Goju-ryu kihon: 3+1 – Uchi-waza (6/12)

Posted: 2010-02-19 in Karate
Žymos:, , ,

Uchi-waza 打技 – tai smūgiai ranka, kuriuos derėtų įvardinti kaip kirčius, jei smūgį laikyti ne šiaip smogiamąjį impulsą bet kuria galūne ar tik ranka (seme-waza), o konkrečiai – tik kumščiu (seiken) – tsuki-waza.

Noriu atkreipti dėmesį, kad skirstymas pagal trajektoriją nelabai padeda, kadangi tiesus smūgis delno pagrindu bus vadinamas vis tiek uchi, o smūgis kumščiu “kabliu“ – tsuki. Dar kai kurie stiliai smūgius alkūne priskiria prie uchi-waza, vadindami empi-uchi, tačiau aš išskiriu juos į atskirą kategoriją kaip hiji-ate (jap. tiek empi, tiek ir hiji – reiškia “alkūnė“), tad apie juos bus toliau.

Tad kokie trys “uchi“ nusipelnė mano dėmesio?

Pradėsiu nuo… kumščio. Taip, vis dar to paties, kadangi tsuki-waza ir buvo susijusi su juo.

Kaip bebūtų, bet karate meistrai ir kūrėjai pradedantiesiems visuomet pradžioje akcentavo kumštį, kas tradiciškai išlikę ir dabar, atidirbant bazinę techniką, ne tik smūgius. Mat šitaip pastarieji turėjo mažiau galimybių susilaužyti pirštus, bandydami kad ir bet kaip blokuoti spyrius ar smūgius (ne veltui netgi Sanchin-gata Miyagi dėka perdaryta iš atvirų plaštakų į sugniaužtus kumščius), o ir pastebėta, kad žmogus, vedinas pykčio ar adrenalino antplūdžio, muštynėse plaštaką sugniaužia automatiškai į kumščius.

Tad galima arba bandyti jį mokyti tą kumštį vis tik atgniaužti (kas ir daroma ilgesnių treniruočių metu, taip pat skatinant atsipalaiduoti), arba pradžiai bent jau išnaudoti tą fiziologinių ir psichologinių procesų, vykstančių organizme, nulemtą ypatybę ir pritaikyti techniką, skirtą smogti (tsuki) arba vožti (uchi) kumščiu.

Štai todėl ir aš pirmiau sudedu technikas, kurios išnaudoja kumštį, ir ne tik krumplius (seiken), bet ir kumščio pagrindą (tettsui). Vienok, tai, kas yra čia Nr.3, mano galva eitų kaip Nr.1, ir netgi pirmiau visos tsuki-waza.

1. Uraken 裏拳 – atvirkščias kumštis, t.y. smūgis atliekamas tais pačiais krumpliais, tačiau ne tiesiai (tsuki), o puslankiu. Iš esmės tėra du parankiausi būdai:

– kuomet dilbis vertikalus – mae-uraken-uchi – smūgis atvirkščiu kumščiu pirmyn. Tai dažniausiai kata (Gekisai, Saifa, Seiyunchin, ir t.t.) sutinkamas kirtis. Trumpas, daug jėgos nereikalaujantis, staigus: nutaikytas į nosį (traukiant priešininką į save, kaip Saifa; arba po smūgio alkūne, kaip Gekisai), arba, kombinacijoje po aperkoto į smakrą, einantis į gerklę (Seiyunchin).

Kituose stiliuose (pvz. Kyokushinkai) yra dar šiojo variantai, įvairūs ganmen-uraken (nuo smakro pirmyn), ar sayu-uraken (stovint šonu), ar oroshi-uraken (iš už ausies dideliu mostu žemyn), bet jų dinamika labai jau neracionali, ypač judėjimo amplitudės, daug bereikalingai iššvaistomos energijos, kad tik generuoti kuo didesnį smūgio impulsą. Bet tai – ne mūsų stiliuje, kaip pasakytų Goju-ryu, nes uraken taktinė paskirtis, kaip paminėjau aukščiau, kita, o šiuos galima pilnai pakeisti racionalesne ir paprastesne technika.

– kuomet dilbis horizontalus – yoko-uraken-uchi – smūgis atvirkščiu kumščiu puslankiu į išorę. Dažniausi pažeidžiami taškai – smilkinys ir kepenys. Tačiau, mano galva, šis smūgis nėra tiek stiprus ir efektyvus, kaip žemiau einantis tettsui, kuriuo pilnai galima pakeisti šįjį. Bet aš šį variantą čia pažymiu vien todėl, kad, jei atlikti staigiai, jis yra ne nokautuojanti, o parengiamoji technika (atemi) kitiems veiksmams.

