Kamae: – 構 tai kovinė pozicija (jap. “rėmas, konstrukcija, struktūra“):
Kamae – tai iš esmės stovėsenos “viršus“, kur svarbi racionali ir atitinkanti nuolat besikeičiančią kovos situaciją rankų, o su ja ir visos struktūros, einančios nuo pagrindo – tachi, padėtis.
Iškart pasakysiu: taip vadinamą “boksininko“ stovėseną palikime boksininkams – ten kita dinamika ir kitokios taisyklės. Juolab, kad ir jie turi bent trejas, o ne vieną, kurią iškreiptai nuolat plakatuose pozuodami pusnuogiai demonstruoja įvairūs “bulšidistai“.
O kas gi būdinga Goju-ryu?
1. Seme-te. Rankų padėtis kaip Sanchin-gata, pasiruošus atakai: priekinė ranka atlikusi uchi-uke, galinė “užtaisyta“ smūgiui, atitraukus kumštį prie krūtinės.
Iš esmės, ši padėtis yra daugiausiai naudojama treniruotėse su partneriu. Tačiau kartu kaip kihon ji pratina ir prie kumite naudotino principo, kuomet užtaisoma tokioje tarpinėje padėtyje kontratakai (plačiąja prasme – ir kaip hikite principas, apie kurį bus vėliau), tad vien tik kaip treniruočių pratimo nurašyti nereiktų.
2. Kamae-te. Pagal pavadinimą aišku, kad tai ir yra pagrindinė rankų padėtis kovojant: rankos sulenktos maždaug stačiu kampu per alkūnes, priekinis dilbis dengia kūną iš priekio, žemyn nukreipta alkūnė – šonkaulius, kumštis – gerklę; galinis dilbis dengia kūną iš šono, alkūnė – šonkaulius, dilbis ir kumštis (riešas) – spindulinį rezginį.
Jei pakelti kumščius aukščiau, tai padėtis bus artima boksininko rankų padėčiai. Tačiau čia tenka vis tik žemiau nuleisti link spindulinio rezginio, kuris yra “viršaus“ (jodan) ir “apačios“ (gedan) savotiška “pasienio zona“, kadangi Goju-ryu, skirtingai nuo bokso, smūgiai ne tik žemiau juostos leistini, bet ir pageidautini.
Galop, tokia padėtis tėra neutrali – artimoje kovoje rankos ne ilsisi pozicijoje, o turi ką veikti, tad kokia tuomet dar ten kamae būtų?…
Shorin-ryu, ypač japoniškame variante, kumščiai yra dar labiau nuleisti – panašu lyg laikomas įsivaizduojamas “šmaiseris“. Suprantama kodėl – jie, skirtingai nuo Goju-ryu, mėgsta tolimas distancijas.
Motobu Choki, kuris konsultavo tiek Mabuni Kenwa (Shito-ryu), tiek ir Ohtsuka Hiranori (Wado-ryu), nemėgdavo atitraukinėti galinės rankos “užtaisymui“, dažnai atakuodavo priekine (angl.jab), kai blokuodavo galine (gyaku-uke), todėl jo kamae buvo irgi pakoreguota: priekinis kumštis ne pusiau pasuktas, o delnu į save, dengia galvą, kuomet galinis pritrauktas arčiau priekinės alkūnės – tai irgi savotiška pugilistų (senojo bokso, kuomet kovota be apribojimų ir be pirštinių) rankų padėtis.
Gal būtų įdomi tema palyginti senąjį boksą ir karate, nes dažnai supriešinama dabar tai, kas anuomet atrodė labai ir labai panašiai?…
Šią kamae taip pat lengva transformuoti ir į padėtį atvirais delnais: priekinės rankos pirštai nukreipiami aukštyn, o į priekį atsukama delno briauna (shuto), kai galinės rankos plaštaka arba yra prie spindulinio rezginio delno aukštyn ir pirštais pirmyn, arba atkartoja padėtį, analogišką priekinei plaštakai.
