žemyn, pakreipdamas vertikaliau dilbį, ir taip prisitaiko prie atakos sąlygų. Gal todėl jau Gekisai-gata ir prasideda iškart šiuo jodan-uke, kaip instinktyvios gynybos judesio ištobulinimu nuo dažniausiai pasitaikančios atakos?

Apie šį bloką galima iš tikro prirašyti daug, todėl – va ir tuomi čia ir apsiribosiu.

Shorinji-kempo: uwa-uke nuo atakos į galvą

2. Chudan-uke 中段受 – vidurinis blokas, dar vadinamas uchi-uke 内受 – vidiniu bloku (t.y. einančiu iš vidaus, nes Shorinji-kempo, tarkime, vidinis blokas yra nukreiptas į vidų, o ne iš jo į išorę), arba dar vadinamas apibendrintai ude-uke 腕受 – blokas dilbiu (kuo derėtų vadinti vis tik visą grupę blokų, atliekamų dilbiu, o ne plaštaka – te-uke), arba dar vadinamas yoko-uke 横受 – šoniniu bloku, turint omeny, kad ataka numušama į šoną.

Šis blokas užima tvirtą antrą poziciją mano sąraše pelnytai – praktiškai rankos, judėdamos į kamae, šį bloką jau atlieka. Ir, aišku, šis chudan-uke kaip jokiam kitam blokui labiausiai tinka vertinys “blokas“, kadangi jo trajektorija atkartoja būtent numušimo bei atakos užblokavimo principus, dilbiui pasitinkant “zonine gynyba“ ataką, ją kaip skydu nustumiant į šalį ir traukiant į save savotišku kumščio “kabliu“ prie riešo į save.

Kaip minėjau, kumštis juda akių aukštyje, todėl šis blokas naudojamas gintis nuo atakų, einančių aukščiau spindulinio rezginio. Iš esmės, tokiu būdu jis reikalui esant pavaduoja ir jodan-uke. Ir nejuokauju sakydamas, kad netgi boksininkai klinče šiuo bloku naudojasi pasyviai užsidengdami, nors jie gali dievagotis, kad iš viso jokių “karate blokų“ nemoka ir net mokytis neketina.

Teisingai išnaudojant kamae ir gerai dilbiais bei alkūnėmis apsaugant savo liemenį, pasirengus taupiais judesiais nukreipti galimas atakas, galima daugeliu atvejų tenkintis vien šiuo bloku, nes atakos žemiau spindulinio rezginio iki juosmens gali būti pridengtos alkūnėmis, o žemiau juosmens efektyviai atakuojančių kojomis dar gerokai paieškoti reiktų, kad žaibiškoje kovoje sukti dar galvą.

3. Gedan-barai 下段払 – apatinis numušimas, arba apatinis blokas. Šiuo atveju sakoma nebe “uke“, o “barai“ – nušluoti, mat savo prasme šis blokas toks ir yra, kur dilbis nesustoja ar neišsikvepia kontakto metu, o toliau šiuo šluojančiu judesiu veda perimtą galūnę.

Kas įdomiausia, kaip tik ką sakiau, be šio bloko žaibiškoje kovoje, kuomet staigiai sueinama į kontaktą, arba po išsilenkimo nuo tolimos atakos (pvz. koja) – visiškai puikiai daugeliu atvejų galima ir be jo apsieiti, nors atrodytų, kad nuo spyrių, kurie Goju-ryu yra ne aukščiau juosmens (žr. skyrių apie keri-waza), tik šiuo bloku gintis ir gintis!

Tačiau rekomenduoju jį atidirbinėti ne vien dėl šių, arba mažiausiai dėl šių. Šis blokas yra labai įvairialypis: jei jodan-uke yra skirtas gintis nuo dažniausiai pasitaikančių atakų, o chudan-uke – puikus techninis sprendimas artimoje ar klinčo kovoje, išnaudojant pasyvaus blokavimo taktinę idėją (bet tai kaip susakiau, ką?), tai gedan-barai – dažniausiai naudojama technika kitkam, nei kad pačiam blokavimui tiesiogine prasme.

Šis judesys dažniausias ir paprasčiausias sprendimas išsilaisvinant iš rankos sučiupimo – jujutsu tam yra net atskira technikų grupė, vadinama te-hodoki (rankų “susipynimo“ nutaukimas). Šis judesys – tai ir sučiupimo bei traukimo žemyn technika (tarkime, už plaukų traukiant ir verčiant priešininką), ką irgi galima dažnai rasti kata, tik dažnai tas jau “bazinis“ bunkai suprimityvinamas iki paprasto spyrio numušimo (žr. apie “šelmį“ Miyagi).

Tačiau aš šį judesį siūlau itin rimtai atidirbinėti gynybai nuo atakos peiliu, laikomu tiesiu suėmimu – t.y. kuomet geležtė paimama kaip “špagos“, nukreipta ne nuo kumščio pagrindo (šis peilio suėmimas vadinamas “kirtiklio“ arba “atvirkščias“), o nuo nykščio ir smiliaus.

Taip suėmus peilį atakos juo yra bene pavojingiausios, nes jos eina iš apačios arba žemai, prasčiau pastebimos, pažeidimo vietos plačios, o patys pažeidžiami vidaus organai labiau prieinami, mat taikytis tiek daug nereikia, pataikyti į kaulą, kuomet taikoma į pilvą, negresia, geležtė susminga be didesnio kūno pasipriešinimo… Jei rankos nuleistos, instinktyvus judesys be griebimo yra numušimas iš šono į vidų nuleistu dilbiu šalin, sukantis liemeniu. Tačiau kitąkart konfliktuojant ar aiškinantis santykis ir bandant deeskaluoti situaciją, rankos yra pakeltos (žr. apie kamae ir “užtvarą“ – angl. “fencing“).