Kitos uraken kombinacijos, tame tarpe ir mostai su apsisukimu (hm…), kyla iš esmės iš šio horizontaliojo, bet, manau, jie yra per daug rizikingi, kad būtų galima muštynėse juos panaudoti ką nors nokautuojant. Varžybose taškų galima gauti. Jei kam aktualu. Kaip nukreipiančią techniką peštynėse pabandyti (sic!) atlikti – irgi gali pasisekti. Kartais.

Aišku, unikumų visokių yra, kurie dabar mano teiginius užginčys karštai rankomis gestikuliuodami ir nenustygdami vietoje, bet aš šiai gabiųjų kategorijai nepriklausau, tad… o ką aš žinau?…

2. Tettsui 鉄槌 – kumščio pagrindas, jo briauna mažylio pusėje, dar vadinamas “geležinis kūjis“, arba kentsui 铁锥 “geležinis kirtiklis“.

Pats populiariausias, manau, yra variantas, kuris naudojamas Saifa-gata: platus mostas bemaž ištiesta ranka prieš save, lanką brėžiant nuo priešingo dubens aukštyn link ausies ir tuomet iškėlus virš galvos ir jau iš viršaus žemyn.

Šis judesys atidirbamas jau parengiamųjų pratimų ir apšilimo metu (jumbi-undo), o ir jį kiekvienas moka ir taip, sukdamas ranką iš peties – belieka tik sujungti su mostu kaip kūju žemyn. Taikoma į viršugalvį (nelabai koks, manau, nors netikėtai galima “apglušinti“), nosį iš viršaus (geras vožtelėjimas – neretai nokautuojantis) ar raktikaulį (galima jį taip ir sulaužyti), arba sprandą, kuomet priešininkas sulenktas (nokautas yra itin tikėtinas, kaip ir kaklo slankstelių trauma).

Kiti variantai (įstriži, horizontalūs, iš vidaus į išorę ir atvirkščiai, ir pan.) dažnai atkartoja blokų ar kitų mostų amplitudes, tad mano didesnio dėmesio čia nenusipelno. Juolab, kad tais atvejais smūginiu įrankiu gali būti ne vien kumščio pagrindas, bet ir išorinė dilbio briauna.

Kaip bebūtų, bet kaip mosuoti kūju dažnai aiškinti ir nereikia, visi čia “kalviai“, nors ne visi Ignotai, iš prigimties, o ir šitaip vožtelėti galima gana saugiai netgi į kokią plytą, norint ją suskaldyti. Proto ribose saugiai, aišku.

3. Shotei 掌底 arba teisho (kaip sako japonai: sukeitus dėmenis vietomis – sumos reikšmė nepasikeičia, ar ne?…) – delno pagrindas.

Jei tam, kad smogti kumščiu, jį reikia išmokti ir teisingai sugniaužti, ir teisingai nukreipti, kad nepažeisti savo pirštų ar išsisukti riešą, o ir krumplius kiek užgrūdinti nepakenktų, tai smogti delno pagrindu daug pasirengimo nereikia. Todėl tiesus shotei-uchi – bene populiariausia atakos rankomis į galvą technika savigynoje bei necivilėse kovinėse beginklėse sistemose.


William Ewart Fairbairn (kairėje), Defendu arba Gutterfighting, 1941m. britų armijos mokomąjame filme savanoriams (Home Guard)

Šiojo smūgio pratęsimas – pirštais į akis, nes pirštai, smogus į smakrą, natūraliai akiduobėse atsiduria, tai kodėl ta proga nepasinaudoti?

Kiti shotei variantai – tai ir blokai bei numušimai delnu (ypač aiškiai matomi Tensho-gata), įvairūs nustūmimai, galvos (nukreipti į smakrą) atlošimai, bei, neretai, parengiamasis judesys, atliekant įvairius sučiupimus ar sugriebimus (tarkime, smūgis į tarpkojį ir “kabikų“ sugriebimas bei jų rovimas). Mawashi-uke blokas, kaip viena iš skiriamųjų Goju-ryu blokavimo technikų ir stiliaus ypatumų, be shotei neapsieina irgi.

Netgi “paprastutė“ Saifa-gata turi variantą, kuris suderina tettsui-uchi su shotei-uchi, kuomet žemai esančio (bandžiusio atlikti kojų sučiupimą ar apglėbimą) priešininko galva patiria tą nepalyginamą “malonumą“, smogiant “kūju“ (tettsui) iš vienos pusės į jo galvą, padėtą ant “priekalo“ (shotei), kuris irgi gali smogti į jo galvą iš kitos pusės tuo pačiu metu. Arba galimi dviejų “kūjų“ ir dviejų “priekalų“ variantai (pastarasis – ir per ausis, traumuojant ausų būgnelius).