3. Mae-te. Angliškai ši plaštakų, nes čia jau nebe kumščiai, padėtis dar vadinama “fence“ (tvora), ir ypač ji naudojama savigynoje – nes čia tarsi pastatote atitvarą ir demonstruodami taikingumą (delnai gi, ne kumščiai!), atsiribojate nuo agresyviai nusiteikusio oponento. Alkūnės nukreiptos žemyn, delnai į priekį, vienas gali būti kiek labiau pirmyn, ypač, jei esate pusiau pasisukę.
Padėtis puikiai tinka imtyniauti (tai pagrindinė jų kamae iki sučiupimo atlikimo), čiupti jo galūnes, gerai tinka prakišti priešininkui netikėtą smūgį (angl. “sucker punch“), smogti alkūne į pažiaunę… Tad liudininkus iš šalies ji taikingumu įtikina, gal netgi kokį mėgėją įsiaudrinusį peštuką ir apramina, bet mane, tarkime, tai iškart verčia suklusti ir labiau susikaupti – kaip tik dėl to, kad ji yra savo esme klastinga, savotiška “angis užantyje“.
Gal todėl derėtų ją rašyti vis tik kaip Nr.1?… Bent jau man, ji daug patogesnė ir už tas “kanonines“ seme-te ir kamae-te.
Jos trūkumas – prastai tinka tuomet, jei priešininkas ginkluotas peiliu ar panašiu instrumentu, nes lieka neapsaugoti pjūviams su mostais ne tik pirštai, bet ir venos prie riešų. Tokiu atveju derėtų nuo šios “ei, viskas tvarkoje“ padėties pereiti prie “vai, vai, tik nemuškite“: pirštai susigniaužia (tik nesusispaudžia), o šie pusiau-kumščiai pasisuka vidinėmis riešo pusėmis į vidų ir keliauja prie žandikaulių, dengdami dar ir kaklo arterijas.
Deja, trūkumas čia ir vėl yra – rankos per arti kūno, ir jos užtruktų daugiau, perimdamos atakuojančią ranką pusiaukelėje. Tai dalinai kompensuoja jų atitolinimas iki pusiau sulenktų alkūnių – pozicija tuomet darosi panaši į rankų padėtį, esančią sanchin su dviem chudan-uke blokais (grįžtame prie Goju-ryu “kanonų“?).
Trūkumas? Na, galimas apeinantis ranką judesys su peiliu puslankiu ir grįžtamojoje fazėje pjovimas per dilbių vidines puses…
Todėl sakau: idealių rankų padėčių (kamae) nėra iš viso. Tiesiog kamae turi atitikti situaciją ir taktinius uždavinius. Žinodami pozicijų trūkumus, galite apsisaugoti nuo to, kad juos priešininkas išnaudos prieš jus.
+1. Shizen-no-gamae. Tai net ne kovinė padėtis, o natūrali pozicija, rankos nuleistos, kuomet šių kelti neišeina dėl taktinių sumetimų, tačiau tenka būti budriam ir pasirengusiam kovai – apie tai rašiau aukščiau prie shizen-tai.
Variantai gali būti tokie pusiau tarpiniai link kovinio, jei kūno kalba ir žodžiai leidžia tą atlikti: tarkime, vienas delnas arčiau tarpkojo ir jį saugo, kitas – “kasosi“ smakrą (“hm… sakai, kad taip… hm…“). Tokia rankų padėtis, vadinama angl. “low guard“ (žemas saugojimasis) dabar bokse jau nebepraktikuojama, nors buvo itin mėgstama legendinio Muhammad Ali (Cassius Clay).
Jei patinka filmai su Steven Seagal, tai gal atkreipėte dėmesį, kaip jis laiko rankas: arba sukryžiuotas prie bambos, arba lyg apglėbęs viena kitą prie krūtinės.
Steven Seagal (kairėje)ir Ja Rule filme “Half Past Dead“
Šiame paveikslėlyje Steven Seagal kamae yra geresnė, rankos laisvesnės, o va dešinėje Ja Rule – prastesnė, nes jo dešinė plaštaka užstrigusi kairės pažastyje. Kita vertus, prastesnė, bet ne tokia ir bloga, kaip kad jei kairė plaštaka būtų virš dešinio žasto, šį dar labiau blokuodama.
Visumoje bendras principas šiai kamae – jokio akivaizdaus kamae.
Tęsinys apie tsuki-waza arba Pradžia
(c) 誠意
Seiikan © 誠意館 