Esant tokioje padėtyje nuo atakos gerai gintis ne “bazine“ gedan-barai forma, o būtent kaip gedan-uke – žemutiniu bloku, tačiau tą atlikti abiem rankom vienu metu: kuomet viena ranka (patogiausia – priekinė), kerta dilbiu žemyn, pasitikdama atakuojančią ranką su peiliu ir jos judėjimą blokuodama, kita ranka iš apačios stveria šią sustabdytą ranką. Tiesą sakant, garantijų neduoda jokia technika, ypač nuo atakų peiliu, tačiau aš iki šiol dar nesužinojau ir nežinau šiai dienai geresnės gynybos šiuo atveju.

Atidirbinėti šį trumpą sinchronizuotą judesį reikia kuo dažniau – nors tai ir tebus tik labai mažutė fazė pilnos gedan-barai amplitudinės technikos. Tik naudinga atidirbti ir visą gedan-barai – tiek dėl aukščiau išvardintų priežasčių, kad panaudoti ją ne vien kaip blokuojančią techniką, tiek ir dėl to, kad išmokus gerai judesį pilna amplitude, mažas trumpas judesėlis paskui bus dar lengviau atliekamas.

+1. Tora-guchi 虎口 – tigro nasrai, arba mawashi-uke 回受 – lenktas blokas, Kyokushinkai dar vadinamas kaip mae-mawashi-uke (priekinis), kad atskirti nuo shuto-mawashi-uke (plaštakomis lyg kardais arba šoninio).

Kaip joks iš aukščiau išvardintųjų, šis atliekamas dvejomis rankomis, ir jos yra vienodai svarbios, lyginant su ana trijule, kurioje antroji visuomet yra daugiau pagalbinė (atliekanti prilipimą, sučiupimą, nukreipimą ir pan.). Šį bloką galima laikyti ir Naha-te stilių vizitine kortele (Uechi-ryu turi artimą ir dažniau ten naudojamą variantą wa-uke, kuris Goju-ryu vadinamas hiki-uke), ir konkrečiai Goju-ryu stiliaus bene esmine technika, ryškiausiai atskiriančia šį stilių nuo Shorin-ryu.

Technika skirta ne tik blokuoti – ir besisukdamos rankos čia ne veltui daugkart kerta galimą atakos liniją, saugojant viršutinę kūno dalį nuo spindulinio rezginio aukštyn, įskaitant ir galvą, ir faktiškai tiesiogine prasme užblokuodamos galimą ataką.

Tora-guchi yra puiki rankų sumezgimo techinka, leidžianti jas perimti, sučiupti, kontroliuoti, išbalansuoti priešininką, atlikti metimą juji-nage (sukryžiavus rankas) arba ataką artimoje distancijoje delnų pagrindais (shotei-uchi), po ko vėl atlikti sučiupimą, tuo pačiu alkūnėmis nepaleidžiant “suraizgytų“ priešininko rankų.

Tad kai taip gerai, kodėl jo neįtraukti kaip Nr.1?

Nebent tik dėl tos priežasties, kad ši technika iš tikro yra artimos kovos, o anieji aukščiau išvardinti blokai jau leidžia pasitikti priešininko atakas tolimesnėse. Kas niekaip nesikerta su Goju-ryu artimos kovos strategija. Tiesiog įsisavinti šią techniką reiks šiek tiek daugiau laiko ir pastangų, kol išmokstama sinchronizuoti judesius ir atlikti jį koordinuotai, be pertrūkių. Vis tik sunku rasti Goju-ryu kata, kurioje šios technikos nėra…

Na, o kodėl tad aš neįtraukiau tuomet kitų blokų?

Manau, kad jie yra pagalbinė, o ne pagrindinė technika. Taip, juos atidirbti verta ir dera – ypač, galvojant apie savo individualų kovos stilių, savo pasirinkimą dėl taktikų ir jų nulemtų efektyviausių technikų. Tačiau aukščiau išvardintos uke-waza technikos yra bazinės ir universalios bet kuriuo atveju.

Tiesa, Shorin-ryu (ypač mūsiškiai iš Shotokan/Fudokan ar Shin-kyokushin/Shindokan) pasiges čia ketvirtojo svarbaus bloko – soto-uke, t.y. išorinio, kur dilbis juda iš išorės vidun. Ir netgi Goju-ryu besitreniruojantys pasakys, kad Tsusukite randama ši technika, kuomet atidirbama Gekisai kata porose.

O vis tik gerai įsižiūrėkite į aukščiau išvardintus blokus – argi nerandate šio soto-uke juose?… Taip, jis nėra tokiu plačiu mostu nuo ausies ir plačiai atsidengus atliekamas – galop, toks atlikimo būdas neturi greitoje kovoje jokios prasmės, mat per daug atsidengiate tai, ką planuojate šiuo bloku dengti, tai ar ne paprasčiau iškart tą vietą laikyti neatidengtą?

Tačiau kiekviename aukščiau išvardintame bloke rastumėte judesį antrąja ranka, kuri pritraukia savo alkūnę link spindulinio rezginio, dilbiui tuo metu stojant į vertikalią atakos ašį… Štai jums ir soto-uke. Kaip ir ushiro-hiji-ate atveju, jūs šį bloką atidirbinėjante kaskart atidirbinėdami jodan ar chudan-uke, gedan-barai ar tora-guchi.

Tęsinys apie kansetsu-waza arba Pradžia

(c) 誠意