Tad nors aš ir įrašiau jį paskutiniu į uchi-waza trejetuką, tačiau nebus per daug, jei dar kartą pasikartosiu – ši technika yra savigynos požiūriu svarbesnė ir už tsuki-waza. Beje, iš anksčiau minėtos maete-gamae (delnai atstatyti į priekį) shotei-uchi atlikti paprasčiausia. Ir liudininkai bus kiek sumišę savo parodymuose vėliau, nes sunkiau įvardinti agresoriumi žmogų, kuris kumščiais nemosuoja, tiesa?…

+1. Shuto – 手刀 “ranka-kardas“, arba delno briauna.

Va tai tau, pasakysite, taigi shuto – vos ne vizitinė karate kortelė! Ir kaip čia nutiko, kad aš ją nugrūdau į galą, ir dar tik kaip “papildomą netipinę“? Juolab, jei jau apie kurį smūgį ir sakyti “kirtis“, tai tik apie šį!

O va taip ir nutiko: ši technika atrodo gražiai, ypač išreklamuota japonų, kuriems iš rankų išplėšė kardus (ne, ne amerikiečių generolas Douglas MacArthur 1945-ais – dar iki jo Meiji revoliucijos 1868-ais metu), tai jie rankelėmis pradėjo mostaguoti, lyg tos jų rankelės būtų kardai… Papratimas – antra yda, kaip sakoma.

Vienok, shuto-uchi – nėra tiek universali technika, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir reikalaujanti ne vienos dienos treniruočių, kad nors kiek taptų panašesne į “kardą“. Ir ji, mano galva, greičiau yra specifinė, ir va šiame vaidmenyje ji ir yra efektyviausia, nes kitus jos pritaikymus pilnai galima pakeisti kita technika, kuri bus efektyvesnė už shuto: arba galima saugiau ir stipriau smogti (tettsui – tarkime, į raktikaulį tiesiai), arba galima smogti tiksliau ir koncentruotai greičiau (uraken – į smilkinį). Štai todėl aš ją perkeliu kihon į papildomą prie trijulės, kuri turi daugiau sąsajų su tsuki-waza: arba smogiama krumpliais (uraken) ar bent jau kumščiu (tettsui), arba trajektorija dažnai artima tsuki (shotei) ar ją papildo (sugriebimai ir pan. technika).

Bene efektyviausi shuto-uchi yra horizontalūs ar įstriži iš vidaus į išorę – ką galima sutikti jau Gekisai-gata, nors šioje smūgis vis tik daugiau atliekamas dilbio briauna (wanto 腕刀 – “dilbis [kaip] kardas“). Tačiau šitą patį “išsivyniojantį“ ir visą kūną įtraukiantį judesį galima pritaikyti nukreipiant shuto į gerklę ar viršlūpį (panosę ar nosies pagrindą), traukiant priešininką į save.

O įstriži judesiai, einantys iš viršaus (iš vidaus ar išorės), tinka kirsti į miego arterijas – tik vienas reikalavimas tuomet akivaizdus: atlošti priešininkui galvą atgal ar į šoną, atidengiant jo kaklo arterijas. Todėl ir sakiau – specifinis.

Shuto-uchi gali būti naudojamas ir kaip gynybinė technika “blokuojant“. Tačiau Goju-ryu, skirtingai nuo Shorin-ryu variantų, shuto-uke nėra toks akivaizdus – vis tik stiliuje stengiamasi ne numušti ar atmušti atakuojančią galūnę, o ją nukreipti ir sučiupti (hikite), todėl rastumėte kontaktą delno briauna kad ir mawashi-uke, bet to vadinti “kirčiu“ nedrįsčiau.

Trumpai, ką atmečiau, kaip tikrai ne pagrindinę (bazinę) techniką, ir kodėl:

– Haito 背刀 – “bukoji kardo geležtės pusė“, plaštakos briauna prie nykščio. Teoriškai tai – išvirkščias shuto, tačiau praktiškai – dar daugiau reikalauja treniruotumo ir šios vietos užgrūdinimo, nei shuto. Vienintelis efektyvus pritaikymas – į gerklę, stovint priešininkui už nugaros (judesys toks yra Saifa-gata gale), tačiau… ar reikia aiškinti, kokiomis aplinkybėmis tą tik galite atlikti, ir kiek tai turi prasmės civilinėje savigynoje? Taikytis taip į smilkinį, stovint iš priekio, neverta – per platus mostas, neracionalu, yra geresnių technikų.

– Haishu 背手 – “plokščioji geležtės pusė“, plaštakos viršus (kita pusė, nei delnas). Tinka tik blokuojant ar pliaukštelėjant, kad nukreipti dėmesį. Yra uraken – juo ir naudokitės, jei tikrai norite smogti.

– Kakuto (“gervės galva“) arba koken 小拳(“mažasis kumštis“) – tai sulenktas riešas. Tinka blokavimui, pritaikymas kaip ir haishu, sutinkamas tokioje paskirtyje Tsuzukite (“porinėje“ Gekisai), itin daug išnaudojamas Tensho-gata, kur nuolat judesiuose keičia poroje shotei. Bet tiek iš jo realios naudos ir tėra. Nors atrodo gražiai, pripažįstu. Tačiau… ar tikrai jis tiek svarbus, kad patektų į trejetuką?

– Hiraken 平拳 “plokščias kumštis“ (4 sulenktų pirštų sąnariai), nakadaka-ken (didžiojo sąnarys, kyšantis iš kumščio), ippon-ken (smiliaus sąnarys) – šie “plokštieji kumščiai“, visokios “drakono“ ar “fenikso akys“, tai – atkartoti seiken-zuki variantai. Jie yra specifiniai, kata dažnai “paslėpti“ kaip įprastinis kumštis, todėl nenusipelnė čia būti išskirti kaip kuo nors ypatingi. Nors būtent tokį “kumštį“ mėgo naudoti peštukas Motobu Choki (įsivaizduokite, jis dar juo makiwara daužė!), o ir Uechi-ryu nakadaka-ken yra priskiriama bazinei technikai.

– Kumade 熊手- “meškos letena“. Atrodo kaip hiraken, smūgiuoji kaip shotei, tik dar sulenktus savo pirštų galus prie nagų barkšteli. Kihon, bazinė? Kurgi ne…

– Seiryuto – “jaučio nasrai“. Tas pats, kas shuto, tik čia yra “kampas“, kur sueina shuto su shotei. Iš esmės tinkama tik kaip tiesus pirmyn iš haishu-kamae (kovinė rankų padėtis atviromis plaštakomis, kurių briaunos nukreiptos pirmyn), ir tik į raktikaulį. Kurį aukščiau įvardinta technika laužo sėkmingiau. Bet atsistumti nuo savęs, neva, smūgiuojant, aišku, kad galima.

– Washide – “erelio snapas“, žiupsnis. Tai priešinga kakuto pusė, “snapas“, nes smūgiuojama čia pirštų galais, suspaustais į žiupsnį. Technika traumatiškumu sau kiek saugesnė už žemiau einančią pirštų techniką. Aš tokiai, kaip ir iki jos atmestoms, dar nepribrendęs, akivaizdu.

– Nukite 贯手, 贯掌 – ranka kaip ietis, ištiesti pirštai, bei variantai: nihon (dveji) bei ippon (vienas).

Atrodytų, kaip galima ignoruoti šitą nukite techniką, kuomet ją rastum ir Seiyunchin, ir Shisochin, ir kaip šios pradžia, taip atrodė netgi kažkada netgi Sanchin, bet kurios iš viso Goju-ryu neįsivaizduojamas?! Ir Sanchin-gata taip atrodo, atakuojant nukite ir blokuojant ne haishu, o kumščiais (seiken), Uechi-ryu stiliuje dar ir dabar! Ir šią techniką rastum netgi strategiškai panašiame Wing-tsun quan-fa stiliuje!

Tai sėkmės susilaužant pirštus ją taikant, jei taip norisi atidirbinėti kihon kaip bazinę. Ir nepamirškite treniruotis kuo sunkiau ir intensyviau – artritas senatvėje (ar kiek anksčiau) bus garantuotas.

Tad kame esmė, kad nukite netgi kata dažnas toks yra, o iš tikro – ne toks jis būtų ir svarbus? Juolab, bandant tiesmukai atakuojant priešininko liemenį, kaip neretai kata rodoma – juk priešininkas numatomas fiziškai stipresnis už jus, o jūs rimtai planuojate jį sustabdyti dūriu pirštais? Ir į kur?

Taip, galima į gerklę. Galima ir į akis. Tik ne taip tiesmukai! Dėl pastarojo sakiau aukščiau – parankiau tą daryti kaip shotei pratęsimą “tigro letena“, o ne “ietimi“. Dėl pirmojo – verta ne smūgiuoti, o tiesiog durti ir giliau gramzdinti pirštus į gerklę žemiau Adomo obuolio.

Atakuoti nukite pagalba kažkokius akupunktūrinius taškus? Pasakų skyrius knygyne prie vaikiškos literatūros, jums tuomet ten.

Nemažai nukite bunkai kata galima pakeisti kitais smūgiais (tsuki), o ir ne visos “atakos“ nukite iš tikro reiškia smūgį – ten judesys gali reikšti kitką. Todėl aš jo tikrai neketinu įtraukti kaip bazinio ir būtino, ir dauguma su manimi sutiksite. Tikuosi.

Ką nors pamiršau, ar jau einame prie alkūnių?

Tęsinys apie ate-waza arba Pradžia

(c)誠意

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s